- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-15
- Bylos Nr.
- 1S-666-348/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-38-1-00004-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- E. B.
- Kategorijos
- 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgio Kiškio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. B. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. liepos 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam E. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, buvo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. B. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 157 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija), 307 straipsnio 3 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuteistas galutine subendrinta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metas. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2019 m. spalio 28 d., bausmės pabaiga – 2022 m. birželio 19 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2020 m. liepos 20 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam E. B..
3. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, tačiau Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi, spręsdamas, kad šiuo metu dar nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, nes nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga, E. B. skundą atmetė.
Šalies argumentai
4. Skunde apygardos teismui nuteistasis E. B. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, 2020 m. liepos 20 d. Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Nuteistojo teigimu, iš skundžiamos Marijampolės apylinkės teismo nutarties matyti, jog grįsdamas savo sprendimą netaikyti E. B. lygtinio paleidimo, teismas rėmėsi neatliktos bausmės dalies dydžiu ir teigė, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Teismas nurodė, kad šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veiksmų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimui. Pažymima, jog įstatymų leidėjas, nustatydamas formalųjį lygtinio paleidimo kriterijų. t. y. privaloma atlikti bausmės laiką, siekiant taikyti lygtinį paleidimą, užtikrino nurodytų bausmės tikslų įgyvendinimą. Pasak nuteistojo, kaip pažyma ir aukštesnės instancijos teismų praktikoje, kai skirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, ji negali būti traktuojama kaip per maža, prieštaraujanti teisingumo principo ir bausmės tikslų įgyvendinimui. Todėl skundžiamos nutarties motyvai, kad nuteistajam E. B. yra likusi neadekvati neatliktos bausmės dalis, anot nuteistojo, negali būti vienas iš pagrindų netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
4.2. Skunde nurodoma, kad naudojant „OASys“ metodiką nuteistajam nustatytas 63 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas. Pažymima, kad 2020 m. sausio 7 d. šis rezultatas buvo 72 balai, o tai reiškia, jog per trumpą laikotarpį nuteistasis E. B. padarė didelę pažangą. Nuteistasis E. B. pažymi ir tai, kad teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, jau atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, E. B. asmenybę. Tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti. E. B. teigimu, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra įstatyme numatytas formalusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, kas reiškia, jog jis negali nusverti kitų, tiek formaliųjų, tiek ir materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo kriterijų. Įstatymas numato aiškų reikalavimą, susijusį su atliktu bausmės laiku ir tai, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, savaime sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
4.3. Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad iki pradedant atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę penkerius metus vyko baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesas. Šio proceso metu buvo vertinamos nuteistajam paskirtos kardomosios priemonės. Būdamas laisvėje nuteistasis ne tik nepadarė jokių teisės pažeidimų, tačiau dirbo, užėmė atsakingas pareigas įmonėje, išlaikė savo ir kitus jam artimus asmenis, kūrė verslą. Pasak nuteistojo, toks jo elgesys rodo, kad jo požiūris į vertybes pasikeitė ir tai, kad jis nėra linkęs daugiau nusikalsti. Nurodo, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu elgėsi pavyzdingai, nėra nei karto baustas. Už programų lankymą vieną kartą buvo paskatintas pareiškiant padėką. 2020 m. I ketvirtį lankė „Lietuvos veiklių žmonių bendruomenės“ užsiėmimus, išklausė savanorių asmenines patirtis, skelbiamas evangelijas, dalijosi savo patirtimi. 2020 m. balandžio 7 d. nuteistajam buvo sudaryta integracijos į visuomenę programa. Be to, E. B. sutiko dalyvauti „Nuteistųjų, kuriuos ruošiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo“ programoje. Nurodo, kad turi mamą, sesę ir sūnų, su kuriais ryšiai yra labai tvirti ir abipusiai palaikomi. Su vaiko motina E. B. bendrauja tiek, kiek reikia dėl vaiko poreikių. Labai myli savo sūnų ir nori aktyviai dalyvauti jo auklėjime. Nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą, laisvėje su pertraukomis dirbo. Paskutiniu metu vykdė individualią veiklą ir dirbo direktoriumi AB „(duomenys neskelbtini)“. Laisvėje yra įgijęs statybos meistro profesiją, turi nuosavybės teisės jam priklausantį butą, santaupų, nori mokytis ir pateikė prašymą, tačiau dėl COVID-19 situacijos negalėjo pradėti. Nurodo, kad pakeitus bausmės atlikimo rėžimą neturės sunkumų dėl gyvenamosios vietos, tarnybos turės visas galimybes jį tinkamai prižiūrėti. Nuteistasis pažymi, kad praeityje pritaikius jam lygtinė paleidimą taisyklių jis nepažeidė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. B. skundas atmetamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
6. Bylos duomenimis, E. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos, todėl teigti, jog jo atlikta bausmės dalis vis dar yra per maža, kaip tai teisingai pažymima ir nuteistojo skunde, pagrindo nėra. Laisvėje E. B. turės nuolatinę gyvenamąją vietą, jis palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka paprastojoje grupėje, per bausmės atlikimo laikotarpį už programų lankymą vieną kartą paskatintas – už programos lankymą E. B. skirta padėka, už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus nuteistasis baustas nebuvo. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.
7. E. B. nusikalto ne pirmą kartą. Anksčiau jis yra teistas 7 kartus, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka už kelių nusikalstamų veikų, susijusių su prekyba žmonėmis ir pelnymusi iš kito asmens prostitucijos, padarymą. Be to, šias nusikalstamas veikas padarė prieš nepilnametė asmenį, kas neabejotinai sunkina nuteistojo atsakomybę ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo pažangą pataisos proceso metu. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog tokio pobūdžio nusikalstamas veikas nuteistasis E. B. padarė nebe pirmą kartą. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 17 d. nuosprendžiu E. B. taip pat buvo nuteistas už asmens įtraukimą į prostituciją ir pelnymąsi iš jos. Nuteistasis yra linkęs pirmumą teikti veiksmui neapsvarstant visų galimų savo elgesio pasekmių. Teigia, kad „yra įstatymai ir reikia jų laikytis“, tačiau teistumų skaičius rodo, jog ilgesnį laiką tinkamo elgesio nuteistasis nesugeba išlaikyti ir vėl nusikalsta.
8. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vykdomųjų raštų dėl teismo priteistų ieškinių ir kitų finansinių įsipareigojimų pataisos įstaigoje negauta, pats nuteistasis teigia, kad visus jam priteistus ieškinius yra sumokėjęs, tačiau nauju nuosprendžiu dar nežino tikslios priteistos sumos. Vertinant šiuos duomenis atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos yra susijusios su finansinės naudos siekimu. Nors nuteistasis nurodo, kad būdamas laisvėje jis dirbo AB „Absoliutas“ direktoriumi, tačiau iš Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nuosprendžio įžanginės dalies matyti, jog priimant apkaltinamąjį nuosprendį nuteistasis E. B. nedirbo, o pajamas gavo pelnydamasis iš kitų asmenų prostitucijos. Be to, kritiškai vertintini ir nuteistojo teiginiai, neva jam nėra žinomos tikslios nukentėjusiesiems priteistos sumos. Panevėžio apygardos teismui priėmus apkaltinamąjį nuteistasis E. B. pateikė apeliacinį skundą, taigi jam buvo žinoma, kokios sumos buvo priteistos nukentėjusiesiems. Net ir vertinant šiuos teiginius kaip pagrįstus, teisėjų kolegijos vertinimu, E. B. visiškai nerodo iniciatyvos siekdamas bent iš dalies atlyginti nukentėjusiesiems jo įvykdytais nusikaltimais padarytą žalą. Kritiškai aukštesnės instancijos teismas vertina ir tai, jog nuteistasis E. B. pataisos įstaigoje nedirba ir nerodo noro įsidarbinti, nors, vadovaujantis BVK 125 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Tuo tarpu E. B. darbinė motyvacija yra itin reikšminga, kadangi, kaip teigia pats nuteistasis, jis turi sūnų, prie kurio išlaikymo, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, jis galėtų prisidėti, tačiau to nedaro ir pataisos įstaigoje nedirba. Šios aplinkybės neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo taikymo efektyvumu. Be to, tai neabejotinai vertintina ir nuteistojo E. B. įvykdytų nusikalstamų veikų kontekste, t. y. kad nusikalstamas veikas nuteistasis padarė siekdamas finansinės naudos.
9. Iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, jog nuteistasis E. B. lygtinio paleidimo Komisijai buvo pristatytas antrą kartą. Paskutinį kartą buvo pristatytas 2020 m. birželio 18 d., tačiau nuteistojo prašymas buvo atmestas šešiems mėnesiams nustatant rekomendacijas, kurių jis neįvykdė. O būtent, nuteistajam E. B. buvo pateikta rekomendacija dalyvauti programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, tačiau nuteistasis joje nedalyvavo. Šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 63 balai, kas yra priskiriama vidutinei rizikos grupei. 2020 m. sausio 7 d. nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas buvo 72 balai, kas reiškia, jog nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo riziką. Tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog nuteistasis savo elgesiu jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Juo labiau, kad įvertinus E. B. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką (bausmę atlieka nuo 2019 m. spalio 28 d.), akivaizdu, jog nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme stebima pakankamai neilgą laiko tarpą. Be to, šioje E. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar išlieka du reikšmingi nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintys paskatinti kriminogeniniai rizikos veiksniai – netinkamas elgesio modelių pasirinkimas ir neigiama pasirenkamų draugų įtaka, kurie vis dar gali ir turi būti koreguojami nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos įstaigoje metu.
10. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią E. B. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. B. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo E. B. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.