Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams D. Ž., S. Ž. ir R. Ž., trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau tekste – VMI) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gruodžio 16 d. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinys atsakovams D. Ž., S. Ž. ir R. Ž., trečiajam asmeniui VMI dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Ieškiniu yra prašoma: Pripažinti negaliojančia 2014 m. vasario 28 d. turto pasidalijimo sutartį, notarinio reg. Nr. 585, patvirtintą Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarės G. K., kuria D. Ž. ir S. Ž. pasidalijo bendrąja nuosavybės teise valdytą turtą. Pripažinti negaliojančia 2014 m. gruodžio 22 d. dovanojimo sutarties, notarinio reg. Nr. 4010, patvirtintos Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarės G. K., dalį, kuria D. Ž. ir S. Ž. padovanojo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 26/107 dalis ir pastatą – gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sūnui R. Ž.. Pripažinti negaliojančia 2015 m. gegužės 18 d. dovanojimo sutartį, notarinio reg. Nr. 1566, patvirtintą Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarės G. K., kuria D. Ž. ir S. Ž. padovanojo 953/1498 žemės sklypo dalis, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sūnui R. Ž.. Taikyti restituciją ir iš atsakovo S. Ž. asmeninės nuosavybės ir D. Ž. asmeninės nuosavybės turtą, pasidalytą 2014 m. vasario 28 d. turto pasidalijimo sutartimi, grąžinti į bendrąją jungtinę nuosavybę. Taikyti restituciją ir iš R. Ž. grąžinti atsakovų D. ir S. Ž. nuosavybėn žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 26/107 dalis ir pastatą gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą pagal 2014 m. gruodžio 22 d. dovanojimo sutartį. Taikyti restituciją ir iš R. Ž. grąžinti atsakovų D. ir S. Ž. nuosavybėn 591/1498 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir pastatą gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą pagal 2015 m. gegužės 18 d. dovanojimo sutartį. Priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismui 2014 m. sausio 20 d. priėmus nuosprendį baudžiamojoje byloje, kuriuo teismas nusprendė pripažinti D. Ž. kalta padarius nusikaltimą ir paskyrė jai 120 MGL (15 600,00 Lt – 4 518,00 Eur) baudą, D. Ž. ir S. Ž. 2014 m. vasario 28 d. pasirašė turto pasidalijimo sutartį Nr. 585, kuria D. Ž. perleido savo sutuoktiniui S. Ž. asmeninėn nuosavybėn bendrosios nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (213 000,00 Lt vertės), o S. Ž. perleido asmeninėn D. Ž. nuosavybėn automobilį CITROEN C5, valdytą bendrosios nuosavybės teise (šalių įvertintas 6 000,00 Lt). Vėliau S. Ž. ir D. Ž. 2014 m. gruodžio 22 d. sudarė Dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 4010, kuria 26/107 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleido sūnui R. Ž.. Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus apeliacinį skundą, 2015 m. gegužės 11 d. priėmus nuosprendį, kuriuo nuspręsta paskirti D. Ž. 120 MGL (4 344,30 Eur) baudą ir išieškoti iš D. Ž. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 84 018,93 Eur, D. Ž. sutuoktinis S. Ž. ir D. Ž. 2015 m. gegužės 18 d. sudarė Dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 1566 , kuria 953/1498 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatus – gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Klaipėdoje, perleido sūnui R. Ž.. Taip pat tos pačios dienos – 2015 m. gegužės 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (notarinio reg. Nr. 1563) S. Ž. ir D. Ž. pardavė A. G. 181/1498 žemės sklypo dalį, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. R. Ž. 2015 m. birželio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (notarinio reg. Nr. 2193) pardavė L. Ž. 181/1498 žemės sklypo dalį, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, taip pat R. Ž. 2015 m. spalio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (notarinio reg. Nr. 3350) pardavė Z. L. Z. 181/1498 žemės sklypo dalį, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje gautas antstolės V. D. 2015 m. lapkričio 27 d. raštas Nr. S-150016253 „Dėl nuosprendžio vykdymo“, kuriame nurodyta, jog vykdant 2014 m. sausio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-380/2014 (įsiteisėjo 2015 m. gegužės 11 d.) nustatyta, kad atsakovai D. Ž. ir S. Ž. sudarė sandorius, kuriais buvo siekiama išvengti išieškojimo iš skolininkės D. Ž. turto dalies, kuri priklausė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Iki Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo – 2015 m. gegužės 11 d. ir vykdymo dienos D. Ž. šeima turėjo pakankamai turto konfiskuotinai sumai išieškoti ir baudai sumokėti, o vėliau sudarius tarp šeimos narių minėtus sandorius, D. Ž. neteko turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Tokiu būdu buvo pažeisti kreditoriaus, t. y. valstybės, interesai. Nurodė, kad vienerių metų senaties terminas nėra praleistas, nes apie ginčijamus sandorius sužinojo 2015 m. lapkričio 27 d., t. y. gavusi antstolės V. D. 2015 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. S-150016253 „Dėl nuosprendžio vykdymo“. Nurodė, kad sandorius pripažinus negaliojančiais taikytina restitucija ir iš atsakovo S. Ž. asmeninės nuosavybės ir D. Ž. asmeninės nuosavybės turtas, pasidalytas 2014 m. vasario 28 d. turto pasidalijimo sutartimi, grąžintinas į bendrąją jungtinę nuosavybę. R. Ž., pripažinus negaliojančia 2014 m. gruodžio 22 d. Dovanojimo sutartį, privalo grąžinti atsakovų D. ir S. Ž. nuosavybėn žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 26/107 dalis ir pastatą – gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pripažinus negaliojančia 2015 m. gegužės 18 d. Dovanojimo sutarties dalį, R. Ž. privalo grąžinti atsakovų D. ir S. Ž. bendrojon nuosavybėn 591/1498 dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda ir pastatą – gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) , Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).Nurodė, kad teismui pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, D. Ž. turto užteks padengti teismo priteistas pinigų sumas valstybei.Nurodė, kad pirkimo–pardavimo 2015 m. gegužės 18 d., 2015 m. birželio 29 d. ir 2015 m. spalio 1 d. sandoriai dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 543/1498 dalių (181 x 3 / 1498) ir patalpų – gyvenamųjų namų, adresais (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nenaikintini atsižvelgus į sąžiningų įgijėjų gynimo institutą.Ieškovės atstovė L. P. teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus ieškinyje nurodytais motyvais palaikė.Atsakovė D. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimo motyvai: Nurodė, kad reikia civilinės bylos nagrinėjimą stabdyti, iki bus gautas atsakymas iš Europos Žmogaus Teisių Teismo, nes jo sprendimas gali turėti esminę įtaką šios bylos nagrinėjimui.Atsakovė D. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad sudarydamos šiuos sandorius šalys nesiekė išvengti išieškojimo pagal 2014 m. sausio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-380/2014. Ji buvo įgaliota nupirkti žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, savo vyro S. Ž. vardu, tačiau per neapsižiūrėjimą ji irgi buvo nurodyta kaip šio žemės sklypo pirkėja. Sudarant šiuos sandorius buvo siekiama tik grąžinti sūnui R. Ž. jo turtą. Atsakovas S. Ž. pateikė rašytinius paaiškinimus, jais su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimo motyvai: Ieškovė netinkamai nurodė sandorių sudarymo priežastis. R. Ž. su AB SEB Vilniaus banku sudarė kreditavo sutartį Nr. 0460618071740-13, pagal kurią bankas suteikė jam 300 000,00 Lt paskolą žemės sklypui įgyti ir gyvenamojo namo šiame žemės sklype statybai. Dėl paskolos laidavimo buvo įkeistas S. Ž. ir D. Ž. nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Šis 229,57 kv. m namas buvo baigtas statyti 2008 m. R. Ž. gavus darbą Norvegijoje, nesukūrus šeimos, nutarta namą parduoti, o kad būtų paprasčiau jį parduoti, R. Ž. 2008 m. liepos 30 d. Klaipėdos miesto 10-ajame notarų biure dovanojimo sutartimi jam padovanojo šį turtą. 2014 m. sausio 16 d. šis namas buvo parduotas E. S. ir R. L. už 780 000,00 Lt. Gavus pinigus, buvo nutarta nupirkti žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir ten statyti penkis kotedžus, iš kurių vienas tektų R. Ž.. 2014 m. pablogėjus sveikatai ir D. Ž. atsisakius užsiimti pastatytų kotedžų pardavimu, buvo nuspręsta, kad visas pastatytas turtas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bus grąžintas faktiniam savininkui R. Ž., nes iš jo asmeninių lėšų buvo vykdomos statybos, kad jis galėtų pastatytą turtą realizuoti ir atgauti savo investuotas lėšas. Dėl šių priežasčių buvo sudaryti šie sandoriai.Su savo žmona 2014 m. vasario 28 d. sudarė turto pasidalijimo sutartį, nes tuo metu pradėjo sparčiai prastėti jo sveikata. Turi du sūnus, tad siekdami, kad sūnus R. Ž. neprarastų savo turto, sudarė šią sutartį. Visas procesas buvo pradėtas dar 2013 m., t. y. kai dar nebuvo prasidėję teisminiai ginčai ir tik dėl atsitiktinumo šio proceso pabaiga sutapo su Lietuvos apeliacinio teismo priimto nuosprendžio data, tačiau tai jokiu būdu nebuvo siekis išvengti kažkokių mokestinių prievolių kitiems asmenims.Atsakovas R. Ž. pateikė rašytinius paaiškinimus, jais su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimo motyvai: Nurodė, kad jis yra faktinis viso pastatyto turto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, savininkas, nes iš jo asmeninių lėšų buvo vykdomos statybos. Jis pasiėmė paskolą namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, statybai. Baigus šį namą jis buvo parduotas, o už gautus pinigus įgytas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo statytas jam, todėl jis šio gyvenamojo namo nepardavė, kadangi asmeniškai jame gyvena. Kartu su juo gyvena jo tėvai D. ir S. Ž..Atsakovai papildomais rašytiniais paaiškinimais nurodė (2 t., b. l. 32–33): Viso vykdymo proceso metu išieškotinos sumos dydis sudaro 88 536,93 Eur. Išieškojimui užtikrinti pakaktų pripažinti negaliojančiu žemės sklypo 953/1498 dalių, kurių vidutinė rinkos vertė 34 872,00 Eur, ir pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, kurio vidutinė rinkos vertė 59 200,00 Eur, perleidimo sandorį. Kita ieškinio reikalavimo dalis yra nepagrįsta ir perteklinė, todėl atmestina besąlygiškai.Nurodė, kad ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senatį, nes ieškovei reikalavimo teisė atsirado 2014 m. sausio 20 d., t. y. kai Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu D. Ž. buvo pripažinta kalta, paskirta bauda ir netaikytas turto konfiskavimas. Prokuratūra nesiėmė jokių veiksmų, kad užtikrintų būsimą išieškojimą, tad visi sandoriai atlikti teisėtai. Ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą.Trečiasis asmuo VMI pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Atsiliepimo motyvai:Minėtais perleidimo sandoriais buvo siekta išvengti išieškojimo iš skolininkės D. Ž. turto dalies, kuri priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Iki Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, t. y. iki 2015 m. gegužės 11 d., D. Ž. šeima turėjo pakankami turto konfiskuotinai sumai išieškoti ir baudai sumokėti, o vėliau sudarius minėtus sandorius, D. Ž. neteko turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.Apeliantai nepagrįstai prašė taikyti ieškinio senatį, nes terminas prasidėjo nuo tos dienos, kai antstolė V. D. informavo 2015 m. lapkričio 27 d. ieškovę apie aplinkybes, trukdančias vykdyti išieškojimą. Pagrindas pradėti išieškojimą atsirado tik 2015 m. gegužės 11 d., o antstolė pati vykdymo veiksmus pradėjo tik 2015 m. gegužės 20 d.. Ieškovė į teismą kreipėsi 2015 m. gruodžio 16 d., t. y. nepraleidusi sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl kreditoriaus reikalavimo teisės

Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Prievolės privalomumas reiškia, kad prievolė turi būti tinkamai vykdoma, o jos nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia civilinę atsakomybę. Kreditoriumi pripažįstamas asmuo, kuris turi turtinį reikalavimą į kitą asmenį – skolininką (CK 6.2 straipsnis) ir turi teisę reikalauti, kad šis įvykdytų savo prievolę pagal įstatyme ar sutartyje nustatytus reikalavimus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.39 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo pateikė Klaipėdos apygardos prokuratūra, gindama viešąjį interesą. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – PĮ) 19 straipsnio 1 dalis įpareigoja prokurorą ginti viešąjį interesą, kai nustatomi teisės aktų pažeidimai, kuriais pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu. Lietuvos Konstitucinis Teismas, formuodamas viešojo intereso sampratą, savo nutarimuose yra pasisakęs, kad viešojo intereso instituto paskirtis – apginti pamatines visuomenės vertybes, kurias saugo ir gina Konstitucija, o valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir ginti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis suponuoja teisinį reguliavimą, pagal kurį žemę Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise gali įgyti tik konstitucinio įstatymo apibrėžtas subjektų ratas. Atsižvelgiant į šio teisimo reguliavimo imperatyvumą, darytina išvada, jog juo siekiama apsaugoti pamatines, visai visuomenei ir valstybei svarbias vertybes, o šių nuostatų pažeidimas yra viešasis interesas, kurį prokuroras privalo ginti pasinaudodamas priemonėmis, numatytomis PĮ 19 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 49 straipsnyje. Šiuo atveju ginčas vyksta dėl to, jog atsakovai D. Ž., S. Ž. ir R. Ž. sudarė sandorius, kuriais D. Ž. neteko turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Tokiu būdu buvo pažeisti kreditoriaus, t. y. valstybės, interesai. Remiantis šiomis aplinkybėmis, ieškovė, gindama viešąjį interesą, turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovams, sudariusiems actio Pauliana pagrindu ginčijamus sandorius.

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Teismas konstatuoja, jog šiuo atveju atsakovų D. Ž., S. Ž., R. Ž. sudaryti sandoriai akivaizdžiai pažeidžia kreditorės, t. y. valstybės, interesus. Šioje byloje ieškovės Klaipėdos apygardos teismo prokuratūros actio Pauliana ieškinys pareikštas siekiant užtikrinti, kad viena iš skolininkų – atsakovė D. Ž. – būtų pajėgi įvykdyti prievoles pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 1-26-380-2014.Atsakovė D. Ž. 2014 m. sausio 20 d. Klaipėdos apygardos teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį Nr. 1-26-380-2014 pripažinta kalta padariusi BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir jai paskirta 120 MGL (4 344,30 Eur) bauda, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi nutarta išieškoti konfiskuotino turo vertę atitinkančią pinigų sumą – 84 018,93 Eur (1 t., b. l. 24–79). Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2015 m. gegužės 11 d. ir perduotas vykdyti antstolei V. D. (1 t., b. l. 16–17). Antstolė pagal šį vykdomąjį dokumentą užvedė vykdomąją bylą Nr. 0004/15/00738. Atlikdama vykdymo veiksmus nustatė, kad išieškoti iš skolininkės galimybės nėra, nes ji jokio turto neturi. Patikrinusi jos sutuoktinio S. Ž. turtą nustatė, jog kelios dienos iki vykdomosios bylos užvedimo S. Ž. sudarė sandorius, kurių pagrindu nuosavybė į nekilnojamąjį turtą jo vardu buvo išregistruota. Taigi atsakovai, sudarydami 2014 m. vasario 28 d. turto pasidalijimo sandorį, sudarė situaciją, kad atsakovų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė buvo transformuota į asmeninę atsakovo S. Ž. nuosavybę, šiam nemokant jokios kompensacijos atsakovei D. Ž.. Dėl vėliau, t. y. 2014 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. gegužės 18 d., sudarytų dovanojimo sutarčių ir atsakovas S. Ž. nebeteko turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai turėtų kito nei ginčijama sutartimi perduotas turto, kuris būtų pakankamas skolai pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 1-26-380-2014 padengti.

Dėl vienerių metų ieškinio senaties termino

Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, tačiau atskirų rūšių reikalavimams tiek CK, tiek kiti įstatymai nustato trumpesnius ieškinio terminus. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004; pirmiau nurodytą nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.) arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai).Atsakovai patikslintu atsiliepimu prašė taikyti ieškinio senatį (2 t., b. l. 32–33). Nurodė, kad vienerių metų terminas yra praleistas, nes terminas prasidėjo 2014 m. sausio 20 d., t. y. kai Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu D. Ž. buvo pripažinta kalta, paskirta bauda ir netaikytas turto konfiskavimas. Prokuratūra, apskundusi nuosprendį ir prašydama taikyti turto konfiskavimą, galėjo ir turėjo pasirūpinti išieškojimo užtikrinimu, turėjo visas galimybės nustatyti D. Ž. turtinę padėtį, atliktus jos ir jos šeimos narių sandorius. To nepadarius, atsakovai teisėtai sudarinėjo sandorius dėl turimo nekilnojamuojo turto ir nesiekė ieškinyje nurodytų neteisėtų pasekmių. Atsakovų nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje situacijoje nustatyta, kad antstolės V. D. 2015 m. lapkričio 27 d. raštas Nr. S-150016253 „Dėl nuosprendžio vykdymo“ Klaipėdos apygardos prokuratūroje gautas 2015 m. lapkričio 30 d. (1 t., b. l. 11), prokuroro ieškinys pareikštas teisme 2015 m. gruodžio 16 d., t. y. tyrimas atliktas ir ieškinys pateiktas per protingą laiką nuo sužinojimo apie galimą teisės pažeidimą momento. Remiantis šiomis aplinkybėmis nėra pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą nagrinėjamoje byloje.

Dėl sandorio neprivalomumo

CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Ši nuostata konkuruoja su sutarties laisvės principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę (pvz., viešojo pirkimo sutartys (CK 6.380 straipsnis), energijos pirkimo–pardavimo sutartys (CK 6.383 straipsnis), žemės nuomos sutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-541/2004 ir kt.). Skolininko pareiga sudaryti sandorį taip pat gali būti nustatyta teismo sprendimu, gali kilti iš skolininko vienašališko įsipareigojimo (pvz., paskolos sutartyje nustatytas skolininko įsipareigojimas pagal kreditoriaus pareikalavimą įkeisti turtą), ikisutartinių santykių, viešo konkurso ir kitų imperatyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000). Nagrinėjamoje byloje atsakovai nurodė, kad visus sandorius, t. y. 2014 m. vasario 28 d. turto pasidalijimo sutartį, 2014 m. gruodžio 22 d., 2015 m. gegužės 18 d. dovanojimo sutartis, sudarė siekdami sūnaus R. Ž. finansinę padėtį grąžinti į pradinę padėtį, nes jis pasiskolino pinigus iš banko, iš jo pinigų buvo vykdomos statybos. Teismo vertinimu, nepagrįstos atsakovų nurodytos aplinkybės.Iš 2006 m. spalio 10 d. kredito sutarties Nr. 0460618071740-30 matyti, kad R. Ž. AB SEB bankas suteikė 300 000,00 Lt kreditą žemės sklypui ir statybinėms medžiagoms pirkti (1 t., b. l. 183–184). Šių prievolių įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas namas su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kuris nuosavybės teise priklausė atsakovams D. Ž. ir S. Ž.. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad žemės sklypas, ant kurio sūnus R. Ž. statėsi namą, priklausė jiems su atsakovu S. Ž.. 2013 m. liepos 30 d. sutartimi R. Ž. padovanojo neatlygintinai S. Ž. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda (1 t., b. l. 185–188). Atsakovai nurodė, kad pastatytas namas buvo didelis, sūnus R. Ž. šeimos nebuvo sukūręs ir dirbo Norvegijoje. Dėl šių priežasčių nutarė parduoti šį turtą, tik atsižvelgęs, jog jo nebūna Lietuvoje, namą ir žemės sklypą pardavė tėvui. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio CPK straipsnio nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju atsakovai teismui nepateikė duomenų, kad atsakovas R. Ž. dirbo Norvegijoje, kad jo nebūdavo Lietuvoje. Atsakovė D. Ž. teismo posėdžio metu paaiškinti, kodėl šiuo atveju tėvui nebuvo sudarytas įgaliojimas tiesiog parduoti R. Ž. turtą, negalėjo, taip pat negalėjo paaiškinti aplinkybių, dėl kurių ginčo turtas buvo registruotas ir jos vardu. 2014 m. sausio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad S. Ž. E. S. ir R. L. pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 780 000,00 Lt (1 t., b. l. 189–191). Teismo posėdžio metu atsakovė D. Ž. nurodė, kad pardavus šį turtą pinigai buvo panaudoti jų pačių reikmėms, t. y. gyventi, padengti turėtas skolas, įsigyti žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir pan. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šalys teismui nepateikė nurodytas aplinkybes pagrindžiančių rodymų. Byloje nėra duomenų, už kokią kainą buvo įsigytas šis žemės sklypas, kiek buvo investuota pinigų į kotedžų ant šio žemės sklypo statybą, kokių skolų turėjo atsakovė D. Ž.. Šių aplinkybių atsakovai neįrodinėjo, teismo posėdžio metu atsakovė D. Ž. nurodė, kad visų įrodymų, kurie patvirtintų pinigų už parduotą namą su žeme panaudojimą, pateikti negali.Nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovai 2014 m. vasario 28 d. turto pasidalijimo sutartį sudarė praėjus daugiau nei mėnesiui po to, kai 2014 m. sausio 20 d. Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-26-380-2014 ir D. Ž. pripažino kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisė, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalį, skyrė 120 MGL (15 600,00 Lt) dydžio baudą (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). 2015 m. gegužės 18 d. dovanojimo sutartis sudaryta kelios dienos po to, kai įsiteisėjo 2014 m. sausio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-380-2014 (įsiteisėjo 2015 m. gegužės 11 d.). Šie sandoriai sudaryti neatlygintinai, po jų sudarymo skolininkė D. Ž. nebeturėjo jokio turto, vadinasi, galimybės išieškoti pagal vykdomąjį dokumentą nebeliko. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad po Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio priėmimo, t. y. 2015 m. gegužės 11 d., per trumpą laiką buvo sudaryti sandoriai dėl esamo turto perleidimo tretiesiems asmenims. 2015 m. gegužės 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi S. Ž. pardavė A. G. 181/1498 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kadastrinis adresas 2101/0039:731, plotas – 0,1498 ha, vidutinė rinkos vertė – 54 700,00 Eur, už 6 910,00 Eur, ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vidutinė rinkos kaina – 59 200,00 Eur, už 59 200,00 Eur (1 t., b. l. 96–101). Po šio sandorio atsakovas S. Ž. neteko turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Nors atsakovas S. Ž. nurodė, kad šiuos sandorius sudarė dėl pablogėjusios sveikatos, tačiau iš 2015 m. spalio 5 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjos A. L. pažymos Nr. SP48-319 matyti, kad tik nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. S. Ž. neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (1 t., b. l. 179). Vadinasi, atmestinas atsakovo nurodytas argumentas kaip nepagrįstas. Visi sandoriai buvo sudaryti gerokai anksčiau, nei pablogėjo sveikata, ką patvirtina byloje esantys duomenys. Sprendžiant dėl to, ar atsakovai privalėjo sudaryti ginčijamą dovanojimo sandorį, teismo nuomone, esminę reikšmę turi dvi aplinkybės: buvo sudaryti neatlygintiniai turto pasidalijimo bei dovanojimo sandoriai ir turtas buvo padovanotas artimam giminaičiui – sūnui R. Ž.. Visos šios aplinkybės suponuoja sandorio šalių nesąžiningumą. Atsakovai neįrodė jokių aplinkybių, kurios būtų lėmusios būtinybę sudaryti ginčijamą sandorį. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, jog turto pasidalijimo sutartis, neatlygintiniai dovanojimo sandoriai buvo sudaryti tyčia siekiant sumažinti atsakovei D. Ž. priklausančio turto masę, kad būtų iki minimumo sumažintos išieškojimo pagal teismo sprendimą galimybės. Tai leidžia teigti, jog šalys neprivalėjo sudaryti šių sandorių.

Dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo

Ginčijamo sandorio pagrindu turtą įgijusio asmens (asmenų) nesąžiningumas yra viena iš būtinų actio Pauliana patenkinimo sąlygų. Asmuo pripažįstamas nesąžiningu, jeigu konstatuojama, kad jis žinojo arba turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Šias aplinkybes privalo įrodyti kreditorius, ginčijantis skolininko sudarytą sandorį (CPK 178 straipsnis), išskyrus tuos atvejus, kai įstatyme nustatyta trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcija, įrodinėjimo naštą perkelianti priešingai šaliai (tokiu atveju trečiasis asmuo, siekdamas paneigti preziumuojamą savo nesąžiningumą, turi pateikti įrodymų, kad jis buvo sąžiningas įgijėjas).Aplinkybių, kurios sudaro pagrindą preziumuoti kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalių nesąžiningumą, baigtinis sąrašas išvardytas CK 6.67 straipsnyje. Šio straipsnio 1 punkte nesąžiningomis sandorio šalimis, kol neįrodyta kitaip, pripažįstami skolininko sutuoktiniai. vaikai, tėvai ar kiti artimieji giminaičiai. Nagrinėjamoje byloje 2014 m. vasario 28 d. turto pasidalijimo sandoris sudarytas tarp sutuoktinių, kuriej būdami susiję artimais ryšiais, gali būti suinteresuoti išsaugoti ir šiuo tikslu nuslėpti nuo kreditorių ne tik savo, bet ir sutuoktinio dalį, esančią bendrąja jungtine nuosavybe, inicijuoti ar tarpininkauti sudarant sutuoktinio ir savo artimųjų giminaičių tariamąjį sandorį. 2014 m. gruodžio 22 d., 2015 m. gegužės 18 d. dovanojimo sutartys sudarytos tarp tėvų ir sūnaus R. Ž.. Atsakovai nepateikė duomenų, kurie paneigtų šią prezumpciją. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovės ieškinio dalis dėl 2014 m. vasario 28 d. turto pasidalijimo sutarties, 2014 m. gruodžio 22 d. dovanojimo sutarties ir 2015 m. gegužės 18 d. dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis ab initio tenkintina kaip pagrįsta ir įrodyta (CPK 178, 185, 270 straipsniai).

Dėl restitucijos taikymo

Pripažinus sandorį niekiniu ir negaliojančiu visais atvejais kyla restitucijos taikymo klausimas. Kasacinis teismas formuodamas teismų praktiką yra nurodęs, kad teismai taikydami restituciją privalo nustatyti, ką kiekviena šalis yra gavusi pagal sandorį, kuris pripažintas negaliojančiu, ir tai, kad restitucijos taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių, todėl restitucija turi būti taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009).Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, teisinių pasekmių taikymas pagal CK turi tam tikrą specifiką, nes šiuo institutu ginčijamas sandoris, pažeidžiantis kreditoriaus interesus. Tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinių pasekmių taikymo klausimus reglamentuoja CK 6.66 straipsnio 4, 5 dalyse įtvirtintos specialios teisės normos, kuriose nustatyti restitucijos ypatumai. CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms į turtą, kuris buvo pripažinto negaliojančiu sandorio objektas. Nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad visi atsakovai sudarydami ginčijamus sandorius buvo nesąžiningi. Pripažinus sandorius negaliojančiais nuo jų sudarymo momento turi būti taikoma restitucija. Atsakovai prašė pripažinti negaliojančia tik 2015 m. gegužės 18 d. sudarytos dovanojimo sutarties dalį dėl 955/1498 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ab initio ir taikyti restituciją, nes išieškotinos sumos dydis sudaro 88 536,93 Eur, o šio turto vertė – 131 944,00 Eur. Pažymėtina, kad actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42412003). Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais atvejais, actio Pauliana paskirtis yra kompensacinė, kai pripažinus skolininko sandorį negaliojančiu kreditoriaus reikalavimas nukreipimas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis ieškinio tikslas, o tik priemonė skolininko mokumui atkurti bei sugrąžinti skolininką į iki sandorio sudarymo buvusią padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą.Nors atsakovai nurodė, kad pritaikius restituciją ir grąžinus 953/1498 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, užteks turto skolai pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 1-26-380-2014 padengti, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju skolą sudaro ne tik pinigų suma, nurodyta vykdomajame dokumente, bet ir suma antstoliui už vykdomojo dokumento vykdymą. Šiuo metu nėra žinoma, ar įmanoma šį turtą parduoti už vidutinę rinkos kainą, ar turtą pardavus užteks pinigų visai skolai padengti. Remiantis šiomis aplinkybėmis restitucija taikytina visam turtui, t. y. pripažinus dalį 2015 m. gegužės 18 d. dovanojimo sutarties negaliojančia ab initio, yra pagrindas taikyti restituciją ir iš R. Ž. grąžinti atsakovų D. ir S. Ž. nuosavybėn 953/1498 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir pastatą – gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą pagal 2015 m. gegužės 18 d. dovanojimo sutartį; pripažinus 2014 m. gruodžio 22 d. dovanojimo sutartį negaliojančia ab initio, yra pagrindas taikyti restituciją ir iš R. Ž. grąžinti atsakovų D. ir S. Ž. nuosavybėn 26/107 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir pastatą – gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą pagal 2014 m. gruodžio 22 d. dovanojimo sutartį; pripažinus negaliojančia 2014 m. vasario 22 d. dovanojimo sutartį ab initio, yra pagrindas taikyti restituciją ir pasidalytą turtą grąžinti į bendrąją jungtinę nuosavybę.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, kasacinio teismo praktika dėl to, ar actio Pauliana ieškiniu reiškiamas reikalavimas yra turtinis ar neturtinis, buvo nevienoda. Plenarinė sesija, pasisakydama dėl actio Pauliana pagrindu reiškiamo reikalavimo kvalifikavimo turtiniu ar neturtiniu, nurodė, kad šiuo pagrindu reiškiamas reikalavimas laikytinas turtiniu ir turi būti apmokestinamas žyminiu mokesčiu, ieškinys įvertinamas pagal ginčijamu sandoriu perleisto turto rinkos vertę (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Nagrinėjamoje byloje ieškinį padavė Klaipėdos apygardos prokuratūra, kuri pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista. Sandorius pripažinus negaliojančiais ir pritaikius restituciją atsakovams grąžintas turtas, kurio vertė 268 715,86 Eur, t. y. 953/1498 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vertė – 34 872,00 Eur, ir pastatas – gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 59 200,00 Eur, 26/107 dalys žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vertė – 55 607,04 Eur, pastatas – gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 57 347,76 Eur, žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 61 689,06 Eur. Mokėtinas žyminis mokestis – 3 845,00 Eur. Valstybė patyrė 8,89 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl į valstybės biudžetą iš atsakovų priteistina po 1 281,67 Eur žyminio mokesčio ir 2,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Patenkinus ieškinį, atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia 2014 m. vasario 28 d. turto pasidalijimo sutartį, notarinio reg. Nr. 585, patvirtintą Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarės G. K., kuria D. Ž. ir S. Ž. pasidalijo bendrosios nuosavybės teise valdytą turtą.

Pripažinti negaliojančia 2014 m. vasario 28 d. dovanojimo sutarties, notarinio reg. Nr. 4010, patvirtintos Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarės G. K., dalį, kuria D. Ž. ir S. Ž. padovanojo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 26/107 dalis ir pastatą – gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sūnui R. Ž..

Pripažinti negaliojančia 2015 m. gegužės 18 d. dovanojimo sutarties, notarinio reg. Nr. 1566, patvirtintos Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro notarės G. K., dalį, kuria D. Ž. ir S. Ž. padovanojo 953/1498 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sūnui R. Ž..

Taikyti restituciją ir grąžinti iš atsakovo S. Ž. asmeninės nuosavybės ir D. Ž. asmeninės nuosavybės turtą, pasidalytą 2014 m. vasario 28 turto pasidalijimo sutartimi, į bendrąją jungtinę nuosavybę.

Taikyti restituciją ir iš R. Ž. grąžinti atsakovų D. ir S. Ž. nuosavybėn žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 26/107 dalis ir pastatą – gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą pagal 2014 m. gruodžio 22 d. dovanojimo sutartį.

Taikyti restituciją ir iš R. Ž. grąžinti atsakovų D. ir S. Ž. nuosavybėn 953/1498 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir pastatą – gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą pagal 2015 m. gegužės 18 d. dovanojimo sutartį.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovų D. Ž., S. Ž., R. Ž. lygiomis dalimis po 1 281,67 Eur žyminio mokesčio ir po 2,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre (VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas) dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, t. y. dėl draudimo atsakovui R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, perleisti nuosavybės teisę į 955/1498 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir pastatus – gyvenamuosius namus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, taip pat R. Ž. teisės disponuoti, t. y. nuomoti ar įkeisti, nurodytu žemės sklypu ir gyvenamaisiais namais apribojimo, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.