Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2018-01-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-54-332/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-11-06Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2018-01-25Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-01-25
Bylos Nr.
1A-54-332/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40811-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Raimundas Jurgaitis (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
Nukentėjusysis
A. Z.
Nuteistasis
J. Z.
Advokatai
Modestas Švažas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-54-332/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40811-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.2.4.6.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 25 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui,gynėjui advokatui Modestui Švažui,nukentėjusiajam A. Z.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Z. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017-11-06 nuosprendžio, kuriuo J. Z. pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. Z. skirta sumažinta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta šiuo nuosprendžiu bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2016-12-01 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta neatlikta 6 mėnesių 9 dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi ir J. Z. skirta galutinė subendrinta – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017-08-11 10.00 val. iki 2017-08-12 10.15 val. (1 para).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Z. nuteistas už tai, kad jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui - tėvui A. Z., būtent: 2017 m. rugpjūčio 11 dieną, apie 07.10 val., buto, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia kumščiu sudavė tris kartus nukentėjusiajam A. Z. į veido sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam A. Z. fizinį skausmą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. Z. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę arba taikyti jo atžvilgu Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, paskiriant jam griežtus įpareigojimus.

Apeliaciniame skunde nuteistasis J. Z. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, neišnagrinėjo visų faktinių aplinkybių, neįvertino nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių, o būtent tyčios susiformavimo momento. Be to, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, nevisiškai atsižvelgė į jo asmenybę ir nukentėjusiojo prašymą skirti jam švelnesnę bausmę. Apelianto teigimu, jis yra jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nori pakeisti savo gyvenimo būdą ir bendrauti su teigiamai veikiančia socialine aplinka. Šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, lanko pataisos namuose vykstančius socialinės reabilitacijos užsiėmimus, planuoja ieškotis darbo, mokytis.

Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo J. Z. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo J. Z. gynėjas advokatas prašė nuteistojo J. Z. apeliacinį skundą tenkinti ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Nukentėjusysis A. Z. nurodė, kad nuteistajam J. Z. atleidžia už jo padarytą nusikalstamą veiką, ir prašė jam skirti kuo švelnesnę bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. Z. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių apylinkės teismo 2017-11-06 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo J. Z. apeliacinio skundo argumentais ir patikrinusi skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2017-11-06 nuosprendį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, skundžiamas nuosprendis surašytas laikantis apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų, jame išdėstyti duomenys ištirti teismo posėdyje ir pripažinti įrodymais, nuosprendyje padarytos išvados yra teisiškai motyvuotos ir pagrįstos byloje surinktais įrodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo J. Z. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais, todėl teismas pagrįstai nuteistojo J. Z. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Nors nuteistasis J. Z. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, neišnagrinėjo visų faktinių aplinkybių, neįvertino nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių, tačiau šie skundo teiginiai yra nekonkretūs, deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti. Nuteistasis J. Z. nenurodo, kokius duomenis teismas įvertino netinkamai, neginčija jokių teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius nusikalstamas veikas, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, todėl teisėjų kolegija dėl minėtų skundo argumentų plačiau nepasisako. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis J. Z. iš esmės nesutinka tik su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme, prašo jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (Lietuvos Respublikos BK 1 str.) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam J. Z. už jo padarytą nusikaltimą paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam J. Z. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Kaip matyti iš skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo 2017-11-06 nuosprendžio, paskirdamas nuteistajam J. Z. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją – J. Z. padarė vieną nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 11 str. 3 d.), kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, į nuteistojo J. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos BK 60 str. 1 d. 9 p.), į J. Z. asmenybę – teistas, naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, baustas administracine tvarka, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, į tai, kad nukentėjusysis A. Z. prašė skirti jo sūnui J. Z. švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai J. Z. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad aptartos aplinkybės patvirtina neigiamą J. Z. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam J. Z. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio taip pat matyti, kad J. Z. už jo padarytą nusikaltimą paskirta bausmė yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taip pat pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., J. Z. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Kartu atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad teismas atsižvelgė į nukentėjusiojo A. Z. nuomonę dėl bausmės ir skyrė mažesnę bausmę nei prašė prokuroras.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam J. Z. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį, už nusikalstamą veiką paskirta bausmė ir galutinė su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi subendrinta bausmė (8 mėnesiai laisvės atėmimo) nėra per giežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti J. Z. skundžiamu nuosprendžiu už padarytą nusikalstamą veiką paskirtą bausmę ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde nuteistojo J. Z. nurodytos aplinkybės – tai, kad jis yra jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nori pakeisti savo gyvenimo būdą ir bendrauti su teigiamai veikiančia socialine aplinka, kad šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, lanko pataisos namuose vykstančius socialinės reabilitacijos užsiėmimus, planuoja ieškotis darbo, mokytis – nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog J. Z. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu ir pripažino tai J. Z. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 13 p.). Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. (įstatymo 2015-03-19 redakcija, Nr. XII-1554) numato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. J. Z. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., už kurią buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė 2017-08-11. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo (90–96 b. l.) bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad J. Z. anksčiau teistas 4 kartus. Nors trys nuosprendžiai priimti po 2016-04-12, t. y. nuteistajam jau sulaukus pilnametystės, tačiau visas nusikalstamas veikas, už kurias J. Z. nuteistas keturiais ankstesniais nuosprendžiais, nuteistasis padarė būdamas nepilnametis, vadinasi, recidyvistu jis pripažintas nepagrįstai. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spęsdamas klausimą dėl paskiriamos bausmės individualizavimo, nepagrįstai J. Z. laikė recidyvistu ir jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., jis padarė būdamas recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 13 p.), todėl šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimas iš skundžiamo nuosprendžio šalintinas (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.). Kita vertus, kaip jau minėta anksčiau, paskirdamas J. Z. bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., be šios, nepagrįstai nustatytos, aplinkybės, teismas vertino ir kitas bausmės rūšies ir dydžio nustatymui svarbias aplinkybes – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, J. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo asmenybę ir kt., todėl, įvertinus anksčiau nurodytų aplinkybių visetą, net ir pripažinus, jog J. Z. nusikalto nebūdamas recidyvistu, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsniui.

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. Z. prašo jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskiriant jam griežtus įpareigojimus.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymo atidėjimą apsprendžia padarytų nusikaltimų sunkumas, asmeniui paskirtos bausmės dydis ir teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą.

J. Z. skundžiamu pirmosios instancijos nuosprendžiu nuteistas už vieną nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų, ir dėl to yra formalus pagrindas taikyti jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, J. Z. jau anksčiau yra ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Iš ankstesnių nuteistojo teistumų matyti, kad jam buvo taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai J. Z. teigiamo poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėjo įstatymus ir padarė naujas nusikalstamas veikas. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Šiaulių apylinkės teismo 2017-11-13 nuosprendžiu J. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas už 2017-07-19 padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. Šiaulių apylinkės teismo 2017-11-30 nuosprendžiu J. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas už 2017-08-27 ir 2017-08-28 padarytas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 3 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus J. Z. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam J. Z. paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu galutinę bausmę, paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2017-11-06 nuosprendį pakeisti:

panaikinti J. Z. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, padarė būdamas recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Raimundas JurgaitisTeisėjai Zigmas KavaliauskasVidmantas Mylė