Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja V. Erlickienė Teisminio proceso Nr. 2-29-3-03298-2012-3

N U T ARTIS

2013 m. birželio 17 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui A. B., trečiajam asmeniui R. B. dėl išlaikymo paramos pilnamečiam vaikui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo ginčas dėl teismo priteistos paramos pilnamečiam vaikui dydžio. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes bei jų ypatumus, todėl sprendimas, vertinant paramos pilnamečiui vaikui dydį, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteistą išlaikymo dydį didinti, todėl sprendimas šioje dalyje keistinas.

Išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis nei 24 metų (CK 3.194 str. 3 d.).

Paramos būtinumo sąvoka pagal CK 3.194 str. 3 d. yra vertinamoji; sprendžiant apie paramos dydį, teisiškai reikšmingi yra duomenys apie vaiko turimą turtą ir pajamas, tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, pilnamečio vaiko sąžiningą siekį įgyti išsilavinimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009 pasirėmė Konstitucinio Teismo apibrėžta formuluote: „atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu“ (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimas) ir konstatavo, kad išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti.

Sutiktina, kad vien tik mokinio statusas automatiškai nelemia tėvų paramos reikalingumo. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji ir ar ji būtina teismas sprendžia įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (pvz., pašalpas ir pan.) bei jo poreikius (pvz., gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinąsias išlaidas) (žr. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje J. A. v. A. U.s, bylos Nr. 3K-3-95/2007; 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje N. J. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-104/2007). Jeigu tokio vaiko turimas visų rūšių turtas ir pajamos užtikrina būtinų jo poreikių tenkinimą, toks moksleivis negali būti pripažįstamas išlaikymo santykių pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį subjektu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė neturi jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, jokių pašalpų negauna. Teisėjų kolegija sutinka, kad vidurinio išsilavinimo ir jokios kvalifikacijos ar patirties neturinčiam vidurinės mokyklos moksleiviui įsidarbinti yra sunku, be to, ieškovė privalo lankyti pamokas, papildomai ruoštis baigiamiesiems abitūros ir stojamiesiems egzaminams. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismo pagrįstai konstatuota, kad ieškovei yra būtina tėvų teikiama parama iki ji mokysis vidurinės mokyklos (gimnazijos) dieniniame skyriuje.

Dėl išlaikymo dydžio nustatymo kriterijų

Pirmosios instancijos teismo pagrįstai nustatyta, kad ieškovės E. B. nurodytiems poreikiams patenkinti pakanka 600 Lt sumos kas mėnesį. Pažymėtina, kad išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydžio nustatymui taikytinos sąlygos pagal įstatymo analogiją (CK3.192 str. 2 d.), t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio besimokančio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas išsilavinimui įgyti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą asmens turtinę padėtį reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turi reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Be to, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Kitas svarbus aspektas šioje byloje – tėvų galimybės teikti išlaikymą (jų turtas, gaunamos pajamos, kiti išlaikytiniai), tai, ar paramos teikimas iš esmės nepablogins paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių, ypač jų nepilnamečių vaikų, turtinės padėties ir kt. Sprendžiant dėl kitų šeimos narių padėties esminio pablogėjimo, atsižvelgtina į kitų šeimos narių gaunamas pajamas bei turtą ir tik po to darytina išvada, ar pilnamečio besimokančio asmens išlaikymui skiriama suma turės esminę įtaką jų turtinei padėčiai.

Svarbu pastebėti, jog dėl įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti. Pilnamečiam vidurinėje mokykloje besimokančiam moksleiviui skiriamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti. Pažymėtina, kad pilnamečio moksleivio išlaikymas, kuriuo užtikrinamos būtinos sąlygos viduriniam išsilavinimui įgyti, negali būti suprastas siaurai, tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas. Toks išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą. Šis, kaip ir kiti kriterijai, yra vertinamojo pobūdžio teisinės kategorijos, kurių turinį lemia konkretūs teisiškai reikšmingi faktai. Teismui pripažinus, kad ieškovei E. B. objektyviai kiekvieną mėnesį yra reikalinga 600 Lt paramos suma, taip pat turi būti nustatyta jos tėvų turtinė padėtis. Ieškovės mama, trečiasis asmuo R. B. turi du vaikus: ieškovę ir nepilnametį sūnų P. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamą namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), keletą žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir kt. (10, 12–28 b. l.). R. B. nedirba, yra registruota darbo biržoje, laikotarpiu nuo 2012-03-30 iki 2012-09-30 jai išmokėta 2852,06 Lt nedarbo draudimo išmokų, laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-01 – 2101,50 Lt socialinių pašalpų ir išmokų vaikui (7–8 b. l.). Ieškovės paaiškinimu prie šeimos biudžeto prisideda R. B. draugas, apie kurio pajamas byloje duomenų nėra, tačiau nagrinėjamu atveju ši aplinkybė nėra svarbi, nes mamos draugas neturi pareigos prisidėti prie ieškovės išlaikymo. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ieškovė gyvena su savo motina, todėl R. B. neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Atsakovas, be ieškovės, kuri yra pilnametė, turi du nepilnamečius vaikus: M. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuriuos išlaiko (52–53 b. l.). Jis nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), turi automobilį Peugeot Boxer (67–69 b. l.). Atsakovas šiuo metu nedirba, registruotas darbo biržoje (56 b. l.). Atsakovo sutuoktinė nedirba, nes augina mažametį vaiką, laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-01 jai išmokėta 7577,67 Lt dydžio motinystės pašalpa, laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2013-01-01 išmokėta 1226,88 Lt socialinės paramos, turi kreditorinių įsipareigojimų AB SEB bankui (57–59, 62–65 b. l.). Vertinant atsakovo turtinę padėtį, teismui akivaizdu, kad atsakovas vengia atskleisti savo realiai gaunamas pajamas. Esant nurodytai aplinkybei, konstatuotina esant pagrindą teismui abejoti, apie atsakovo deklaruojamas šeimos pajamas, nes teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyto dydžio pajamų – 444,05 Lt nepakaktų būtiniausiems ir minimaliems apelianto šeimos poreikiams patenkinti, nekalbant apie R. B. mokėtinus įsipareigojimus bankui. Pažymėtina, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, iš kurio taip pat gali gauti pajamų.

Pažymėtina, kad, nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Bylos duomenys patvirtina, kad anksčiau atsakovas dirbo Švedijoje, iš gautų pajamų pragyveno metus Lietuvoje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas turi galimybę ieškoti ir rasti geriau apmokamo darbo, turi gana paklausią statybininko profesiją. Atsakovo nurodoma liga, dešinės kelio sąnario riešo patempimas, nesudaro pagrindo pripažinti ribojimu dirbti, nepateikta duomenų apie operacijos būtinumą ir apie reikalingą patirtos traumos tolimesnį gydymą, nėra jokių duomenų apie neįgalumą, o atsakovo argumentas dėl galimybės atlikti magnetinio rezonanso tyrimą, šiuo atveju neturi reikšmės.

Įvertinus ieškovės tėvų turtinę padėtį teismo pagrįstai nustatyta, nors abu ieškovės tėvai yra bedarbiai, R. B. turtinė padėtis yra geresnė – jos šeima susideda iš mažiau asmenų, atitinkamai vienam šeimos nariui tenka didesnė pajamų dalis, ji neturi kreditorinių įsipareigojimų, turi daugiau nekilnojamojo turto. Atsakovas turi tik vieną žemės sklypą ir 1997 m. automobilį, bei padeda sutuoktinei vykdyti kreditorinius įsipareigojimus, išlaiko du nepilnamečius vaikus. Atmestinas apeliantės argumentas, kad teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, kadangi atsakovo pateikti duomenys patvirtina, jog jis nėra buto, kuriame gyvena kartu su žmona, bendraturtis. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su teismo išvada, kad didesnio nei 100 Lt išlaikymo priteisimas iš atsakovo, jam turint imperatyvaus pobūdžio pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus ir gaunant minimalias pajamas, padarytų esminės žalos tiek jam pačiam, tiek jo šeimai. Pažymėtina, kad atsakovas savo atsiliepime į ieškinį yra nurodęs išlaidas, kurias teikia savo nepilnamečiams vaikas M. – 490 LT, ir E. – 385 Lt. Suprantama, kad tokį išlaikymą atsakovas teikia kartu su vaikų motina, tačiau aplinkybė, kad atsakovas išlaiko dar du nepilnamečius vaikus, turint galimybę skirti tokio dydžio išlaikymą jiems, iš esmės paneigia apeliantės teisę į paramą, kadangi būtina užtikrinti visų vaikų, kuriems skiriamas išlaikymas, interesų pusiausvyrą. CK 3.198 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vaikų lygiateisiškumo principas, dėl kurio nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad šis reiškia, jog visi tėvo, iš kurio priteisiamas (priteistas) išlaikymas, vaikai yra lygiateisiai, nesvarbu, gimę jie iš tos pačios ar skirtingų santuokų – pagal aptariamą normą jiems priteisiamo išlaikymo dydis paprastai turi būti nustatomas vienodas. Nors paramos teikimas pilnamečiui vaikui ir išlaikymo teikimas nepilnamečiui vaikui nėra analogiškos prievolės ir, atsižvelgiant į tėvo turtinę padėtį, pilnamečiam vaikui teikiama parama neprivalo užtikrinti visišką jo poreikių patenkinimą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas priteistą paramą iš atsakovo padidinti iki 200 Lt. Atsakovo sutikimas teikti pilnametės dukters išlaikymui 100 Lt dydis, negali būti laikomas pakankamu ir atitinkančiu socialinių ir fiziologinių poreikių patenkinimui. Teismo vertinimu išlaikymo paramos dydis turi būti proporcingas vaiko, kuriam reikalinga parama, poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, bei atsižvelgdama į abiejų apeliantės tėvų turtinę padėtį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas turi galimybę teikti minimalią paramą (išlaikymą) po 200 Lt kas mėnesį savo pilnametei dukrai kol ji mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Laikotarpis, kurio metu ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą yra trumpas, tačiau šis laikotarpis pripažintinas labai svarbiu ieškovei, nes būtent šiuo laikotarpiu ieškovė laikys valstybinius brandos egzaminus, nuo kurio rezultatų esminiai priklausys ieškovės galimybė pasirinkti studijas. Būtent šiuo laikotarpiui ieškovei būtinas pakankamas išlaikymas.

Dėl išlaikymo pareigos asmeninio pobūdžio

Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad išlaikymo pareiga turi atitekti abiem tėvams, o šiuo atveju, pažeidžiant nurodytą principą, tokią pareigą iš esmės yra vykdoma tik mamos, pabrėžtina, kad tai, jog pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuriam būtina parama, kai jis mokosi ir jam nesukakę 24 metai, tenka abiem tėvams, nereiškia, jog tėvai yra solidarieji skolininkai (CK 6.6 straipsnis). Tėvų pareigos asmeninis pobūdis lemia ir taikymą kiekvienam iš tėvų tapačių išlaikymo priteisimo ir išlaikymo dydžio nustatymo sąlygų. Atsižvelgiant į teismo pakeistą išlaikymo dydį iki 200 Lt, nėra pagrindo teigti, kad trečiajam asmeniui R. B. tenka neproporcingai didelė išlaikymo našta ir tokia našta nereiškia dalies motinai tenkančios išlaikymo pareigos perkėlimą be teisėto pagrindo.

Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad išlaikymo dydis negali būti mažesnis už minimalią mėnesinę algą, nes tai neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad minimalaus išlaikymo vaikui dydžio nenustatymas nelaikytinas įstatymo spraga. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaiko raidos sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad paramos teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio parama, šalims res judicata galios neįgyja; pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pvz., pilnametis vaikas pradėjo dirbti ar jo realios galimybės užsitikrinti savarankiškas pajamas padidėjo, turi kitų pajamų, jo pažangumo rodikliai mokymo įstaigoje sumažėjo ir pan.), kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti ar iš naujo teismo sprendimu nustatyti paramą.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimas keistinas priteisiant ieškovei iš atsakovo paramą po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. gruodžio 5 d. iki 2013 m. liepos 15 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Šalys nepateikė duomenų apie pastirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, todėl jos nepriteistinos.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimą pakeisti priteisiant ieškovei E. B. iš atsakovo A. B. paramą po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. gruodžio 5 d. iki 2013 m. liepos 15 d.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.