- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-22
- Bylos Nr.
- eAN2-396-593/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00252-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Pareiškėjas
- A. K.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos A. K. (toliau – ir pareiškėja) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. spalio 24 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-398-1241/2025.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini), A. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad pareiškėja 2025 m. sausio 21 d. apie 09.35 val., adresu (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Opel“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų asmenų ir jų turto saugumui, išvažiuodama iš šalia kelio esančios teritorijos nedavė kelio pagrindiniu keliu, tiesiai važiavusiam automobiliui „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu sugadinti abu automobiliai ir pareiškėja įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Nutarimu Pareiškėjai paskirta nuobauda – 75 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 1 mėnesio terminui.
2. Kauno apylinkės teismas 2025 m. spalio 24 d. nutartimi atmetė A. K. skundą dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės ir baudos sumažinimo. Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog nagrinėjamu atveju laikytina, kad paskirta bauda yra tinkamai individualizuota, o paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas yra proporcinga ir pakankama pasiekti administracinės atsakomybės tikslus.
Šalies argumentai
3. Nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 24 d. nutartimi pareiškėja pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir Institucijos nutarimą dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės panaikinti:
3.1. Skunde pažymima, jog pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių, tačiau teisės vairuoti atėmimas nėra privalomas.
3.2. Pareiškėja remiasi LAT praktika, kurioje pabrėžiama, kad tiek administracinė nuobauda, tiek administracinio poveikio priemonė skiriama vadovaujantis ANK bendrosiomis nuostatomis ir teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo bei proporcingumo principais (ANK 32 straipsnis) ir neprivaloma administracinio poveikio priemonė parenkama atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, kaltės formą, asmens savybes bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnis).
3.3. Pareiškėja nurodo, jog teismas vertino konkrečiai padarytą administracinį nusižengimą bei konstatavo, kad jis šiuo konkrečiu atveju yra didesnio rūšinio pavojingumo, nes pareiškėjos „pasirinktas manevravimo būdas, įvertinant tai, kad Pareiškėja atliko manevrą suvokdama, kad visiškai nemato kelio į kurį siekia įvažiuoti, taip pat tai, kad Pareiškėjos padarytas administracinis nusižengimas sukėlė realias pasekmes, kurios, kaip be kita ko patvirtino ir pati Pareiškėja, galėjo būti ir sunkesnės, taip pat įvertinant tai, kad šias pasekmes nulėmė itin didelis Pareiškėjas neatsargumas, pagrindžia padaryto administracinio nusižengimo didesnį rūšinį pavojingumą“. Tokie argumentai, pareiškėjos nuomone, nesudaro pagrindo motyvuoti skirtą teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą, kadangi:
3.3.1. Pareiškėja, prieš sukdama į kairę, matė, kad kairėje pusėje eismas negali vykti, nes šviesoforas rodė draudžiamą signalą, dėl to ji manė, kad iš kairės niekas neatvažiuos, tačiau „BMW“ automobilis prie šviesoforo nestovėjo – jis artėjo, o leidžiamas signalas užsidegė dar iki galimo sustojimo prie STOP linijos. Todėl „BMW“ prie pareiškėjos automobilio priartėjo daug greičiau, nei ji galėjo tikėtis, nes jam nereikėjo įsibėgėti nuo stovėjimo vietos. Tai, pareiškėjos nuomone, reiškia, kad ji į pagrindinį kelią išvažiavo ne „aklai“, o įsitikinusi, kad iš kairės pusės eismas draudžiamas, o be to, jos matomumą ženkliai ribojo šalia manevravęs šiukšliavežis, blokavęs vaizdą. Nors ši aplinkybė nepanaikina kaltės, pareiškėjos manymu ji patvirtina, kad nusižengimas kilo dėl nepalankių eismo sąlygų, o ne dėl didelio neatsargumo ar taisyklių ignoravimo.
3.3.2. Pareiškėja teigia, jog iš ANK 417 straipsnio 3 dalies konstrukcijos matyti, kad viena iš alternatyvių veikų kaip padaromas šis administracinis nusižengimas, yra būtent kelio nedavimas įvažiuojant į kelią, todėl pareiškėja realizavo tik objektyviuosius požymius, susijusius su kelio nedavimu. Pareiškėjos manymu „matomumo“ aspektas apskritai nėra šios sudėties požymis ir negali lemti didesnio ar mažesnio veikos pavojingumo.
3.3.3. Pareiškėja nurodo, jog pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad eismo įvykio metu nenukentėjo žmonės, o realius nuostolius patyrė išimtinai pati pareiškėja, o kito eismo dalyvio žala buvo atlyginta draudimo tvarka.
3.3.4. Pareiškėja mano, kad jos elgesys, atsižvelgiant į situaciją, turėtų būti vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kadangi ji manevravo siekdama išvengti susidūrimo su didžiagabarite transporto priemone, kuri ribojo matomumą ir trukdė eismui. Pareiškėjos teigimu didelių gabaritų transporto priemonė nebuvo pravažiuojanti pagrindiniu keliu, todėl pareiškėja neprivalėjo jam duoti kelio. Pareiškėja pažymi, jog šios transporto priemonės vairuotojas nurodė, jog jeigu pareiškėja nebūtų išvažiavusi į pagrindinį kelią, jis nebūtų galėjęs įvažiuoti į kiemą, todėl sprendimas trauktis į pagrindinį kelią buvo logiškas siekiant užtikrinti abiejų transporto priemonių saugų eismą.
3.4. Pareiškėja teigia, kad administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta tik 75 Eur bauda be teisės vairuoti atėmimo, kaip numato ANK 33 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Skundu pareiškėja neprašė panaikinti nutarimo, o tik grąžinti situaciją į administracinio nusižengimo protokolo stadiją, todėl pareiškėjai nėra aišku, kodėl jai buvo pritaikyta griežtesnė – teisės vairuoti atėmimo – priemonė.
3.5. Pareiškėja pažymi, kad administraciniame nurodyme jai nebuvo siūloma atimti teisės vairuoti, todėl teiginiai apie itin pavojingą veiką, jos nuomone, yra nepagrįsti – jei veika būtų tokio pavojingumo, ši priemonė būtų buvusi įrašyta jau protokole, o kadangi veikos pavojingumas nepasikeitė, teisės vairuoti atėmimas galėjo būti taikomas tik kaip išimtinė ir ypač pagrįsta priemonė.
3.6. Pareiškėja taip pat nesutinka su skundžiamos nutarties argumentais, kad „Vien ta aplinkybė, kad šiukšliavežis užstojo Pareiškėjai matomumą ir sudarė Pareiškėjai kliūtį, nesukuria šiukšliavežio vairuotojui teisinės pareigos užtikrinti saugų kito vairuotojo manevravimą ir, atitinkamai, negali nulemti atsakomybės už kito vairuotojo pasirinktus manevravimo būdus.“ Pareiškėjos teigimu, KET yra numatyta, kad “Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.”, taip pat, kad “Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.”. Pareiškėjos nuomone, turėtų būti daroma išvada, kad šiukšliavežio vairuotojo elgesys buvo viena iš priežasčių, kodėl kilo eismo įvykis, kadangi pažeisdamas savitarpio pagarbos ir atsargumo pareigą, taip pat nesiimdamas visų atsargumo priemonių, sudarydamas kliūtį važiavo tokiu būdu, kad pareiškėja vengiant kliūties turėjo išvažiuoti į pagrindinį kelią.
3.7. Pareiškėja teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog jai patekus į eismo įvykį jos automobilis buvo taip stipriai apgadintas, kad šaltuoju metų laiku ji daugiau nei mėnesį faktiškai nevairavo, viena augindama dukrą, todėl vieno mėnesio teisės vairuoti atėmimas iš esmės jau buvo įgyvendintas. Pareiškėjos nuomone, pirmos instancijos teismas į bylą žvelgė tik administracinio nusižengimo aspektu, neįvertindamas civilinės pusės: pareiškėja patyrė kelių tūkstančių eurų žalą (automobilio remontas, naujo automobilio įsigijimas), kuri nebuvo padengta draudimu. Pareiškėjos nuomone, ši žala viršija bet kokios administracinės baudos dydį ir rodo, kad papildomas teisės vairuoti atėmimas yra nepagrįstas, nes susisiekimo galimybę ji realiai buvo praradusi jau po eismo įvykio.
3.8. Skunde nurodoma, jog pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į esmines pareiškėjos asmenines ir socialines aplinkybes: ji yra bedarbė, viena auginanti mažametę dukrą, jai diagnozuota stuburo disko išvarža, todėl automobilis būtinas kasdieniam gyvenimui ir sveikatos priežiūrai. Taip pat teigiama, jog procesas, trukęs ilgai ir sukėlęs didelį stresą (8 teismo posėdžiai), kartu su patirtais nuostoliais jau pasiekė administracinio poveikio tikslus ir atėmus pareiškėjai teisę vairuoti, susisiekimo galimybės būtų suvaržytos ne tik jai, bet ir jos dukrai, kuri yra visiškai priklausoma nuo motinos, kadangi pareiškėja kasdien ją veža į ugdymo bei sveikatos priežiūros įstaigas, o artėjantis šaltasis sezonas šias aplinkybes dar labiau sustiprina.
3.9. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas susikoncentravo į būtinojo reikalingumo institutą ir padarinių kilimo sąlygą, nors pareiškėjos skundu į tai nebuvo apeliuojama. Pareiškėja mano, jog vertindamas šias aplinkybes, pirmos instancijos teismas nepaisė esminio bylos argumento – pareiškėjai paskirta administracinio poveikio priemonė nėra privaloma, o faktinės aplinkybės rodo, kad ji faktiškai nevairavo ilgesnį laiką nei nustatytas nutarime terminas, todėl priemonė yra nepagrįsta.
3.10. Pareiškėja nurodo, jog šiuo atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl neprivalomos administracinio poveikio priemonės skyrimo, dėl ko jos skyrimo pagrindas, proporcingumas turėjo būti įvertintas ypač nuodugniai, pasveriant faktiškai pareiškėjos patirtus suvaržymus, pasekmes, kurios kiltų dar kartą netekus galimybės vairuoti.
Atsiliepimas
4. Kauno apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti:
4.1. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versijos pagrįstumą ir jo parodymų patikimumą, objektyvumą, nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Pažymima, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek kitų bylos duomenų visumoje.
4.2. Atsiliepime nurodoma, jog eismo dalyviai pagal Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punktą privalo elgtis atsargiai, nekelti pavojaus kitiems, nekliudyti eismui ir imtis priemonių nuostoliams sumažinti, nebent tai kelia pavojų jų ar kitų gyvybei arba sukeltų didesnę žalą, o pagal KET 102 punktą įvažiuodamas į kelią iš šalia esančios teritorijos vairuotojas privalo duoti kelią važiuojančioms transporto priemonėms; administracinio nusižengimo byloje, remiantis Administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsniu, įrodymai yra bet kokie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktai, kuriais nustatomas nusižengimo faktas, kaltė bei aplinkybės, ir vertinami pagal teismo ar pareigūno vidinį įsitikinimą, atsižvelgiant į visų aplinkybių visumą, nuoseklumą, logiką ir šaltinių patikimumą.
4.3. Atsiliepime laikomasi nuomonės, jog byloje visiškai įrodyta, kad pareiškėja pažeidė jai inkriminuotus KET punktus ir padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Institucijos teigimu, A. K. iš šalutinio kelio įvažiuodama į pagrindinį kelią, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui, sudarė jam neišvengiamą kliūtį, neįsitikino savo veiksmų saugumu ir sukėlė eismo įvykį. Nurodoma, jog KET nenumato pareigos pagrindiniu keliu tiesiai važiuojančioms transporto priemonių vairuotojams praleisti (duoti kelią) iš šalutinio į pagrindinį kelią įvažiuojančioms transporto priemonėms, o taip pat, KET aiškiai reglamentuoja iš šalutinio į pagrindinį kelią įvažiuojančios transporto priemonės vairuotojo pareigas, todėl šioje byloje esantis nukentėjusysis važiuodamas pagrindiniu keliu neturėjo objektyvaus pagrindo tikėtis, kad šalutiniame kelyje esančios transporto priemonės vairuotoja jo nepraleis, sudarys kliūtį ir dėl to įvyks eismo įvykis. Vertinant eismo įvykio duomenų visumą, Institucijos nuomone, nustatyta, kad pareiškėjos padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-513/2012) ir padaryti KET pažeidimai buvo priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio (padarinių) kilimu.
4.4. Institucija pažymi, kad pareiškėja bylos nagrinėjimo metu neišreiškė jokio gailėjimosi dėl sukelto eismo įvykio, kaltės nuoširdžiai nepripažino, iki bylos nagrinėjimo kėlė nepagrįstus klausimus; analogiškos pozicijos ji laikėsi ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
4.5. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėja iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią išvažiavo tinkamai neįvertinusi eismo situacijos ir neįsitikinusi manevro saugumu, faktiškai pasikliaudama sėkme. Taip pat pažymima, jog kelias, į kurį pareiškėja norėjo įvažiuoti, nebuvo gerai apžvelgiamas, tačiau ji nesiėmė jokių atsargumo priemonių ir ignoravo saugaus eismo reikalavimus. Nurodoma, jog įvykis įvyko dienos metu, esant intensyviam eismui, o posūkis į kairę turėjo būti atliekamas kertant ne mažiau kaip dvi eismo juostas, kas reikalauja ypatingo atidumo, tačiau pareiškėja netinkamai įvertino aplinkybes ir privalėjo arba nevažiuoti, kol neįsitikins saugumu, arba pasirinkti saugesnį manevrą – sukti į dešinę ir apsisukti leistinoje vietoje.
4.6. Dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – Institucija sutinka, kad pareiškėja Lietuvoje nebuvo bausta dėl KET pažeidimų, tačiau poveikio priemonė buvo taikyta atsižvelgiant į jos padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą. Nurodoma, jog dėl pareiškėjos padarytų KET pažeidimų įvyko eismo įvykis ir realiai buvo sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, buvo apgadintos transporto priemonės ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nebuvo sužaloti asmenys, juolab, kad nukentėjusiojo automobilyje važiavo ir mažametis vaikas. Institucija mano, kad buvo padarytas itin pavojingas administracinis nusižengimas, dėl kurio padarymo buvo apgadintas turtas ir sukelta reali grėsmė kitų asmenų sveikatai. Pažymima, jog administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus; administracinio poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti administracinių nuobaudų paskirtį. Pažymima, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Institucijos nuomone, įvertinus byloje esančius duomenis, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą, manytina, kad šioje administracinio nusižengimo byloje ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti tik taikant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Atkreipiamas dėmesys, jog tiek administracinės nuobaudos tiek ir administracinio poveikio priemonės paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
5. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties ir skundo argumentus, daro išvadą, jog Kauno apylinkės teismo sprendimas atmesti pareiškėjos A. K. skundą yra pagrįstas ir teisėtas.
6. Sutiktina su skundo argumentu, kad pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių, tačiau ši administracinio poveikio priemonė nėra privaloma. Vis dėlto pažymėtina, jog administracinio poveikio priemonės parinkimas ir jos taikymo trukmės nustatymas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, yra teismo diskrecija. Vien tai, kad įstatymas numato teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neprivalomumą, savaime nereiškia, jog ši priemonė turėtų būti netaikoma, priešingai – jos neskyrimas galimas tik išimtiniais atvejais, kai įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes nustatoma, jog padarytas pažeidimas yra mažo pavojingumo, nepadaryta žala, neatsirado kitokių neigiamų padarinių, pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, administracinės atsakomybės tikslai gali būti pasiekti taikant švelnesnes poveikio priemones ir kt.
7. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu žala kilo abiems eismo įvykio dalyviams, konstatuotina, jog pareiškėjos padarytas KET pažeidimas pasižymi padidintu pavojingumu. Pareiškėjos atliktas manevras buvo objektyviai pavojingas, kadangi jis kėlė realią grėsmę ne tik jai pačiai, bet ir kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina, kad prieš atlikdama manevrą pareiškėja neįsitikino, jog priešpriešine eismo juosta neartėja kitos transporto priemonės, taip pažeisdama pareigą elgtis apdairiai ir atsakingai. Tokie veiksmai sudarė prielaidas kilti eismo įvykiui, kurio neigiamos pasekmės pasireiškė materialine žala, todėl, priešingai nei teigia pareiškėja, nėra pagrindo šio pažeidimo vertinti kaip mažareikšmio ar pasižyminčio sumažintu pavojingumu.
8. Pareiškėja nurodo, jog buvo įsitikinusi, kad iš kairės pusės eismas yra draudžiamas, be to, jos matomumą ženkliai ribojo šalia manevravęs šiukšliavežis, blokavęs vaizdą, todėl, jos teigimu, eismo įvykis kilo ne dėl neatsargumo, o dėl nepalankių eismo sąlygų. Su tokiais pareiškėjos argumentais nesutiktina. Pažymėtina, kad pareiškėjos nurodomas „matomumo“ aspektas negali būti vertinamas kaip aplinkybė, mažinanti padarytos veikos pavojingumą. Priešingai, prastesnis matomumas objektyviai reiškia pavojingesnes eismo sąlygas, kurios suponuoja padidintą vairuotojo pareigą elgtis itin atsargiai, pasirinkti saugų važiavimo būdą ir apskritai susilaikyti nuo pavojingų manevrų atlikimo. Esant ribotam matomumui, bet koks neįsitikinimas prieš atliekant manevrą dar labiau padidina eismo įvykio riziką ir galimas neigiamas pasekmes. Todėl prastas matomumas negali būti laikomas veiką lengvinančia aplinkybe, o priešingai – patvirtina padaryto pažeidimo didesnį pavojingumą. Šiame kontekste sutiktina su atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais, kad esant ribotam matomumui, intensyviam eismui ar kitoms nepalankioms eismo sąlygoms, pareiškėja turėjo realią galimybę apskritai nevažiuoti pasirinkta kryptimi arba pasirinkti saugesnį manevrą, pavyzdžiui, pasukti į dešinę ir vėliau apsisukti.
9. Pareiškėjos argumentai, jog eismo įvykio metu nenukentėjo žmonės, realius nuostolius patyrė išimtinai ji pati, o kito eismo dalyvio patirta žala buvo atlyginta draudimo tvarka, pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad pareiškėja anksčiau nebuvo padariusi šiurkščių ar analogiškų administracinių nusižengimų, ir būtent šių aplinkybių visuma lėmė sprendimą skirti minimalų įstatyme numatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Vis dėlto aplinkybė, jog eismo įvykio metu nenukentėjo žmonės, savaime nereiškia, kad padaryta veika buvo nepavojinga ar pasižymėjo sumažintu pavojingumu, kadangi pavojingumas vertinamas pagal pažeidimo pobūdį ir sukeltą riziką, o ne vien pagal kilusias pasekmes. Be to, tai, kad kito eismo dalyvio patirta turtinė žala buvo atlyginta draudimo bendrovės, nepaneigia fakto, jog žala realiai buvo padaryta ir nukentėjęs asmuo ją patyrė, nepriklausomai nuo to, kas konkrečiai šią žalą atlygino.
10. Taip pat atkreiptinas dėmesys į pareiškėjos poziciją dėl kaltės pripažinimo. Nors pareiškėja formaliai pripažįsta padariusi pažeidimą, tačiau kartu nurodo negalinti prisiimti visos atsakomybės už eismo įvykį, teigdama, jog jis susiklostė dėl nepalankių sąlygų. Tokie paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja iš esmės siekia dalį atsakomybės perkelti aplinkybėms ar kitiems eismo dalyviams, o ne kritiškai įvertinti savo elgesį. Ši aplinkybė rodo, jog pareiškėja nuoširdžiai nesigaili dėl padaryto pažeidimo, o jos požiūris nepatvirtina realaus atsakomybės prisiėmimo ir kaltės pripažinimo.
11. Pareiškėja, remiasi KET nuostata, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Tačiau pažymėtina, kad ši bendrojo pobūdžio KET norma nenustato pareigos kitos transporto priemonės vairuotojui įspėti pareiškėją apie priešpriešine eismo juosta artėjančius automobilius ar perimti atsakomybę už jos atliekamo manevro saugumą. Pareiga įvertinti eismo situaciją ir įsitikinti, kad manevras yra saugus, tenka išimtinai pačiai manevrą atliekančiai vairuotojai. Be to, laikydamasi minėtos savitarpio pagarbos ir atsargumo taisyklės, taip pat kitų KET reikalavimų, pareiškėja privalėjo duoti kelią didelių gabaritų transporto priemonei, kuri važiavo pagrindiniu keliu, tuo tarpu pati pareiškėja stovėjo šalutiniame kelyje. Atsižvelgiant į transporto priemonės gabaritus ir susiklosčiusią eismo situaciją, pareiškėja turėjo objektyvią galimybę pasirinkti saugesnį elgesio modelį, įskaitant pareigą pasitraukti ir palaukti, kol eismo situacija taps saugi, tačiau to nepadarė. Todėl savitarpio pagarbos ir atsargumo principas šiuo atveju negali būti aiškinamas pareiškėjos naudai ar laikomas pagrindu perkelti atsakomybę už jos pačios veiksmus kitam eismo dalyviui.
12. Šiame kontekste papildomai pabrėžtina, kad, kaip matyti iš byloje esančių vaizdo įrašų, pavadinimu (duomenys neskelbtini), šiukšliavežio automobilis priešais pareiškėją stovėjo nuo 10:25 val. iki 10:37 val., įjungęs avarinį signalą, laukdamas, kol ji duos jam kelią, vėliau pasitraukė, palikdamas dar didesnį atstumą tarp pareiškėjos ir šiukšliavežio automobilio. Tai patvirtina, jog ši transporto priemonė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, galinčių sukelti susidūrimo grėsmę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos nurodomas argumentas, kad ji manevravo siekdama išvengti susidūrimo su šiukšliavežio automobiliu, nėra objektyviai pagrįstas, kadangi reali susidūrimo grėsmė nagrinėjamu atveju apskritai nebuvo kilusi.
13. Pareiškėjos teiginys, jog jos elgesys, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, turėtų būti vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nepagrįstas. Administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra aiškiai reglamentuotos ANK 35 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad lengvinančiomis pripažįstamos tokios aplinkybės kaip kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, savanoriškas žalos atlyginimas, labai sunki materialinė padėtis, psichinė ar fizinė prievarta, būtinasis reikalingumas, būtinoji gintis ar kitos įstatyme aiškiai nurodytos situacijos. Nei viena iš ANK 35 straipsnyje įtvirtintų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta. Nors, ANK 35straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) gali ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis, tačiau nagrinėjamu atveju ir tokių aplinkybių nenustatyta. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos atliktas manevras laikytinas neatidumo ir lengvabūdiško tikėjimosi saugiai pravažiuoti sankryžą esant ribotam matomumui pasekme.
14. Pareiškėja taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susikoncentravo į būtinojo reikalingumo instituto ir padarinių kilimo sąlygų vertinimą, nors, jos teigimu, skunde tokie argumentai nebuvo keliami. Vis dėlto ši pareiškėjos pozicija laikytina nenuoseklia, kadangi tuo pačiu ji grindžia savo veiksmus teigdama, jog manevrą atliko siekdama išvengti susidūrimo su didžiagabarite transporto priemone. Būtent tokio pobūdžio argumentai savo teisine prigimtimi suponuoja būtinojo reikalingumo instituto taikymo galimybės vertinimą, nes jais siekiama pateisinti padarytą pažeidimą būtinybe išvengti didesnės žalos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo, ar nagrinėjamu atveju egzistavo būtinojo reikalingumo sąlygos, tačiau teisingai konstatavo, kad tokia situacija nenustatyta.
15. Pareiškėjos argumentai, jog ji po eismo įvykio faktiškai nevairavo, viena augina nepilnametę dukrą ir patyrė reikšmingų turtinių nuostolių, todėl vieno mėnesio teisės vairuoti atėmimas esą jau buvo „faktiškai įgyvendintas“, laikytini teisiškai nepagrįstais. Aplinkybė, kad asmuo dėl asmeninių, buitinių ar finansinių priežasčių laikinai neturi galimybės ar nesirenka vairuoti transporto priemonės, negali būti tapatinama su administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – įvykdymu. Administracinė atsakomybė siejama ne su faktiniu naudojimusi teise, o su pačios teisės apribojimu įstatymo nustatyta tvarka, kuris taikomas kaip sankcija už padarytą administracinį nusižengimą. Be to, pareiškėjos nurodomi turtiniai nuostoliai yra civilinio pobūdžio padariniai, kylantys iš eismo įvykio, ir jie savaime nepaneigia administracinės atsakomybės taikymo pagrįstumo bei nepakeičia įstatyme numatytų poveikio priemonių.
16. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 24 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, joje tinkamai įvertintos visos su administraciniu nusižengimu susijusios aplinkybes ir ją keisti skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. skundo netenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną, yra galutinė ir neskundžiama.