Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2021-02-17 · Administracinė byla Nr. I1-631-279/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-02-17
Bylos Nr.
I1-631-279/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00037-2019-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Nijolė Čekanauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
E. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-631-279/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00037-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 51.4; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 17 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. G. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2) nurodė, kad atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose, jam laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. jam nebuvo suteikiamos higienos priemonės – dantų pasta, dantų šepetėlis, skutimosi peiliukai. Dėl šių higienos priemonių nesuteikimo jis buvo verčiamas nesilaikyti higienos ne savo noru. Jis ne kartą žodžiu kreipdavosi į pataisos namų administraciją, kad jam būtų suteiktos šios higienos priemonės, tačiau ši jam atsakydavo, kad jo statusas yra nuteistasis, todėl jam tokios higienos nepriklauso. Pareiškėjas teigė, kad toks teisinis statusas diskriminavo, kadangi suimtiesiems tuo laikotarpiu minėtos higienos priemonės buvo skiriamos kiekvieną mėnesį, o jam, kaip nuteistajam, jos nepriklausė. Jis buvo priverstas nesilaikyti higienos, nesivalyti dantų, nesiskusti, iš burnos smirdėdavo, dėl dantų nepriežiūros pradėjo gesti ir skaudėti dantys, dėl to teko kreiptis į odontologą. Pareiškėjas teigė, kad dėl higienos priemonių nesuteikimo ir nurodyto diskriminavimo jis patyrė didelius išgyvenimus, psichologines kančias, buvo žeminamas jo orumas, jis jautėsi nelygiaverčiu, patyrė neturtinę žalą. Už patirtą neturtinę žalą pareiškėjas prašė priteisti 10 000 Eur atlyginimą. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovės atstovo atsiliepimą į skundą (b. l. 25) nurodė, kad jis kreipėsi su prašymu į Alytaus pataisos namų administraciją 2018 m. sausio 12 d., ir jam buvo išduotos higienos priemonės: dantų pasta (50 ml), dantų šepetėlis, skutimosi peiliukai (4 vnt.) ir kitos jo nurodytos higienos priemonės. Pareiškėjas teigė, kad dantų pasta pilnai neišduodama – turėjo būti išduodama 75 ml, o buvo išduodama 50 ml. Alytaus pataisos namai nepagrįstai teigia, kad iki 2017 m. sausio 1 d. jam buvo išduodamas muilas ir tualetinis popierius, kadangi jis atvyko į Alytaus pataisos namus tik 2017 m. gruodžio 27 d. Pareiškėjas teigė, kad bylai yra aktualus Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Melnitis prieš Latviją.

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Alytaus pataisos namai atsiliepimu į skundą (b. l. 8–11) į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis, per mėnesį išduodama 100 g tualetinio muilo, 200 g skalbiamojo muilo, 1 rulonas tualetinio popieriaus. Šis teisės aktas nenumatė dantų pastos, dantų šepetėlio ir skutimosi peiliukų suteikimo nuteistiesiems. Iki 2017 m. sausio 1 d. muilas ir tualetinis popierius pareiškėjui buvo išduodamas neatsižvelgiant į jo pajamas ir į tai, ar jis rūko, ar ne. Vadovaujantis nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintu Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas) (nuo 2017 m. sausio 1 d. išdėstytu nauja redakcija 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132), per mėnesį išduodamas 1 dantų šepetėlis ir 4 skutimosi peiliukai, kas du mėnesius išduodama 75 ml dantų pastos. Pareiškėjas higienos priemonėmis buvo aprūpintas 2018 m. sausio 12 d., 2015 m. gegužės 2 d., 2018 m. liepos 27 d. Visą likusį ginčo laikotarpį pareiškėjas higienos priemonėmis nebuvo aprūpintas, nes jis visą ginčo laikotarpį pirko cigaretes. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu gavo 1155,72 Eur pajamų, todėl higienos priemones galėjo įsigyti pats. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjas skunde nurodo abstrakčius teiginius ir nepagrindžia valstybės institucijos kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Pareiškėjas nenurodė, kuo grindžiamas nurodytos žalos dydis ir kaip jis yra apskaičiuotas. Nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo žalos atlyginimui. Atsakovės atstovas 2020 m. lapkričio 11 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (b. l. 98) nurodė, kad pareiškėjo prašymas dėl higienos priemonių išdavimo buvo gautas 2017 m. liepos 24 d. Pareiškėjas į asmeninę sąskaitą lėšas gavo 2017 m. liepos 24 d. Aprašo 1 priede – Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normose (toliau – ir Aprūpinimo normos) nustatyta, kad dantų pasta išduodama kas du mėnesius po 75 ml. Pareiškėjui buvo išduodama po 50 ml dantų pastos 2018 m. sausio 12 d., 2018 m. gegužės 2 d. ir 2018 m. liepos 27 d. Toks dantų pastos kiekis buvo išduodamas todėl, kad vykdant viešuosius pirkimus dantų pastos pakuotės po 50 ml buvo nupirktos dėl geresnės pasiūlytos kainos nei pakuotėse po 75 ml. Skaičiuojant vidutiniškai, kas mėnesį pagal teisės aktų normas pareiškėjui priklausė tik 37,5 ml. Dėl to manytina, kad pareiškėjo teisė gauti dantų pastą pažeista nebuvo, kitais mėnesiais jis buvo laikomas mokiu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skunde prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, neturtinę žalą kildina iš to, kad atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. jam neišdavė higienos priemonių – dantų pastos, dantų šepetėlio ir skutimosi peiliukų.

Pareiškėjas skunde, kaip rašyta, teigė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. jam nebuvo išduota dantų pasta, dantų šepetėlis ir skutimosi peiliukai (b. l. 2), tačiau atsiliepime į atsakovės atstovo atsiliepimą į skundą nurodė, kad 2018 m. sausio 12 d. pateikus prašymą, jam buvo išduota dantų pasta (50 ml), dantų šepetėlis, skutimosi peiliukai (4 vnt.) ir kitos jo nurodytos higienos priemonės, ir kad dantų pasta pilnai neišduodama – turėjo būti išduodama 75 ml, o išduodama 50 ml (b. l. 25).

Nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai administracinėje byloje Nr. I-3114-320/2019 šį pareiškėjo skundą sprendimu atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 58–60). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. A-1905-575/2020 pagal pareiškėjo apeliacinį skundą, 2020 m. spalio 14 d. nutartimi (b. l. 89–93) šį teismo sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad pareiškėjas higienos reikmenis gavo 2018 m. sausio 12 d., 2018 m. gegužės 2 d. ir 2018 m. liepos 27 d. Pareiškėjui buvo išduota ne 75 ml, o 50 ml dantų pastos. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad Alytaus pataisos namų neteisėti veiksmai, aprūpinant pareiškėją higienos priemonėmis nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., nekonstatuoti, neatitinka teisės akto normų ir bylos medžiagos. Pareiškėjas 2018 m. liepos 27 d. gavo higienos reikmenis, nors 2018 m. liepos 24 d. gavo 40 Eur, ir tą pačią dieną parduotuvėje prekėms išleido 24,80 Eur. Pareiškėjas buvo mokus ir nėra aišku, kokiu pagrindu jam higienos priemonės buvo suteiktos. Nagrinėjant bylą iš naujo būtina nustatyti, kada pareiškėjas kreipėsi dėl higienos priemonių, į kokį jų kiekį jis turėjo teisę, ar šia teise pasinaudojo, ar yra neteisėti atsakovo atstovo veiksmai ir padaryta žala (b. l. 93).

Bylos duomenys (b. l. 15, 70) patvirtina, kad pareiškėjas Alytaus pataisos namuose buvo laikomas jo nurodytu laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). Pareiškėjas ginčo laikotarpiu Alytaus pataisos namuose buvo su pertraukomis (b. l. 15).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas yra nuteistasis, kaip jis nurodė skunde (b. l. 2).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 9 dalis nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) arba jos įgaliota institucija. Vadovaujantis šia teisės norma, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas, kuris nuo 2017 m. sausio 1 d. išdėstytas nauja redakcija teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132. Toliau šiame teismo sprendime remiamasi Aprašo redakcija, galiojusia nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. sausio 11 d., nes ši redakcija galiojo ginčo laikotarpiu. Aprašo 5 punktas nustatė, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Aprašo 13 punktas nustatė: laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą; tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu. Aprašo 1 priede – Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normose yra nurodyta, kad vyrams išduodama: dantų pasta 75 ml dviem mėnesiams, dantų šepetėlis 1 vnt. vienam mėnesiui, skutimosi peiliukai 4 vnt. vienam mėnesiui (ir kitos Aprūpinimo normose išvardintos priemonės). Tokios pat nuostatos dėl higienos priemonių išdavimo ir jų kiekio yra Alytaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 1-24 patvirtinto Alytaus pataisos namuose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 5 ir 7 punktuose (b. l. 17), minėto aprašo 1 priede – Alytaus pataisos namuose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normose (b. l. 18). Ginčo laikotarpiu galiojo Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintas bazinės socialinės išmokos dydis 38 Eur. Pagal aptartą teisinį reglamentavimą, pareiškėjui ginčo laikotarpiu minėtos higienos priemonės (dantų pasta, dantų šepetėlis, skutimosi peiliukai) turėjo būti išduodamos tik esant šioms sąlygoms: pareiškėjas buvo nemokus (t. y. per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti higienos reikmenimis pateikimo dienos asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 19 Eur (38 padalinus iš 2), bei nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimų lėšų nenaudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti) ir pateikė rašytinį prašymą išduoti jam higienos priemones.

Pareiškėjo skunde nurodytas teisinis reglamentavimas, t. y. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (2010 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 1R-38 redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2017 m. sausio 1 d.), kurios numatė skirtingas garantijas suimtiesiems ir nuteistiesiems – numatė suimtųjų aprūpinimą dantų pasta, dantų šepetėliu ir skutimosi peiliukais, o nuteistiesiems šios higienos priemonės neturėjo būti išduodamos, galiojo tik iki 2017 m. sausio 1 d. Ginčo laikotarpiu minėtas teisinis reglamentavimas nebegaliojo, todėl nagrinėjamai bylai nėra aktualus.

Iš Nuteistojo (pareiškėjo) aprūpinimo higienos reikmenimis kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kortelė) kopijos (b. l. 12) nustatyta, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu higienos priemonės buvo išduotos 2018 m. sausio 12 d., 2018 m. gegužės 2 d., 2018 m. liepos 27 d.

Atsakovės atstovo atsiliepimo teiginys, kad iki 2017 m. sausio 1 d. muilas ir tualetinis popierius pareiškėjui buvo išduodamas neatsižvelgiant į jo pajamas ir į tai, ar jis rūko, ar ne (b. l. 8) (kurį nurodė pareiškėjas atsiliepime į atsakovės atstovo atsiliepimą, b. l. 25) nėra aktualus nagrinėjamai bylai, kadangi pareiškėjas atvyko į Alytaus pataisos namus tik 2017 m. gruodžio 27 d. (b. l. 70), laikotarpis iki 2017 m. sausio 1 d. nepatenka į ginčo laikotarpį. Šis atsakovės atstovo teiginys laikytinas apsirikimu, šis teiginys neturi reikšmės nagrinėjamai bylai.

Iš Nuteistųjų (pareiškėjo) pinigų apskaitos žiniaraščio 2017 m. lapkričio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu kopijos (b. l. 13–14), 2017 m. liepos 1 d. – 2017 m. liepos 31 d. laikotarpiu kopijos (b. l. 99), atsakovės atstovo paaiškinimų 2019 m. vasario 21 d. rašte „Dėl duomenų pateikimo“ (b. l. 28), žiniaraščių nuteistųjų prekinimui kopijų (b. l. 30–50) nustatyta, kad: pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje piniginių lėšų likutis periodo pradžioje, t. y. 2017 m. lapkričio 1 d., buvo 0 Eur; pareiškėjas 2018 m. sausio–kovo mėn. į asmeninę sąskaitą kiekvieną mėnesį gaudavo pinigų sumas, ir kiekvieną mėnesį išleisdavo daugiau kaip 19 Eur, be to, kiekvieną mėnesį pirko cigaretes iš parduotuvės; pareiškėjas 2018 m. balandžio mėn. asmeninėje sąskaitoje pinigų neturėjo ir jų neišleido, cigarečių iš parduotuvės nepirko; pareiškėjas 2018 m. gegužės–liepos mėn. į asmeninę sąskaitą kiekvieną mėnesį gaudavo pinigų sumas, ir kiekvieną mėnesį išleisdavo daugiau kaip 19 Eur, be to, kiekvieną mėnesį pirko cigaretes iš parduotuvės; pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio mėn. išleido mažiau kaip 19 Eur, tačiau tą mėnesį pirko cigaretes iš parduotuvės; pareiškėjas 2018 m. rugsėjo mėn. į asmeninę sąskaitą gavo pinigų ir išleido daugiau kaip 19 Eur, cigarečių iš parduotuvės nepirko; pareiškėjas 2018 m. spalio–gruodžio mėn. į asmeninę sąskaitą kiekvieną mėnesį gaudavo pinigų sumas, ir kiekvieną mėnesį išleisdavo daugiau kaip 19 Eur, be to, kiekvieną mėnesį pirko cigaretes iš parduotuvės.

Kaip jau rašyta, pareiškėjui higienos priemonės buvo išduotos 2018 m. sausio 12 d. (b. l. 12) Pareiškėjas atsiliepime į atsakovės atstovo atsiliepimą paaiškino, kad jis kreipėsi su prašymu dėl higienos priemonių išdavimo į Alytaus pataisos namų administraciją 2018 m. sausio 12 d. (b. l. 25). Byloje nesant kitų duomenų, kada pareiškėjas pateikė prašymą, laikytina, kad jis pateikė prašymą 2018 m. sausio 12 d., kaip jis teigė.

Pareiškėjui higienos priemonės taip pat buvo išduotos 2018 m. gegužės 2 d. (b. l. 12) Byloje nesant duomenų, kada pareiškėjas kreipėsi su prašymu dėl tų higienos priemonių išdavimo, kurios jam buvo išduotos 2018 m. gegužės 2 d., laikytina, kad pareiškėjas atitiko Aprašo 5 punkte nurodytą sąlygą pateikti prašymą – pateikė prašymą išduoti higienos priemones, jį pateikė 2018 m. gegužės 2 d.

Iš nurodytų duomenų apie pareiškėjo lėšas asmeninėje sąskaitoje, apie cigarečių pirkimą, iš aptartų aplinkybių dėl prašymų pateikimo matyti, kad pareiškėjas 2018 m. sausio mėn. ir 2018 m. gegužės mėn. atitiko Aprašo 5 ir 13 punktų sąlygas gauti higienos priemones, kadangi per mėnesį iki prašymo pateikimo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 19 Eur bei asmeninėje sąskaitoje turimų lėšų nenaudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti).

Todėl atsakovės atstovas 2018 m. sausio mėn. ir 2018 m. gegužės mėn. pagal Aprašo 5 ir 13 punktus, Aprūpinimo normas turėjo pareigą išduoti pareiškėjui higienos priemones: dantų pastą 75 ml (dviem mėnesiams), dantų šepetėlį 1 vnt. (vienam mėnesiui), skutimosi peiliukus 4 vnt. (vienam mėnesiui). Kitos Aprūpinimo normose nurodytos išduotinos higienos priemonės nėra aktualios nagrinėjamai bylai, kadangi pareiškėjas nesiskundė dėl jų. Tuo tarpu atsakovės atstovas 2018 m. sausio mėn. išdavė pareiškėjui dantų pastos 50 ml, dantų šepetėlį 1 vnt., skutimosi peiliukų 4 vnt. (ir kitas Kortelėje nurodytas higienos priemones) (b. l. 12), 2018 m. gegužės mėn. išdavė pareiškėjui tokį pat minėtų higienos priemonių kiekį – dantų pastos 50 ml, dantų šepetėlį 1 vnt., skutimosi peiliukų 4 vnt. (ir kitas Kortelėje nurodytas higienos priemones) (b. l. 12). Tad atsakovės atstovas 2018 m. sausio mėn. išdavė pareiškėjui tik 50 ml dantų pastos (b. l. 12), o ne 75 ml, kaip nustato Aprūpinimo normos, 2018 m. gegužės mėn. – taip pat tik 50 ml dantų pastos (b. l. 12). Dantų šepetėlį ir skutimosi peiliukų atsakovės atstovas pareiškėjui išdavė tokį kiekį, kuris atitinka Aprūpinimo normas (b. l. 12). Aprašas ir Aprūpinimo normos nenumato tokio skaičiavimo, kokį nurodė atsakovės atstovas 2020 m. lapkričio 11 d. rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ – jog pareiškėjui priklausė vidutiniškai kas mėnesį dantų pastos 37,5 ml (b. l. 98), t. y. Aprūpinimo normose nurodytus 75 ml padalinus iš 2, kadangi 75 ml išduodama dviem mėnesiams. Aprūpinimo normos nustato, kad nuteistajam turi būti išduodama 75 ml dantų pastos. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovės atstovas 2018 m. sausio mėn. ir 2018 m. gegužės mėn. išdavė pareiškėjui nepakankamą kiekį dantų pastos – 25 ml mažiau nei nustato Aprūpinimo normos. Todėl teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – atsakovės atstovo Alytaus pataisos namų neteisėtus veiksmus (neveikimą) (CK 6.246 straipsnis), pareiškėjo neaprūpinus tinkamu dantų pastos kiekiu 2018 m. sausio mėn. ir 2018 m. gegužės mėn.

Iš atsakovės atstovo paaiškinimų 2020 m. lapkričio 11 d. rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (b. l. 98), pareiškėjo prašymo kopijos (b. l. 100) nustatyta, kad pareiškėjas Alytaus pataisos namų administracijai 2018 m. liepos 24 d. pateikė prašymą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) skirti jam higienos priemones (b. l. 100). Pareiškėjas tą mėnesį, kai pateikė prašymą (2018 m. liepos mėn.) buvo mokus (kadangi, kaip jau rašyta, per mėnesį iki prašymo pateikimo į asmeninę sąskaitą gavo pinigų sumą ir išleido daugiau kaip 19 Eur, be to, pirko cigaretes iš parduotuvės), tad pareiškėjas neturėjo teisės į higienos priemones pagal Aprašo 5 ir 13 punktus, tačiau ant minėto pareiškėjo 2018 m. liepos 24 d. prašymo buhalterė 2018 m. liepos 25 d. užrašė: „nemokus“ (b. l. 100), ir pareiškėjui 2018 m. liepos 27 d. (b. l. 12) buvo išduotos higienos priemonės: dantų pastos 50 ml, dantų šepetėlis 1 vnt., skutimosi peiliukai 4 vnt., t. y. tokie pat minėtų higienos priemonių kiekiai, kaip ir 2018 m. sausio mėn., gegužės mėn. (ir kitos Kortelėje nurodytos higienos priemonės). Nagrinėjamai bylai yra svarbu tai, kad pareiškėjas neturėjo teisės gauti higienos priemones, nes neatitiko Aprašo 5 ir 13 punktų sąlygų. Dėl šios priežasties, nors pareiškėjui 2018 m. liepos 27 d. ir buvo išduota 50 ml dantų pastos, o ne 75 ml, t. y. mažiau nei nustato Aprūpinimo normos, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus (neveikimą) dėl dantų pastos nepakankamo kiekio išdavimo 2018 m. liepos mėn. pareiškėjui.

Iš nurodytų duomenų apie pareiškėjo lėšas asmeninėje sąskaitoje, apie cigarečių pirkimą matyti, kad pareiškėjas kitais mėnesiais ginčo laikotarpiu neatitiko Aprašo 5 ir 13 punktų sąlygų gauti higienos priemones, nes buvo mokus, todėl atsakovės atstovas neturėjo pareigas jas išduoti pareiškėjui.

Pareiškėjas atsiliepime į atsakovės atstovo atsiliepimą teigė, kad nagrinėjamai bylai yra aktualus Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Melnitis prieš Latviją (b. l. 25). Europos Žmogaus Teisių Teismas 2012 m. vasario 28 d. sprendime byloje Melnitis prieš Latviją (pareiškimo Nr. 30779/05) pripažino, kad higienos priemonių trūkumas sulaikytam asmeniui beveik penkis mėnesius yra nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui (sprendimo 75 punktas); minėtoje byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjas buvo patalpintas į kalėjimą 2005 m. gegužės 19 d., jis higienos priemones gavo 2005 m. spalio mėn. (sprendimo 6, 11–13 punktai). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pareiškėjo E. G. teisė į higienos priemones buvo pažeista tik du mėnesius – 2018 m. sausio ir gegužės mėn., ir jam buvo išduota tik 25 ml mažiau dantų pastos negu numato teisės aktas. Tad nagrinėjamos bylos faktinė situacija nelaikytina analogiška pareiškėjo nurodytai Europos Žmogaus Teisių Teismo bylai.

Šioje byloje buvo nustatyti neteisėti atsakovės atstovo Alytaus pataisos namų veiksmai (neveikimas) (CK 6.246 straipsnis), 2018 m. sausio mėn. ir 2018 m. gegužės mėn. pareiškėjo neaprūpinus tinkamu dantų pastos kiekiu. Pripažintina, jog tokios kalinimo sąlygos pareiškėjui galėjo sukelti diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Nustatęs neteisėtą neveikimą, teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja esant ir kitus deliktinės atsakomybės elementus: žalą ir priežastinį ryšį (CK 6.247 ir 6.249 straipsniai).

Spręsdamas dėl neturtinės žalos kompensavimo būdo, teismas atkreipia dėmesį į šias aplinkybes:

Ir 2018 m. sausio mėn., ir 2018 m. gegužės mėn. pareiškėjui buvo išduota tik 25 ml mažiau dantų pastos, negu numato teisės aktas. Tad dantų pastos trūkumas, teismo vertinimu, buvo nežymus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, nustatytas pažeidimas truko trumpą laikotarpį – tik du mėnesius.

Nors pareiškėjui 2018 m. sausio ir gegužės mėn. ir buvo išduota mažiau dantų pastos, tačiau minėtais mėnesiais pareiškėjas gavo lėšas į asmeninę sąskaitą ir pirko prekes iš parduotuvės: 2018 m. sausio mėn. gavo 102,51 Eur, pirko prekių taip pat už 102,51 Eur, 2018 m. gegužės mėn. gavo 70 Eur, pirko prekių taip pat už 70 Eur (b. l. 13) (higienos priemonės jam buvo išduotos, nes jis per mėnesį iki prašymo pateikimo buvo nemokus). Kadangi pareiškėjas gavo lėšų ir pirko prekes iš parduotuvės, jis turėjo galimybę nusipirkti tą trūkstamą dantų pastos kiekį. Todėl pareiškėjo skundo argumentai, kad dėl higienos priemonių neišdavimo jis buvo priverstas nesivalyti dantų, jam iš burnos smirdėdavo, dėl dantų nepriežiūros pradėjo gesti ir skaudėti dantys, dėl to teko kreiptis į odontologą (b. l. 2) yra nepatvirtinti įrodymais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje (kurioje buvo nustatyta, jog pareiškėjas R. S., būdamas Alytaus pataisos namuose, kreipėsi į stomatologą dėl dantų skausmo) nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo pripažinti, jog dantų skausmą lėmė būtent atsakovo neteisėti veiksmai, t. y. dantys sugedo dėl to, kad pareiškėjui nebuvo tam tikrą laiką išduodamos higienos priemonės. Pareiškėjas nėra pateikęs gydytojų išvadų šiuo klausimu, o sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1713-520/2019). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo E. G. pateiktais asmens sveikatos istorijos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į odontologą (b. l. 66). Teismo vertinimu, šie duomenys (gydytojo įrašai) nepatvirtina, jog egzistavo tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareiškėjo kreipimosi į odontologą ir Alytaus pataisos namų neteisėtų veiksmų (neveikimo) – mažesnio dantų pastos kiekio išdavimo pareiškėjui, nėra jokio pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, kad pareiškėjo nurodytus sveikatos sutrikimus (dantų gedimą, skausmą) tiesiogiai lėmė minėti atsakovės atstovo neteisėti veiksmai (neveikimas).

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Barbulescu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 61496/08; 2014 m. spalio 2 d. sprendimą Hansen prieš Norvegiją, pareiškimo Nr. 15319/09; 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą O’Keeffe prieš Airiją, § 202, pareiškimo Nr. 35810/09; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, § 33, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2012). Administracinėse bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad pažeidimo pripažinimas šiuo atveju laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą (2018 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018; 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-376-662/2017; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-601/2013).

Teismas, įvertinęs aukščiau šiame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Teismo sprendimu pripažįstama, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas įkalinimo Alytaus pataisos namuose sąlygas, jo tinkamai neaprūpinus dantų pasta 2018 m. sausio mėn. ir 2018 m. gegužės mėn., o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad Alytaus pataisos namuose buvo pažeista E. G. teisė į jo tinkamą aprūpinimą dantų pasta.

Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Nijolė Čekanauskienė