Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-10-03 · Administracinė byla Nr. I-4755-790/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-03
Bylos Nr.
I-4755-790/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Pareiškėjas
R. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4755-790/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02654-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas R. P. skundu (b. l. 1) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad nuo 2015-01-01 iki 2016-04-15 buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo per mažai ploto. Sanitarinis mazgas buvo įrengtas netinkamai, jame nebuvo įrengtos atskiros ventiliacijos, todėl tvyrojo nemalonus kvapas, neužtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Ant kamerų langų buvo įrengtos metalinės grotos, todėl langai neatsidarė. Kamerose buvo drėgna, buvo pelėsio, šalta. Kameroje buvo tik dvi kėdės, o apgyvendinti trys asmenys. Dėl netinkamų laikymo sąlygų patyrė dvasinių išgyvenimų, baimę, sukrėtimą, t. y. neturtinę žalą, kurios atlyginimą prašo priteisti.

Šalies argumentai

Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 57–66). Nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiais nuo 2015-06-25 iki 2015-06-29 ir nuo 2016-03-31 iki 2016-04-05. Lukiškių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Iš suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti švarą kamerose, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiūrai ir profilaktiniams darbams atlikti. Lukiškių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, nes kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Jei asmenys reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, turimus resursus. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas 1,5 m. aukščio sienele. Laikomiems asmenims suteikiama teisė ne mažiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore, tam įrengti įvairaus dydžio pasivaikščiojimo kiemeliai, kurie atitinka nustatytus reikalavimus. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Teisės aktai įpareigoja kamerose ant langų įrengti grotas. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimą Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-04-15. Lukiškių TI-K pateikė duomenis (b. l. 57), kad pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2015-06-25 iki 2015-06-29 ir nuo 2016-03-31 iki 2016-04-05. Kadangi pareiškėjas skunde nurodė, kad tikslių laikymo Lukiškių TI-K laikotarpių neprisimena, Lukiškių TI-K pateiktų duomenų neginčijo, todėl byloje pareiškėjo skundo reikalavimai bus nagrinėjami laikotarpiais nuo 2015-06-25 iki 2015-06-29 ir nuo 2016-03-31 iki 2016-04-05.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai.

Pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124), įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pasisakęs, kad vadovaujantis naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). EŽTT minėtoje byloje taip pat vertino, kad šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Taigi baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (LVAT 2017 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1394-502/2017).

Pareiškėjas neginčija atsakovo atstovo nurodytų duomenų apie kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus. Teismas neturi pagrindo šiais duomenimis abejoti. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo 2015-06-25 iki 2015-06-29 ir nuo 2016-03-31 iki 2016-04-05 buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 117, 118, 400 (b. l. 57). Iš Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017-08-25 tarnybinio pranešimo (b. l. 71–72) matyti, kad sanitarinio mazgo patalpos Lukiškių TI-K kamerose užima apie 0,56 kv. m. Vienam asmeniui tenkančio minimalaus 3,6 kv. m ploto reikalavimas, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto, pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas 1 parą – 2016-04-01 kameroje Nr. 117, kurios plotas 7,31 kv. m, kuomet jis buvo laikomas su dar dviem asmenimis, ir jam teko apie 2,44 kv. m. kameros ploto. Likusį laikymo Lukiškių TI-K laiką pareiškėjui kamerose teko nuo 5,77 iki 40,40 kv. m, todėl Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktas jo atžvilgiu pažeistas nebuvo.

Sprendžiant, ar kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija dėl pareiškėjui tekusio Lukiškių TI-K kamerų gyvenamojo ploto, įvertinus byloje esančius duomenis apie sanitarinio mazgo užimamą kamerų plotą, pripažintina, kad pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K ginčo laikotarpio metu Konvencijos 3 straipsnis buvo pažeistas tą pačią 2016-04-01 parą. Pareiškėjui šiuo laikotarpiu tekęs kameros plotas buvo 2,25 kv. m (atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą) ir buvo mažesnis nei 3 kv. m kameros ploto. Likusį laikymo Lukiškių TI-K laiką jam teko nuo 5,69 iki 39,84 kv. m kameros ploto, atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą, ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija nekyla.

Pareiškėjas skunde teigė, kad sanitarinis mazgas buvo įrengtas netinkamai, jame nebuvo įrengtos atskiros ventiliacijos, todėl tvyrojo nemalonus kvapas, naudojantis juo neužtikrinamas privatumas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, galiojusios iki 2015-11-01 (toliau – HN 76:2010), 21 punkte buvo nurodoma, kad tardymo izoliatorių kamerų atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Šios higienos normos 2 punktas nustato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Nuo 2015-11-01 įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015), kuri nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.5 punktas numato, kad kameroje įrengiama sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Įvertinus minėtas HN 76:2010, Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatas, tai, kad Lukiškių TI-K iki 2015-11-01 buvo veikianti įstaiga ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų sanitarinio mazgo oro šalinimo sistemos įrengimas susijęs su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, pripažintina, kad atskiros sanitarinio mazgo ventiliacijos sistemos įrengimas nėra privalomas, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. sienele ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka nustatytus reikalavimus. Iš Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017-08-23 tarnybinio pranešimo (b. l. 71–72) matyti, kad kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, kurioje įrengtas ir praustuvas, 2017 m. kamerose įrengtos užuolaidos, skirtos užtikrinti asmens privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. Atsakovo atstovas į bylą nepateikė duomenų, įrodančių, kad pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K metu kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, sanitariniuose mazguose buvo įrengtos užuolaidos ar atskiros kabinos, užtikrinančios privatumą. Todėl, teismo vertinimu, sanitarinio mazgo įrengimas kamerose pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K metu neužtikrino visiško asmens privatumo, kadangi pareiškėjas visą parą buvo stebimas pareigūnų, be to, dalį laiko pareiškėjas buvo laikomas su kitais asmenimis ir tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo suėmimo sąlygų bloginimui.

Pareiškėjas skunde teigė, kad ant kamerų langų buvo įrengtos metalinės grotos, todėl langai neatsidarė. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punkte numatyta, jog kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017-08-23 tarnybiniame pranešime (b. l. 71–72) nurodyta, kad visose Lukiškių TI-K gyvenamosiose patalpose yra skaidraus stiklo langai, kameros vėdinamos per langus, visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – Vilniaus VSC) 2015-10-01 patikrinimo akto (b. l. 107–110) matyti, kad kamera Nr. 400 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-06-25 – 2015-06-29) buvo vėdinama per atidaromą langą. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas (toliau – NVSC) 2016 m. rugpjūčio 23 d. patikrinimo aktu (b. l. 120–127) nustatė, kad kamera Nr. 117 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2016-03-31 – 2016-04-05) taip pat vėdinama per atidaromą langą. Kadangi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą kamerų langų angose turi būti įrengtos grotos, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad langai kamerose buvo, jie atsidarė, teismas pareiškėjo skundo teiginius dėl neatsidarančių langų atmeta kaip neįrodytus.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose buvo drėgna, buvo pelėsio. HN 76:2010 24 punktas nustatė, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, 26 punktas nustatė, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė šaltuoju metų laiku turi būti 35–60 proc., šiltuoju metų laiku – 35–65 proc., 56 punktas nustatė, kad ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių. HN 134:2015, įsigaliojusios nuo 2015-11-01, 16 punkte nustatyta, kad santykinė oro drėgmė kamerose turi būti 35–65 proc., o 17 punkte numatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. HN 134:2015 39 punktas numato, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K kamerų vėdinimo būdas per atidaromus langus atitiko higienos normų reikalavimus. Vilniaus VSC 2015-09-11 patikrinimo aktas (b. l. 73–75) patvirtina, kad kameroje Nr. 118 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-06-25) pelėsių požymių vizualiai nenustatyta. Vilniaus VSC 2015-06-01 patikrinimo aktu (b. l. 81–103) pelėsio požymių nenustatyta ir kameroje Nr. 400 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-06-25 – 2015-06-29), tačiau minėtoje kameroje patikrinimo metu buvo vizualiai nešvaru, ant sienų ir lubų buvo voratinklių, buvo nukritusių, atšokusių lubų ir sienų dažų, lubų ir sienų paviršiai nelygūs, netinkami lengvam valymui ar dezinfekcijai, tai neatitiko tuo metu galiojusios HN 76:2010 28 punkto reikalavimo, nustatančio, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos; 54 punkto reikalavimo, kuriame nurodyta, kad visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs ir 58 punkto, nustatančio, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Iš 2015-07-15 Vilniaus VSC patikrinimo akto (b. l. 104–106) matyti, kad kameroje Nr. 400 sienų ir lubų nelygumai nebuvo pašalinti, santykinė oro drėgmė buvo 62,3 proc. ir atitiko HN 76:2010 26 punkte nustatytus rodiklius. Todėl pripažintina, kad pareiškėjas kameroje Nr. 400 nuo 2016-06-25 iki 2015-06-29 buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis HN 76:2010 nustatytų reikalavimų – kameros sienų ir lubų būklė buvo netinkama, o pareiškėjo teiginiai dėl per didelės drėgmės šioje kameroje atmestini kaip neįrodyti.

Dėl pareiškėjo laikymo sąlygų kameroje Nr. 117 laikotarpiu nuo 2016-03-31 iki 2016-04-05 pažymėtina, kad minėtoje kameroje pareiškėjo laikymo metu NVSC pelėsių buvimo nenustatė, kameroje santykinė oro drėgmė buvo 63 proc. ir atitiko HN 134:2015 reikalavimus (2016-09-29 patikrinimo aktas (b. l. 128–131)). Todėl pripažintina, kad pareiškėjas minėtoje kameroje buvo laikomas sąlygomis, atitinkančiomis HN 134:2015 16,17 ir 39 punktų reikalavimus.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo šalta. HN 76:2010 26 punktas nustatė, kad kamerų temperatūra šiltuoju laikotarpiu turi būti 18–28 °C, šaltuoju 18–22 °C. HN 134:2015 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Teismas iš Vilniaus VSC 2015-07-15 patikrinimo akto (b. l. 104-106) nustatė, kad kameroje Nr. 400 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-06-25 – 2015-06-29) oro temperatūra buvo 25,9 °C ir atitiko nustatytus reikalavimus. 2016-09-29 NVSC patikrinimo aktu nustatyta, kad kameroje Nr. 117 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2016-03-31 – 2016-04-05) oro temperatūra buvo 22,7 °C ir taip pat atitiko higienos normų reikalavimus, todėl pareiškėjo skundo teiginiai dėl netinkamos oro temperatūros Lukiškių TI-K kamerose atmestini kaip neįrodyti.

Pareiškėjas skunde teigė, kad jo buvimo Lukiškių TI-K metu kameroje buvo tik dvi kėdės, o apgyvendinti trys asmenys, todėl jam trūko vietos prie stalo. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6-14.8 punktuose nustatyta, kad gyvenamojoje kameroje turi būti stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodyta, kad visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms sudėti, tačiau dėl pakankamai mažo kamerų ploto ne visuomet įmanoma įrengti papildomų baldų. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017-08-28 tarnybiniame pranešime (b. l. 71–72) nurodyta, kad kamerose yra stalas, kamerose iki 4 lovų yra kėdutės, kamerose, kuriose daugiau nei 4 lovos – suolai, atitinkantys stalo dydį. Iš bylos medžiagos (b. l. 57) matyti, kad pareiškėjas trise buvo laikomas 2016-04-01 kameroje Nr. 117, kurios plotas 7,31 kv. m., likusį ginčo laikotarpį pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas vienas arba su 4-6 asmenimis didelio ploto kameroje (40,40 kv. m). Atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie tai, kiek kėdžių buvo įrengta kameroje Nr. 117. Todėl teismas laiko įrodytais pareiškėjo teiginius dėl kėdžių trūkumo kameroje Nr. 117 pareiškėjo laikymo joje metu 2016-04-01. Pripažintina, kad dėl mažo kameros ploto ir joje laikomų asmenų skaičiaus pareiškėjui neužteko kėdžių ir vietos sėdėti prie stalo ir tai pripažintina pareiškėjo kalinimo sąlygų bloginimu.

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad vieną laikymo Lukiškių TI-K parą pareiškėjui teko mažas plotas, kameros plotą papildomai mažino joje esantys baldai. Nors pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti vieną valandą gryname ore, tačiau likusį paros laiką jis turėjo praleisti perpildytoje kameroje, be to, pareiškėjui neužteko kėdžių ir vietos sėdėti prie stalo. Taip pat visą laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį (11 parų) nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais, be to, pareiškėjas kameroje Nr. 400 nuo 2016-06-25 iki 2015-06-29 buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis HN 76:2010 nustatytų reikalavimų – kameros sienų ir lubų būklė buvo netinkama. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį ir Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį. Konstatuotina, kad dėl suėmimo sąlygų visumos jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotą teismų praktiką, neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (LVAT 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, jų trukmę (pareiškėjas 1 parą buvo laikomas perpildytoje kameroje, jam neužteko kėdžių, visą laikotarpį (11 parų) jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, kameros Nr. 400 sienų ir lubų būklė neatitiko higienos normų reikalavimų). Tačiau pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Kaip matyti iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 8–56), pareiškėjas skundėsi prastu miegu, nervingumu dar iki ginčo laikotarpio, pareiškėjas buvo apžiūrimas gydytojų, 2016-04-06 nustatyta, kad pareiškėjas yra darbingas. Be to, teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Priešingai, atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., at­siradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, asmenims suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore, lankytis bibliotekoje, koplyčioje, socialinės reabilitacijos specialistų teikiamomis paslaugomis. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti pareiškėjo nurodoma 1 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiškėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviąja prasme) neigiamiems veiksniams.

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (pvz., LVAT 2017-07-28 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1216-662/2017 buvo paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjui buvo priteistas 60 Eur neturtinės žalos atlyginimas, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytose Lukiškių TI-K kamerose 6 paras, LVAT 2017-07-13 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-4266-422/2017 pareiškėjui priteisė 900 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis neužtikrinant teisės į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais 100 dienų, o iš 100 dienų 81 dieną buvo laikomas perpildytose kamerose, LVAT 2017-09-13 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-834-1062/2017 pareiškėjui priteisė iš viso 115 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose Lukiškių TI-K ir Šiaulių tardymo izoliatoriuje 12,5 parų), įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 50 Eur sumos priteisimas.

Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą (b. l. 66) pateikė prašymą atlyginti jo turėtas dokumentų kopijavimo išlaidas, kurios sudaro 4,02 Eur, nes patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidų. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis LVAT praktika, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos (2009-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012-01-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146–113/2012, 2009-05-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS575–233/2009, 2009-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS442–292/2009).

Teismas nustatė, kad atsakovo atstovas su atsiliepimu į skundą, kuriuo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė 67 lapus su bylos nagrinėjimu susijusios medžiagos. Dokumentai į bylą pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, jie teismui popierine forma pateikti nebuvo, todėl konstatuotina, kad realių dokumentų kopijų darymo išlaidų atsakovo atstovas nepatyrė. Kita vertus, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš esmės yra pagrįstas, todėl negalima teigti, kad sprendimas priimtas atsakovo naudai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis aukščiau nurodytomis įstatymo nuostatomis, atsakovo atstovo prašymas priteisti iš pareiškėjo patirtas 4,02 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo R. P. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Likusią skundo dalį atmesti.

Netenkinti atsakovo atstovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Marius Bajoras