- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-27
- Bylos Nr.
- eI3-1914-764/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00504-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė, Gitana Butrimaitė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos „Velžio komunalinis ūkis“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
dalyvaujant pareiškėjos viešosios įstaigos „Velžio komunalinis ūkis“ atstovams V. V. ir advokatei A. P.,
atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui G. K.,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Velžio komunalinis ūkis“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sankcijos sumažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja viešoji įstaiga „Velžio komunalinis ūkis“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama pakeisti 2024 m. gegužės 3 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarimo dėl sankcijos skyrimo pažeidimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-88-2024 dalį dėl sankcijos dydžio ir panaikinti pareiškėjui paskirtą 5000 Eur sankciją, o neesant galimybės, ją sumažinti iki 500 Eur.
2024 m. gegužės 3 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) priėmė nutarimą dėl sankcijos skyrymo pareiškėjai dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 55 str. 3 d. pažeidimo bei skyrė 5000 Eur dydžio baudą. Paaiškina, kad 2024 m. balandžio 2 d. Departamentas surašė protokolą Nr. AM-AAD-ANR_P-78-2024. Kaip nurodyta nutarime, pažeidimo už kurį surašytas protokolas esme 2023 m. liepos 10 d. patikrinimo aktas Nr. (16.5)-PA-3181. Pagal minimo patikrinimo rezultatus atsakomybėn buvo patrauktas tiek įmonės vadovas, tiek įmonės darbuotojai (baudos sumokėtos). Pažymėtina tai, kad pačio pažeidimo fakto pareiškėja neginčija.
Teigia, jog 2022 m. liepos 28 d. buvo pateikta paraiška taršos leidimui gauti, kuri buvo nepriimta. 2022 m. spalio 18 d. buvo gauta pažyma apie statybos darbų užbaigimą, tačiau valymų technologija nepaleista, valymo įrenginiai nesuderinti, o derinimui reikalingos nuotekos, kurios atiteka iš gyventojų. Dėl technologinių priežasčių reikiamo nuotekų kiekio teko laukti iki 2023 m. gegužės. Tuomet nedelsiant pateikta papildoma informacija leidimui gauti. 2023 m. birželio 30 d. priimtas sprendimas priimti paraišką, kurios pagrindu 2023 m. liepos 28 d. išduotas taršos leidimas. Atitinkamai, patikrinimas atliktas laikotarpyje, kai buvo pateikti visi reikalingi duomenys, o protokolas surašytas po taršos leidimo išdavimo. Pareiškėja neturi ir neturėjo galimybės nutraukti savo veiklos (duomenys neskelbtini) teritorijoje ir nesurinkti gyventojų atliekų, nes tokių veiksmų galimybės nenumato įstatymai, pareiškėja būtinus atlikti veiksmus atliko savanoriškai, t.y. ne tik prieš protokolo ar nutarimo surašymą, tačiau ir prieš patikrinimą. Nutarime konstatuota, lengvinanti aplinkybė – bendradarbiavimas su Departamentu, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėja mano, kad lengvinanti aplinkybė turėtų būti ir ta, kad prašymas gauti leidimą buvo pateiktas. Nors pažeidimo sudėtis formali, svarbu pažymėti, kad žala valstybei nekilo. Pareiškėjos vadovas, taip pat prisiėmė atsakomybę ir apmokėjo, jam kaip juridinio asmens vadovui skirtą baudą. Pareiškėja yra ne pelno siekianti įstaiga teikianti komunalines paslaugas, pareiškėjos finansinė padėtis nėra gera (kaip matyti įmonės veikla nuostolinga keletą metų iš eilės), tad paskirta 5000 Eur bauda tik dar labiau ir neproporcingai apsunkintų pareiškėjos finansinę padėti. Pareiškėjai paskirta 5000 Eur sankcija yra neproporcinga ir per didelė atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį bei kilusią žalą, tad remiantis tuo kas išdėstyta, prašo teismo, esant galimybei ekonominę sankciją pareiškėjai panaikinti arba sumažinti į sankciją, atitinkančią pareiškėjos veiklos pavojingumą.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, jog prašo teismo pareiškėjos VšĮ „Velžio komunalinis ūkis“ skundo reikalavimą dalyje dėl paskirtos baudos panaikinimo atmesti, o dėl sumažinimo spręsti, laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio nuostatų.
Paaiškina, kad Departamento Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas P. D. 2024 m. balandžio 2 d. surašė Įstaigai juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. AM-AAD-ANR_P-78-2024 už tai, kad Įstaiga 2022 m. birželio 9 d pradėjo eksploatuoti (duomenys neskelbtini) nuotekų valymo įrenginius adresu: (duomenys neskelbtini), išleisdama per parą daugiau kaip 5 m3 buitinių, gamybinių ir kt. (išskyrus paviršines) nuotekų į gamtinę aplinką neturėdama Taršos leidimo. Tuo Bendrovė pažeidė Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 (toliau – Taisyklės), 6 punkto ir 1 priedo 1.11. punkto reikalavimus. Departamento vyriausiasis specialistas G. K., išnagrinėjęs juridinio asmens padaryto pažeidimo bylą, Įstaigai 2024 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. AM-AADANR_ N-88-2024 (toliau – Nutarimas) už padarytą pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – Aplinkos apsaugos įstatymas) 55 straipsnio 3 dalį paskyrė sankcijoje numatytą minimalią 5 000 eurų baudą. Šį Departamento Nutarimą Įstaiga apskundė teismui ir prašo panaikinti jai paskirtą baudą, o nesant galimybei – ją sumažinti iki 500 eurų.
Teigia, jog kadangi pareiškėja nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. liepos 10 d. adresu (duomenys neskelbtini) eksploatavo Ėriškių nuotekų valymo įrenginį neturėdama Aplinkos apsaugos agentūros išduoto Taršos leidimo, kai toks leidimas turėjo būti gautas iki įrenginio eksploatavimo pradžios, jai pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, įvertinus byloje lengvinančias aplinkybes: Įstaiga bendradarbiavo su Departamentu teikdama tyrimui reikalingus duomenis, savo noru ėmėsi veiksmų pašalinti pažeidimą – Aplinkos apsaugos agentūrai pateikė paraišką ir gavo taršos leidimą, buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda – 5 000 eurų. Pareiškėja skunde, prašydama panaikinti jai paskirtą baudą arba sumažinti iki 500 eurų, prašo atsižvelgti į tai, kad ji neturi ir neturėjo galimybės nutraukti savo veiklos (duomenys neskelbtini) teritorijoje ir nesurinkti gyventojų nuotekų, nes tokių veiksmų galimybės nenumato įstatymai, savanoriškai ėmėsi būtinų veiksmų leidimui gauti, bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais, dėl padaryto teisės pažeidimo žala valstybei nekilo, įmonės veikla nuostolinga keletą metų iš eilės, tad paskirta 5000 Eur bauda tik dar labiau ir neproporcingai apsunkintų jos finansinę padėtį. Kaip jau paminėta aukščiau, pareiškėjai skiriant ekonominę sankciją buvo atsižvelgta į jos skunde nurodytas aplinkybes: bendradarbiavo su Departamentu teikdama tyrimui reikalingus duomenis, savo noru ėmėsi veiksmų pašalinti pažeidimą – Aplinkos apsaugos agentūrai pateikė paraišką ir gavo taršos leidimą, kurios buvo pripažintos lengvinančiomis atsakomybę, dėl ko jai ir buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnyje nustatytas ekonominių sankcijų skyrimo taisykles. Todėl dėl tų pačių nurodytų aplinkybių dar mažinti paskirtą minimalią baudą nėra jokio pagrindo.
Pažymi, kad pareiškėja privalėjo pasirūpinti pateikti paraišką leidimui gauti ir turėti leidimą iki valymo įrenginio eksploatavimo pradžios, todėl pareiškėjos teiginiai, jog, ji neturi ir neturėjo galimybės nutraukti savo veiklos (duomenys neskelbtini) teritorijoje ir nesurinkti gyventojų nuotekų, nėra pagrįsti. Byloje pareiškėjos pateikta aplinkybė, jog jos veikla nuostolinga keletą metų iš eilės ir paskirta 5000 Eur bauda tik dar labiau ir neproporcingai apsunkintų jos finansinę padėtį yra tik deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėja byloje nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių, jog jai paskirta bauda būtų finansiškai nepakeliama ir ji negalėtų jos sumokėti (grėstų bankrotas ir pan.). Pareiškėja skunde nurodo, jog pakankama ir pagrįsta už padarytą teisės pažeidimą atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti poveikio priemonė būtų 500 eurų dydžio bauda. Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio, reglamentuojančio teismo kompetenciją, turinį, daroma išvada, kad įstatymų leidėjas šiame įstatyme aiškiai nustatė, jog teismas, nagrinėjantis skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją, turi teisę skirti juridiniam asmeniui mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą. Įstatymų leidėjas suteikė teismui, skiriant mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą, teisę atsižvelgti į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, bei pareigą vadovautis teisingumo ir protingumo principais. Turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenims. Norime atkreipti dėmesį, kad pareiškėja ne pirmą kartą daro aplinkosauginius pažeidimus. 2016-2018 m. pareiškėja iš jos naudojamų vandenviečių išgavo požeminį vandenį neturėdama Lietuvos geologijos išduoto leidimo, dėl ko jai buvo paskaičiuotas sumokėti mokestis didesniu tarifu. Iš dalies tenkindamas pareiškėjos skundą, teismas sumažino jai paskaičiuotą sumokėti mokestį (administracinė byla Nr. eI3-2503-595/2020, Nr. eA-2036-602/2021). Departamentas nesutinka, jog pareiškėjos prašoma paskirti 500 eurų dydžio bauda būtų pakankama ir pagrįsta, jog darytų atgrasantį poveikį tiek Pareiškėjai, tiek kitiems asmenims nedaryti aplinkosauginių pažeidimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Departamento Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad Departamento Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas P. D. 2024 m. balandžio 2 d. surašė Įstaigai juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. AM-AAD-ANR_P-78-2024 už tai, kad Įstaiga 2022 m. birželio 9 d. pradėjo eksploatuoti (duomenys neskelbtini) nuotekų valymo įrenginius adresu: (duomenys neskelbtini), išleisdama per parą daugiau kaip 5 m3 buitinių, gamybinių ir kt. (išskyrus paviršines) nuotekų į gamtinę aplinką neturėdama Taršos leidimo. Tuo Bendrovė pažeidė Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 (toliau – Taisyklės), 6 punkto ir 1 priedo 1.11. punkto reikalavimus.
Departamento vyriausiasis specialistas G. K., išnagrinėjęs juridinio asmens padaryto pažeidimo bylą, Įstaigai 2024 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. AM-AADANR_ N-88-2024 už padarytą pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalį paskyrė sankcijoje numatytą minimalią 5 000 eurų baudą.
Šį Departamento Nutarimą pareiškėja apskundė teismui ir prašo panaikinti jai paskirtą baudą, o nesant galimybei – ją sumažinti iki 500 eurų.
Skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje). Konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 4 dalis).
Skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą (Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad, siekiant dar didesnio atsakomybės individualizavimo kiekvieno konkretaus pažeidimo atveju, Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnyje skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjančiam teismui, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga), vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, yra numatyta galimybė skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą (2021 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1796-492/2021; 2023 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-590-815/2023).
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio nuostatą, ekonominė sankcija gali būti švelninama (skiriama mažesnė nei įstatymo nustatyta minimali bauda) tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos taikymas konkrečiam juridiniam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams (LVAT 2021 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-117-502/2021; 2023 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-590-815/2023).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas); už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (2001 m. spalio 2 d. nutarimas).
LVAT savo teisminėje praktikoje yra pateikęs išaiškinimą, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007).
LVAT, aiškindamas proporcingumo principo turinį yra pažymėjęs, kad nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės. Aiškindamas proporcingumo principo taikymą, LVAT yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio, todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (LVAT 2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).
Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskrecijos teisę užtikrinant proporcingumo ir protingumo principus skirti mažesnę, nei Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyta minimali, baudą, vertina pažeidimo padarymo pobūdį, ūkinės ir finansinė veiklos apimtis, nustatytų pažeidimų pašalinimo operatyvumą, bendradarbiavimą su aplinkos apsaugos pareigūnais, dėl padarytų teisės pažeidimų žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms kilimą ir kita (2021 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-513-492/2021).
Byloje nustatyta, jog pareiškėja nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. liepos 10 d. adresu (duomenys neskelbtini) eksploatavo Ėriškių nuotekų valymo įrenginį neturėdama Aplinkos apsaugos agentūros išduoto Taršos leidimo, kai toks leidimas turėjo būti gautas iki įrenginio eksploatavimo pradžios, todėl jai pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, įvertinus byloje lengvinančias aplinkybes: Įstaiga bendradarbiavo su Departamentu teikdama tyrimui reikalingus duomenis, savo noru ėmėsi veiksmų pašalinti pažeidimą – Aplinkos apsaugos agentūrai pateikė paraišką ir gavo taršos leidimą, buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda – 5 000 eurų. Teismas pažymi, kad pareiškėjai skiriant ekonominę sankciją buvo atsižvelgta į jos skunde nurodytas aplinkybes: bendradarbiavo su Departamentu teikdama tyrimui reikalingus duomenis, savo noru ėmėsi veiksmų pašalinti pažeidimą – Aplinkos apsaugos agentūrai pateikė paraišką ir gavo taršos leidimą, kurios buvo pripažintos lengvinančiomis atsakomybę, dėl ko jai ir buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnyje nustatytas ekonominių sankcijų skyrimo taisykles. Todėl dėl tų pačių nurodytų aplinkybių dar mažinti paskirtą minimalią baudą nėra jokio pagrindo.
Teismo vertinimu, pareiškėja privalėjo pasirūpinti pateikti paraišką leidimui gauti ir turėti leidimą iki valymo įrenginio eksploatavimo pradžios, todėl pareiškėjos teiginiai, jog, ji neturi ir neturėjo galimybės nutraukti savo veiklos (duomenys neskelbtini) teritorijoje ir nesurinkti gyventojų nuotekų, nėra pagrįsti. Pareiškėja byloje nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių, jog jai paskirta bauda būtų finansiškai nepakeliama ir ji negalėtų jos sumokėti (grėstų bankrotas ir pan.). Byloje nustatyta, kad pareiškėja ne pirmą kartą daro aplinkosauginius pažeidimus. 2016-2018 m. pareiškėja iš jos naudojamų vandenviečių išgavo požeminį vandenį neturėdama Lietuvos geologijos išduoto leidimo, dėl ko jai buvo paskaičiuotas sumokėti mokestis didesniu tarifu. Iš dalies tenkindamas pareiškėjos skundą, teismas sumažino jai paskaičiuotą sumokėti mokestį (administracinė byla Nr. eI3-2503-595/2020, Nr. eA-2036-602/2021).
Vertindamas Nutarimo atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimams teismas pažymi, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio (dabar VAĮ 10 straipsnio 5 dalis) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz. LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).
Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, Nutarime yra aiškiai nurodyta, kokiais dokumentais buvo užfiksuotas pažeidimas, jame faktinės aplinkybės aprašytos išsamiai ir tinkamai, nurodytas pažeidimo padarymo laikas, vieta ir kitos svarbios aplinkybės, priimant Nutarimą buvo įvertinti pareiškėjos bylos nagrinėjimo metu pateikti paaiškinimai. Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su atsakovo pateiktu vertinimu, savaime nereiškia, kad Nutarimas yra neteisėtas. Pareiškėjai paskirta ekonominė sankcija patenka į Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje nustatytas ribas ir atitinka minimalų dydį. Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą Nutarimu paskirtą minimalią baudą dar labiau sumažinti. Teismas pažymi, kad pareiškėja nei Nutarimo priėmimo metu, nei teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos sunkią finansinę padėtį ar esminį neigiamą sankcijos poveikį pareiškėjai, todėl nėra pagrindo paskirtą sankciją laikyti neproporcinga.
Apibendrindamas tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijamas Nutarimas yra priimtas tinkamai įvertinus faktines pažeidimo aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, yra pakankamai motyvuotas, o pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jį panaikinti.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-3555/2011).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas Sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmestas, jai patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos viešosios įstaigos „Velžio komunalinis ūkis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.