Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant institucijos, teikiančios išvadą, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei V. K. dėl tėvystės nuginčijimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalių paaiškinimai, argumentai ir atsikirtimai.

Teismo nustatytos faktinės ginčo aplinkybės.

Teismas, išklausęs šalių, jų atstovų paaiškinimus, ištyręs šioje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) gimė I. K., kurio motina gimimo įraše nurodyta atsakovė V. K., o tėvu – ieškovas M. K. (b.l. 7, 35). Atsižvelgiant į duomenis gimimo įraše ir kituose dokumentuose, ieškovas vaiko I. tėvu gimimo įraše buvo įrašytas (duomenys neskelbtini) pagal atsakovės pareiškimą tuo pagrindu, kad vaikas gimė šalims esant santuokoje (CK 3.140 straipsnio 1 dalis) (b.l. 34-36). Šalių santuoka Vilkaviškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-733-305/2008 buvo nutraukta šalių bendru sutarimu, patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, kad po santuokos nutraukimo nepilnamečiai vaikai, tame tarpe ir I. K., liks gyventi su motina, t.y. atsakove, o ieškovas, jų tėvas, teiks jiems išlaikymą po 500,00 Lt (144,81 Eur) (b.l. 8). Pateiktoje 20015 m. sausio 14 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. 0009/15 nurodyta, kad M. K. nėra biologinis I. K. tėvas (b.l. 9-11). Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas 2015 m. spalio 7 d. bendravo su nepilnamečiu I. K., kuris Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui teigė, kad jo „tėtis“ yra M. K., vaikas teigė, kad jie bendrauja, susitinka, leidžia laisvalaikį ieškovo tėvų L. K. ir V. K. namuose, vaikas nori su juo bendrauti, matytis, jo laukia (b.l. 18).

Dėl ieškinio senaties termino.

Atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, įstatyme nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis – pagal CK 3.152 straipsnį kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo galima per vienerius metus. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai besikreipiantis į teismą asmuo sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, t. y. nuo sužinojimo apie įrašą dienos, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovas apie duomenis vaiko gimimo įraše, kuriame tėvu nurodomas jis, sužinojo nuo įrašo padarymo dienos. Dėl to, sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino pradžios, aktuali antra aplinkybė – kada ieškovui paaiškėjo aplinkybės, duodančios pagrindą abejoti jo tėvyste.

Pats ieškovas nurodo, kad apie tai, jog jis nėra I. tėvas, sužinojo atlikęs DNR tyrimą, t.y. 2015 m. sausio mėnesį. Kita vertus, teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad abejonės dėl jo tėvystės I. atžvilgiu jam kilo visada, nes vaikas nebuvo nei į jį, nei į senelius panašus. Atsakovė teigia, kad ieškovas apie tai, jog jis nėra I. biologinis tėvas, žinojo jau daug anksčiau – nuo tada, kai ji dar tik laukėsi sūnaus I., nes ji jam buvo pasakiusi, kad jis nėra vaiko tėvas. Ieškovas šią atsakovės nurodytą aplinkybę kategoriškai ginčija ir teigia, kad atsakovė jam visuomet sakydavo, kad jis yra I. tėvas. Liudytojas M. T. nurodė aplinkybes, patvirtinančias atsakovės teiginius: nurodė, kad ieškovas jam keletą sykių prieš 2-3 metus „balių“ metu jam sakė, kad I. – ne jo vaikas. Tačiau kada tiksliai jie apie tai kalbėjo, liudytojas nurodyti negalėjo. Ieškovo atstovė išreiškė abejones dėl šio liudytojo nurodytų faktų patikimumo, nes ieškovas ilgą laiką (nuo 2010 m.) dirbo užsienyje, todėl tuo laikotarpiu, apie kurį kalba liudytojas, jie bendrauti negalėjo. Kita liudytoja N. B. teigė, kad atsakovė jai sakydavo, jog I. yra M. K. vaikas, pats M. K. jai niekada nebuvo išsakęs abejonių, kad I. – ne jo vaikas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, sprendžia, kad, vis dėlto, labiau tikėtina, jog ieškovas aplinkybę, kad jis galimai nėra biologinis atsakovės sūnaus I. tėvas, sužinojo jau daug anksčiau nei 2015 m. sausio mėnesį, tada tik buvo patvirtintos jau seniai buvę ieškovo abejonės dėl jo tėvystės I. atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis). Nors ieškovo atstovė kelia abejones dėl liudytojo M. T. nurodytų aplinkybių patikimumo, tačiau, teismo nuomone, svarių argumentų, kodėl reikėtų abejoti šio liudytojo parodymais, taip ir nebuvo nurodyta. Liudytojas M. T. nurodė, ką jam kažkada sakė pats ieškovas M. K.. Nors šis liudytojas tikslaus laiko, kada jis su ieškovu apie ieškovo tėvystę kalbėjosi, neįvardino, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuo to momento praėjo daug laiko – 2-3, o gal ir daugiau metų, – abejoti liudytojo parodymais pagrindo nesuteikia. Taip pat nebuvo pateikta neginčytinų įrodymų, kad ieškovas nuo 2010 m., kai buvo išvykęs dirbti į užsienį, nebuvo nė karto grįžęs į Lietuvą, dėl ko susitikti ir kalbėtis su M. T. nebūtų galėjęs. Liudytojos N. B. nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, liudytojo M. T. nurodytų aplinkybių nepaneigia. Kaip nurodė pati liudytoja, ji su atsakove pradėjo bendrauti prieš kokius 4 metus, o nuo 2015 m kovo mėnesio nebebendrauja. Iš to galima spręsti, kad atsakovė ir N. B. nebuvo ypatingai artimos draugės, kurios atskleidžia viena kitai visas savo paslaptis. O informacija apie biologinį vaiko I. tėvą, savaime suprantama, buvo tokia informacija, kurią galima atskleisti tik asmenims, kuriais besąlygiškai pasitiki. Todėl tai, kad atsakovė šiai liudytojai sakydavo, kad I. yra M. vaikas, o ieškovas šiai liudytojai niekada neišsakė abejonių dėl jo tėvystės, nei patvirtina, nei paneigia tai, kad pats ieškovas faktą, jog galimai nėra I. biologinis tėvas, žinojo jau seniai. Galų gale, kaip minėta, iš tiesų pats ieškovas nurodė, kad abejonės dėl jo tėvystės I. atžvilgiu jam buvo visada. Ir nors nėra aiškus tikslus šių abejonių ieškovui atsiradimo momentas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pats ieškovas šias savo abejones kildino iš to, kad vaikas I. nėra panašus nei į jį, nei į senelius, spręstina, kad šios abejonės egzistuoja jau ilgą laiką, nes apie vaiko panašumą į tėvus ar senelius galima spręsti vaikui esant vos kelių metų amžiaus. Svarbių priežasčių, kodėl ieškovas tik 2015 m. sausio mėnesį, vaikui I. esant 9 metų amžiaus, apsisprendė daryti DNR tyrimą savo abejonėms patvirtinti, ieškovas nenurodė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovas yra praleidęs įstatymo nustatytą sutrumpintą 1 metų ieškinio senaties terminą ir svarbių priežasčių, dėl kurių šis terminas turėtų būti atnaujintas, ieškovas nenurodė, todėl pagrindo šį terminą atnaujinti nėra.

Dėl tėvystės nuginčijimo ir kitų reikalavimų.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas tėvystės nuginčijimo bylose reiškia, kad, sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010).

Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku, turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių veiksnių bei į tėvo ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007). Kartu privalo būti įvertinama ir vaiko savijauta, požiūris, ryšys su tam tikru asmeniu kaip tėvu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).

Dėl to tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

Sutinkamai su CK 3.150 straipsnio 1 dalimi, nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

Nagrinėjamu atveju byloje yra pateiktas rašytinis įrodymas – teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad ieškovas nėra I. K. tėvas. Šios aplinkybės atsakovė neginčija, ją pripažįsta. Taigi, formalus pagrindas tėvystės nuginčijimui egzistuoja, tačiau, vadovaujantis minėtu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, vien to tėvystei nuginčyti neužtenka. Būtina nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp ieškovo ir I. K., ar tėvystės nuginčijimas nagrinėjamu atveju nepažeis nepilnamečio vaiko interesų.

Nors ieškovas ir jo atstovė teigia, kad santykiai tarp ieškovo ir I. K. nėra emociškai labai stiprūs, kad bendraudavo jie retai, tačiau teismas, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus bei kitus bylos duomenis, sprendžia, kad toks teiginys neatitinka tikrovės. Atsakovė pateikė priešingą informaciją: nurodė, kad sūnus I. nuo pat gimimo M. K. laikė savo tėvu, kuris buvo ir yra labai svarbus sūnui, ieškovas dažnai bendraudavo su I. telefonu ir tiesiogiai, pirkdavo jam dovanas. Šiuos atsakovės teiginius patvirtino Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, išvadoje nurodę, kad jie bendravo su nepilnamečiu I. K. 2015 m. spalio 7 d., kuris Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui teigė, kad jo „tėtis“ yra M. K., vaikas teigė, kad jie bendrauja, susitinka, leidžia laisvalaikį ieškovo tėvų L. K. ir V. K. namuose, vaikas nori su juo bendrauti, matytis, jo laukia. Iš šių duomenų spręstina, kad per devynerių metų laikotarpį susiformavo glaudūs ieškovo ir I. tarpusavio santykiai, nepilnametis I. visą laikė savo tėvu laikė būtent ieškovą, su juo noriai bendraudavo, leisdavo laisvalaikį. Tarp ieškovo ir I. susiklosčiusį stiprų ryšį neabejotinai patvirtina ir tai, kad, kaip nurodė pats ieškovas, jo atstovė, I., sužinojęs, jog ieškovas nėra jo biologinis tėvas, verkė. Tas faktas, kad galbūt šiuo metu bendravimas tarp ieškovo ir nepilnamečio vaiko I. yra santūresnis, apsiribojantis pasisveikinimais, yra natūraliai nulemtas susiklosčiusios situacijos. Bet, teismo vertinimu, iš visko sprendžiant, tai yra labiau ieškovo siekis nutraukti socialinius ryšius su vaiku I., bet ne paties nepilnamečio vaiko I. Be to, pats ieškovas pripažino, kad I. iki šiol lankosi pas jo tėvus, juos laiko savo seneliais, nori su jais bendrauti, taip pat ir su ieškovu.

Svarbu nagrinėjamu atveju yra ir tai, kad neaiški yra perspektyva nustatyti biologinį I. tėvą. Nors atsakovė nurodė, kad žino, kas yra I. biologinis tėvas, bet taip pat nurodė, kad tas asmuo yra miręs. Be to, ieškovui kaip tėvui bendravus su vaiku I. tokį ilgą laiką, biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesnis tampa paties vaiko prisirišimas, jausmai. Socialinis ryšys iš vaiko pusės nėra nutrūkęs, vaikas nori bendrauti su ieškovu, jam tai yra svarbu ir brangu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nei jei ir nebūtų praleistas ieškinio senaties terminas, vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu ieškinys negalėtų būti patenkintas, nes nuginčijus ieškovo tėvystę vaiko I. atžvilgiu, būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai. Atitinkamai nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl ieškovo atleidimo nuo pareigos mokėti teismo sprendimu priteistą išlaikymą.

Visumos išdėstytų argumentų pagrindu ieškovo ieškinys atmestinas.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Kadangi ieškinys atmestas, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovas neturi teisės reikalauti atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Į išlaidų atlyginimą turi teisę atsakovė, tačiau jai šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant 100 proc. bylinėjimosi išlaidų (b.l. 24-25), todėl ji pati išlaidų šioje byloje nepatyrė (priešingų duomenų byloje nėra).

Valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro 5,81 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 3), ir 268,60 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos atsakovei teikimo išlaidų (b.l. 66). Kadangi ieškinys atmestas, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 265, 270, 307 ir 399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo M. K. ieškinį atsakovei V. K. dėl tėvystės nuginčijimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. K. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 5,81 Eur (penkis eurus 81 ct) bylinėjimosi išlaidų (išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu) (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas – 5660).

Priteisti iš ieškovo M. K. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 268,60 Eur (du šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 60 ct) už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.