Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su pareiškėjo D. G. prašymu dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-410-613/2024 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teismo teisėjos Giedrės Seselskytės rezoliucijos pagrindu Lietuvos apeliaciniam teismui 2024 m. kovo 21 d. perduotas išspręsti pareiškėjo D. G. prašymas dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-410-613/2024 nagrinėjimo. Prašyme dėl nušalinimo nurodoma, kad byloje nėra užtikrinamas tinkamas procesas, kadangi yra atsisakoma surengti žodinį bylos nagrinėjimą, apklausti proceso dalyvius ir liudytojus, todėl nebus atskleista bylos esmė. Pareiškėjo įsitikinimu, Klaipėdos apygardos teismo teisėjams poveikį daro kiti proceso dalyviai, todėl atskirasis skundas ir civilinė byla nebūtų išnagrinėti objektyviai.

2. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą).

3. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje.

4. Vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teisėjo ar viso teismo nešališkumo stokos nesudaro besąlyginio pagrindo nušalinti juos nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Gautrin and Others v. France, pareiškimo Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimą byloje Wettstein v. Switzerland, pareiškimo Nr. 33958/96).

5. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko vertinimu, pareiškėjo prašyme dėl Klaipėdos apygardos teismo (teisėjų) nušalinimo išdėstyti argumentai neįrodo, kad civilinė byla Nr. 2S-410-613/2024 Klaipėdos apygardos teisme negalėtų būti išnagrinėta nešališkai. Pažymėtina, jog tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų apygardos teismo teisėjų nešališkumu.

6. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kelia abejones dėl visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nešališkumo. Tačiau pareiškėjo prašyme nurodomi argumentai yra susiję su konkrečiais Klaipėdos apygardos teismo procesiniais veiksmais, t. y. su tuo, kad Klaipėdos apygardos teismas pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. sausio 24 d. nutarties paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka vadovaujantis CPK 336 straipsnio 1 dalimi, kurioje yra numatyti atskirųjų skundų nagrinėjimo ypatumai apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2KT-9-943/2019). Taigi, pareiškėjo išdėstyti argumentai, susiję su teismo atliktais procesiniais veiksmais, nesudaro pagrindo teigti, kad civilinė byla objektyviai Klaipėdos apygardos teisme negali būti nagrinėjama, o visi šio teismo teisėjai turėtų būti nušalinti. Jokių objektyvių aplinkybių, kad Klaipėdos apygardos teismo teisėjams poveikį daro kiti proceso dalyviai, pareiškėjas nenurodė, todėl pareiškėjo teiginiai laikytini deklaratyvaus pobūdžio.

7. Taigi, pareiškėjas prašymo dėl nušalinimo nepagrindė objektyviais įrodymais ar aplinkybėmis, kurios patvirtintų keliamas abejones dėl Klaipėdos apygardos teismo (teisėjų) nešališkumo nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2S-410-613/2024. Dėl šių priežasčių pareiškėjo D. G. prašymas dėl Klaipėdos apygardos teismo (teisėjų) nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-410-613/2024 nagrinėjimo netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo D. G. prašymo dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-410-613/2024 nagrinėjimo netenkinti.