- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-29
- Bylos Nr.
- 1A-562-1020/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09684-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernestas Rimšelis, Laureta Ulbienė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Nuteistasis
- V. G.
- Advokatai
- Algirdas Gurauskas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lauretos Ulbienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. G. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu V. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėtos bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. ir 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendžiais, ir V. G. paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. G. nuteistas už tai, kad 2019 m. kovo 8 d. apie 10.10 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjo į UAB „T“ priklausančią parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią prekybos centre (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kur prekybos salėje paėmė 599,99 EUR vertės kavos virimo aparatą ,,DELONGHI ECAM353.7“ ir pasišalino iš parduotuvės nesumokėjęs už prekę, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „T“ priklausantį 599,99 EUR vertės turtą. Šiais veiksmais V. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistasis V. G. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nuteistasis nesutinka su išvada, jog vien dėl to, kad už analogiškus nusikaltimus jis ne kartą teistas, jo atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti jam taikant griežčiausią bausmės rūšį. Jis pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, suvokia savo veiksmų pasekmes. Visgi jis nemano, kad asmeniui, kuris visiškai pripažino savo kaltę, tokia griežta bausmė yra teisinga. Apeliantas prašo sušvelninti jam paskirtos bausmės trukmę ir suteikti viltį, kad jis vis dar turi dėl ko stengtis ir keistis.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo V. G. apeliacinis skundas atmestinas.
4. Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo turinį ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų nepadaryta, apelianto ginčijama ir jam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, teisinga bei ne per griežta. Šioje byloje nėra ginčo dėl nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jų kvalifikavimo, todėl toliau pasisakytina tik apeliacinio skundo ribose – dėl V. G. paskirtos bausmės pagrįstumo ir teisėtumo.
5. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija ir viena iš sudėtingiausių bei svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, kurios metu teismas privalo remdamasis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą, vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus ir paskirti tokią bausmę, kuri padėtų nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, paveiktų, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atimtų ar apribotų galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė privalo būti individualizuota, atitikti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę, ją skiriant turi būti vertinamos asmens atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, jų tarpusavio santykis, atsižvelgiama į nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, veikos stadiją.
6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad apelianto akcentuojama aplinkybė, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, buvo tinkamai įvertinta skiriant bausmę, tai pripažįstant nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir jo atžvilgiu pritaikant BK 64¹ straipsnio nuostatas. Todėl ją vertinti pakartotinai ir dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo.
7. V. G. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia, siekdamas turtinės naudos. Iš asmenį charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis yra net 18 kartų teistas dėl išimtinai turtinio pobūdžio veikų padarymo – tarp jų ir už smurtinio pobūdžio, t. y. plėšimus. Pažymėtina ir tai, kad minėtam asmeniui už šių nusikalstamų veikų padarymą jau ne kartą taikytos įvairios poveikio priemonės, o taip pat ir pakankamai žymios laisvės atėmimo bausmės (griežčiausioji siekė 3 metus (b. l. 45-52)). V. G. ne kartą buvo baustas ir administracine tvarka: tarp pažeidimų dominuoja smulkieji svetimo turto pagrobimo – dažniausiai alkoholinių gėrimų – atvejai, važiavimas viešuoju transportu be bilieto, taip pat nustatyti ir nedidelio chuliganizmo, alkoholio vartojimo viešoje vietoje atvejai (b. l. 53-69). Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis nedirba, pajamas įgyja neteisėtu būdu, yra priklausomas nuo alkoholio (būtent šiuos gėrimus jis dažniausiai ir vagia), kurių įsigijimui ir vykdo nusikalstamas veikas. Darytina išvada, kad nors nuteistojo atžvilgiu ne kartą buvo taikyta reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau tai neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų darymo. Laikotarpiai tarp atskirų veikų padarymo yra itin trumpi, paprastai siekiantys vos kelis mėnesius, o ir šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Visa tai sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų, ignoruoja kitų asmenų interesus nuolat darydamas naujus nusikaltimus ir iki šiol nededa pakankamų pastangų siekdamas koreguoti savo elgesį.
8. Asmuo, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje be viešųjų darbų, baudos ar laisvės apribojimo bausmių gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki 3 metų. Apylinkės teismas, nuteistojo atžvilgiu paskyręs 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir pritaikęs BK 64¹ nuostatas, pastarajam skyrė galutinę bausmę, kuri savo dydžiu yra žymiai mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis – 6 mėnesius laisvės atėmimo. Turint omenyje paties V. G. nemažėjantį pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir ankstesnius teistumus bei baustumus, jam paskirta bausmė yra itin švelni ir logiška nuteistojo netinkamo gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė, todėl dar labiau ją švelninti nėra jokio pagrindo. Kitu būdu, nei jo fizinis izoliavimas nuo visuomenės nėra galimybės užkirsti kelio naujoms nusikalstamoms veikoms, o tai yra vienas iš bausmės tikslų.
9. Atsižvelgdama į visus jau minėtus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – nuteistajam paskirtos bausmės švelninti nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. G. apeliacinį skundą atmesti.