Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2024-10-23 · Civilinė byla Nr. 2YT-16102-1045/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-10-23
Bylos Nr.
2YT-16102-1045/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10439-2024-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Taurienė
Pareiškėjas
R. E. M.-A., R. E. M.
Suinteresuotas asmuo
I. M.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės
Advokatai
Arūnas Merkys
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-16102-1045/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10439-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.3; 3.2.6.1; 3.4.6.5; 3.4.6.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Taurienė,sekretoriaujant Ugnei Marijai Žemaitytei,dalyvaujant pareiškėjai R. E. M.-A.,suinteresuoto asmens I. M. atstovui advokatui Arūnui Merkiui,

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyriaus atstovei Eglei Andrejevei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos R. E. M. – A. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo; asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu – I. M.; institucija, teikianti išvadą byloje, – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėja R. E. M.–A. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašoma suinteresuotą asmenį I. M. pripažinti neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, suinteresuotam asmeniui I. M. nustatyti globą srityse, kuriose ji pripažinta neveiksnia, bei jos globėja (turto administratore) skirti pareiškėją.

2. Kartu su pareiškimu, be kitų dokumentų, pateikta biudžetinės įstaigos (toliau – BĮ) Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro 2024 m. gegužės 24 d. išvada Nr. 130-117/24 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“.

Atsiliepimas

3. Suinteresuoto asmens I. M. atstovas advokatas Arūnas Merkys pateikė atsiliepimą į pareiškimą, su kuriuo iš esmės sutinka. Atsiliepime taip pat nurodo, kad nagrinėjamoje byloje yra tikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę.

4. Institucija, teikianti išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyrius (toliau – išvadą teikianti institucija) pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad suinteresuotas asmuo I. M. visose srityse yra priklausoma nuo kitų asmenų priežiūros. Jos globėja sutinka tapti jos dukra pareiškėja, kuri gyvena kartu su sūnumi bei neįgalia motina I. M. tvarkingame bute. Pareiškėja dirba, stengiasi patenkinti visus motinos poreikius. Būdama paskirta suinteresuoto asmens I. M. globėja, pareiškėja galėtų, nepatirdama sunkumų, tinkamai apsaugoti suinteresuoto asmens I. M. teises ir teisėtus interesus. Bendravimo su pareiškėja metu išvadą teikiančios institucijos atstovė susidarė nuomonę, jog pareiškėja yra rūpestinga, gerai žino ir tenkina visus motinos poreikius. Išvadą teikiančios institucijos vertinimu, pareiškėja atsakingai pasirūpins suinteresuoto asmens I. M. turtinių ir asmeninių neturtinių santykių sritimis.

5. Byloje yra gauti suinteresuoto asmens I. M. medicinos dokumentai: iš VšĮ (duomenys neskelbtini) (253 lapai).

6. Teisme 2024 m. rugsėjo 5 d. gautas VšĮ „Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnyba“ ekspertizės aktas Nr. TPE-384/2024.

7. Teisme 2024 m. spalio 22 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėja patikslino, kad pageidauja ją skirti ir suinteresuoto asmens I. M. turto administratore, nes suinteresuotas asmuo I. M. turi nekilnojamojo turto. Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad suinteresuotas asmuo I. M. ne vienerius metus serga Alzheimerio liga, tačiau nuo 2024 metų balandžio mėnesio jos sveikata pradėjo labai prastėti. Pareiškėja pažymi, kad jos motinai yra reikalinga nuolatinė priežiūra nuo ryto iki vakaro: arba ji pati turi prižiūrėti, arba reikia samdyti asmenį, kuris prižiūrėtų, arba palikti globos įstaigoje. Šiuo metu suinteresuotas asmuo I. M. yra globos įstaigoje, esančioje šalia pareiškėjos namų, todėl pareiškėja kiekvieną dieną aplanko savo motiną ir patikrina, ar nieko netrūksta. Vieną suinteresuotam asmeniui I. M. asmeninės nuosavybės teise priklausantį sodą pareiškėja planuoja parduoti tam, kad turėtų lėšų sumokėti už suinteresuoto asmens I. M. priežiūrą mokamoje globos įstaigoje. Pareiškėja pažymėjo, kad nėra daugiau asmenų, norinčių būti jos motinos globėjais. Pareiškėja nurodė, kad dirba dvejose darbovietėse, jos sveikata gera. Suinteresuotas asmuo I. M. nebegali pati atlikti jokių veiksmų, turi būti maitinama, visapusiškai prižiūrima.

8. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens I. M. atstovas advokatas Arūnas Merkys (toliau – ir advokatas) nurodė, jog neturi pagrindo prieštarauti pareiškime nurodytoms aplinkybėms, pritaria ekspertizės akte nurodytoms eksperto išvadoms. Advokatas palaikė pareiškėjos kandidatūrą būti suinteresuoto asmens I. M. globėja ir turto administratore.

9. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą, nurodė, kad suinteresuotą asmenį I. M. yra būtina pripažinti neveiksnia pareiškime nurodytose srityse. Išvadą teikiančios institucijos atstovė pažymėjo, kad pareiškėja yra tinkamas asmuo būti suinteresuoto asmens I. M. globėja. Pareiškėja kiekvieną dieną lanko savo motiną ir galės užtikrinti jos interesus; pareiškėja taip pat paskirtina suinteresuoto asmens I. M. turto administratore.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

10. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų ir jų atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, daro išvadą, jog pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl asmens pripažinimo neveiksniu

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsniu, fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Asmens neveiksnumas (ribotas veiksnumas) nustatomas, remiantis dviem kriterijais: medicininiu ir juridiniu.

12. Nagrinėjamoje byloje, siekiant nustatyti, ar egzistuoja medicininis kriterijus pripažinti suinteresuotą asmenį I. M. neveiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 29 d. nutartimi buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. Teismo psichiatrijos ekspertizės 2024 m. rugsėjo 2 d. akte Nr. TPE-384/2024 suinteresuotam asmeniui I. M. konstatuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga (F00.1). Ekspertizės akte nurodyta, kad dėl psichikos sveikatos būklės suinteresuotas asmuo I. M. negali įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų bei savarankiškai priimti adekvačių sprendimų ir įvertinti realios situacijos visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse; dėl visiškos buitinės ir socialinės dezadaptacijos jai būtina nuolatinė kito asmens priežiūra ir globa.

13. Eksperto išvada yra nuosekli, pagrįsta suinteresuoto asmens I. M. asmens sveikatos istorijos ir jos apžiūros metu gautų duomenų tyrimu. Proceso dalyviai prieštaravimų ir (ar) pastabų dėl eksperto išvadų nepareiškė. Objektyvių priežasčių abejoti ekspertizės akte suformuluotų išvadų pagrįstumu ir jų įrodomąja reikšme nenustatyta. Išvadą teikiančios institucijos 2024 m. liepos 22 d. išvadoje Nr. A782-303/24(2.11.2.9-SGS) „Dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo I. M.“ fiksuotos aplinkybės, pateiktas išvadą teikiančios institucijos vertinimas atitinka išdėstytas ekspertizės akte aplinkybes. Byloje dalyvaujantys asmenys procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje laikėsi nuoseklios pozicijos dėl būtinumo suinteresuotą asmenį I. M. pripažinti neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nes ji nesugeba suprasti savo veiksmų reikšmės, priimti sprendimų ir pasirūpinti savimi tose srityse. Be to, byloje yra pateikta BĮ „Vilniaus miesto socialinių paslaugų centras“ 2024 m. gegužės 24 d. išvada Nr. 130-117/24 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“, kurioje BĮ „Vilniaus miesto socialinių paslaugų centras“ konstatavo, kad suinteresuotas asmuo I. M. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse patiria nuolatinius sunkumus, negali pati savarankiškai susitvarkyti.

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje suformuluota nuostata, jog asmens veiksnumo ribojimas yra kraštutinė priemonė, naudojama išimtinėmis aplinkybėmis, ir detaliai išanalizavus, ar asmuo dėl psichikos sutrikimų tikrai nebegali veikti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, siektina kiek įmanoma mažiau riboti asmens veiksnumą, paliekant jam teisę veikti tose srityse, kuriose jis dar gali. Tačiau asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas ne su santykių sritimis, kurios tokiam asmeniui yra aktualios ar neaktualios, o su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti. Todėl jeigu teismas, remdamasis išsamia ir visapusiška eksperto medicinine išvada bei išsamiai įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, nusprendžia, kad asmuo tikrai negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jo sprendimas pripažinti asmenį neveiksniu visose tose srityse yra pagrįstas ir teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).

15. Teismas, ištyręs ir įvertinęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, tarp jų – ambulatorinės teismo ekspertizės aktą, išvadą teikiančios institucijos išvadą, išklausęs teismo posėdyje dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, konstatuoja, kad nustatyti tiek medicininis, tiek juridinis kriterijai apriboti suinteresuoto asmens I. M. veiksnumą, kad būtų tinkamai apsaugoti jos interesai ir teisės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).

16. Įvertinus suinteresuoto asmens I. M. psichikos sveikatos būklę, darytina išvada, kad suinteresuotas asmuo I. M. dėl savo psichikos būklės nesugeba savarankiškai savimi pasirūpinti, negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, todėl yra pagrindas pripažinti ją neveiksnia: 1) turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; kitos turtinių santykių sritys; 2) neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis; sveikatos priežiūros sritis; šeimos santykių sritis; darbo santykių sritis; politinių teisių įgyvendinimo sritis; kitos asmeninių neturtinių santykių sritys (CK 2.10 straipsnio 1 dalis, CPK 176, 185 straipsniai, 468 straipsnio 1 dalis).

Dėl globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo

17. Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją toje srityje (CK 3.242 straipsnio 1 dalis). CPK 468 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta galimybė reikalavimą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nagrinėti toje pačioje byloje, kaip ir pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje.

18. Globa nustatoma, siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis, CPK 505 straipsnio 3 dalis).

19. Teismas, spręsdamas dėl suinteresuoto asmens I. M. globėjo paskyrimo, atsižvelgia į tai, kad pareiškėja yra suinteresuoto asmens I. M. dukra, kuri nuolat rūpinasi motina, tenkina jos poreikius. Byloje pateikta 2024 m. birželio 12 d. medicininio pažymėjimo Nr. 24-596 kopija patvirtina, kad pareiškėjos sveikatos būklė leidžia jai būti suinteresuoto asmens I. M. globėja. Išvadą teikiančios institucijos išvadoje nurodyta, kad suinteresuoto asmens I. M. globėja rekomenduojama skirti pareiškėją. Pareiškėja sutinka būti paskirta suinteresuoto asmens I. M. globėja. Kitų asmenų, pageidaujančių vykdyti suinteresuoto asmens I. M. globėjo pareigas, nėra. Iš į bylą pateikto 2024 m. liepos 10 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, jog pareiškėja neteista, nebausta administracine tvarka.

20. Atsižvelgdamas į aptartas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjos asmenybe ir galėjimu (gebėjimu) tinkamai užtikrinti suinteresuoto asmens I. M. teises ir teisėtus interesus, teismas sprendžia, kad pareiškėja paskirtina suinteresuoto asmens I. M. globėja. Teismo vertinimu, pareiškėja geriausiai užtikrins neveiksnios I. M. asmeninių teisių bei interesų įgyvendinimą ir apsaugą (CK 3.242 straipsnio 3 dalis, 507 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad globėjas veikia kaip globotinio atstovas pagal įstatymą, ginantis globotinio teises be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnis).

21. CPK 508 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka paskirtai globėjai išaiškinama, kad ji turi šias teises ir pareigas: 1) įgyvendinti ir ginti suinteresuoto asmens I. M. teises bei interesus be specialaus pavedimo; 2) sudaryti atstovaujamo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje (CK 3.240 straipsnis); 3) neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais; 4) sandoriams, kurių suma didesnė nei vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti privalo gauti išankstinį teismo leidimą; 5) visais atvejais privalo gauti išankstinį teismo leidimą, jeigu nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį turtą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės; 6) globėjas negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus (CK 3.244 straipsnis).

22. Tais atvejais, kai neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria turto administratorių, kuriuo gali būti skiriamas globėjas arba kitas asmuo (CK 3.245 straipsnio 1 dalis). CPK 493 straipsnis numato, kad jeigu neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas pagal globos ir rūpybos institucijos prašymą ar savo iniciatyva paskiria turto administratorių. Šiuo administratoriumi gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo.

23. Iš byloje esančio valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro pateikto 2024 m. liepos 16 d. išrašų matyti, jog suinteresuotam asmeniui I. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini); butas, esantis (duomenys neskelbtini); garažas, esantis (duomenys neskelbtini); sodo pastatas ir šiltnamis, esantys (duomenys neskelbtini).

24. Spręsdamas dėl turto administratoriaus paskyrimo, teismas pažymi, kad Lietuvos teismų praktikoje yra išaiškinta, jog globos ir turto administravimo teisės ir pareigos yra tiesiogiai susijusios su neveiksnaus asmens poreikių tenkinimu, todėl to paties asmens paskyrimas tiek globėju, tiek ir turto administratoriumi užtikrina didesnį veiksmų, atliekamų neveiksnaus asmens naudai, suderinamumą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-364-553/2016). Atsižvelgęs į byloje surinktus įrodymus, bylos dalyvių paaiškinimus, teismas daro išvadą, jog pareiškėja turi galimybes tinkamai administruoti neveiksnaus asmens turtą, todėl, siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus asmens teises ir turtinius interesus, tikslinga paskirti pareiškėją suinteresuoto asmens I. M. turto ir pajamų administratore (CK 3.245 straipsnis, CPK 508 straipsnio 3 dalis).

12. Pareiškėjai išaiškintina, kad turto administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu, iš administruojamo turto gaunamas lėšas administratorius turi teisę saugiai investuoti. Administratorius neturi teisės keisti turto tikslinės paskirties, išskyrus atvejus, kai tokiems veiksmams leidimą išduoda teismas. Teismui leidus, administratorius gali turtą perleisti kitiems asmenims atlygintinai arba jį įkeisti, jeigu tai yra būtina skoloms apmokėti arba turto vertei išlaikyti. Greitai gendantį turtą administratorius gali realizuoti be teismo leidimo (CK 4.240 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Administratorius negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Administratorius turi teisę pareikšti su turto administravimu susijusius ieškinius, taip pat įstoti į kitų asmenų pradėtą bylą, susijusią su administruojamu turtu (CK 4.242 straipsnio 2, 4 dalys). Administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams. Apie kiekvieną interesų konfliktą administratorius privalo nedelsdamas pranešti naudos gavėjui. Administratorius neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto ar informacijos, susijusios su turto administravimu, savo interesams, išskyrus atvejus, kai tai leidžia daryti naudos gavėjas ar administravimą nustatęs aktas. Administratorius neturi teisės perleisti administruojamo turto neatlygintinai kitiems asmenims, taip pat negali atsisakyti teisių, kurias naudos gavėjas turi į administruojamą turtą. Administratorius neturi teisės administruojamo turto įsigyti nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai tai leidžia naudos gavėjas ar teismas arba kai administruojamą turtą jis paveldi (CK 4.243 straipsnio 1–4 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 468 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti suinteresuotą asmenį I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neveiksnia:

1) turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; kitos turtinių santykių sritys.

2) asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis; sveikatos priežiūros sritis; šeimos santykių sritis; darbo santykių sritis; politinių teisių įgyvendinimo; kitos asmeninių neturtinių santykių sritys.

Nustatyti neveiksnia pripažintai I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą.

Paskirti suinteresuoto asmens I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), globėja ir turto administratore pareiškėją R. E. M.-A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, grąžinti gydymo įstaigoms sveikatos istoriją.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sigita Taurienė