Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Personalo valdymo grupė“ (procesinių teisių perėmėjas - Skolų administravimo asociacija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Personalo valdymo grupė“ ieškinį atsakovui UAB „Švaros greitis“ dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo byloje – E. D.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Ieškovo procesinių teisių perėmėjas Skolų administravimo asociacija palaiko apeliacinį skundą, jame išdėstytus argumentus bei pareikštus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

CPK 320 str. įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodomus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, ir jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai bei peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek faktine, tiek teisine prasme. Taip pat šiuo konkrečiu atveju privalu remtis ir kasacinio teismo nutarties, priimtos šioje byloje, išaiškinimais (CPK 4 str., 362 str. 2 d.).

Kolegija, išklausiusi šalių ir atstovų paaiškinimus dėl apeliacinio skundo argumentų, išnagrinėjusi bylos medžiagą, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimo institutą bei solidariosios atsakomybės egzistavimo prielaidas, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, kas sąlygojo neteisingų faktinių aplinkybių konstatavimą bei nepagrįstų išvadų dėl ginčo dalyko susiformavimą (CPK 185 str.).

Apeliaciniame skunde yra keliami klausimai, susiję su teismo nuosprendžio prejudicine galia civilinėje byloje, su šalių tarpusavio, taip pat atsakovo ir trečiojo asmens E. D. santykių teisiniu kvalifikavimu, su atsakovo civilinės atsakomybės rūšies nustatymu bei sąlygų jo civilinei atsakomybei taikyti egzistavimu. Iš esmės analogiški teisiniai argumentai buvo keliami ir ieškovo kasaciniame skunde, dėl jų teisės taikymo aspektu jau pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo (b.l. 231-236), kad solidariosios atsakomybės atsiradimui ir jos taikymui atsakovo atžvilgiu neprivalu būtent nuosprendžiu konstatuoti atsakovo ir trečiojo asmens bendrininkavimo aplinkybės, nes solidarioji atsakomybė gali atsirasti ir skirtingu teisiniu pagrindu – vienam jų iš sutarties, kitam - iš delikto, o šiuo atveju baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio prejudicija galioja tik ieškovui padarytos žalos dydžiui, kas iš naujo neturi būti įrodinėjama civilinėje byloje. Todėl su tuo susijusių apelianto skunde išdėstytų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų teisėjų kolegija plačiau neanalizuoja ir neaptarinėja, pripažindama, jog pirmosios instancijos teismo išvada apie negalimą tos pačios žalos atlyginimo klausimo iškėlimą civilinio proceso tvarka yra klaidinga ir nepagrįsta įstatymu. Tokį aiškinimą suponuoja tai, kad nors pagal CPK 182 str. 3 p. nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudicinių faktų), tačiau teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Teisiamo asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens ar, juo labiau, baudžiamosios bylos procese iš viso kaip procesinė figūra nedalyvavusio asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami išimtinai pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Be to, baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi įrodinėjimo dalykai. Taigi nors ir yra civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje, kaip antai nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas), kas iš naujo civilinėje byloje neįrodinėjama, nagrinėjamos bylos atveju, kuomet reikalavimai kildinami ne iš delikto, o iš sutartinių šalių santykių, jokie kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai, išskyrus žalos dydį, prejudicinės galios neturi.

Esant pareikštam ieškinio reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį. Ieškovo įreikalavimų pagrįstumui įvertinti ir atsakovo, kaip solidaraus skolininko, sutartinei atsakomybei taikyti, ko teismo prašė ieškovas (CK 6.245 str. 2 d.), taip pat būtina nustatyti reikšmingas civilinės atsakomybės instituto taikymui aplinkybes: atsakovo veiksmų neteisėtumą, jo kaltę, atliktus veiksmus (neveikimą) ir atsiradusias ieškovui turtines pasekmes (nuostolius) siejantį priežastinį ryšį (CK 6.245 str. 3 d., 6.246- 6.248 str.). Atlygintinių paslaugų teikimą, nes būtent tokia sutartis siejo apeliantą su atsakovu ir dėl to ginčo nesama (b.l. 8), reglamentuojančiuose teisės normose - CK 6.716 str. – 6.724 str. nėra tiesiogiai aptartos civilinės atsakomybės už netinkamą paslaugų teikimo sutarčių vykdymą taikymo sąlygos. Todėl tokių sutarčių šalims taikytinos bendrosios CK 6.245 str. – 6.249 str. nustatytos civilinės atsakomybės taisyklės. Be to, atlygintinų paslaugų teikimui taip pat subsidiariai taikytinos bendrosios rangos sutarties nuostatos (CK 6.724 str.).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad plovimo (valymo) paslaugų sutarčiai vykdyti paslaugos teikėjui (atsakovui) 2007-08-17 buvo perduotas automobilis NISSAN MAXIMA, valst, Nr. (duomenys neskelbtini), paslauga turėjo būti atlikta 2007-08-20 (b.l. 6-7). Atsakovas (paslaugos teikėjas), priimdamas šį automobilį, tapo atsakingu ne tik už tinkamą sutartyje numatytų paslaugų atlikimą (sutarties įvykdymą), tačiau ir už kliento daikto, kurio atžvilgiu teikiama paslauga, saugumo užtikrinimą, praradimą ar sužalojimą (CK 6.724 str., 6.657 str.). Toks teisinis reguliavimas, kad rangovas atsako už jam patikėto turto praradimą ar sužalojimą, reiškia, jog rangos (taigi ir atlygintinių paslaugų teikimo) santykiams įstatymų leidėjo valia yra taikomi padidinti turto išsaugojimo reikalavimai, todėl atsakovo atsakomybė iš esmės yra objektyvi. Kaltės prezumpcija (CK 6.248 str.) galėtų būti paneigta, o asmuo nuo civilinės atsakomybės atleistas tik įrodžius įstatymo numatytas sąlygas, visiškai ar iš dalies eliminuojančias civilinės atsakomybės konkrečiu atveju taikymą (CK 6.253 str.).

Automobilis (paslaugos dalykas) buvo nepataisomai sugadintas eismo įvykio 2007-08-18 metu (b.l. 168), t.y. tuo metu, kai jo saugumą privalėjo užtikrinti būtent atsakovas (paslaugos teikėjas). Žalą ieškovas patyrė tiek dėl paties eismo įvykio, tiek dėl jo neišsaugojimo. Žala – tai netekto, šiuo atveju – neišsaugoto, automobilio vertė. Neteisėti veiksmai civilinėje atsakomybėje suprantami kaip teisinės pareigos neatlikimas. Teisinė atsakovo pareiga šiuo atveju buvo išsaugoti jam patikėtą paslaugoms atlikti turtą - automobilį. Ta aplinkybė, kad paliktas paslaugos teikimo laikui daiktas neišsaugotas, objektyviai rodo, kad saugotojas neįvykdė teisinės pareigos ir atliko neteisėtus veiksmus. Kadangi nuostoliai atsirado dėl turto praradimo, t.y. tame tarpe ir kaip turto neišsaugojimo tiesioginė pasekmė, todėl egzistuoja priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga. Kaltė civilinėje atsakomybėje – tai asmens nesugebėjimas elgtis atitinkamomis sąlygomis taip atsargiai, apdairiai ir rūpestingai, kad neatsirastų žalos. Žalą turi atlyginti atsakingas už ją asmuo ar asmenys, esant skolininkų daugetui. Todėl nors atsakovas nėra tiesiogiai atsakingas už eismo įvykio kilimą, kurio metu automobilis buvo sunaikintas, jo pareigos bei atsakomybės imtis visų reikiamų priemonių didelės vertės patikėtam turtui išsaugoti, tame tarpe bet kokiems asmenims pašalinti galimybę pateikti į plovyklos patalpas ne darbo metu, pasirūpinti automobilių raktelių apsauga, tai nepašalina. Atsakovo taikytos priemonės - įrengtos apsaugos vaizdo kameros plovyklos teritorijoje, į kurių buvimą kaip pakankamą apsaugai apeliuoja atsakovas, pačios savaime negali įtakoti neteisėto patekimo į plovyklos patalpas galimybės, šios priemonės galėtų palengvinti tik į patalpas ar plovyklos teritoriją patenkančių asmenų nustatymą. Toks akivaizdžiai nepakankamas teisės požiūriu rūpestingumas bei atidumas vertintinas kaip įstatymuose ir sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas, taip pat bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, iš esmės ir sudaręs sąlygas trečiajam asmeniui E. D. patekti į patalpas, pasiimti nesaugomus kliento (ieškovo) automobilio raktelius ir šiuo automobiliu neteisėtai pasinaudoti, o vėliau ir sunaikinti svetimą turtą (CK 6.248 str. 3 d.). Neteisėtu neveikimu atsakovas prisiėmė sau riziką dėl jam patikėto turto neišsaugojimo, taigi atsiradusios pasekmės (nuostoliai) yra ir jo neveikimo rezultatas.

Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia teisėjų kolegija padaryti išvadą, kad visos atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygos yra nustatytos. Nagrinėjamos bylos atveju civilinės atsakomybės nepašalina ir CK 6.253 str. įtvirtinti pagrindai (pvz., dėl neteisėtų trečiųjų asmenų veiksmų, t.y. patikėto turto pagrobimo). Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentacija, kad būtent aplinkybė, jog tretysis asmuo A. D. buvo atsakovo darbuotojas, kuriam buvo patikėti ir patalpų raktai, ir signalizacijos įjungimo/išjungimo kodai, o automobilio rakteliai palikti lengvai pasiekiamoje bet kuriam asmeniui vietoje – stende, tik palengvino jo ketinimus neteisėtai pasinaudoti kliento automobiliu. Netinkamas darbo organizavimas, netinkamas darbuotojų administravimas, netinkamas personalo parinkimas bent jau tuo aspektu, kad darbuotojai, tiesiogiai dirbantys su transporto priemonėmis, turėtų ir teisę vairuoti suteikiantį pažymėjimą, kas leistų preziumuoti, jog tokiu atveju vairavimo įgūdžiai ir žinios būtų geresni ir net neteisėto automobilio pasinaudojimo atveju galimai nebūtų įvykę tokių pasekmių, taip pat neleidžia paneigti atsakovo visiškos atsakomybės už neteisėtus tuometinio darbuotojo veiksmus. Atsakovo atsikirtimų argumentai, kad teisę suteikiantis vairuoti pažymėjimas nėra būtinas, nepriimtini, tokį pažymėjimą būtina turėti net ir vairuojant uždaroje (plovyklos) teritorijoje.

Nenustačius jokių atsakovo civilinę atsakomybę naikinančių ar ją sumažinančių aplinkybių, numatytų CK 6.253 str. 1 d., taikytina solidarioji jo ir trečiojo asmens, iš kurio žala buvo priteista teismo nuosprendžiu (b.l. 7), atsakomybė. Kasacinės instancijos teismas nutartyje, priimtoje šioje byloje, pripažino, kad nagrinėjamu atveju solidarioji atsakomybė iš esmės galima. Kaip kolegija nurodė aukščiau, ieškovas savo turtą prarado dėl kelių asmenų – atsakovo ir trečiojo asmens – veiksmų bei neveikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad skolininkų daugeto atveju turi būti sprendžiamas klausimas dėl šių asmenų prievolės rūšies. Bendras principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 str.). Šios taisyklės išimtis nustatyta CK 6.6 str. 3 d. ir 6.279 str. 1 d. – bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, jis egzistuoja ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis c.b. Nr. 3K-7-59/2008.). Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t.y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus. Atsakovo ir trečiojo asmens atsakomybės pagrindas yra skirtingas, taigi vien dėl šios priežasties jų prievolė ieškovui yra nedali ir taikytina solidarioji atsakomybė, apie tai pažymint sprendimo rezoliucinėje dalyje. Prievolės solidarumas nereiškia, kad kreditorius du kartus gauna tą pačią naudą, kaip tai traktuoja atsakovas, solidarios pareigos vykdymo principai nustatyti įstatymo (CK 6.6 str.).

Esant išvardintoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas ir tai lėmė neteisingą bylos išnagrinėjimą (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti, priteisinat ieškovo procesinių teisių perėmėjui Skolų administravimo asociacijai 30 541,69 Lt nuostoliams atlyginti ir 6 procentų procesines metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo 2008-06-05 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 2 d.). Žalos dydis neįrodinėtinas (CPK 182 str. 3 p.), o prašoma priteisti suma yra šiek tiek mažesnė, nei buvo nustatyta nuosprendžiu, kadangi po jo paskelbimo draudikas ieškovui išmokėjo dar dalį draudimo išmokos (b.l. 163,170).

Sutinkamai su CPK 93 str. 1 d. ir 4 d., atitinkamai ieškovo procesinių teisių perėmėjui iš atsakovo priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos – pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme sumokėtas žyminis mokestis (b.l.1, 114).

Taip pat iš atsakovo priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose (pašto) išlaidos – 37,85 Lt (b.l.237) ir 19,20 Lt (b.l.242), iš viso – 57,05 Lt valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimą panaikinti.

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Švaros greitis“, kaip solidaraus skolininko su E. D., 30 541 (trisdešimt tūkstančių penkis šimtus keturiasdešimt vieną) litą 69 centus žalos atlyginimui bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2008 m. birželio 5 d. iki sprendimo šioje dalyje visiško įvykdymo buvusio ieškovo UAB „Personalo valdymo grupė“ procesinių teisų perėmėjo Skolų administravimo asociacijos naudai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Švaros greitis“ 916 (devynis šimtus šešiolika) litų 25 centus bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų ir 916 (devynis šimtus šešiolika) litų 25 centus bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų buvusio ieškovo UAB „Personalo valdymo grupė“ procesinių teisų perėmėjo Skolų administravimo asociacijos naudai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Švaros greitis“ 57 (penkiasdešimt septynis) litus 05 centus pašto išlaidų valstybės naudai.