Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-06-22 · Civilinė byla Nr. e2A-1603-614/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-22
Bylos Nr.
e2A-1603-614/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-37201-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Eglė Surgailienė, Alvydas Barkauskas, Andrius Ignotas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
N. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1603-614/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37201-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto ir Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-4419-631/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui N. D. dėl skolos, administravimo mokesčio, negautų pajamų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo N. D. (toliau – atsakovas) 476,72 Eur negrąžinto kredito, 74,67 mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 18,75 Eur administravimo mokestį, 158,92 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 39 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito 476,72 Eur sumą, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 23 d.), 39 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito 476,72 Eur sumą, nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 137,00 Eur bylinėjimosi išlaidas Nurodė, kad:

1.1. pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas sudarė 2019 m. birželio 23 d. paskolos sutartį Nr. BOB-sdw484gv dėl 500 Eur kredito suteikimo. Paskolos grąžinimo terminas 36 mėnesiai, metinė palūkanų norma 39 procentai. Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl 2020 m. sausio 23 d. pradinė kreditorė išsiuntė raginimą atsakovui dėl skolos apmokėjimo. Atsakovui skolos neapmokėjus, pradinė kreditorė 2020 m. vasario 7 d. išsiuntė pranešimą dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo nuo 2020 m. vasario 23 d.;

1.2. tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir ieškovės 2020 m. kovo 3 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido ieškovei likusią atsakovo neapmokėtą skolą. 2020 m. balandžio 6 d. ieškovė elektroniniu paštu išsiuntė atsakovui pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas liko skolingas, ieškovė prašo ieškinį tenkinti.

2. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti 2021 m. sausio 27 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 15 d. sprendimu už akių nutarė ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 476,72 Eur negrąžinto kredito, 74,67 pelno palūkanų, 18,75 Eur sutarties administravimo mokesčio, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 570,14 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo ir 107,13 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė.

4. Teismas sprendė, kad byloje nesant duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove pagal sudarytą vartojimo kredito sutartį, ieškinį šioje dalyje tenkino, iš atsakovo ieškovės naudai priteisdamas 476,72 Eur skolą, 74,67 mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 23 d.) ir 18,75 Eur administravimo mokestį.

5. Atsižvelgdamas į tai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos naujai formuojamą teismų praktiką civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 (38, 39, 46, 48 punktai), ir į tai, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 158,92 Eur mokėjimo pelno palūkanų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 39 procentus mokėjimo pelno palūkanų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito 476,72 Eur sumą, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 23 d.), 39 procentus mokėjimo pelno palūkanų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito 476,72 Eur sumą, nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, ieškovės reikalavimų šioje ieškinio dalyje netenkino.

6. Ieškovės reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkino, iš atsakovo priteisdamas 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 570,14 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).

7. Atsižvelgdamas į tai, jog teismas tenkino ieškinį iš dalies (patenkinta 78,20 procentai reikalavimų), iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 107,13 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo argumentai

8. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-4419-631/2021 dalyje dėl 158,92 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, priteisimo, ir priteisti apeliantei UAB Legal Balance, iš atsakovo N. D. 158,92 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; dalyje dėl 39 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito 476,72 Eur sumą, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 23 d.), priteisimo, ir priteisti apeliantei UAB Legal Balance iš atsakovo N. D. 39 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito 476,72 Eur sumą, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 23 d.); dalyje dėl 39 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito 476,72 Eur sumą, nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, ir priteisti apeliantui UAB Legal Balance iš atsakovo N. D. 39 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito 476,72 Eur sumą, nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei UAB Legal Balance iš atsakovo N. D. 137,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; priteisti apeliantei iš atsakovo N. D. 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Nurodė, kad:

8.1. teismas skundžiamame sprendime visiškai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuotą praktiką dėl reikalavimų ir jų formulavimo po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, jog paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo;

8.2. pabrėžė, jog pradinio kreditoriaus ir tuo pačiu vartojimo kredito davėjo BnP Finance, UAB (toliau – Pradinis kreditorius) pagrindinė veikla yra pinigų skolinimas tam tikram terminui už tam tikrą iš anksto sutartą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Pradinis kreditorius, paskolindamas pinigus sutartam laikotarpiui, pagrįstai tikisi, kad visą šį laikotarpį bus gaunamos pajamos mokėjimo (pelno) palūkanų forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o po vartojimo kredito sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos transformuojasi į civilinės atsakomybės formą – nuostolius, ir kredito/paskolos davėjas gali reikalauti negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Būtent mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias kredito davėjas pagrįstai tikėjosi gauti per visą sutartą laikotarpį, ir yra kredito davėjo negautos pajamos (nuostoliai);

8.3. pažymėjo, kad Pradinis kreditorius yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris jau daugiau nei dešimt metų vykdo vartojimo paskolų/kreditų teikimo veiklą. Pradinis kreditorius pajamas gauna iš kreditų gavėjų pagal iš anksto suderintą grafiką mokamos bendros kredito kainos. Pradinis kreditorius, siekdamas gauti pajamų, vertindavo kiekvieno kredito gavėjo, tarp jų ir atsakovo, mokumą ir pagal šiuos duomenis individualiai su kiekvienu kredito gavėju suderindavo sutarties sąlygas, kad kredito gavėjai laiku ir nustatytais terminais galėtų vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o Pradinis kreditorius gautų iš anksto suplanuotas pajamas. Įvertinus atsakovo galimybę skolintis atsakingai bei suderinus individualias Sutarties sąlygas, Pradinis kreditorius pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas Sutartį vykdys tinkamai visą Sutarties laikotarpį, ir sumokės visą Sutarties grafike nurodytą bendrą kredito kainą;

8.4. dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1., 5.1., 5.5. punktų pažeidimu, ir dėl kurių Pradinis kreditorius privalėjo vienašališkai nutraukti su atsakovu sudarytą Sutartį, apeliantė negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių). Pradinis kreditorius ir atsakovas Sutarties 1.31. punktu susitarė, jog vartojimo kredito grąžinimo grafikas sudaromas anuiteto metodu. Taip pat šalys Sutarties 1.8. ir 6.2. punktais susitarė, kad bendra vartojimo kredito kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku bei tinkamai ir neapima palūkanų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka vartojimo kredito davėjui už pradelstą laikotarpį. Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos;

8.5. kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik Sutarties termino laikotarpiu, bet ir po jo Sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, teismų praktika 52, p. 71). Apeliantė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Konkretus tokių palūkanų dydis buvo numatytas Sutarties specialiosiose sąlygose – 39 proc. dydžio metinės palūkanos;

8.6. apeliantė ne vienerius metus vykdo savo veiklą, todėl pagrįstai sprendžia, jog yra didelė tikimybė, kad atsakovas ir po Sutarties termino pasibaigimo negrąžins visos jam suteiktos kredito sumos, todėl net ir po šio termino pasibaigimo apeliantė galimai patirs negautas pajamas. Apeliantės ieškinyje negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai suformuluoti būtent taip, kad negautos pajamos (nuostoliai) po Sutarties termino pasibaigimo būtų pradedami skaičiuoti tik tokiu atveju, jeigu atsakovė iki šio termino negrąžintų visos vartojimo kredito sumos, o negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimas būtų tęsiamas tik iki tos dienos, kol atsakovas faktiškai valdytų jam suteiktą ir jo žinioje esančią kredito sumą, kurios apeliantė negali atgauti, perskolinti bei gauti realias pajamas. Viena vertus, toks negautų pajamų (nuostolių) reikalavimų formulavimas ieškinyje atlieka prevencinę ir skatinamąją funkciją, kadangi kuo anksčiau atsakovas grąžins visą vartojimo kredito sumą, tuo mažiau jam teks sumokėti negautų pajamų (nuostolių). Kita vertus, pasibaigus Sutarties terminui apeliantei nereikės dar kartą kreiptis į teismą dėl tolimesnių negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Tokiu būdu bus išvengta papildomų bylinėjimosi bei vykdymo proceso išlaidų;

8.7. negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuotos pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų normą (1) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į Teismą dienos fiksuota suma, (2) nuo kreipimosi į teismą dienos iki Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentine išraiška, ir (3) nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos taip pat procentine išraiška. Tokią negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarką apeliantė taiko dėl to, kad pirmuoju atveju ji turi galimybę paskaičiuoti tikslią negautų pajamų (nuostolių) sumą, tačiau antruoju, bei trečiuoju atveju apeliantė neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos. Atsakovas gali visą likusią vartojimo kredito sumą grąžinti apeliantei praėjus dienai, metams, dviem nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. netgi anksčiau nei baigtųsi Sutarties terminas. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį, tikėjosi gauti nuo negrąžintos kredito dalies apskaičiuotas 39 proc. dydžio mokėjimo palūkanas, nurodytas šalių sudarytoje sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovas negrąžins visos jo valdomos vartojimo kredito sumos, apeliantė patirs nuostolius, kurie pasireiškė negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievoles apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokius tikslius nuostolius apeliantas patirs ateityje;

8.8. apeliantė į visus su ieškiniu reiškiamus negautų pajamų (nuostolių) reikalavimus, kurie yra išreikšti procentine išraiška, įdeda papildomus saugiklius, kad negautos pajamos (nuostoliai) bet kokiu atveju negali būti skaičiuojamos ilgiau nei iki visiško kredito grąžinimo dienos. Tokiu būdu atsakovas išsaugos galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas ieškovės negautas pajamas (nuostolius), o ieškovė įgis teisę gauti negautas pajamas (nuostolius) tik už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiškai naudojasi paskolinta vartojimo kredito suma, bei už tą laikotarpį, kuriuo prarandama galimybė vartojimo kredito sumą perskolinti kitiems asmenims bei gauti realias pajamas;

8.9. kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino dalies ieškovės materialinio reikalavimo, nustačius, kad apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista ir apeliantei priteistos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

9. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nepatenkintas reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas sudarė 2019 m. birželio 23 d. paskolos sutartį Nr. BOB-sdw484gv (toliau – Sutartis) dėl 500 Eur kredito suteikimo. Paskolos grąžinimo terminas 36 mėnesiai, metinė palūkanų norma 39 procentai. 2020 m. sausio 23 d. pradinė kreditorė išsiuntė raginimą atsakovui dėl skolos apmokėjimo. Atsakovui skolos neapmokėjus, pradinė kreditorė 2020 m. vasario 7 d. išsiuntė pranešimą dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo nuo 2020 m. vasario 23 d. Tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir ieškovės 2020 m. kovo 3 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido ieškovei likusią atsakovo neapmokėtą skolą. 2020 m. balandžio 6 d. ieškovė elektroniniu paštu išsiuntė atsakovui pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo.

14. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 476,72 Eur negrąžinto kredito, 74,67 mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 18,75 Eur administravimo mokestį, 158,92 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 39 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito 476,72 Eur sumą, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 23 d.), 39 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito 476,72 Eur sumą, nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 16,00 Eur žyminį mokestį ir 121,00 Eur Apelianto patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

15. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 15 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovo 476,72 Eur negrąžinto kredito, 74,67 Eur mokėjimo palūkanas, 18,75 Eur administravimo mokestį; 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 570,14 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. sausio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 107,13 Eur bylinėjimosi išlaidų bylinėjimosi išlaidų.

16. Ieškovė, nesutikdama su sprendimo už akių dalimi, kuria netenkinti jos reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo ir sumažintos bylinėjimosi išlaidos, apeliaciniu skundu šiose dalyse prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje ieškovės reikalavimai nebuvo patenkinti, tuo tarpu kitoje dalyje (neapskųstoje) pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 320 straipsnis).

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, keisdama teismų praktiką mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

19. Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

20. Byloje nustatyta, kad vartojimo kredito sutartis su atsakovu 2020 m. vasario 23 d. nutraukta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Vadovaujantis pirmiau nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovui pagal vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Nutraukus paskolos sutartį, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis. Vartojimo kredito sutartimi atsakovas įsipareigojo sumokėti kredito davėjai pelno palūkanas, kurių metinė norma – 39 proc. Atsakovui, tinkamai vykdant sutarties sąlygas, kreditorė (jos teisių perėmėja – ieškovė) pagrįstai galėjo tikėtis gauti šias pajamas. Atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl kreditorė nutraukė sutartį. Aplinkybė, kad atsakovas nesumokėjo pradinei kreditorei (dabar – ieškovei) paskolos sumos, sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, patvirtina pradinės kreditorės (dabar – ieškovės) negautų pajamų faktą. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad tiek pradinė kreditorė, tiek ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti pagal sutartyje nustatytą grafiką 39 proc. mokėjimo (pelno) metines palūkanas iki sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 23 d.), jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad, skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su sutartine mokėjimo palūkanų norma – 39 proc.) nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (476,72 Eur), negautų pajamų suma viršytų sumą, kurią ieškovė (pradinė kreditorė) pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma pagal grafiką iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Atsakovui tinkamai vykdant sutartį, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį mažėtų. Dėl to, ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau negu iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sukurtos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti.

22. Akcentuotina ir tai, kad taip suformuluotu ieškinio reikalavimu – priteisti negautas pajamas (mokėjimo (pelno) palūkanų norma) nuo visos nesumokėto kredito sumos, ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojo teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojo požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.

23. Apeliantė prašo priteisti iš atsakovo 158,92 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, ir 39 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 476,72 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 23 d.).

24. Minėta, kad vartojimo kredito sutartimi šalys susitarė, jog atsakovas pagal mokėjimo grafiką sumokės ieškovei 355,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, kurių metinė norma 39 proc. Vartojimo kredito sutartis 2020 m. vasario 23 d. nutraukta. Iki sutarties nutraukimo dienos atsakovas turėjo sumokėti ieškovei 122,67 Eur palūkanų, kurias iš dalies apmokėjo, o likusi dalis (74,67 Eur) priteista ieškovei pirmosios instancijos teismo sprendimu už akių. Dėl to ieškovės negautos pajamos negali būti didesnės negu paskaičiuotos nuo sutarties nutraukimo iki kredito grąžinimo dienos (2022 m. birželio 23 d.) mokėjimo (pelno) palūkanos. Kadangi atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 355,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2020 m. vasario 23 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2022 m. birželio 23 d.) sudarytų 232,69 Eur (355,36 Eur – 122,67 Eur). Kaip jau minėta, sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent nurodytos 355,36 Eur sumos. Tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

25. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 23 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.), kurių suma – 169,28 Eur (14,36 + 14,05 + 13,74 + 13,41 + 13,08 + 12,73 + 12.37 + 12 + 11,62 + 11,23 + 10,82 + 10,40 + 9,96 + 9,51), taip pat 39 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 15 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 23 d.).

26. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio šias pajamas gauti anksčiau nei šalys suderėjo sutartimi. Ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 23 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 39 procentus metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio ir kurios bendrai, pasibaigus sutarties terminui (2022 m. birželio 23 d.), negali viršyti 63,41 Eur sumos.

27. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, dėl to netinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius ir nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, pakeistina ir teismo sprendimo už akių dalis dėl 5 proc. palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą padidinant iki 739,42 Eur.

28. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti 39 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo. Pažymėtina, kad teismai turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-457/2011; Nr. 3K-3-147/2011). Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva – byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2012). Taigi teismas, turėdamas pareigą teisingai išnagrinėti bylą bei teisingai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius, turi ne tik teisę, tačiau ir pareigą nustatyti taikytinas teisės normas ir kvalifikuoti ieškovės reikalavimą, juo labiau, kad nagrinėjama civilinė byla yra susijusi su vartojimo kredito nuostatų taikymu ir teismas privalo būti aktyvus nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas.

29. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Aptariamu atveju, sutarties 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (t. y. 39 procentų dydžio metinės palūkanos); palūkanos skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Tokios aplinkybės leidžia vertinti, kad ieškovės reikalavimas priteisti 39 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 476,72 Eur nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2022 m. birželio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos yra reikalavimas kompensuoti patirtus nuostolius dėl prievolės neįvykdymo, o tai yra faktinis kompensacinių palūkanų priteisimo reikalavimas.

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės prašymas priteisti tam tikrą pinigų sumą už tai, kad atsakovas nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, akivaizdžiai atitinka pirmiau aptartus kompensacinių palūkanų požymius ir jis pagal šiuo metu suformuotą teismų praktiką bei teisės aktų nuostatas negali būti tenkinamas, kaip viršijantis VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų netesybų dydį.

31. Atkreiptinas dėmesys, kad, netgi, jei toks reikalavimas būtų teismo vertinamas/kvalifikuojamas, kaip reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo, jis negalėtų būti tenkinamas, nes jis laikytinas neįrodytu. Pagal minėtą kasacinio teismo praktiką, aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Taigi, nei pradinė kreditorė, sudarydama sutartį su atsakovu, nei pradinės kreditorės reikalavimo teisę perėmusi ieškovė, negalėjo iš anksto numatyti, kad atsakovas tinkamai nevykdys sutarties ir jam toliau, net ir po termino grąžinti paskolos sumą, bus skaičiuojamos pelno palūkanos, todėl negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių dėl šių sumų gavimo iš atsakovo. Taigi šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų skaičiavimo pasibaigus sutarties įvykdymo terminui.

32. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, apeliacinės instancijos teismui pakeitus skundžiamą sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

33. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 137 Eur bylinėjimosi išlaidų (16 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą). Pirmosios instancijos teismas tenkino 78,20 proc. ieškinio reikalavimų ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisė ieškovei 107,13 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

34. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies (netenkinta tik reikalavimo dalis, kuria ieškovė negautas pajamas prašė kas mėnesį skaičiuoti nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos ir reikalavimas dėl 39 proc. negautų pajamų skaičiuojamų nuo sutarties termino pabaigos, tačiau tai neturi įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui) ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, priteisiant iš atsakovo ieškovei negautas pajamas, atitinkamai ieškovei iš atsakovo priteistinos visos jos pirmosios instancijos teisme patirtos 137 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

35. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinos 15 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis), patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimo už akių dalį, kuria netenkinti ieškovės reikalavimai priteisti negautas pajamas, ir priteisti ieškovei UAB Legal Balance, kodas 302528679, iš atsakovo N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 169,28 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 23 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.) ir 39 (trisdešimt devynis) proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 15 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2022 m. birželio 23 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimo už akių dalį, kuria 5 proc. dydžio metinės palūkanos priteistos už sumą (570,14 Eur), ir šioje dalyje priteisti ieškovei UAB Legal Balance, kodas 302528679, iš atsakovo N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (739,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti ieškovei UAB Legal Balance, kodas 302528679, iš atsakovo N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 137 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Palikti nepakeistą kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimo už akių dalį.

Priteisti ieškovei UAB Legal Balance, kodas 302528679, iš atsakovo N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolika) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Alvydas BarkauskasAndrius IgnotasEglė Surgailienė