Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovui advokato padėjėjui Erikui Pavlovičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) atstovo advokato padėjėjo Eriko Pavlovičiaus skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo G. V. 2022 m. sausio 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-252-2022.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. G. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo G. V. (toliau – ir Institucija) 2022 m. sausio 5 d. nutarimu pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 122 straipsnio 1 dalį 280 Eur dydžio bauda už tai, kad (duomenys neskelbtini), Vilniaus (duomenys neskelbtini) parke jo organizuotame renginyje (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ir ATGTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1, 6, 8 punktus, 15 straipsnio 2 dalį, be autoriaus sutikimo naudojo (duomenys neskelbtini) metais sukurtą videoperformansą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kūrinys) viešai rodydamas per minėto renginio metu pakabintus ekranus bei renginio įrašą su jame neteisėtai viešai naudojamu kūriniu paskelbdamas internete (duomenys neskelbtini) (kūrinys rodomas nuo 1 val. 54 min. 29 sek. iki 1 val. 54 min. 47 sek. bei nuo 1 val. 54 min. 56 sek. iki 1 val. 56 min. 48 sek.).

2. Nutarimu skiriant R. G. administracinę nuobaudą, buvo įvertinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo manė, jog viešai praneša apie padarytą nusikaltimą, taip pat buvo įvertinta tai, jog nėra nustatyta R. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių,

II. Skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

III. Teismo posėdyje ištirtų įrodymų turinys

8. Iš 2021 m. birželio 4 d. Asociacijos LATGA pareiškimo turinio matyti, kad šiuo pareiškimu prašoma, be kita ko, R. G. surašyti administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 122 straipsnio 1 dalį. Nurodoma, kad asociacija LATGA gavo savo nario autoriaus D. L. (toliau – ir autorius) kreipimąsi dėl be jo sutikimo naudojamo autoriaus kūrinio videoperformansas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) m., trukmė 10 min.). Kūrinys be autoriaus sutikimo buvo naudojamas renginio (duomenys neskelbtini), kuris vyko (duomenys neskelbtini) metu, jį viešai rodant per minėto renginio metu pakabintus ekranus bei vėliau minėto renginio įrašą skelbiant internete. (duomenys neskelbtini) organizatorius yra R. G. Internetinė nuoroda į neteisėtai viešai skelbiamą meno kūrinį (duomenys neskelbtini) (šiuo metu neaktyvi). Kūrinys rodomas nuo 1 val. 54 min. 29 sek. iki 1 val. 54 min. 47 sek. bei nuo 1 val. 54 min. 56 sek. iki 1 val. 56 min. 48 sek. (b. l. 22-23).

9. Iš Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos 2014 m. kovo 17 d. pažymos turinio matyti, kad D. L., gim. (duomenys neskelbtini), meno kūrėjo statusas buvo suteiktas Lietuvos Respublikos kultūros ministro (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), protokolas (duomenys neskelbtini) (b. l. 43).

10. Iš Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos 2021 m. birželio 11 d. rašto turinio, be kita ko, matyti, kad D. L. performatyvus kūrinys (duomenys neskelbtini) yra sukurtas (duomenys neskelbtini) ir rodytas viešai tais pačiais metais Šiuolaikinio meno centre vykusioje parodoje (duomenys neskelbtini) (b. l. 47).

Motyvuojamoji dalis

13. Iš byloje esančios CD laikmenos turinio matyti, kad joje įrašytas 3 minučių 24 sekundžių trukmės vaizdo įrašas, kuris buvo daromas filmuojant vaizdą, matomą paspaudus nuorodą (duomenys neskelbtini). Iš vaizdo įrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) metu per pakabintus ekranus buvo rodomas kūrinys – videoperformansas (duomenys neskelbtini) (b. l. 69).

14. Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) nutarimo matyti, kad juo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo pradėtas (duomenys neskelbtini)buvo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 127 straipsnį (b. l. 114-118).

IV. Teismo argumentai ir išvados

16. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

17. Pažymėtina, kad ANK 122 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už neteisėtą literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies viešą atlikimą, atgaminimą, viešą paskelbimą, kitokį panaudojimą bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais, taip pat kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų platinimą, gabenimą ar laikymą komerciniais tikslais. Administracinis nusižengimas, numatytas ANK 122 straipsnio 1 dalyje, gali būti padarytas tik veikiant tiesiogine tyčia. Sprendžiant dėl šios teisės normos taikymo pažymėtina, kad joje nustatyta administracinė atsakomybė ne už bet kokį objektyviųjų požymių realizavimą, o tik už neteisėtą. Objektyviųjų požymių realizavimo teisėtumo sąlygas, nagrinėjamu atveju, nustato ATGTĮ, kurio 1 straipsnio 1 ir 4 punktuose numatyta, kad šis įstatymas nustato autorių teises į literatūros, mokslo ir meno kūrinius (autorių teises); autorių teisių ir gretutinių teisių įgyvendinimą, kolektyvinį administravimą ir gynimą, taip pat sui generis teisių įgyvendinimą ir gynimą.

19. Teismas, pasisakydamas dėl R. G. atstovo skundo pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčas dėl skundžiamu nutarimu nustatytų veikos esminių faktinių aplinkybių, t. y. dėl to, kad (duomenys neskelbtini) vyko renginys (mitingas) (duomenys neskelbtini), kurio vienas iš organizatorių buvo R. G., kad šio mitingo metu per renginio vietoje (duomenys neskelbtini) pakabintus ekranus buvo viešai rodomas videoperformansas (duomenys neskelbtini) negavus šio kūrinio autoriaus leidimo, o vėliau renginio (mitingo) įrašas, su jo metu viešai demonstruojamu videoperformansu buvo paskelbtas internete, adresu (duomenys neskelbtini). Tokias aplinkybes apklausiamas teisme pripažino ir R. G., kuris parodė, kad išties jis rūpinosi mitingo leidimu ir gavo jį šio renginio (mitingo) organizavimui iš Vilniaus miesto savivaldybės, o šio renginio metu buvo pademonstruotos pirmiau minėto videoperformanso ištraukos. Nors tuo rūpinosi kitas asmuo, kuris buvo atsakingas už renginio kultūrinę dalį, tačiau jam (R. G.) buvo žinoma, kad bus kažkuri šio videoperformanso dalis demonstruojama, jis šį įrašą buvo matęs dar prieš du mėnesius rengiantis (duomenys neskelbtini), tačiau nesikreipė nei į videoperformanso autorių, nei į LATGA dėl leidimo šį kūrinį viešai rodyti mitingo metu. Pažymėtina, kad ir iš bylos medžiagos matyti, kad minimas kūrinys demonstruotas minimo renginio (mitingo) metu ir vėliau viso mitingo įrašas, kartu ir minimas kūrinys paskelbtas internete „YouTube“ platformoje negavus autoriaus ar jo atstovų LATGA leidimo, ką patvirtina ir LATGA pareiškimas (b. l. 22-23). Taigi, R. G., leisdamas mitingo metu viešai rodyti videoperformansą (duomenys neskelbtini) ir vėliau sudarydamas galimybę šį kūrinį paskelbti platformoje „YouTube“ patalpinant viso mitingo įrašą be aptariamo kūrinio autoriaus D. L. ar jo įgalioto asmens leidimo, pažeidė ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktuose numatytas autoriaus išimtines teises leisti ar uždrausti 1) viešai rodyti kūrinio kopiją; 2) viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete). Kartu pažeidė ir ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą autoriaus išimtinę teisę atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu. Pažymėtina, kad kūrinio atgaminimas pagal ATGTĮ 2 straipsnio 1 punktą, tai kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto (viso arba dalies) tiesioginis ar netiesioginis, nuolatinis ar laikinas kopijų (kopijos) padarymas bet kuriuo būdu ir bet kuria forma, įskaitant elektroninę formą. Nagrinėjamu atveju mitingo vaizdo įrašo patalpinimas „YouTube“ platformoje ir šiame įraše palikus dalį, kurioje buvo viešai rodomas videoperformansas (duomenys neskelbtini), laikytinas netiesioginiu kūrinio atgaminimu. Tokie R. G. padaryti išimtinių autoriaus teisių pažeidimai ATGTĮ 15 straipsnio 2 dalies prasme laikytini neteisėtu minėto kūrinio panaudojimu.

20. Šiame kontekste teismas pažymi, kad skundžiamame nutarime tiesiogiai neįvardinta, kokį konkretų ANK 122 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymį realizavo R. G., tačiau iš pirmiau paminėtų faktinių aplinkybių, kurių neginčija ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas R. G., aišku, jog jis nubaustas už tai, kad neteisėtai viešai rodė meno kūrinį. Pagal ATGTĮ 2 straipsnio 46 punktą, viešas rodymas – bet koks kūrinio, jo originalo ar kopijos rodymas tiesiogiai (paroda) arba ekrane panaudojant skaidres, televizijos vaizdą ar kitais panašiais būdais, taip pat audiovizualinio kūrinio atskirų kadrų rodymas ne eilės tvarka kokioje nors vietoje, kur dalyvauja arba gali dalyvauti neapibrėžta visuomenės narių grupė, nesvarbu, ar jie yra toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, ar skirtingose vietose ir skirtingu metu. Nagrinėjamu atveju matyti, kad kūrinys, t. y. atskiros jo dalys buvo viešai rodomos (duomenys neskelbtini) vykusio renginio (mitingo) (duomenys neskelbtini) metu, šiame renginyje dalyvavo ir kūrinį matė daug žmonių. Iš R. G. parodymų ir viso mitingo konteksto matyti, kad minimas kūrinys buvo rodomas siekiant sukelti negatyvią emociją renginio dalyviams, kartu pateikiant savas renginio organizatorių interpretacijas, taigi nebuvo atsitiktinis ir ši veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Teismo vertinimu, kūrinio viešas rodymas masinio renginio metu, atsižvelgus, kad mitingas buvo nekomercinis renginys, atitinka ANK 122 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtintą objektyvųjį šio administracinio nusižengimo požymį – kitokį panaudojimą bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais.

21. Taigi, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju R. G. veika teisingai kvalifikuota kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 122 straipsnio 1 dalyje.

22. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad būtent R. G. gavo Vilniaus miesto savivaldybės leidimą renginio organizavimui, įvertinęs paties R. G. teisme duotus parodymus apie tai, kad mitingo metu oficialiai raštu atsakomybių už šio renginio (mitingo) metu kuruojamas sritis su kitais asmenimis nebuvo pasiskirstę, kad jam buvo žinoma apie tai, jog minimas videoperformansas bus viešai rodomas mitingo metu, sprendžia, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, būtent jam taikytina administracinė atsakomybė už renginio metu organizatorių padarytą administracinį nusižengimą, t. y. jis tinkamas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 122 straipsnio 1 dalyje, subjektas. Šios aplinkybės nepaneigia ir R. G. bei jo atstovo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad už tokį nusižengimą administracinė atsakomybė galimai taikyta ir kitam asmeniui (A. O.), kadangi šiuo atveju iš paties R. G. parodymų matyti, kad jam buvo žinoma, jog minimas kūrinys (videoperformansas) bus viešai demonstruojamas renginio (mitingo) metu, jis matė jį dar prieš mitingą ir su kitais asmenimis, susijusiais su mitingo organizavimu, apie jį kalbėjo, atsakomybės sričių su jais pasiskirstę nebuvo, taigi šis kūrinys viešai demonstruotas su R. G. žinia ir turint jo pritarimą, t. y. padaryta veika nebuvo kito vykdytojo ekscesas.

23. Administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. atstovas skundu šios nutarties 19 punkte paminėtų faktinių aplinkybių neginčija, tačiau nesutinka, kad jo atstovaujamasis gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 122 straipsnio 1 dalį, nurodydamas tris esminius aspektus: 1) Videoperformansas (duomenys neskelbtini) yra įvardijamas kaip viešas kūrinys, jį (duomenys neskelbtini) vasarį iš autoriaus kaip meno kūrinį įsigijo MO muziejus bei tais pačiais metais patalpino socialiniame tinkle „YouTube“, todėl pareiškėjo nuomone, autorius suteikė prieigą viešai prieinamai interneto platformai „YouTube“ transliuoti jo kūrinį, o R. G. pasinaudodamas šia prieiga viešai parodė jau viešą kūrinį, taigi nepažeidė nei autorinių, nei gretutinių teisių; 2) R. G. manė, jog viešai praneša apie padarytą nusikaltimą – valstybės simbolio – vėliavos, išniekinimą, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, teismo posėdyje R. G. atstovas papildomai teigė, kad nėra pagrindo videoperformansą (duomenys neskelbtini) pripažinti kūriniu ATGTĮ prasme, kėlė abejones dėl asociacijos LATGA įgaliojimų ginti šio videoperformanso autoriaus D. L. teises bei teigė, kad tokiu būdu R. G. informavo visuomenę apie galimai padarytą nusikalstamą veiką.

24. Teismas tokius skundo argumentus atmeta.

25. Pirmiausia teismas konstatuoja, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, šiuo atveju nekyla abejonių, jog videoperformansas (duomenys neskelbtini) laikytinas meno kūriniu ATGTĮ prasme. Pažymėtina, kad pagal ATGTĮ 2 straipsnio 30 punktą, kūrinys – tai originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos. ATGTĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog autorių teisių objektai – originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. Tuo tarpu ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 6 punktas nustato, kad autorių teisių objektai yra ir audiovizualiniai kūriniai (kino filmai, televizijos filmai, televizijos laidos, videofilmai, diafilmai ir kiti kinematografinėmis priemonėmis išreikšti kūriniai), radijo laidos. Nagrinėjamu atveju vien tai, kad R. G. bei jo atstovas, ar kiti asmenys neįžvelgia ir nesuvokia šio videoperformanso meninės vertės, savaime nepaneigia fakto, kad šis videoperformansas laikytinas audiovizualiniu kūriniu ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 6 punkto prasme. Iš bylos medžiagos matyti, kad videoperformansas (duomenys neskelbtini) buvo sukurtas (duomenys neskelbtini) metais autoriaus D. L. Pažymėtina, kad D. L. (duomenys neskelbtini) metais studijavo ir baigė Vilniaus dailės akademiją, (duomenys neskelbtini) metais baigė šios akademijos menų aspirantūros studijas (b. l. 46), (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) jam suteiktas meno kūrėjo statusas (b. l. 43). Taigi, iš D. L. gyvenimo ir kūrybinės veiklos aprašymo matyti, kad savo meninę kūrybinę veiklą jis pradėjo ne vėliau kaip (duomenys neskelbtini) metais, personalinėse ir grupinėse parodose demonstravo savo kūrinius, dalinosi savo kūrybine patirtimi įvairiuose seminaruose, edukacijose, bienalėse bei knygų pristatymuose, statė scenografijas spektakliams, kuravo parodas, gavo įvairių apdovanojimų meno srityje ir t. t. (b. l. 27-36). Todėl teismui nekyla jokios abejonės, kad D. L. laikytinas autoriumi ATGTĮ 2 straipsnio 5 punkto prasme, atitinkamai jo kūrybinės veiklos produktai laikytini jo kūrybinės veiklos rezultatu meno srityje, t. y. kūriniais. Pažymėtina, kad tokią išvadą patvirtina ir tos aplinkybės, kad D. L. nuo (duomenys neskelbtini) yra autorių teises saugančios asociacijos LATGA narys (b. l. 122-123), o jos videoperformansas (duomenys neskelbtini) buvo demonstruojamas (duomenys neskelbtini) (b. l. 37, 49), taip pat įvairiose parodose (duomenys neskelbtini) (b. l. 39), šiuo videoperformansu (duomenys neskelbtini) metais papildyta meninės krypties MO muziejaus kolekcija. Tai matyti ir iš viešo įvairių su menu susijusių įstaigų laiško (b. l. 125-127). Remdamasis pirmiau aptartais įrodymais, teismas atmeta pareiškėjo teiginius, kad minimas videoperformansas nelaikytinas kūriniu.

26. Kartu teismas atmeta ir skundo teiginius, kad videoperformansas (duomenys neskelbtini) yra įvardijamas kaip viešas kūrinys, jį (duomenys neskelbtini) m. vasarį iš autoriaus kaip meno kūrinį įsigijo MO muziejus bei tais pačiais metais patalpino socialiniame tinkle „YouTube“, todėl pats autorius suteikė prieigą viešai prieinamai interneto platformai „YouTube“ transliuoti jo kūrinį, todėl R. G., pasinaudodamas šia prieiga, viešai parodydamas jau viešą kūrinį, nepažeidė nei autorinių, nei gretutinių teisių. Šio pareiškėjo skundo argumento kontekste teismas pažymi, kad pagal ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 8 punktą, autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete). Šio įstatymo 34 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad autorių turtinės teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po autoriaus mirties, neatsižvelgiant į kūrinio teisėto padarymo viešai prieinamu datą, o asmeninės neturtinės teisės saugomos neterminuotai. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad būtent autorius (ar jo įgaliotas asmuo) turi teisę priimti sprendimą, kokiame viešame renginyje, visuomenės informavimo priemonėje, interneto platformoje ar kt., gali būti viešai paskelbtas ar rodomas jo kūrinys. Todėl vien tai, kad šiuo atveju minimą kūrinį buvo suteikta teisė viešai rodyti „YouTube“ platformoje konkretiems juridiniams asmenims (pvz. MO muziejui), savaime nereiškia, kad tai turėjo teisę be autoriaus žinios daryti ir R. G. jo organizuojamo renginio (mitingo) metu.

27. Atmetamas ir skundo argumentas, kad R. G., viešai parodydamas minimą kūrinį, tariamai norėjo pranešti apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 127 straipsnyje – valstybės simbolio – vėliavos išniekinimą. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad iš byloje išreikalauto (duomenys neskelbtini) nutarimo, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 127 straipsnį matyti, kad šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas (duomenys neskelbtini), t. y. dar iki R. G. organizuojamo renginio (mitingo), todėl jam nebuvo jokio pagrindo pranešti apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Pažymėtina ir tai, kad kūrinys su R. G. žinia buvo demonstruojamas viešo masinio renginio metu, o ne tiesiogiai informuojant kompetentingą ikiteisminio tyrimo instituciją, pasak R. G., renginio tikslai pateikti savo pilietinę poziciją apie aktualius einamus klausimus ir politinę nuomonę, renginys buvo prieš (duomenys neskelbtini) ir vienas iš tikslų, neva, buvo dėl Lietuvos vertybių žlugdymo, vėliavos išniekinimo, kas leidžia spręsti, jog buvo siekiama ne pranešti apie galimą nusikalstamą veiką, o esminis tikslas buvo sukurti negatyvią emociją, nukreiptą prieš valdžios institucijas.

28. Taip pat teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo įžvelgti ATGTĮ 24 straipsnyje numatytų išimčių. Pažymėtina, kad autoriaus turtinių teisių apribojimai nustatyti ATGTĮ II skyriaus IV skirsnyje. Šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apriboti turtines teises leidžiama specialiais šio įstatymo numatytais atvejais. Turtinių teisių apribojimas neturi prieštarauti įprastiniam kūrinio naudojimui ir nepagrįstai pažeisti teisėtų autoriaus arba kito autorių teisių subjekto interesų. Vienu iš specialių turtinių teisių apribojimo atvejų yra kūrinio panaudojimas informacijos tikslais, numatytas ATGTĮ 24 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies 2 punktą leidžiama be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, atgaminti ir viešai skelbti literatūros ir meno kūrinius, kai iš jų atlikimo vietos ar viešos parodos pateikiama informacija apie visuomenės gyvenimo įvykius arba dienos įvykių apžvalgos spaudoje, per radiją ar televiziją, jeigu tokį kūrinių naudojimą pateisina informacijos pateikimo tikslas ir tai yra pagalbinė informacijos medžiaga. Teismų praktikoje pasisakyta, kad paminėta išimtis ar apribojimas reikalauja tik tokio kūrinio naudojimo, kuriuo „norima pranešti apie tuo metu vykstančius įvykius“. Šioje nuostatoje nurodytas žodis „pranešti“ turi būti suprantamas kaip informavimas apie tuo metu vykstantį įvykį. Jei vien tokio įvykio paskelbimas nėra pranešimas apie jį, žodžiu „pranešti“ pagal jo įprastą reikšmę vis dėlto nereikalaujama, kad naudotojas atliktų išsamią tokio įvykio analizę. Be to, pranešimas turi būti susijęs su „tuo metu vykstančiu įvykiu“. Šiuo klausimu turi būti laikoma, kad tuo metu vykstantis įvykis yra įvykis, kuris, kai apie jį pranešama, susijęs su suinteresuotumu informuoti visuomenę. Galiausiai reikalaujama, kad būtų nurodytas šaltinis, įskaitant saugomo kūrinio autoriaus vardą ir pavardę, išskyrus tuos atvejus, kai to neįmanoma padaryti, ir kad nagrinėjamas naudojimas būtų atliekamas tik „tiek, kiek tai pateisina informacijos tikslai“, todėl tai turi atitikti proporcingumo principą. Tai reiškia, kad saugomo kūrinio naudojimas neturi viršyti to, kas būtina informacijos tikslui pasiekti (administracinio nusižengimo bylos Nr. AN2-205-908/2020). Šiuo aspektu pirmiausia teismas pažymi, kad nei pats R. G., nei jo atstovaujama organizacija „Didysis šeimų maršas“ nėra viešo informavimo priemonės, kurių veikla būtų nukreipta informuoti visuomenę apie aktualiu laiku vykstančius įvykius. Antra, videoperformansas (duomenys neskelbtini) buvo sukurtas (duomenys neskelbtini) metais, t. y. daugiau nei prieš (duomenys neskelbtini) metų, buvo daug kartų viešai rodytas įvairiose parodose ir renginiuose, viešai paskelbtas „YouTube“ platformoje ir peržiūrėtas daugiau nei 20 000 kartų, todėl neatitinka „tuo metu vykstančio įvykio“ sąlygos ir apie jį viešai papildomai informuoti nebuvo jokio pagrindo, juo labiau, kad ir pats R. G. iš esmės nurodė, kad tikslas buvo kitoks, t. y. atkreipti dėmesį į šiandienines vertybes ir jų sistemą. Tuo tarpu dėl viešo informavimo apie galimai padarytą nusikalstamą veiką kalbėti nėra pagrindo, kadangi ikiteisminis tyrimas dėl to buvo pradėtas gerokai anksčiau nei įvyko R. G. organizuojamas renginys, o R. G. organizuoto renginio (mitingo) metu renginį vedęs asmuo, pasisakydamas dėl šio kūrinio, jokios informacijos apie dėl jo pradėtą ikiteisminį tyrimą nepateikė, o tiesiog emociniais pasisakymais pateikė savitą minimo kūrinio vertinimą aiškiai žinodamas šio kūrinio sąsajas su menu, MO muziejumi ir pan., bei pateikdamas šio įrašo interpretacijas, pats nurodydamas, kad „daugelis iš jūsų šį „video“ yra matę“, klausdamas, ar reikia kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nors tyrimas jau buvo pradėtas ir t. t. (CD b. l. 69). Todėl, sprendžiant dėl taikytinos administracinės atsakomybės, neturi esminės reikšmės ir faktas, jog pasak pareiškėjo, renginio metu buvo įvardintas kūrinio autorius, kadangi jis demonstruotas ne visuomenės informavimo tikslais. Pirmiau paminėtų aplinkybių nepaneigia ir tas faktas, kad skundžiamame nutarime iš esmės nepagrįstai nustatyta R. G. atsakomybę lengvinant aplinkybė, jog jis neva manė, kad viešai praneša apie padarytą nusikaltimą. Pirmiau aptarti įrodymai leidžia spręsti, kad R. G. tokio manymo neturėjo, o kūrinys demonstruotas siekiant siaurų atskiros visuomenės grupės tikslų, tarp kurių ir tikslas sukelti negatyvų požiūrį į Vyriausybę, kitus asmenis. Vis dėlto teismas, nagrinėdamas bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundą ir laikydamasis non reformatio in peius (draudimo pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) principo reikalavimų, negali pasunkinti jo padėties, todėl neturi teisinio pagrindo naikinti skundžiamame nutarime nustatytą R. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

29. Teismas atmeta ir R. G. abejonę dėl LATGA teisės kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl autoriaus D. L. teisių gynimo. Jau minėta, kad D. L. yra LATGA narys nuo (duomenys neskelbtini), iš sutarties 3.5 punkto matyti, kad LATGA‘i autorius suteikė teisę imtis visų būtinų priemonių dėl jo teisių pažeidimo atstatymo, atstovauti ir ginti jo interesus teisme, kitose institucijose (b. l. 122-123), iš pridedamų D. L. el. laiškų (b. l. 37-40), kurie rašyti po minimo mitingo, matyti aktyvus jo interesas, kad jo teisės būtų ginamos, todėl R. G. atstovo abejonės dėl LATGA teisės atstovauti autorių, laikytini nepagrįstais.

30. Teismas, įvertinęs bylos medžiagoje surinktus įrodymus bei nagrinėjamoje situacijoje reikšmingą teisinį reguliavimą bei remdamasis pirmiau išdėstytais motyvais sprendžia, kad skundžiamas nutarimas, kuriuo R. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 122 straipsnio 1 dalyje, pagrįstas ir teisėtas.

31. Kartu pažymėtina, kad ANK 122 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki šešių šimtų eurų. Skundžiamu nutarimu R. G. už šio administracinio nusižengimo padarymą paskirta minimali 280 Eur dydžio bauda, kurios dydis nustatytas įvertinus jo asmenybę ir nustačius vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teismo vertinimu, R. G. minimali ANK 122 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta 280 Eur dydžio bauda paskirta laikantis ANK 22, 25, 32, 34 straipsnių reikalavimų, o ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytų pagrindų skirti mažesnę baudą negu ANK 122 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Institucija teisingai įvertino nustatytas administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, R. G. apibūdinančius duomenis ir tinkamai individualizavo skiriamą administracinę nuobaudą, kuri atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus, jo asmenybę, todėl skundžiamas nutarimas dalyje dėl baudos dydžio yra teisėtas ir pagrįstas.

32. Apibendrindamas tai, kas pirmiau aptarta teismas konstatuoja, kad tenkinti R. G. atstovo skundą jame išdėstytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl skundas atmetamas, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. sausio 5 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-252-2022 paliekamas galioti visa apimtimi.

33. Asociacijos LATGA atstovė advokatė B. Strimaitytė prašė asociacijai atlyginti išlaidas 406 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei pateikė sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyti jos atlikti teisinės pagalbos darbai (atsiliepimo parengimas ir atstovavimas teisme) (b. l. 96) bei mokėjimo nurodymą (b. l. 98).

34. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos BPK nuostatos. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi, teismui konstatavus, jog asmuo administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ir nubaustas pagrįstai, iš jo gali būti išieškotos nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, teisinei pagalba apmokėti. Nagrinėjamu atveju byla buvo nagrinėta pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. atstovo skundą, byloje nukentėjusiu asmeniu pripažintai Asociacijai LATGA (b. l. 51) teko savo teisių gynybai samdyti advokatą, kuris byloje parengė išsamų, argumentuotą ir įrodymais paremtą atsiliepimą į pareiškėjo skundą, dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, šia nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundas pripažintas nepagrįstu ir skundžiamas nutarimas paliktas nepakeistas. Todėl, teismo vertinimu, Asociacijos LATGA prašymas išieškoti 406 Eur dydžio sumą advokato paslaugoms apmokėti yra pagrįstas, o prašoma išieškoti suma proporcinga ir teisinga, atitinkamai ji išieškotina iš administracinėn atsakomybė patraukto R. G. Asociacijos LATGA naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. atstovo skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. sausio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-252-2022 palikti nepakeistą.

Išieškoti iš administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. nukentėjusio asmens Asociacijos LATGA naudai keturis šimtus ir šešis eurus (406 Eur) išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644-647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.