- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-20
- Bylos Nr.
- eI2-2530-644/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04290-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Šarka, Audrius Grauželis, Asta Vailionė
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Šarkos ir Astos Vailionės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir pareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Fondo valdyba) 2024-07-10 sprendimą Nr. (10.10E) I-7250; 2) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2024-05-29 sprendimą Nr. (7.4E) DV_S-40043; 2) Įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių priimti patikslintus duomenis apie M. D. gautas individualios veiklos pajamas už 2023 metus bei SAV-06 pranešimą už mirusį asmenį - M. D., priskirti 2024-05-08 sumokėtą 622,05 Eur įmoką už mirusį asmenį M. D. bei apskaičiuoti mirusio asmens M. D. ligos išmoką už mirusį individualią veiklą vykdžiusį asmenį.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad M. D. individualią veiklą vykdė nuo 2013-07-15 iki (duomenys neskelbtini). Nuo 2022-12-01 valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokų galėjo nemokėti, nes gavo socialinio draudimo senatvės pensiją. M. D., kaip asmuo, vykdantis individualią veiklą, 2023 metais avansu VSD įmokų nemokėjo ir SAV pranešimų neteikė. M. D. mirė (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas - M. D. sūnus, kreipėsi dėl palikimo priėmimo Civilinio kodekso nustatytais terminais. Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas pareiškėjui buvo išduotas 2024-04-09. Pareiškėjas, priėmęs palikimą visa apimtimi, paveldėjo M. D. turtą, teises ir pareigas, tarp jų, ir pareigą sumokėti mokesčius, kurie apskaičiuojami nuo individualios veiklos pajamų, tačiau taip pat ir paveldėjo teisę į visas išmokas, kurios priklausė mirusiam asmeniui, tarp jų, ir ligos išmoką už laikotarpį 2023-06-13 iki (duomenys neskelbtini).
Duomenys apie mirusio asmens pajamas ir apskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį buvo gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) tik 2024-05-07. Gavus šiuos duomenis buvo galima apskaičiuoti išmokėtiną įmoką, t. y. gavus informaciją apie individualios veiklos pajamas, buvo apskaičiuota valstybinio socialinio draudimo įmoka, lygi - 622,05 Eur, kuri į surenkamąją sąskaitą buvo sumokėta 2024-05-08.
2024-05-10 buvo pateiktas prašymas priimti SAV-06 pranešimą ir apskaičiuoti ligos išmoką, tačiau buvo priimtas 2024-05-29 Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimas atsisakyti priimti SAV-06 pranešimą bei apskaičiuoti ligos išmoką dėl mirusio asmens M. D., ją išmokant paveldėtojui, priėmusiam palikimą visa apimtimi.
Šalies argumentai
2024-06-17 pareiškėjas pateikė skundą Fondo valdybai dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2024 m. gegužės 29 d. sprendimo, tačiau 2024-07-10 Fondo valdybos sprendimu (toliau abu kartu – ir skundžiami sprendimai) pareiškėjo skundas buvo atmestas.
Skundžiami sprendimai motyvuojami tuo, kad M. D. 2023 metais avansu VSD įmokų nemokėjo ir SAV pranešimų neteikė, todėl tam, jog už 2023-06-13 iki (duomenys neskelbtini) nedarbingumo laikotarpį būtų skiriama bei mokama ligos išmoka, VSD įmokos turėjo būti sumokėtos už praėjusį mėnesį, t. y. už 2023 m. gegužę, tačiau jos nebuvo sumokėtos, todėl skyrius, įvertinęs, kad M. D. nėra drausta ligos socialiniu draudimu, atsisakė skirti ligos išmoką už laikotarpį nuo 2023-06-13 iki (duomenys neskelbtini). Be to, SAV pranešimas už 2023 metus skyriui pateiktas 2024-05-10, t. y. pavėluotai, o 622,05 Eur suma, kurią pareiškėjas prašė užskaityti M. D., į Valstybinio socialinio draudimo biudžetą buvo sumokėta 2024-05-08, t. y, pavėluotai.
Pareiškėjo nuomone, tokie teritorinio skyriaus ir Fondo valdybos argumentai yra visiškai nepagrįsti, neteisėti, priimti grynai formaliai taikant teisės aktus, neatsižvelgus į situacijos esmę ir pareiškėjo, kaip palikimą priėmusio asmens, operatyvų elgesį ir bendradarbiavimą. Taip pat neatsižvelgus į tai, jog pareiškėjas, mirus individualią veiklą vykdančiam asmeniui, negalėjo, neturėjo teisės ir neprivalėjo pateikti gyventojų pajamų deklaracijos už mirusį asmenį ir galėjo remtis tik VMI duomenimis, mirusio asmens vykdyta pajamų apskaita bei sąskaitų išrašu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad prievolė pateikti pajamų mokesčio deklaraciją nėra paveldima, o mirusio mokesčių mokėtojo įpėdinis nėra mokesčių mokėtojo atstovas, jis negali užpildyti ir pateikti Metinės pajamų mokesčio deklaracijos (GPM308 forma), nepaisant to, kad paveldėtojas perima mirusio asmens prievolę sumokėti mokesčius, jis neturi pareigos ir netgi galimybės už mirusį mokesčių mokėtoją pateikti deklaracijos.
Mokesčių administravimo įstatymo 92 straipsnyje numatyta, kad mirusio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti turto paveldėtojai. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis deklaracijomis, apskaitos ir kitais dokumentais.
Šiuo atveju, duomenis apie M. D. individualios veiklos metu gautas pajamas už 2023 mokestinius metus ir mokėtiną gyventojų pajamų mokestį apskaičiavo Valstybinė mokesčių inspekcija ir pareiškėjui pateikė duomenis tik 2024-05-07. Pareiškėjui neturint galimybės ir pareigos pateikti deklaracijos už mirusį mokesčių mokėtoją, mokėtini mokesčiai, tarp jų, valstybinio socialinio draudimo įmoka, apskaičiuojami gali būti tik po to, kai gaunami duomenys iš VMI, kuri, remdamasi trečiųjų asmenų duomenimis ir kitais dokumentais nustato individualios veiklos pajamas bei apskaičiuoja mokėtinus mokesčius.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnyje numatyta, jog ligos, profesinės reabilitacijos ir motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokų sumos, kurios priklausė apdraustajam asmeniui ir kurių jis dėl mirties negavo, išmokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas, kai jie pateikia paveldėjimo teisės liudijimą.
Nagrinėjamu atveju, situacijos ypatumas pasireiškė tuo, jog mirusysis asmuo vykdė individualią veiklą ir mirė anksčiau, nei buvo pateikta gyventojų pajamų mokesčio deklaracija ir suėjo jos prievolė mokėti tiek gyventojų pajamų mokestį, tiek valstybinio socialinio draudimo įmokas. Paveldėtojas neturėjo nei pareigos, nei teisės ir netgi galimybės pateikti gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos, kurios duomenimis būtų apskaičiuotos individualios veiklos pajamos ir mokėtini mokesčiai bei įmokos. Tačiau nepaisant to, Skyrius bei Fondo valdyba grynai formaliai ir neatsižvelgdami į nurodytas aplinkybes, laikė, kad įmoka sumokėta pavėluotai, todėl pareiškėjas, kaip paveldėtojas, neįgijo teisės prašyti apskaičiuoti ir jam išmokėti ligos išmokos už mirusį asmenį.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su tokia atsakovo nuomone ir teigia, kad mirusioji buvo drausta socialiniu draudimu, nors avansu įmokų nemokėjo, tačiau tą galėjo padaryti iki 2024-05-02, bet nesuėjus terminui, mirė. M. D. vykdė individualią veiklą ir tapo laikinai nedarbinga nuo 2023-06-13 iki pat mirties – (duomenys neskelbtini). Vadinasi, mirusioji įgijo teisę į ligos išmoką už nedarbingumo laikotarpį, kurios dydis patikslinamas pagal VMI duomenis apie vykdant veiklą gautas pajamas. Pareiškėjas paveldėjo ne tik pareigą sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmoką, tačiau ir teisę gauti ligos išmoką.
Pareiškėjas pažymėjo, jog Valstybinio socialinio draudimo įstatymas numato, kad, jeigu įmokos sumokamos pavėluotai, skaičiuojami delspinigiai, vadinasi pareiga mokėti įmokas nepasibaigia suėjus gegužės 2 d. Atitinkamai nepasibaigia ir Fondo valdybos skyriaus pareiga išmokėti ligos išmoką. Ši pareiga pasibaigtų tik Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju.
Taip pat nurodė, kad Fondo valdybos grynai formalus mokėjimo terminų taikymas prieštarauja viešojo administravimo principams ir mokesčių administravimo nuostatoms, kuriose aiškiai numatyta, jog mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai (Mokesčių administravimo įstatymo 10 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu prašė skundą atmesti ir nurodė, kad Registro duomenimis, M. D. individualią veiklą vykdė laikotarpiu nuo 2013-07-15 iki (duomenys neskelbtini). Nuo 2022-12-01 M. D. sulaukė pensinio amžiaus, ir, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo 11 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Valstybinio socialinio draudimo įmokų galėjo nemokėti, kadangi gavo socialinio draudimo senatvės pensiją. Pagal Registro duomenis M. D., kaip asmuo vykdantis individualią veiklą, 2023 metais valstybinio socialinio draudimo įmokų nemokėjo ir SAV pranešimo apie savarankiškai dirbantį asmenį (toliau – SAV pranešimas) Fondo valdybos Vilniaus skyriui neteikė.
M. D. laikotarpiu nuo 2023-06-13 iki (duomenys neskelbtini) buvo laikinai nedarbinga, taigi teisę gauti ligos išmoką M. D. įgijo 2023-06-13, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais iki pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos nebuvo sumokėjusi valstybinio socialinio draudimo įmokų ligos socialiniam draudimui už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš kalendorinį mėnesį, kurį ji įgijo teisę į ligos išmoką (t. y. už gegužės mėnesį), laikinojo nedarbingumo pradžios dieną - 2023-06-13, M. D., priešingai nei skunde teigia pareiškėjas, nebuvo draudžiama ligos socialiniu draudimu.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad laikinojo nedarbingumo pradžios dieną 2023-06-13 M. D. nebuvo draudžiama ligos socialiniu draudimu, vadovaujantis Ligos socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 8 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 8 straipsnio 6 dalimi bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatais, Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023-07-27 sprendimu Nr. VPA_SP11E-12715, 2023-08-10 sprendimu Nr. VPA_SP11E-13309, 2023-08-29 sprendimu Nr. VPA_SP11E-14073, 2023-09-12 sprendimu Nr. VPA_SP11E-14740, 2023-09-22 sprendimu Nr. VPA_SP11E-15418, 2023-10-06 sprendimu Nr. VPA_SP11E-16312, 2023-10-17 sprendimu Nr. VPA_SP11E-16902, 2023-11-14 sprendimu Nr. VPA_SP11E-18777, 2023-12-07 sprendimu Nr. VPA_SP11E-20440, 2023-12-22 sprendimu Nr. VPA_SP11E-21873 ir 2024-01-15 sprendimu Nr. VPA_SP11E-1298 nuspręsta neskirti M. D. ligos išmokos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2023-06-13 iki (duomenys neskelbtini).
Atsakovas taip pat nurodė, kad, jei individualią veiklą vykdantys asmenys, valstybinio socialinio draudimo įmokas moka avansu kas mėnesį, SAV pranešimus draudėjas privalo pateikti pasibaigus kalendoriniam mėnesiui už kurį sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, iki kito mėnesio 15 dienos, o jei įmokos mokamos pasibaigus kalendoriniams metams, SAV pranešimus draudėjas privalo pateikti pasibaigus kalendoriniams metams ne vėliau kaip iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos. Metinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2023 metus pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinė diena buvo 2024-05-02, todėl ir valstybinio socialinio draudimo įmokos, nuo Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruotos individualios veiklos pajamų metinės sumos, turėjo būti sumokėtos ir SAV pranešimai pateikti iki 2024-05-02.
Nagrinėjamu atveju, SAV pranešimas už 2023 metus pateiktas 2024-05-10, po metinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2023 metus pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos, o 622,05 Eur suma, kurią pareiškėjas prašė užskaityti M. D. į Valstybinio socialinio draudimo biudžetą, sumokėta 2024-05-08, po metinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2023 metus pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos, t. y. pavėluotai. Atsižvelgiant į tai, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo priimti 2024-05-10 pateiktą SAV pranešimą ir į Registrą įrašyti 2024-05-08 pareiškėjo sumokėtą 622,05 Eur sumą, todėl ginčijamais sprendimais A. D. prašymų netenkino.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad sprendimais atmesdamas jo prašymus, formaliai taikė teisės aktus, neįsigilino į esamą situaciją, nes Fondo valdyba ir jos teritoriniai skyriai yra viešojo administravimo institucijos, kurios turi vadovautis galiojančiais jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir juos vykdyti. Nei Fondo valdybai, nei jos teritoriniams skyriams nėra suteikta teisė vadovautis kita tvarka nei nustatyta jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Fondo valdybos skyriaus bei Fondo valdybos sprendimų, kuriais buvo atsisakyta priimti patikslintus duomenis apie mirusios M. D. gautas individualios veiklos pajamas už 2023 metus bei SAV-06 pranešimą, 2024-05-08 sumokėtą 622,05 Eur įmoką už mirusį asmenį, bei dėl įpareigojimo apskaičiuoti mirusio asmens ligos išmoką už mirusį individualią veiklą vykdžiusį asmenį.
Bylos duomenimis nustatyta, kad M. D., vykdžiusi individualią veiklą nuo 2013-07-15 iki (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2023-06-13 iki mirties (duomenys neskelbtini) buvo laikinai nedarbinga. Pareiškėjas po M. D. mirties priėmė jos palikimą ir jam 2024-04-09 buvo išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas.
Fondo valdybos Vilniaus skyriuje 2024-05-10 gautas A. D. įgalioto asmens L. V. pasirašytas prašymas dėl mirusio asmens M. D., vykdžiusios individualią veiklą, SAV pranešimo priėmimo, kuriame nurodytos 7886,42 Eur pajamos, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, ir 622,05 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokos, išdėstytos 2023 metų sausio – gegužės mėnesiais bei A. D. 2024-05-10 prašymas (pateiktas per Elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos paskyrą) dėl A. D. 2024-05-08 sumokėtos 622,05 Eur sumos užskaitymo už mirusį asmenį M. D..
Fondo valdybos Vilniaus skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo 2024-05-10 pateiktus prašymus, 2024-05-29 sprendimu Nr. (7.4E) DV_S-40043 (toliau – ir Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimas) atsisakė priimti 2024-05-10 pateiktą SAV pranešimą už 2023 metus bei atsisakė M. D. užskaityti 622,05 Eur sumą, sumokėtą 2024-05-08 į Valstybinio socialinio draudimo biudžetą, nes šie veiksmai buvo atlikti po metinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2023 metus pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos, t. y. pavėluotai.
Pareiškėjas A. D., nesutikdamas su Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimu, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka jį apskundė Fondo valdybai, prašydamas panaikinti Vilniaus skyriaus sprendimą, priimti SAV pranešimą, užskaityti 622,05 Eur sumą už M. D. ir paskaičiuoti mirusio asmens ligos išmokos dydį pagal SAV. Fondo valdyba 2024-07-10 sprendimu Nr. (10.10E) I-7250 (toliau – ir Fondo valdybos sprendimas) konstatavo, kad Fondo valdybos Vilniaus skyrius teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo 2024-05-10 pateiktą SAV pranešimą bei į Registrą įrašyti 2024-05-08 sumokėtą 622,05 Eur sumą, todėl naikinti skundžiamą sprendimą nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėjas teigia, kad priimti sprendimai yra nepagrįsti, neteisėti, priimti formaliai taikant teisės aktus, neatsižvelgus į situacijos esmę ir pareiškėjo, kaip palikimą priėmusio asmens, operatyvų elgesį ir bendradarbiavimą. Taip pat neatsižvelgta į tai, jog pareiškėjas, mirus individualią veiklą vykdančiam asmeniui, negalėjo, neturėjo teisės ir neprivalėjo pateikti gyventojų pajamų deklaracijos už mirusį asmenį ir galėjo remtis tik VMI duomenimis, mirusio asmens vykdyta pajamų apskaita bei sąskaitų išrašu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimą, sumokėjimą ir priverstinį išieškojimą reglamentuoja Valstybinio socialinio draudimo įstatymas (toliau – ir Socialinio draudimo įstatymas, VSD įstatymas). Duomenų apie savarankiškai dirbančių asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos (pensijų, ligos, motinystės ir nedarbo socialinio draudimo įmokos) pateikimo, SAV pranešimo apie savarankiškai dirbantį asmenį (toliau – SAV pranešimas) pildymo ir pateikimo Fondo valdybos teritoriniams skyriams bei pateiktų duomenų įrašymo į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą (toliau – Registras) ir jų tikslinimo tvarką reglamentuoja Fondo valdybos direktoriaus 2010-01-08 įsakymu Nr. V-35 patvirtintos Duomenų apie savarankiškai dirbančius asmenis pateikimo ir tikslinimo taisyklės (toliau - Taisyklės). Ligos socialinės draudimo išmokos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu (toliau – Ligos socialinio draudimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatais.
Vadovaujantis Socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 2 punktu, asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 90 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma. Socialinio draudimo įstatymo 12 straipsnio 5 dalis nustato, kad asmenys, vykdantys individualią veiklą, turi teisę nuo 90 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų skaičiuoti ir mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas avansu ir mokėti jas kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.
Taisyklių 5.3 punktas nustato, kad jei individualią veiklą vykdantys asmenys valstybinio socialinio draudimo įmokas apskaičiuoja ir sumoka avansu, Fondo valdybos teritoriniam skyriui privalo pateikti SAV pranešimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-04-25 nutarimu Nr. 435 patvirtintų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų (toliau – Registro nuostatai) 69 punktu, SAV pranešimas turi būti pateiktas pasibaigus kalendoriniam mėnesiui iki kito kalendorinio mėnesio 15 dienos. Duomenys apie apskaičiuotas ir sumokėtas valstybinio socialinio draudimo išmokų sumas į Registrą įrašomi, kai valstybinio socialinio draudimo įmokos sumokėtos avansu ir pateiktas SAV pranešimas arba vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos registro tvarkytojui pateiktais duomenimis apie savarankiškai dirbančio asmens deklaruotas metines pajamų sumas ir sumokėjus valstybinio socialinio draudimo įmokas (Registro nuostatų 70 punktas).
Vadovaujantis Socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu savarankiškai dirbantys asmenys, socialinio draudimo įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis neįskaitomas į socialinio draudimo stažą ir tuo laikotarpiu jie nėra laikomi apdraustais socialiniu draudimu), jeigu jie gauna (jiems yra paskirta) socialinio draudimo senatvės ar socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, socialinio draudimo negalios pensiją, paskirtą pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą.
Jei individualią veiklą vykdantys asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka gali įmokų nemokėti, bet už kalendorinį mėnesį įmokas apskaičiuoja ir sumoka Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos arba, įmokas sumoka pasibaigus kalendoriniams metams ne vėliau kaip iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos, Fondo valdybos teritoriniam skyriui turi pateikti SAV pranešimus (Taisyklių 5.6 punktas; 5.6.1 ir 5.6.2 papunkčiai).
Jei įmokos mokamos kas mėnesį, SAV pranešimus draudėjas privalo pateikti pasibaigus kalendoriniam mėnesiui už kurį sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, iki kito mėnesio 15 dienos, jei įmokos mokamos pasibaigus kalendoriniams metams, SAV pranešimus draudėjas privalo pateikti pasibaigus kalendoriniams metams ne vėliau kaip iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos. Jeigu paskutinė termino diena tenka ne darbo dienai (šeštadienis ir sekmadienis) ar oficialios šventės dienai, SAV pranešimo pateikimo termino pabaigos data laikoma po jos einanti darbo diena (Taisyklių 9 punktas).
Ligos socialinio draudimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalis nustato, kad ligos išmokos skaičiuojamos, mokamos pagal Registro duomenis Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatais nustatytas tvarka. Vadovaujantis Ligos socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio 6 dalimi, teisę gauti ligos išmoką turi neturintys darbo ar tarnybos santykių asmenys, jeigu jie turi šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą stažą, o laikinasis nedarbingumas prasidėjo laikotarpiu, kuriuo šie asmenys laikomi apdraustaisiais asmenimis. Pagal įstatymo 3 straipsnio 6 dalį asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą, priskiriami neturintiems darbo ar tarnybos santykių asmenims, taigi, ligos išmoka šiems asmenims skiriama jeigu jie atitinka Ligos socialinio draudimo statymo 8 straipsnio 6 dalyje nurodytus sąlygas. Individualią veiklą vykdantys asmenys laikomi apdraustaisiais, jeigu jie Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais iki pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos yra sumokėję ligos socialinio draudimo įmokas už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš kalendorinį mėnesį, kurį jie įgijo teisę į ligos išmoką (Ligos socialinio draudimo įstatymo 4 str. 4 d. 1 p.).
Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad M. D. individualią veiklą vykdė laikotarpiu nuo 2013-07-15 iki (duomenys neskelbtini), o nuo 2022-12-01 M. D. sulaukė pensinio amžiaus ir vadovaujantis Socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų galėjo nemokėti, kadangi gavo socialinio draudimo senatvės pensiją. Taip pat neginčijama, kad M. D., kaip asmuo vykdantis individualią veiklą, 2023 metais VSD įmokų nemokėjo ir SAV pranešimų Fondo valdybos Vilniaus skyriui neteikė.
Atsižvelgiant į tai, kad M. D. 2023 metais VSD įmokų nemokėjo ir SAV pranešimų Fondo valdybos Vilniaus skyriui neteikė, ji laikinojo nedarbingumo pradžios dieną 2023-06-13 nebuvo draudžiama ligos socialiniu draudimu, nes Socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais iki pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos nebuvo sumokėjusi valstybinio socialinio draudimo įmokų ligos socialiniam draudimui už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš kalendorinį mėnesį, kurį ji įgijo teisę į ligos išmoką (Ligos socialinio draudimo įstatymo 4 str. 4 d. 1 p., 8 str. 1 d. 1 p., 8 str. 6 d.). Dėl šių priežasčių pareiškėjo argumentai, kad M. D. buvo apdrausta ligos socialiniu draudimu, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
Kaip jau minėta, jei individualią veiklą vykdantys asmenys, valstybinio socialinio draudimo įmokas moka avansu kas mėnesį, SAV pranešimus draudėjas privalo pateikti pasibaigus kalendoriniam mėnesiui už kurį sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, iki kito mėnesio 15 dienos, o jei įmokos mokamos pasibaigus kalendoriniams metams, SAV pranešimus draudėjas privalo pateikti pasibaigus kalendoriniams metams ne vėliau kaip iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos (Taisyklių 9 punktas). Metinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2023 metus pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinė diena buvo 2024-05-02, todėl ir valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruotos individualios veiklos pajamų metinės sumos turėjo būti sumokėtos ir SAV pranešimai pateikti iki 2024-05-02.
Atsižvelgiant į prieš tai aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, teismo vertinimu, Fondo valdybos Vilniaus skyrius bei Fondo valdyba, nustatę, kad SAV pranešimas už 2023 metus pateiktas 2024-05-10, o 622,05 Eur suma, kurią pareiškėjas prašė užskaityti M. D. į Valstybinio socialinio draudimo biudžetą sumokėta 2024-05-08, t. y. po metinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2023 metus pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos (Taisyklių 5,9 p.), t. y. pavėluotai, pagrįstai ir teisėtai ginčijamais sprendimais atsisakė priimti 2024-05-10 pateiktą SAV pranešimą ir į Registrą įrašyti 2024-05-08 pareiškėjo sumokėtą 622,05 Eur sumą. Įvertinus, kad laikinojo nedarbingumo pradžios dieną 2023-06-13 M. D. nebuvo draudžiama ligos socialiniu draudimu, atsakovas pagrįstai ir teisėtai atsisakė apskaičiuoti ir skirti ligos išmoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2023-06-13 iki (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjo argumentai, kad pagal Socialinio draudimo įstatymą, tuo atveju, jeigu įmokos sumokamos pavėluotai, skaičiuojami delspinigiai, vadinasi pareiga mokėti įmokas nepasibaigia suėjus gegužės 2 d., dėl ko nepasibaigia ir Fondo valdybos skyriaus pareiga išmokėti ligos išmoką, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nei M. D., nei pareiškėjas neturėjo jokios pareigos mokėti VSD įmokas, nes kaip jau minėta, 2022-12-01 M. D. sulaukė pensinio amžiaus ir vadovaujantis Socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, valstybinio socialinio draudimo įmokų galėjo nemokėti, kadangi gavo socialinio draudimo senatvės pensiją. M. D. turėjo teisę, bet ne pareigą mokėti VSD įmokas, kuria ji savo valia ir rizika nepasinaudojo, todėl ir jokie delspinigiai už nesumokėtas įmokas šiuo atveju negali būti skaičiuojami.
Pareiškėjo argumentai, kad atsakovas formaliai pritaikė teisės aktus, neįsigilino į esamą situaciją, jog pareiškėjas iš VMI duomenis apie mokėtinas VSD įmokas už mirusią M. D., gavo po gegužės 2 d., dėl ko negalėjo nustatytais terminais pateikti SAV pranešimą bei sumokėti įmoką už mirusį asmenį M. D., nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingi.
Teismas pažymi, kad pareiškėjas yra mirusios M. D. teisių ir pareigų perėmėjas, dėl ko jis galėjo paveldėti tik tas teises ir pareigas, kurias mirties dieną turėjo M. D.. M. D., pagal prieš tai aptartą teisinį reglamentavimą, turėjo teisę (ne pareigą) sumokėti socialinio draudimo įmokas ir pateikti SAV pranešimą pasibaigus kalendoriniams metams ne vėliau kaip iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos (2024 m. gegužės 2 d.). Teisės vėliau sumokėti socialinio draudimo įmokas bei pateikti minimus duomenis M. D. neturėjo. Vadinasi pareiškėjas, priėmęs palikimą pagal įstatymą, paveldėjo teisę šiuos veiksmus atlikti taip pat iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos, t. y. pareiškėjas negalėjo paveldėti daugiau teisių, nei turėjo pati mirusioji, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių jis negalėjo laiku - iki 2024 m. gegužės 2 d. pateikti reikalaujamų duomenų, neturi jokios teisinės reikšmės.
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, kad Fondo valdybos Vilniaus skyrius bei Fondo valdyba privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo, sumokėjimo ir priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus, todėl naikinti šiuos sprendimus nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundžiamus sprendimus pripažinus teisėtais ir pagrįstais, nėra pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, todėl skundo reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.