Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal O. L. patikslintą ieškinį atsakovui Š. L., trečiajam asmeniui G. J. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė patikslintu ieškiniu (t. 3, b.l. 18-22) pareiškė reikalavimą padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą, t.y. ieškovės asmeninėn nuosavybėn perduoti ½ 0,3592 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. 5634-0008-0242), esančio Šaltinio g. 5, Kretingos m., ir 1/3 dalį 444,82 kv.m ploto gyvenamojo namo (unikalus Nr. 5694-8001-3014), esančio ten pat, o atsakovo asmeninėn nuosavybėn perduoti UAB „ECO energy technology (LT)“, į.k. 301854711, 100 vnt. 100,00 Lt nominalios vertės paprastųjų vardinių akcijų, kurių bendra vertė 10000,00 Lt bei 45000,00 Lt piniginių lėšų. Taip pat prašė pripažinti, kad 2009-03-02 Paskolos sutartimi, sudaryta tarp trečiojo asmens ir atsakovo, prisiimti įsipareigojimai yra asmeninė atsakovo prievolė. Taip pat prašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad nekilnojamasis turtas yra naudojamas kartu su kitais bendrasavininkiais ir nėra galimybės šių nekilnojamųjų daiktų padalinti į atskirus nekilnojamojo turto objektus, be to, jos dalyje gyvena 2 vaikai, pats atsakovas namuose negyvena, šeima nesirūpino ir nepadėjo išlaikyti vaikų. Taip pat nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo žodinis susitarimas dėl santuokoje įgyto turto pasidalinimo, t.y. ieškovė sutiko sudaryti atsakovo artimiesiems giminaičiams naudingus akcijų dovanojimo sandorius, kurių bendra vertė 1089800,00 Lt, o atsakovas sutiko, kad ištuokos atveju ieškovei atitektų visas nekilnojamasis turtas neišmokant jam jokios piniginės kompensacijos. Paskola trečiajam asmeniui turi būti pripažinta kaip asmeninė atsakovo prievolė, nes ieškovė sutikimo paskolai imti nedavė, apie paskolos sandorį ir jo sąlygas nežinojo, atsakovas nuslėpė gautas pajamas nuo šeimos, be to, pinigai nebuvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti.

Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

Tretysis asmuo atsiliepimo į patikslintą ieškinį teismui nepateikė, tačiau savo pastabas išdėstė rašytiniuose paaiškinimuose, kuriuose nurodė, kad su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutinka. Taip pat mano, kad ieškovės vardu registruotas automobilis „N. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalintas kartu su kitu šalių turimu turtu.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. 2005-11-22 Akcijų dovanojimo sutartimis Nr. 1-22 Š. L. ir O. L. savo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomas UAB „Laverta“ 10898 vnt. 100,00 Lt vertės paprastąsias vardines akcijas (bendra vertė 1089800,00 Lt) padovanojo G. L. (t. 3, b.l. 68-89). 2009-01-24 Akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi Š. L. ir O. L. savo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomas UAB „Luckaus transportas“ 1700 vnt. 100,00 Lt vertės paprastąsias vardines akcijas pardavė G. L. už 45000,00 Lt (t. 3, b.l. 67). 2010-02-05 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-46-206/2010 santuoka tarp Š. L. ir O. L. nutraukta, padalintas santuokos metu įgytas turtas, nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta bei priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui (t. 1, b.l. 94). 2010-04-23 Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-640-154/2010 priėmė sprendimą už akių, kuriuo iš atsakovo Š. L. priteisė ieškovės G. J. naudai 150000,00 Lt skolą, 9073,97 Lt palūkanų, 18900,00 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (177973,97 Lt), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2010-02-08 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 5479,37 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 2, b.l. 8-9). 2010-06-22 G. J. Kretingos rajono apylinkės teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-46-206/2010 (t. 2., b.l. 3-4). 2010-09-13 Kretingos rajono apylinkės teismas nutartimi tenkino G. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-46-206/2010 (t. 2, b.l. 32-34). 2012-02-01 VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis O. L. vardu įregistruota nuosavybės teisė į ½ 0,3592 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg, Nr. (duomenys neskelbtini), 1998-10-19 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P56/98-0341), esančio Šaltinio g. 5, Kretingos m., ir 1/3 dalį 444,82 kv.m ploto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 1997-07-10 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 4032), esančio ten pat (t. 2, b.l. 125-127). 2012-02-03 VĮ „Registrų centras“ duomenimis iš Juridinių asmenų registro UAB „ECO energy technology (LT)“ įstatinio kapitalo dydis 10000,00 Lt, kurį sudaro 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų 100,00 Lt vertės (t. 3., b.l. 132-134). Iš 2012-04-24 UAB „OberHaus“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos nustatyta, kad 0,3592 ha žemės sklypo esančio adresu Šaltinio g. 5, Kretinga, ir ten pat esančio gyvenamojo namo vertė 680000,00 Lt (t. 3, b.l. 23-66). 2012-06-09 VĮ „Regitra“ Kauno filialas duomenimis Š. L. vardu registruotų transporto priemonių nėra, O. L. vardu nuo 2011-08-06 registruota transporto priemonė „N. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 178 str. suformuluota bendra įrodinėjimo taisykle, ieškovė turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, atsakovas – atsiliepimo į ieškinį faktinį pagrindą. Ieškovė savo ieškinį grindžia 2005-11-22 Akcijų dovanojimo sutartimis Nr. 1-22, 2009-01-24 Akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi, kuriose užfiksuota, kad Š. L. ir O. L. savo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomas paprastąsias vardines akcijas padovanojo G. L., o dalį jų pardavė G. L. už 45000,00 Lt. Šiuo atveju atsakovas minėtas sutartis pripažįsta ir jų neginčija.

Ieškovė prašo atsakovo asmeninėn nuosavybėn perduoti 45000,00 Lt piniginių lėšų, kurios buvo gautos 2009-01-24 Akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovei ir atsakovui savo akcijas pardavus G. L. (t. 3, b.l. 67). Šis sutartis yra nenuginčyta, todėl galiojanti. Įvertinus tai, kad šių piniginių lėšų buvę sutuoktiniai realiai neturi, kaip pripažino pats atsakovas teismo posėdžio metu, kad gautus pinigus išleido ir panaudojo savo nuožiūra, todėl šis reikalavimas negali būti tenkinamas.

Lietuvos Respublikos CK 3.88 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal to paties straipsnio 2 d. preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šalys santuokos metu įgijo: ½ dalis 0,3592 ha žemės sklypo esančio adresu Šaltinio g. 5, Kretinga, kurio vertė 75000,00 Lt , 1/3 dalis gyvenamojo namo, esančio adresu Šaltinio g. 5, Kretingos m., kurio vertė 176666,67 Lt (t. 3, b.l. 23-66), UAB „ECO energy technology (LT)“, į.k. 301854711, kurios įstatinis kapitalas 10000,00 Lt (t. 2, b.l. 132-134). Esant aukščiau nurodytam teisiniam reglamentavimui bei įvertinus tai, kad nekilnojamasis turtas įgytas ginčo šalių santuokos metu, be to, atsakovui nepaneigus Lietuvos Respublikos CK 3.88 str. 2 d. įtvirtintos prezumpcijos, pripažintina, kad šis nekilnojamasis turtas priklauso šalims bendrąja jungtine sutuoktinių teise. Viso dalintino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertė – 261666,67 Lt. Atsakovas turi kreditorinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui, bendrų kreditorių ieškovė ir atsakovas neturi.

Bylos nagrinėjamo metu ieškovė nurodė UAB „ECO energy technology (LT)“ akcijų vertę, pateikė išrašus iš Juridinių asmenų registro, o atsakovas su nurodyta verte iš esmės sutiko, tikslinti atsisakė, nors pripažino, kad šiai dienai realiai šių akcijų vertė gali būti ženkliai mažesnė. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų būti aktyvus ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl teismas pagrįstai vadovaujasi tais duomenimis, kuriuos nustatė iš šalių pateiktų dokumentų.

Nustatytą bendrą turtą teismas padalija sutuoktiniams vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.118 str. 2 ir 4 d. bei taikydamas šias teisės normas sistemiškai su kitomis Lietuvos Respublikos CK normomis (Lietuvos Respublikos CK 3.1 str.) bei vadovaudamasis proceso teisės normomis (Lietuvos Respublikos CPK 375 str. 2 d.). Įstatymas numato, kad padalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių (Lietuvos Respublikos CK 1.5 str., 1.137 str.). Lietuvos Respublikos CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Ieškovė nurodė, kad buvusių sutuoktinių santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas yra naudojamas kartu su kitais bendrasavininkiais ir nėra galimybės šių nekilnojamųjų daiktų padalinti į atskirus nekilnojamojo turto objektus, be to, gyvenimas kartu su atsakovu yra neįmanomas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad šalių santykiai būtų konfliktiški. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tai, kad gyvenamojo namo nebūtų galima eksploatuoti padalinant jį ginčo šalims po ½ dalį.

Ieškovė nurodo, kad sutiko sudaryti atsakovo artimiesiems giminaičiams naudingus akcijų dovanojimo sandorius, kurių bendra vertė 1089800,00 Lt, su sąlyga, kad ištuokos atveju ieškovei atitektų visas nekilnojamasis turtas neišmokant atsakovui jokios piniginės kompensacijos. Mano, kad atsakovui ir jo šeimai buvo suteiktas didesnis finansinis pranašumas, kas leidžia teismui nukrypti nuo sutuoktinių turto padalijimo lygių dalių principo. Šiuo atveju reikšminga tai, kad akcijų dovanojimo sutartys nėra nuginčytos, todėl galiojančios bei išreiškiančios ieškovės tikrąją valią, o įrodymų, liudijančių ginčo šalių susitarimą dėl turto pasidalijimo ateityje, šalys į bylą nepateikė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas Lietuvos Respublikos CK 3.123 str. taikymo praktiką yra išaiškinęs, kad taikant Lietuvos Respublikos CK 3.123 str. 1 d. normas neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009). Taigi, vien tik faktai, kad atsakovas namuose negyvena, šeima nesirūpino ir nepadėjo išlaikyti vaikų, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Be to, ieškovės nurodytas aplinkybes apie tai, kad atsakovas šeima nesirūpino ir nepadėjo išlaikyti vaikų, paneigia byloje trečiojo asmens pateikti įrodymai apie tai, kad ginčo šalys kartu atostogavo ir vyko į užsienio šalis. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju nukrypus nuo bendro turto lygių dalių principo ir atsakovui pripažinus asmeninę nuosavybę į šiai dienai neaiškios vertės akcijas bei realiai neegzistuojančias pinigines lėšas, trečiajam asmeniui neliktų turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009.).

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (Lietuvos Respublikos CK 3.117 str. 1 d.). Šia prezumpcija padalydamas bendrą turtą teismas ir vadovaujasi, nes bylos nagrinėjimo metu nenustatė Lietuvos Respublikos CK 3.123 str. nurodytų pagrindų, o šalys teismui nepateikė įrodymų, kurie leistų teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį (Lietuvos Respublikos CPK 111 str.). Šiuo atveju, teismas laiko reikšmingu tai, kad nukrypimas nuo bendro turto lygių dalių principo pakankamai neužtikrintų trečiojo asmens teisėtų lūkesčių ir interesų bei padidintų 2010-04-23 Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-640-154/2010 sprendimo už akių neįvykdymo riziką.

Nagrinėjamoje byloje teismui tinkamai paskirsčius įrodinėjimo naštą tarp bylos šalių bei, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos CPK 185 str. reikalavimų, išsamiai, siekiant padaryti konkrečias išvadas dėl įrodinėjimo dalyko, įvertinus byloje apklaustų asmenų parodymus, išanalizavus šalių pateiktus rašytinius įrodymus, nurodant, kurie įrodymai pripažinti tinkamais, pagrindžiančiais ieškovės O. L. reikalavimus, o kurie – atmestini, teismas daro išvadą, kad ieškovės ir atsakovo santuokos metu įgytas turtas turi būti padalintas lygiomis dalimis. Pažymėtina, kad teismo sprendimas padalinti santuokoje įgytą turtą nenukrypstant nuo lygių dalių principo, neužkerta kelio buvusiems sutuoktiniams susitarti dėl padalinto nekilnojamojo turto naudojimo ateityje (viena ginčo šalis savo dalį gali parduoti kitai šaliai, išnuomoti jį ir pan.).

Ieškovė prašo pripažinti, kad 2009-03-02 Paskolos sutartimi, sudaryta tarp trečiojo asmens ir atsakovo, prisiimti įsipareigojimai yra asmeninė atsakovo prievolė. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2010-04-23 Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-640-154/2010 sprendimu už akių iš atsakovo priteisė skolą, palūkanas, delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas trečiojo asmens naudai (t. 2, b.l. 8-9), t.y. trečiojo asmens reikalavimas buvo pareikštas vienam iš sutuoktinių kaip asmeninė prievolė. Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir perduotas antstolių kontorai vykdymui, todėl spręsti klausimo dėl tos pačios prievolės pobūdžio nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos CK 3.89 str. 1 d. 5 p.).

Tretysis asmuo prašo ieškovės vardu registruotą automobilį „N. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti jį kartu su kitu šalių turimu turtu. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonę ieškovė įsigijo po to, kai santuoka tarp šalių buvo nutraukta, ir byloje nėra jokių duomenų, kad už šį turtą būtų sumokėjęs atsakovas ar bent iš dalies prisidėjęs prie jo įsigijimo, todėl spręsti klausimo dėl šio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos CK 3.89 str. 1 d. 7 p.).

Viso dalintino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertė – 261666,67 Lt, todėl žyminis mokestis, mokėtinas už reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, šioje byloje yra 6233,00 Lt (iš abiejų ginčo šalių po 3116,50 Lt) (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Iš atsakovo taip pat turi būti išieškota 131,00 Lt žyminio mokesčio dalyje dėl santuokos nutraukimo ir 144,00 Lt – dalyje dėl išlaikymo priteisimo civilinėje byloje Nr. N2-46-206/2010 pagal 2010-02-05 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą, t.y. viso 3391,50 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje Nr. N2-46-206/2010 buvo išduotas vykdomasis raštas (t. 1, b.l. 104) dėl 575,00 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš atsakovo, todėl ši suma išskaičiuojama iš atsakovo priteistinos sumos (3391,50 – 575,00 = 2816,50 Lt). Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad ieškovė, kreipdamasis į Kretingos rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir vaiko išlaikymo priteisimo, sumokėjo 131,00 Lt (t. 1, b.l. 11), 400,00 Lt (t. 1, b.l. 12), 1000,00 Lt (t. 1, b.l. 55), 1661,00 Lt (t. 1, b.l. 100), taip pat paduodama apeliacinį skundą, sumokėjo 133,00 Lt (t. 2., b.l. 91) t.y. viso 3325,00 Lt žyminio mokesčio (3325,00 – 3116,50 = 208,50 Lt). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 87 str. 1 d. 1 p., ieškovei grąžintina 208,50 Lt žyminio mokesčio permoka.

Pagal į civilinę bylą pateiktą mokėjimo kvitą nustatyta, kad tretysis asmuo, kreipdamasis į Kretingos rajono apylinkės teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo sumokėjo 132,00 Lt žyminio mokesčio (t. 2, b.l. 5), kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 3 d., priteistinas iš ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis trečiojo asmens naudai.

Kiti šalių išdėstyti argumentai ir byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 str., 270 str., 385 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir nustatyti, kad O. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Š. L., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis priklauso:

1. ½ 0,3592 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg, Nr. (duomenys neskelbtini), 1998-10-19 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P56/98-0341), esančio Šaltinio g. 5, Kretingos m.;

2. 1/3 dalis 444,82 kv.m ploto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 1997-07-10 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 4032), esančio Šaltinio g. 5, Kretingos m.;

3. UAB „ECO energy technology (LT)“, į.k. 301854711, buveinės adresas Gumbinės g. 92, Šiaulių m., 100 vnt. 100,00 Lt nominalios vertės paprastųjų vardinių akcijų, kurių bendra vertė 10000,00 Lt.

Priteisti iš Š. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 2816,50 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus šešiolika litų ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) valstybės naudai. Valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, a.s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, b.k. 73000.

Priteisti iš O. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Š. L., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 66,00 Lt (šešiasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

O. L., a.k. (duomenys neskelbtini) grąžinti 208,50 Lt (du šimtus aštuonis litus ir 50 ct) žyminio mokesčio, pavedant tai atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos miesto apylinkės teismą.