Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Luminor Bank, AB, ieškinį atsakovams UAB „Chemusas“ ir G. K. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo – A. K. (A. K.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškinyje nurodyta, kad pradinis kreditorius Nordea Bank AB ir kredito gavėjas (trečiasis asmuo) 2005 m. rugpjūčio 12 d. sudarė kreditavimo sutartį. Ši sutartis vėliau pakeista keturis kartus. Pradinis kreditorius ir atsakovė 2005 m. rugpjūčio 12 d. sudarė laidavimo sutartį. Kreditorius ir atsakovas 2010 m. liepos 26 d. taip pat sudarė laidavimo sutartį. Pagal nurodytas sutartis atsakovai įsipareigojo solidariai atsakyti už tai, kad trečiasis asmuo tinkam įvykdys kreditavimo sutartį. Ieškovas perėmė pradinio kreditoriaus teises ir pareigas. Trečiasis asmuo netinkamai vykdė įsipareigojimus. Bankas 2011 m. lapkričio 10 d. pranešimu informavo kredito gavėją ir atsakovus, kad kreditavimo sutartis nutraukta nuo 2011 m. lapkričio 25 d. Bankas 2011 m. gruodžio 5 d. reikalavimais pareikalavo, kad laiduotojai per papildomą terminą iki 2011 m. gruodžio 21 d. sumokėtų skolą. Bankui įkeistas turtas parduotas, bet skola iki galo nepadengta. Ieškinyje nurodyta, kad trečiasis asmuo negrąžino 156 902,81 Eur kredito, nesumokėjo 355 564,60 Eur įsipareigojimų neįvykdymo palūkanų. Ieškovė palūkanas paskaičiavo už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d. (už penkerius metus iki ieškinio padavimo teisme). Pagal kreditavimo sutarties 8.2 punktą, 16 proc. metinės kompensacinės palūkanos (jos atitinka 0,043 proc. per dieną) skaičiuojamos iki tol, kol skola bus iki galo padengta.

4. Teismo posėdyje ieškovo atstovė prašė tenkinti ieškinį, rėmėsi jame išdėstytais argumentais, papildomai nurodė, kad trečiajam asmeniui ir atsakovams tiko kreditavimo sutartyje nustatytas 16 proc. palūkanų dydis, kai reikėjo gauti kreditą. Atstovė atkreipė dėmesį į tai, kad, pardavus įkeistą turtą, gautos lėšos panaudotos pirmiausia kreditui grąžinti, po to – palūkanoms sumokėti. Kreditorius turėjo teisę pasielgti priešingai, bet to nepadarė, siekė, kad skola nedidėtų. 2017 m. spalio 1 d. pasikeitė bankas, nes perleistas verslas. Kreditorius neturi esminės reikšmės skolininkams. Perleidžiant verslą, nereikia skolininkų sutikimo. Tai aptarta taip pat ir laidavimo sutartyse. Atsakovai žinojo, kad pasikeitė kreditorius. Tą patvirtina teismo nutartis pakeisti išieškotoją vykdymo procese ir antstolio raštas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pradinis kreditorius Nordea Bank AB ir kredito gavėjas (trečiasis asmuo) 2005 m. rugpjūčio 12 d. sudarė kreditavimo sutartį. Ši sutartis vėliau pakeista keturis kartus. Bankas trečiajam asmeniui suteikė 610 889,08 Eur kreditą. Pradinis kreditorius ir atsakovai 2005 m. rugpjūčio 12 d. bei 2010 m. liepos 26 d. sudarė laidavimo sutartis. Pagal jas atsakovai įsipareigojo solidariai atsakyti už tai, kad trečiasis asmuo tinkamai įvykdys kreditavimo sutartį.

6. Trečiasis asmuo netinkamai vykdė įsipareigojimus. Bankas 2011 m. lapkričio 10 d. pranešimu informavo kredito gavėją ir atsakovus, kad kreditavimo sutartis nutraukta nuo 2011 m. lapkričio 25 d. Bankas 2011 m. gruodžio 5 d. reikalavimais pareikalavo, kad laiduotojai per papildomą terminą iki 2011 m. gruodžio 21 d. sumokėtų skolą. Bankui įkeistas turtas parduotas, bet skola iki galo nepadengta. Ieškinyje nurodyta, kad trečiasis asmuo negrąžino 156 902,81 Eur kredito, nesumokėjo 355 564,60 Eur įsipareigojimų neįvykdymo palūkanų.

8. Atsakovai teigia, kad ieškovas neturi teisės reikalauti grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas, nes jis – netinkamas subjektas. Ši atsakovo pozicija nepagrįsta. Ieškovas pateikė į bylą jo ir Nordea Bank AB 2017 m. spalio 1 d. sudarytą verslo perleidimo sutartį. Pagal ją Nordea Bank AB perleido ieškovui taip pat ir reikalavimo teisę, atsiradusią pagal su trečiuoju asmeniu sudarytą 2005 m. rugpjūčio 12 d. kreditavimo sutartį ir laidavimo sutartis, kuriomis atsakovai laidavo už trečiojo asmens prievolę grąžinti kreditą (T. 1. B. l. 125).

9. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Vadovaujantis CK 6.101 straipsnio 2 dalimi, reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. CK 6.101 straipsnio 5 dalyje atkartota to paties straipsnio 1 dalyje įtvirtina taisyklė, kad be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės.

10. Atsakovai nurodė, kad jiems pradinis kreditorius buvo esminę reikšmę turintis asmuo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovai neįrodė, jog pradinis kreditorius jiems turėjo esminės reikšmės. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra situacija, kai įvyko banko verslo perėmimas ir vienas subjektas perdavė kitam šį verslą. Ieškovas vykdo iš pradinio kreditoriaus perimtą banko veiklą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja pradinis kreditorius neturėjo atsakovams esminės reikšmės, todėl pradinis kreditorius turėjo teisę perleisti reikalavimo teisę ieškovui. Nurodytai cesijai nereikėjo trečiojo asmens atsakovų sutikimo, t. y. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatytas skolininko sutikimas, kad reikalavimas būtų perleistas, kaip sąlyga panaudoti reikalavimo perleidimo faktą prieš skolininką netaikoma. Taigi ieškovas turi teisę reikšti ieškinį atsakovams dėl skolos ir palūkanų priteisimo, nes perėmė pradinio kreditoriaus teises ir pareigas pagal trečiojo asmens sudarytą kreditavimo sutartį ir atsakovų sudarytas laidavimo sutartis (CK 6.101 straipsnio1, 2 dalys, 6.103 straipsnis).

11. Atsakovai teigia, kad ieškovas nepagrįstai jiems reiškia reikalavimą taip pat ir dėl to, jog jie neinformuoti apie reikalavimo perleidimo faktą.

12. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Pagal CK 6.109 straipsnio 5 dalį, pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikomas sutarties dėl reikalavimo perleidimo perdavimas naujajam kreditoriui ir šios sutarties pateikimas skolininkui. Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį.

13. Pažymėtina, kad CK 6.109 straipsnyje reglamentuoto pranešimo apie reikalavimo perleidimą tikslai yra išvengti dvigubo prievolės įvykdymo (pradiniam kreditoriui ir naujajam), taip pat siekis išsaugoti skolininkui galimybę reikšti tokius pat atsikirtimus naujajam kreditoriui, kaip ir pradiniam. Aiškindamas cesijos teisinius santykius reglamentuojančias prievolių teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad, kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas, kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė informuota vykdymo procese apie išieškotojo pakeitimą (antstolio Irmanto Gaidelio 2017 m. lapkričio 15 d. patvarkymas dėl šalies pakeitimo; vykdomoji byla Nr. 0008/13/01744). Be to, prie nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio pridėta verslo perleidimo sutartis. Ji įteikta atsakovams. Teismas sprendžia, kad atsakovams pranešta apie reikalavimo perleidimą ir jie žino apie šį faktą, todėl privalo įvykdyti reikalavimą ieškovui, kaip naujajam kreditoriui (CK 6.109 straipsnio 7 dalis).

15. Atsakovai teigia, kad ieškovo paskaičiuotų palūkanų dydis neprotingai didelis, todėl prašo teismo sumažinti palūkanas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Ieškovė palūkanas paskaičiavo už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d. (už penkerius metus iki ieškinio padavimo teisme). 2005 m. rugpjūčio 12 d. kreditavimo sutarties 8.2 punkte nustatytas 16 proc. metinių palūkanų už netinkamą įsipareigojimų vykdymą (kompensacinių palūkanų) dydis. Taigi kredito gavėjas ir davėjas sutartyje susitarė dėl kitokio negu CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytas palūkanų dydžio. Kreditavimo sutartyje nustatytas 16 proc. metinių palūkanų dydis atitinka 0,043 proc. per dieną dydį. Nurodytas palūkanų dydis neviršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje ir Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje nustatyto 0,05 proc. nuo pradelstos sumos už kiekvieną pradelstą dieną netesybų dydžio. Taigi kreditavimo sutarties šalių nustatytas kompensacinių palūkanų dydis neprieštarauja įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams, todėl nėra pagrindo jų mažinti. Lėšas, gautas pardavus hipoteka įkeistą turtą, kuriuo buvo užtikrinta trečiojo asmens prievolė grąžinti kreditą, paskyrė negrąžintam kreditui atgauti, t. y. pagrindinei prievolei įvykdyti. Dėl to nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kai negrąžinto kredito likutis ženkliai mažesnis už prašomas priteisti kompensacines palūkanas. Pažymėtina, kad kreditorius, remdamasis CK 6.54 straipsnyje nustatyta įmokų paskirstymo tvarka, turėjo teisę už parduotą turtą gautas lėšas paskirti pirma palūkanoms mokėti, po pagrindinei prievolei įvykdyti, bet pasielgė priešingai. Tokia kreditoriaus pasirinkta gautų lėšų paskirstymo tvarka buvo naudinga skolininkams, nes nuo sumažinto negrąžinto kredito sumos skaičiuojamų palūkanų dydis taip pat mažesnis. Teismas daro išvadą, kad ieškovas pagrįstai prašo iš atsakovų priteisti 355 364,60 Eur palūkanų.

16. Dėl visų pirmiau šiame sprendime išdėstytų priežasčių teismas konstatuoja, kad ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas – ieškovui iš atsakovų solidariai priteistina 156 902,81 Eur negrąžinto kredito, 355 364,60 Eur nesumokėtų palūkanų, iš viso – 512 267,41 Eur skola. Taip pat ieškovei iš atsakovų solidariai priteistinos 16 proc. metinės palūkanos už priteistą 156 902,81 Eur sumą ir 5 proc. metinės palūkanos už priteistą 355 364,60 Eur sumą. Palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

17. Ieškovas prašo priteisti 4855 Eur žyminio mokesčio ir 979,47 Eur išlaidų už advokato pagalbą, iš viso – 5834,47 Eur. Patenkinus ieškinį, ieškovui iš kiekvieno atsakovo priteistina po 2917,35 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265–268 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį.

Priteisti ieškovui Luminor Bank AB (kodas 112029270) solidariai iš atsakovų G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Chemusas“ (kodas 126343352) 512 267,41 Eur (penkių šimtų dvylikos tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt septynių eurų 41 ct) skolą, 16 proc. metines palūkanas už priteistą 156 902,81 Eur (vieno šimto penkiasdešimt šešių tūkstančių devynių šimtų dviejų eurų 81 ct) sumą ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą 355 364,60 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt penkių tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt keturių eurų 60 ct) sumą. Palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui Luminor Bank AB (kodas 112029270) iš atsakovų G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Chemusas“ (kodas 126343352) po 2917,35 Eur (du tūkstančius devynis šimtus septyniolika eurų 35 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.