- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-17
- Bylos Nr.
- 2A-566-611/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pirm.), Andžej Maciejevski (pran.), Neringa Švedienė
- Atsakovas
- L. L.
- Ieškovas
- G. L.
- Išvadą teikia
- Vaikų teisių apsaugos skyrius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovui L. L. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje – Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė G. L., atstovaujama įstatyminės atstovės motinos R. G., kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo L. L. išlaikymą G. L., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt iki jos pilnametystės, bei išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos, viso 14400 Lt. Nurodė, kad ieškovės tėvų santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu, kuriuo nebuvo išspręstas ieškovės išlaikymo klausimas. Po skyrybų ieškovė liko gyventi su motina, pažymėjo, jog vidutiniškai per mėnesį jos poreikių tenkinimui reikia apie 808 Lt. Atsakovas išlaikymo dukrai neteikė nuo santuokos nutraukimo momento.
Atsakovas L. L. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog santuokos nutraukimo metu nebuvo padalintas santuokoje įgytas butas adresu (duomenys neskelbtini). Su ieškovės motina buvo susitaręs, kad atsakovas nereikš jokių pretenzijų į butą, nes tai bus išlaikymo teikimo dukrai forma. Nurodo, jog 2002 m. pardavus atsakovui ir ieškovės motinai priklausiusį butą, buvo išspręstas dukters Gabijos išlaikymo iki pilnametystės klausimas. Taip pat pažymėjo, jog turi tris išlaikytinius – M. L., gim. (duomenys neskelbtini), R. S., gim. (duomenys neskelbtini), dėl kurio tėvystės nuginčijimo užvedė bylą Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme, ir L. S., gim. (duomenys neskelbtini); gauna mažesnes nei minimalias pajamas, kurios yra nepakankamos didelei šeimai išlaikyti, R. S. yra neįgalus, todėl turi specialiųjų poreikių, reikalaujančių didesnių išlaidų. Sutuoktinė R. L. gauna tik motinystės pašalpą ir kitas valstybės išmokas, kurių nepakanka šeimai išlaikyti. Nurodė, jog dukrai pasiruošti į mokyklą nei šiais metais, nei pernai nepadėjo. Nei iki 2008-11-28, nei po 2008-11-28 materialinio išlaikymo dukrai neteikė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui priteisė išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 400 Lt nuo 2008-11-28 iki dukters pilnametystės; priteisė iš atsakovo 12022 Lt išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai už laikotarpį nuo 2005-11-27 iki 2008-11-27; taip pat priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ieškovei ir valstybei. Teismas nustatė, jog abu nepilnametės ieškovės tėvai yra darbingi, darbingumas nei vienam iš jų nėra ribotas, turi po tris išlaikytinius, ieškovės motina turi nekilnojamąjį turtą – šeimos būstą, įgytą jau po santuokos su atsakovu nutraukimo panaudojus suteiktą kreditą. Pažymėjo, jog aplinkybė, kad atsakovo pajamos artimos minimalaus mėnesinio uždarbio dydžiui, neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti išlaikymą nepilnametei dukrai, taip pat pažymėjo, jog ieškovės motina dar užtikrina dukrai ir gyvenamąjį būstą, prie kurio išlaikymo turi prisidėti ir atsakovas. Teismas nustatė, jog ieškovė turi poreikių, susijusių tiek su jos gabumais, tiek su sveikata, o atsakovas, ginčydamas vaiko išlaikymui būtiną sumą, nepateikė nei aiškinimų, nei įrodymų, kokio dydžio išlaikymas būtų pakankamas dukrai išlaikyti pagal nustatytus mergaitės poreikius, kai tuo tarpu ieškovė pateikė teismui detalią vaiko poreikių pinigine išraiška išklotinę. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad, jo turtinė padėtis yra pagrindas nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos išlaikymo priteisimo bylose, antra, jog reikalaujamo išlaikymo jis negali teikti dėl mažų pajamų, trečia, jog dukrai išlaikyti yra pakankama kita suma nei reikalaujama, kurios pakaktų tinkamam, visapusiškam ir pilnavertiškam vaiko auklėjimui, ugdymui bei būtiniausių gyvybiškai svarbių poreikių užtikrinimui, ketvirta, abu nepilnametės tėvai turi po tris išlaikytinius. Teismas atmetė atsakovo teiginius, kad jo turtinė padėtis sunki nurodant, kad atsakovas, žinodamas ir turėdamas pareigą išlaikyti šiuo metu jau tris nepilnamečius vaikus, ir toliau dirba gaudamas tik minimalaus mėnesio atlyginimo dydžio uždarbį, taip pat atmetė atsakovo teiginį, jog nutraukiant santuoką jam priklausanti turto dalis turėjo būti išlaikymas dukrai, kadangi šio teiginio atsakovas neįrodė. Pabrėžė, jog atsakovas, dirbdamas toje pačioje darbovietėje, paėmė kreditą 40 000 Lt sumai, todėl pripažino, kad atsakovas nenurodė tikrųjų savo pajamų. Ištirtų byloje surinktų rašytinių įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad išlaikymas iki ieškinio pateikimo nebuvo teikiamas (LR CPK 178 str., CK 3.200 str.). Teismas pripažino, kad ieškovė įrodė savo reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo fakto buvimo ir patenkino reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus – nuo 2005-11-27 iki 2008-11-27 imtinai (iki kreipimosi į teismą dienos), kas sudaro 12022 Lt.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti dalinai, priteisiant atsakovo dukters išlaikymui periodinėmis išmokomis po 150 Lt kiekvieną mėnesį iki jos pilnametystės; priteisti iš atsakovo 5 400,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą ieškovei už laikotarpį nuo 2005-11-27 iki 2008-11-27. Mano, jog teismo sprendimas yra neobjektyvus, šališkas ir priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas. Teismas vienpusiškai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgė tik į ieškovės įstatyminės atstovės įrodymus ir argumentus, visiškai ignoruodamas atsakovo pateiktus įrodymus. Teismas, vertindamas ieškovės tėvų turtinę padėtį, padarė klaidingas išvadas, konstatuodamas, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo turtinė padėtis yra pagrindas nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nurodydamas, jog apelianto mėnesinės pajamos yra dar mažesnės, atsižvelgiant į SODRAI mokamus mokesčius. Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad galima nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą ir išlaikymo dydis, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (130 Lt). Nesutinka su teismo išvada, jog atsakovą tenkina gaunamas jo darbo užmokestis. Pažymėjo, jog atsakovas turi tik spec. vidurinį išsilavinimą, šiuo metu Lietuvoje yra ekonominė krizė, todėl nėra galimybių susirasti geriau apmokamą darbą. Pabrėžė, jog gyvena Zarasų rajone, o dirba Vilniuje barmenu savaitiniu grafiku – vieną savaitę dirba, o po to turi vieną laisvą. Dėl tokio grafiko apeliantui sudėtinga matytis su dukra, be to, tam trukdo jos motina. Nesutinka su teismo išvada, jog ieškovės atstovė užtikrina ieškovei gyvenamąjį būstą. Nurodo, jog atsakovas nuosavo būsto neturi, o mergaitė teismo sprendimu buvo palikta gyventi su motina, kuri su dabartine šeima gyvena nuosavame būste Vilniuje. Teismas, pabrėždamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, neatsižvelgė į atsakovo dviejų vaikų interesus ir sąlygas. Teismas, priteisdamas ieškovei 400 Lt dydžio išlaikymą, pažeidė vaikų lygybės principą, reiškiantį jų vienodą teisę į išlaikymą, jų balansą ir vertino tik ieškovės įstatyminės atstovės nurodytas aplinkybes. Dėl šių priežasčių negali būti tinkamai tenkinami kitų vaikų minimalūs poreikiai. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovas turi vieną neįgalų vaiką, kuriam reikalingos papildomos vaiko priežiūros išlaidos. Mano, jog ieškovei gali mokėti 150 Lt dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį. Nesutinka su teismo išvada, jog apeliantas nenurodė tikrųjų savo pajamų, kadangi paėmė vartojimo kreditą. Minėtas kreditas buvo paimtas materialinės padėties pagerinimui, įsiskolinimo likvidavimui bei neįgalaus vaiko gydymui ir reabilitacijai. Teismas, priimdamas sprendimą, ignoravo tą aplinkybę, jog kas mėnesį už paimtą paskolą turi mokėti 600 Lt.
Atsiliepimas
Ieškovės įstatyminė atstovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą bei priteisti iš apelianto ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, jog apeliantas nepateikė įrodymų apie pastangas pagerinti savo turtinę padėtį. Be to, atsakovo nurodomi du išlaikytiniai nepilnamečiai yra atsakovo ir jo dabartinės sutuoktinės vaikai, todėl šiems asmenims ir tenka pareiga teikti išlaikymą savo vaikams.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus reglamentuoja LR CK 3.192 str., išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal LR CK 3.198 str. 1 d. teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ir daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Šios teisės normos turi laikomasi ir tuo atveju, kai, nors išlaikymas priteisiamas vienam vaikui, tačiau išlaikymas turi būti teikiamas dviem ir daugiau vaikų. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis minėtose teisės normose išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais LR CK įtvirtintais principais, tarp kurių ir LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintais prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais.
Byloje buvo nustatyta, kad ieškovės tėvai susituokė (duomenys neskelbtini), santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini) (b.l. 70,71). Ieškovė G. L. gimė (duomenys neskelbtini)tėvų santuokos metu. Išlaikymas G. L. iš atsakovo priteistas nebuvo. Ieškovė G. L. ieškiniu 2008-11-27 kreipėsi į teismą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog apelianto dukrai yra suėję beveik 11 metų, iki to laiko atsakovas išlaikymo dukrai neteikė. Apeliantas savo nesutikimą su priteista pirmosios instancijos teismo 400 Lt išlaikymo suma grindžia teiginiais, esą teismas paviršutiniškai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, taip pat vertino tik ieškovės įstatyminės atstovės įrodymus. Apelianto argumentas, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes galėjo priteisti ne mažesnę už minimalų gyvenimo lygį (130 Lt) išlaikymo sumą, taip pat nurodydamas, jog sutinka mokėti dukrai 150 Lt išlaikymo sumą, nagrinėjamo ginčo atveju nėra teisingas. Pažymėtina, jog sprendžiama buvo dėl minimalių nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo, o remiantis susiformavusia teismų praktika laikoma, kad 800 Lt suma yra pakankama patenkinti bent minimalius nepilnamečio vaiko poreikius. Priteistas ieškovei išlaikymo dydis po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra proporcingas vaiko priežiūros išlaidoms ir atsakovo turtinei padėčiai, ieškovės įstatyminė atstovė pateikė detalų vaiko poreikių paskaičiavimą, kurio atsakovas neginčijo (b.l.66-69) – atsakovo dukra mokosi mokykloje, reikalingos išlaidos sveikatos priežiūrai, išlaidos maistui, aprangai, komunalinėms paslaugoms, vaiko ugdymui, laisvalaikiui ir poilsiui. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės įstatyminės atstovės nurodytas aplinkybes, pagrįstai iš dalies tenkino ieškinį, priteisdamas atsakovo vaikui išlaikymą, mokamą po 400 Lt kas mėnesį bei išlaikymo įsiskolinimą. Tuo atveju, kai vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų, į šią aplinkybę taip pat atsižvelgiama, priteisiant išlaikymą vaikams ir taikant LR CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą bei LR CK 3.192 str. įtvirtintą tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. Be to, kadangi nuo lygių dalių principo skirstant išlaikymo pareigą tarp tėvų galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių, tai nustatyti nelygias išlaikymo teikimo dalis būtų pagrindas tik nustačius labai reikšmingą turtinį neatitikimą tarp tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010). Teisėjų kolegija pabrėžia, jog ieškovės motinai tenka ne tik pareiga teikti išlaikymą dukrai, tačiau ir rūpintis kasdieniniais vaiko poreikiais bei priežiūra, aprūpinti ja būstu, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Bylos duomenimis buvo nustatyta, jog atsakovas yra darbingas ir turi tokią pačią galimybę gauti didesnį atlyginimą kaip ir ieškovės įstatyminė atstovė, todėl konstatuojama, jog iš atsakovo ieškovei priteisus 150 Lt dydžio išlaikymą, ieškovės įstatyminei atstovei būtų užkrauta neproporcingai didesnė vaiko išlaikymo našta, nebūtų užtikrinti minimalūs ieškovės poreikiai, o tai pažeistų ieškovės motinos ir atsakovo lygybės ir interesų pusiausvyros principus. Apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės įstatyminė atstovė užtikrina ieškovei gyvenamąjį būstą, yra nelogiški, kadangi byloje buvo nustatyta, jog mergaitė gyvena su motina, šio fakto atsakovas neginčijo.
Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo argumentu, jo pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovo gaunamas mėnesinis atlyginimas jį tenkina. Pažymėtina, jog atsakovas yra darbingas ir sveikas. Apeliantas yra tokio amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), kad gali uždirbti didesnes sumas, nes yra pakankamai gyvenimiškos patirties ir darbo įgūdžių privalantis turėti žmogus. Atmestini jo argumentai, jog dėl esančios ekonominės krizės Lietuvoje jis negali rasti geriau apmokamą darbą, kadangi atsakovas dabartinėje darbovietėje pradėjo dirbti prieš 6 metus, kuomet ekonominė krizė Lietuvoje nebuvo prasidėjusi. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-596/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-189/2009). Atsakovas nepateikė į byla jokių įrodymų, kad stengėsi ar bandė susirasti geriau apmokamą darbą ar kitaip pagerinti savo turtinę padėtį. Teisėjų kolegija nurodo, jog bendravimas su dukra nebuvo sprendžiamas išlaikymo priteisimo byloje, todėl apelianto paaiškinimai dėl bendravimo su dukra nėra teisiškai reikšmingi, todėl nevertinami. Dėl nustatytų aplinkybių konstatuojama, kad yra teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui, mokant po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį, ką pagrįstai pripažino savo sprendime ir pirmosios instancijos teismas.
Apeliantas nurodo, jog jis turi išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, o priteistas išlaikymo dydis pažeidžia kitų vaikų lygiateisiškumą, taip pat turi kreditorinių įsipareigojimų. Pažymėtina, jog tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Atsakovas pats pasirinko savo gyvenimo būdą, todėl jo teiginys, kad jis turi išlaikyti kitus nepilnamečius vaikus, taip pat turi kreditorinių įsipareigojimų, neatleidžia jo visiškai nuo šios pareigos vykdymo, taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ir ieškovės įstatyminė atstovė išlaiko tris nepilnamečius vaikus. Taigi, nagrinėjamu atveju pareigą išlaikyti tris vaikus turi tiek ieškovės motina, tiek atsakovas. Kiti vaikai, kurių tėvais nėra ieškovės motina ar atsakovas, neturi teisinės reikšmės LR CK 3.198 str. 1 d. taikymui, nes tėvai turi pareigą išlaikyti tik savo vaikus. Be to, vaiko išlaikymo poreikiai yra prioritetiniai prieš kitokio pobūdžio išlaidas, įsipareigojimus kitiems kreditoriams. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės motina taip pat turi kreditinių įsipareigojimų kredito įstaigai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kredito atsakovui suteikimas patvirtino jo gerą, o ne kaip atsakovas teigia, blogą turtinę padėtį, nes kredito įstaiga, prieš suteikdama paskolą, vertino atsakovo turtinę padėtį ir galimybę grąžinti paskolą. Atsakovo teiginiai, jog jis ėmė kreditą, norėdamas atiduoti įsiskolinimus ir taip pagerinti savo materialinę padėtį yra nepagrįsti įrodymais, teiginys, jog kreditas buvo paimta neįgalaus sūnaus gydymui taip pat nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Be to, pažymėtina, jog pirmasis kreditas – 30 000 Lt buvo paimtas anksčiau (t.y. 2007-02-19) nei nustatytas apelianto nepilnamečiui sūnui neįgalumas ((duomenys neskelbtini)) (b.l. 46). Pažymėtina ir tai, kad pagal bylos įrodymus atsakovo išlaidos, atsižvelgiant į paskolos įmokų dydį ir išlaikomų vaikų skaičių, kitas minimalias būtinas pragyvenimo išlaidas, yra didesnės nei jo pajamos, o tai reiškia, kad atsakovas atskleidė byloje ne visas gaunamas pajamas. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteistas iš atsakovo išlaikymas ieškovei atitinka atsakovo turtinę padėtį ir ieškovės būtiniausius poreikius, todėl jį mažinti nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentą, kad atsakovas suteikė ieškovei išlaikymą, leisdamas ieškovės motinai R. G. parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jam priklausančios buto dalies kainą paskirdamas ieškovės išlaikymui, nes toks neva buvo jų susitarimas, kadangi atsakovas nepateikė į bylą tokį susitarimą su ieškovės motina patvirtinančių įrodymų. Be to, minėtas butas buvo pirktas pagal (duomenys neskelbtini)pirkimo-pardavimo sutartį, t.y. iki santuokos tarp ieškovės motinos ir atsakovo sudarymo (b.l.86-87, 7), o atsakovas nepaneigė LR CK 3.89 str. 1 d. 1 p. įtvirtintos prezumpcijos, jog iki santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų asmeninė nuosavybė.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš esmės pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 str.).
Remdamasi nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantas nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovei priteistinos pastarosios patirtos advokato pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 150 Lt (b.l. 203), į valstybės biudžetą – 9,85 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d.1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei G. L. iš atsakovo L. L. 150 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo L. L. 9,85 Lt (devynis litus 85 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.