- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-04
- Bylos Nr.
- 2S-1893-464/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-09639-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Pareiškėjas
- AB „SEB lizingas“
- Skolininkas
- UAB „Geltona šviesa“
- Kategorijos
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo AB „SEB lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB „SEB lizingas“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimą, skolininkas UAB „Geltona šviesa“, įkeisto turto savininkė J. J., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
skolininkas UAB „Geltona šviesa“, užtikrindamas įsipareigojimų pagal 2008-02-26 finansinio lizingo sutartį Nr. 2008-020556, kurios įvykdymo terminas 2013-07-30, vykdymą, sutartinės hipotekos lakštu Nr. 01120090000588, 2009-01-15 įregistruotu Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė kreditoriui UAB ,,SEB lizingas“ J. J. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), plotas 0,0911 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 15-17).
Šalies argumentai
Pareiškėjas AB „SEB lizingas“ 2012-06-18 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo (b.l. 1) ir prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto J. J. nuosavybes teisė priklausančio turto.
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2012-06-21 nutartimi (b.l. 35-36) įpareigojo pareiškėją iki 2012-07-10 pašalinti pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo trūkumus. Pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog skolininkui UAB „Geltona šviesa“ yra išsiųstas 2009-05-22 pranešimas Nr. 02-2268 apie 2008-02-26 finansinio lizingo sutarties Nr. 2008-020556 nutraukimą arba patikslinti aplinkybes dėl pranešimo įteikimo skolininkui, pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad apie lizingo sutarties nutraukimą yra tinkamai informuota ir įkeisto daikto savininkė J. J..
Šalies argumentai
Pareiškėjas AB „SEB lizingas“ 2012-07-13 pateikė pareiškimą (b.l. 37-38), kuriuo prašė laikyti trūkumus pašalintais. Nurodė, jog skolininkas UAB „Geltona šviesa“ apie vienašališką sutarties nutraukimą buvo informuotas 2009-05-22 raštu Nr. 02-2268. Tačiau minėto rašto išsiuntimo paštu faktą patvirtinantys dokumentai nėra išlikę. Pažymi, jog po sutarties nutraukimo skolininkas UAB „Geltona šviesa“ grąžino lizingo objektą, šią aplinkybę patvirtina 2009-07-30 šalių pasirašytas priėmimo-perdavimo aktas, kurį iš skolininko pusės pasirašė J. J.. Šis dokumentas patvirtina, jog skolininkas yra informuotas apie sutarties nutraukimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2012-07-31 nutartimi (b.l. 41-42) pareiškėjo 2012-06-14 pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo laikė nepaduotu ir jį grąžino pareiškėjui.
Teismo nuomone, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad apie sutarties nutraukimą skolininkas UAB „Geltona šviesa“ buvo informuotas raštu, o pareiškėjas 2008-02-26 finansinio lizingo sutarties Nr. 2008-020556 nuostatomis apie teisę vienašališkai prieš terminą nutraukti sutartį galės remtis tik pateikęs rašytinius įrodymus, kad skolininkui ir įkeisto daikto savininkei CK 6.218 str. 1 d. nustatyta tvarka buvo įteiktas pranešimas apie sutarties nutraukimą. Teismas sprendė, kad kreditorius nustatytu laiku pareiškimo trūkumų nepašalino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjo AB „SEB lizingas atskiruoju skundu (b.l. 44-45) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-07-31 nutartį ir priimti nutartį parduoti iš varžytinių hipotekos lakštu įkeistą turtą.
Nurodo, jog finansinio lizingo sutartis buvo sudaryta tarp pareiškėjo ir skolininko UAB „Geltona šviesa“. Laikantis įstatyme nustatytos tvarkos pareiškėjas 2009-05-22 raštu Nr. 02-2268 informavo UAB „Geltona šviesa“ apie vienašališką sutarties nutraukimą. Aplinkybę, jog UAB „Geltona šviesa“ buvo informuota apie vienašališką sutarties nutraukimą, patvirtina pareiškėjo pateikti papildomi įrodymai. Apie sutarties nutraukimą turi būti pranešta tik šaliai, su kuria yra sudaryta sutartis. Įstatymas pareigos įspėti apie tokios sutarties nutraukimą ir įkeisto daikto savininką nenumato. Skolininko ir įkeisto daikto savininko tinkamo informavimo faktas tampa svarbus tik tuomet, kai skolininkas ir įkeisto daikto savininkas sutampa – yra vienas ir tas pats asmuo. Hipotekos lakšte nėra nustatyta pareiga apie sutarties nutraukimą informuoti ir įkeisto daikto savininką. Pažymi, jog hipotekos sandoris, sudarytas tarp pareiškėjo, skolininko UAB „Geltona šviesa“ bei įkeisto daikto savininkės J. J., nebuvo nutrauktas, kreditorius tik pasinaudojo savo teise pradėti priverstinį išieškojimą prieš terminą. Įkeisto daikto savininką apie galimą turtą išvaržymą per vieno mėnesio laikotarpį negrąžinus skolos įspėja hipotekos įstaiga.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (338 str.).
Šio atskirojo skundo nagrinėjimui taikytinos CPK normos, galiojusios iki 2011-12-22 Nr. XI-1843 (Žin., 2002, Nr. 36-1340; 2011, Nr. 85-4126) priimto įstatymo (dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 542, 543, 544, 545, 551, 554, 566, 715, 744, 745, 746, 747 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 546, 547, 548, 549, 550, 552, 553, 555, 556, 557, 558, 559, 560, 561, 562, 563, 564, 565, 567, 568, 569 straipsnių pripažinimo netekusiais galios) įsigaliojusio nuo 2012-07-01, kurio 34 str. 3 d., nustato, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtas išieškojimas vykdomas pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. Pareiškimas šioje byloje paduotas dar iki buvusio teisinio reglamentavimo pakeitimo.
Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (tarp jų ir pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos iki 2012-07-01 buvo nustatytos CPK XXXVI skyriuje. Kreditorius, kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius, kartu su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo privalėjo pateikti būtinus įrodymus, kuriais remiantis hipotekos teisėjas būtų galėjęs pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą iš įkeisto turto (CPK 558 str., CK 4.192 str.). Būtent tokius įrodymus - duomenis, jog skolininkui UAB „Geltona šviesa“ bei įkeisto daikto savininkei J. J. buvo išsiųstas/įteiktas pranešimas dėl vienašališko lizingo sutarties nutraukimo, hipotekos teisėja 2012-06-21 nutartimi pareikalavo pateikti, o jų apeliantui nepateikus, 2012-06-18 pareiškimą dėl priverstinės skolos išieškojimo grąžino jį padavusiam asmeniui.
Taigi šioje byloje klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pradėti priverstinį skolos išieškojimą, nagrinėtinas finansinio lizingo sutarties nutraukimo prieš terminą, kaip sąlygos hipotekos kreditoriaus teisei kreiptis dėl skolos išieškojimo, įgyvendinimo kontekste.
Nustatyta, kad 2008-02-26 tarp apelianto (kreditoriaus) UAB „SEB lizingas“ ir skolininko UAB „Geltona šviesa“ buvo sudaryta finansinio lizingo sutartis Nr. 2008-020556 (b.l. 4-14), apeliantas įsipareigojo nupirkti ir perduoti skolininkui naudotis ir valdyti už užmokestį transporto priemonę Schmitz SPR24/L – 13.62 E B (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje nustatytą kainą lizingo objektas pereis skolininkui nuosavybėn. Prievolių pagal lizingo sutartį įvykdymas užtikrintas hipotekos lakštu, identifikavimo kodas Nr. 01120090000588 (b.l. 15-18, 58-61), kuriais buvo įkeistas suinteresuotam asmeniui J. J. nuosavybes teise priklausantis nekilnojamasis turtas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įkeitimo dieną įkainotas 300 000 Lt suma. Apeliantas 2009-02-22 raštu Nr. 02-2269 (b.l. 19-20) informavo skolininką, jog šiam nepaisant įspėjimų ir iki 2009-05-29 nepadengus įsiskolinimo, nuo 2009-06-01 lizingo sutartis nutraukiama bei pareikalavo pristatyti lizingo objektą apelianto nurodytu adresu. Byloje taip pat pateiktas 2009-07-30 priėmimo-perdavimo aktas (b.l. 39), pasirašytas skolininko UAB „Geltona šviesa“ atstovės J. J., patvirtinantis, jog lizinguojamas turtas (transporto priemonė) buvo perduota apeliantui. Apeliantas 2012-06-18 kreipėsi į hipotekos skyriaus teisėją dėl priverstinio skolos išieškojimo CPK 560 str. nustatyta tvarka (b.l. 26-27, 34).
Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto daikto atsiranda tuo atveju, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo nevykdo (CK 4.192 str. 1 d.). Įsipareigojimo (prievolės) įvykdymo terminas privalo būti nurodytas hipotekos lakšte (CK 4.186 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.192 str. 1 d. gali būti taikoma hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipimosi dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukiant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-12-03 nutartis c.b. Nr. 3K-3-1151/2003). Hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-241/2009; 2011-06-15 nutartis c.b. Nr. 3K-7-272/2011). Jei sutarties nutraukimą patvirtinančių įrodymų nepateikta arba iš pateiktų dokumentų matyti, kad sutartis nutraukta pažeidus imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir todėl toks sutarties nutraukimo sandoris yra niekinis (CK 1.178 str. 1 d., 1.80 str. 1 d.), pradėti priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto nėra pagrindo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimą būtų iš anksto pranešta kitai sutarties šaliai, neturi būti aiškinamas tik kaip pranešimo įteikimas asmeniškai. Toks aiškinimas suteiktų sutartį pažeidžiančiai sutarties šaliai nepagrįstą pranašumą ir galėtų skatinti piktnaudžiavimą savo teisėmis. Sutarties šalys privalo bendradarbiauti (CK 6.200 str. 2 d.) ir savo teises įgyvendinti sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-27 nutartis c.b Nr. 3K-3-189/2012).
Kadangi hipotekos santykiai yra bendros civilinių santykių sistemos dalis, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog priimančiam kreditoriaus pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš hipoteka užtikrinto turto hipotekos teisėjui kylanti pareiga patikrinti, ar prie prašymo pradėti įrodymai, patvirtinantys, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukiant ir kad kreditorius laikėsi įstatyme nustatytos privalomos vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos, negali būti aiškinama ir atliekama taip, kad būtų paneigti bendrieji civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai: subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, proporcingumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos ir kt. (CK 1.2 str.). Hipotekos teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str.). Šiuo konkrečiu atveju, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog nebuvo procesinių kliūčių apelianto, inicijuojančio skolos išieškojimą priverstine tvarką, pareiškimo priėmimui. Kaip minėta, apeliantas, siekdamas pagrįsti lizingo sutarties nutraukimo faktą, pateikė teismui 2009-07-30 priėmimo-perdavimo aktą (b.l. 39), patvirtinantį, jog turtas, buvęs 2008-02-26 finansinio lizingo sutarties Nr. 2008-020556 objektu, buvo perduotas apeliantui. Ir nors aktas pasirašytas tik skolininko UAB „Geltona šviesa“ atstovės J. J. bei apelianto įgalioto priimti šį turtą ir saugoti juridinio asmens atstovo, aplinkybė, jog šiuo aktu disponuoja apeliantas, leidžia daryti išvadą apie neabejotinai įvykusį turto perdavimą. Be to, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (b.l. 22-25) patvirtina ir tai, jog šį turtą apeliantas jau realizavo. Minėtų duomenų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog iki nebus ginčijama ar įrodyta priešingai, faktinės bei teisinės prielaidos finansinio lizingo sutartį laikyti nutraukta prieš terminą egzistuoja. Todėl apeliantui pateikus pareiškimą dėl priverstinio visos skolos išieškojimo prieš terminą ir, šalinant teismo nutartimi nustatytus šio pareiškimo trūkumus, papildomai pateikus minėtą turto perdavimo aktą, pirmosios instancijos teismas pakankamo pagrindo pripažinti, kad trūkumai nebuvo ištaisyti ir atsisakyti priimti šį pareiškimą neturėjo.
Pasisakytina ir dėl pirmosios instancijos teismo įpareigojimo pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog apie vienašališką lizingo sutarties nutraukimą yra tinkamai informuota ir įkeisto daikto savininkė. Viena vertus, nustatydamas tokį įpareigojimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2009-12-07 nutartimi c.b. Nr. 2S-1265-464/2009, kadangi joje buvo aptartos kitokios faktinės aplinkybės, susijusios su pranešimo apie vienašališką sutarties nutraukimą įteikimo tvarka – minėtoje byloje, skirtingai nei nagrinėjamos bylos atveju, skolininkas ir įkeistų daiktų savininkas sutapo ir tik šiame kontekste buvo vertinama būtinybė pranešti apie vienašališką sutarties nutraukimą skolininkui (įkeistų daiktų savininkui). Be to, toje byloje aptariami klausimai buvo vertinami tik jau priėmus kreditoriaus pareiškimą ir jį išnagrinėjus (patenkinus), įkeisto daikto savininkams ėmus ginčyti priešlaikinio sutarties nutraukimo procedūros įgyvendinimą, o ne pareiškimo priėmimo stadijoje.
Antra vertus, esant sutartinei svetimo daikto hipotekai, t.y. kai hipoteka kreditoriaus reikalavimo tinkamo įvykdymo užtikrinimui yra įkeistas ne skolininkui, o trečiajam asmeniui priklausantis nekilnojamasis turtas (CK 4.175 str., 4.181 str.), šis kreditoriui už skolininko neįvykdytas prievoles atsako hipoteka įkeistu turtu (CK 6.195 str. 1 d.). Kai skolininko prievolės įvykdymą kreditoriui trečiasis asmuo užtikrina jam priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka, tarp kreditoriaus ir trečiojo asmens, užtikrinusio skolininko prievolės įvykdymą, susiklosto daiktiniai teisiniai santykiai. Todėl prievolės neįvykdymo atveju kreditorius įgyja ne teisę reikalauti iš trečiojo asmens įvykdyti skolininko prievolę, o teisę išieškoti skolininko skolą iš trečiojo asmens įkeisto turto. Svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininkas neturi asmeninės prievolės grąžinti skolą už skolininką, šiam netinkamai vykdant savo prisiimtus įsipareigojimus, o turi teisę įvykdyti prievolę už skolininką, siekdamas išvengti jam nuosavybės teise priklausančio daikto pardavimo iš viešųjų varžytinių ir taip įgydamas atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką (CK 6.101 str. 4 d. 3 p., 6.112 str. 2 p.). Pagal CK 4.192 str. 2 d. (2000-07-18 įstatymo Nr. VIII-1864 red.), CPK 558 str. 1 d. (2002-02-28 įstatymo Nr. IX-743 red.) nuostatas, kai per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ar esant šio teisei reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą (CK 4.196 str. 200-07-18 įstatymo Nr. VIII-1864 red.), hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų lėšų atlyginta jam priklausanti suma. Pagal šį kreipimąsi hipotekos teisėjas nutartimi areštuoja įkeistą daiktą ir įspėja apie tai įkeisto daikto savininką bei skolininką, nurodydamas, kad, per 1 mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos negrąžinus skolos, įkeistas daiktas bus parduotas iš viešųjų varžytynių. Per nurodytą 1 mėnesio terminą hipoteka įkeisto daikto savininkas gali sumokėti skolininko skolą ir taip išvengti įkeisto turto pardavimo, arba gali to ir neatlikti, elgtis pasyviai, tik paklusdamas apribojimams pagal teismo nutartimi nustatytą areštą hipoteka įkeistam turtui, t. y. tinkamai laikytis draudimo neperleisti turto kitiems asmenims, neįkeisti, nenuomoti ar kitomis teisėmis nesuvaržyti jo ir t. t. Taip pat įkeisto daikto savininkas CPK nustatyta tvarka gali įgyvendinti apeliacijos teisę, kvestionuodamas nutarties, kuria areštuotas hipoteka apsunkintas turtas.
Nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančius hipotekos teisinius santykius, nevisiškai tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo teismui padavimą ir jo priėmimą, dėl ko nepagrįstai pripažino pareiškimą nepaduotu bei grąžino jį apeliantui (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Kadangi toks pareiškimas atitinka formaliuosius procesinių dokumentų formai bei turiniui keltinus reikalavimus, yra apmokėtas žyminiu mokesčiu, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir, įgyvendinant proceso operatyvumo principą (CPK 7 str.), pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos lakštą priimtinas.
Atskiruoju skundu prašoma apeliacinės instancijos teismo panaikinti ginčijamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - priimti nutartį parduoti iš varžytinių hipotekos lakštu įkeistą turtą. Tokį apelianto prašymą tenkinti nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacijos objektu nagrinėjamoje byloje yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria išspręstas tik pareiškimo dėl skolos priverstine tvarka išieškojimo priėmimo klausimas, išspręsdamas ginčijamą klausimą iš esmės apeliacinės instancijos teismas gali pareiškimą priimti, tačiau negali nagrinėti kitų klausimų, priskirtų pirmosios instancijos teismo kompetencijai, juo labiau, šio teismo dar neišspręstų (CPK 301 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nutartį panaikinti.
Priimti apelianto AB „SEB lizingas“ 2012-06-18 pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos lakštą Nr. 01120090000588.
Perduoti šį pareiškimą nagrinėti Vilniaus m. 1-ajam apylinkės teismui.