- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-13
- Bylos Nr.
- e2YT-938-955/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16046-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Imbrasienė
- Pareiškėjas
- V. V., V. S.
- Suinteresuotas asmuo
- notarei Eglei Klepackytei, M. S., S. S.
- Advokatai
- Eglė Grucytė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. S. patikslintą skundą dėl notarės Eglės Klepackytės veiksmų, suinteresuoti asmenys – M. S. ir S. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. V. (toliau – pareiškėja) patikslintu skundu dėl notarės Eglės Klepackytės (toliau – notarė) veiksmų prašo pripažinti notarės veiksmus neteisėtais, t. y. pripažinti, kad notarė Eglė Klepackytė nepagrįstai, neteisėtai, neatlikusi visų būtinųjų veiksmų, 2020 m. spalio 19 d. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. Ej-8365, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skunde pareiškėja nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė jos mama N. Š.. Suinteresuoti asmenys M. S. ir S. S. taip pat yra N. Š. vaikai. Po pareiškėjos mamos mirties buvo užvesta paveldėjimo byla. Pagal vieno iš įstatyminių įpėdinių M. S. prašymą, 2020 m. birželio 30 d. Notarų rūmų sprendimu Nr. PB-S-758 paveldėjimo byla buvo perkelta į Kauno miesto 25-ąjį notarų biurą, notarei Eglei Klepackytei. 2020 m. gruodžio 10 d. pareiškėjos įgaliota atstovė U. A. kreipėsi į Kauno miesto 25-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo bylos sustabdymo. 2021 m. sausio 4 d. notarės Eglės Klepackytės padėjėja nurodė, kad paveldėjimo byla sustabdyta. 2021 m. vasario 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-3759-894/2021 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tai yra sustabdyta Kauno miesto 25 - ajame notarų biure po N. Š. mirties užvesta paveldėjimo byla iki galutinio procesinio sprendimo, priimto nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2YT-3759-894/2021, įsiteisėjimo. 2021 m. birželio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-3759-894/2021 pareiškimas buvo patenkintas ir atnaujintas pareiškėjai V. V. terminas N. Š. palikimui priimti. 2021 m. rugpjūčio 17 d. Kauno apygardos teismas šią nutartį paliko nepakeistą. Tik įsiteisėjus teismo sprendimams buvo kreiptasi į Kauno miesto 25-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo, tačiau gavus duomenis iš VĮ Registrų centras, paaiškėjo, kad 2020 m. spalio 19 d. notarė Eglė Klepackytė jau yra išdavusi paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. Ej-8365 dėl po mirusios N. Š. mirties likusio turto paveldėjimo M. S..
Pareiškėja nurodo, kad notarė Eglė Klepackytė, prieš išduodama 2020 m. spalio 19 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą Nr. Ej-8365, neveikė pakankamai atidžiai, rūpestingai, tai yra nesielgė kaip reikalauja Notariato įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatos. Notarė Eglė Klepackytė nepatikrino visų galimų N. Š. paveldėtojų, kurie gali pretenduoti į po mirusios N. Š. mirties likusį turtą. Antra, notarė Eglė Klepackytė neišsiuntė jokių pranešimų dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo galimiems mirusios N. Š. įpėdiniams. Trečia, notarė Eglė Klepackytė negavo įpėdinės V. V. atsisakymo nuo palikimo iki skundžiamo veiksmo atlikimo, tai yra paveldėjimo liudijimo išdavimo. Tad šiuo konkrečiu atveju, akivaizdu, kad notarė Eglė Klepackytė neatliko visų būtinų veiksmų, kuriuos privalo atlikti iki paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo, tačiau 2020 m. spalio 19 d. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, tokiu būdu akivaizdžiai pažeisdama kitų įstatyminių paveldėtojų teises ir teisėtus interesus. Taip pat pareiškėja nurodo, kad pati notarė Eglė Klepackytė sustabdė paveldėjimo bylą, vėliau Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau nepaisant visų taikytų apsaugų, paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas.
Pareiškėja V. V. teismo posėdyje paaiškino, kad ji gyvena Vokietijoje. Į Lietuvą grįžo 2020 m. liepos 11 d. į mamos laidotuves. Jos brolis M. S. buvo užregistravęs ją pas notarę 2020 m. liepos 16 d., kur nuvykusi ji surašė įgaliojimą savo dukrai tvarkyti jos vardu paveldėjimo reikalus. Dar paklausė notarės, ar negalėtų kokių nors dokumentų pasirašyti tuo pačiu metu, bet notarė pasakė, kad ji niekuo nesirūpintų, dabar dukra turi įgaliojimą ir viskuo pasirūpins ji. Atgal į Vokietiją pareiškėja išskrido 2020 m. liepos 18 d. Prieš išskrendant dar buvo susitikusi su broliu, viską aptarė, pasidalino laidojimo išlaidas. Brolis jai užsiminė, kad 2020 m. rugpjūčio 4 d. yra susitaręs vizitui pas notarą. 2020 m. rugpjūčio 3 d. jos dukra pasiskambino į notarų biurą pasitikslinti vizito laiko, tačiau jai buvo pasakyta, kad 2020 m. rugpjūčio 4 d. nėra paskirta jokio vizito. Dukra paliko savo duomenis ir paprašė pranešti jai, kada reikės atvykti. Pareiškėja paaiškino, kad dukra laukė visą rugpjūtį, rugsėjį, tačiau jos niekas pas notarę neiškvietė. Vėliau sirgo dukra, sirgo pati notarė, todėl, kai galų gale pareiškėjos dukra pati užsiregistravo vizitui pas notarę, nuvykus jai buvo pasakyta, kad visi terminai praėjo, palikimą yra priėmęs vienintelis M. S. ir pareiškėja dabar jau turi tartis su juo.
Atsiliepimas
Notarė Eglė Klepackytė pateikė atsiliepimą į patikslintą skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka, visi notariniai veiksmai buvo atliekami griežtai laikantis nustatytos tvarkos, terminų, visos patikros buvo padarytos (tame tarpe ir visų galimų paveldėtojų), vadovaujantis galiojančiais įstatymais ir poįstatyminiais aktais. Notarė atsiliepime nurodė, kad per įstatymo numatytą 3 (trijų) mėnesių terminą palikimui priimti, palikimą priėmė tik mirusios sūnus M. S.. Kiti įpėdiniai terminą praleido. Įstatymas numato, kad praleistas trijų mėnesių terminas gali būti atnaujintas teismo keliu, arba nesikreipiant į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai. Kadangi M. S. žodžiu išreiškė sutikimą įsileisti seseris į paveldėjimo bylą, 2020 m. liepos 16 d. Kauno m. 25-ajame notaro biure mirusiosios duktė V. V. surašė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo savo dukrą U. A. vesti paveldėjimo bylą po motinos N. Š. mirties. 2020 m. rugpjūčio 4 d. Kauno m. 25-ajame notaro biure buvo paskirtas laikas tam, kad M. S. duotų raštišką sutikimą įstoti į bylą terminą praleidusiems įpėdiniams. Į biurą atvyko tik M. S. ir S. S.. Nei pati V. V., nei jos įgaliotinė U. A., neatvyko. M. S. padavė pareiškimą paveldėjimo byloje, kuriame nurodė, kad sutinka, jog jo sesuo, mirusiosios duktė, S. S. priimtų palikimą pagal įstatymą nors yra praleidusi įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Tą pačią dieną, 2020 m. rugpjūčio 4 d. S. S. palikimą priėmė paduodama pareiškimą Kauno m. 25-ojo notaro biuro notarei Eglei Klepackytei. Paklausus M. S., dėl antrosios sesers V. V., jis nurodė, kad nesutinka, jog jos atžvilgiu būtų atnaujintas praleistas terminas ir ji neatvyks. Taip pat notarė nurodė, kad notaras neturi pareigos, o šiuo atveju net ir galimybių, savo iniciatyva ieškoti įpėdinių, ar kažkokiu būdu gauti jų atsisakymus nuo palikimo. Kiekvienas veiksnus asmuo turi pats rūpintis savo teisių įgyvendinimu. Taigi nei per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento, nei nuo 2020 m. liepos 16 d. iki 2020 m. spalio 19 d. V. V., ar jos įgaliotinė U. A., jokiomis komunikavimo priemonėmis nebandė susisiekti su notare. Pareiškėjai bent jau paskambinus ir informavus apie ketinimus ir norą paveldėti, ir per nustatytą terminą pateikus dokumentus, liudijančius kreipimąsi į teismą dėl paveldėto termino atnaujinimo, byla nedelsiant būtų stabdoma, kol ginčas išsispręs. 2020 m. spalio 19 d. (praėjus pusei metų nuo palikimo atsiradimo momento) įpėdinis M. S. kreipėsi į Kauno m. 25ąjį notaro biurą su prašymu Nr. EJ-8364 išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į jam priklausančią palikimo dalį. Notariato įstatymo 29 str. nurodo, kad notarinis veiksmas turi būti atliekamas iš karto, kai tik pateikiami reikiami dokumentai ir sumokama nustatyto dydžio rinkliava, todėl gavus įstatyminio įpėdinio prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, notaras neturi teisėto pagrindo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą. M. S. turėjo teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą jau suėjus trijų mėnesių terminui nuo palikimo atsiradimo momento. Atlikti notarinį veiksmą kliūčių nebuvo, jis buvo teisėtas, visi reikiami dokumentai buvo pateikti, terminai išlaikyti, pagrindo atsisakyti jį atlikti nebuvo, todėl paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas. Tik 2020 m. gruodžio 10 d. (jau po paveldėjimo liudijimo išdavimo) Kauno m. 25-asis notaro biuras gavo elektroniniu paštu V. V. įgaliotinės U. A. prašymą stabdyti užvestą paveldėjimo bylą po N. Š. mirties. Buvo atsakyta, kad paveldėjimo byla nedelsiant stabdoma ir jokie veiksmai nebeatliekami, nors nebuvo pateikti jokie dokumentai, patvirtinantys pareiškėjos kreipimąsi į teismą. Tik 2021 m. vasario 3 d. buvo priimta Kauno apylinkės teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, stabdyti bylą. Notarė pažymėjo kad 2020 m. gruodžio mėnesį kreipėsi ir antra įpėdinė S. S., dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau liudijimas išduotas nebuvo, kadangi bylą notarė sustabdė. Notarė pabrėžė, kad paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas gerokai ankščiau, nei pareiškėja iš viso ėmėsi kokių nors veiksmų paveldėjimo byloje. Ir net po to notarė neturėjo jokios informacijos apie pradėtą bylą dėl termino palikimui atnaujinimo nei pirmos instancijos, nei apeliaciniam teisme.
Teismo posėdžio metu notarė paaiškino, jog paveldėjimo byla turi būti užvesta per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties. Suinteresuotas asmuo M. S. į notarų biurą kreipėsi 2020 m. balandžio 24 d., o pareiškėja V. V. atvyko 2020 m. liepos 16 d., t. y. jau praleidusi įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą. Jai buvo išaiškinta, kad ji praleido terminą ir turi kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo arba kreiptis į M. S., kad jis duotų sutikimą, jog pareiškėja įstotų į paveldėjimo bylą. Kadangi M. S. žodžiu buvo išreiškęs valią įsileisti savo seseris į paveldėjimo bylą, buvo paskirtas terminas, kada jie visi turi atvykti į notarų kontorą ir visa tai įforminti raštiškai. 2020 m. rugpjūčio 4 d. atvyko tik M. S. ir S. S.. Marius pasakė, kad į bylą įsileidžia tik Simoną, o pareiškėjos nesutinka įsileisti. Notarė taip pat paaiškino, kad pareiškėjos įgaliotam asmeniui telefonu negalėjo būti pasakyta apie 2020 m. rugpjūčio 4 d. vizitą, kadangi dėl duomenų apsaugos informacija telefonu gali būti teikiama tik minimaliai, todėl visada prašoma asmenų parašyti elektroninį laišką, pridėti turimą įgaliojimą arba atvykti į vietą, kad galima būtų identifikuoti informacijos prašantį asmenį. Pareiškėjos dukra turėjo įgaliojimą tvarkyti mamos paveldėjimo bylą, tačiau 3 mėnesius iš jos nebuvo jokių žinių, todėl 2020 m. spalio 19 d. M. S. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Notarė pabrėžė, kad notarai neprivalo patys ieškoti paveldėtojų, tuo turi pasirūpinti patys asmenys, pretenduojantys į palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys M. S. ir S. S. atsiliepimų į skundą nepareiškė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų nepareiškė, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad XXV skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šio Kodekso V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą, išskyrus šio Kodekso V dalyje numatytus atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas atmetamas.
Iš bylos medžiagos bei pateiktos paveldėjimo bylos nustatyta, jog N. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo M. S. 2020 m. balandžio 24 d. kreipėsi į Kauno m. 8-ąjį notarų biurą, pateikdamas pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pareiškime taip pat nurodė ir kitus įpėdinius – mirusiosios dukras S. S. ir V. V.. Pranešimas apie palikimo priėmimą Testamentų registre įregistruotas 2020 m. balandžio 28 d.
2020 m. balandžio 24 d. M. S. buvo išduotas liudijimas, suteikiantis jam teisę iš visų trečiųjų asmenų gauti dokumentus ar informaciją, reikalingą paveldėjimo bylos vedimui bei vykdomasis pavedimas dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo. 2020 m. birželio 9 d. antstolė Reda Stašenienė sudarė mirusiosios N. Š. turto apyrašą.
Lietuvos notarų rūmų 2020 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. PB-S-758, palikėjos N. Š. paveldėjimo byla buvo perduota Kauno m. 25-ojo notarų biuro notarei Eglei Klepackytei. Šiame notarų biure 2020 m. liepos 16 d. pareiškėja V. V. įgaliojo savo dukrą U. A. vesti paveldėjimo bylą po jos motinos N. Š. mirties (paveldėjimo notarinio registro Nr. EJ-4854). 2020 m. rugpjūčio 4 d. Suinteresuotas asmuo M. S. pateikė notarei pareiškimą, jog sutinka, kad S. S. priimtų palikimą pagal įstatymą po mamos mirties, nors ir yra praleidusi nustatytą 3 mėnesių terminą. Tą pačią dieną S. S. pateikė pareiškimą apie palikimo priėmimą ir jai buvo išduotas liudijimas, suteikiantis teisę tvarkyti paveldėjimo reikalus. Pranešimas apie palikimo priėmimą Testamentų registre įregistruotas 2020 m. rugpjūčio 6 d.
2020 m. spalio 19 d. M. S. prašymu jam buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, notarinio registro Nr. Ej-8365.
2020 m. gruodžio 28 d. pareiškėjos įgaliotas asmuo U. A. elektroniniu laišku kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo bylos sustabdymo. 2021 m. sausio 4 d. notarė Eglė Klepackytė informavo pareiškėjos dukrą, jog paveldėjimo byla sustabdyta, bei pareikalavo nedelsiant informuoti notarę apie kreipimąsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo.
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pareiškėja V. V. 2021 m. sausio 6 d. padavė pareiškimą teismui dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo (civilinė byla Nr. e2YT-3759-894/2021). Šioje byloje pareiškėjos prašymu Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 3 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė Kauno m. 25-ajame notarų biure po N. Š. mirties užvestą paveldėjimo bylą. 2021 m. birželio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-3759-894/2021 V. V. pareiškimas buvo patenkintas ir jai atnaujintas terminas N. Š. palikimui priimti. 2021 m. rugpjūčio 17 d. Kauno apygardos teismas šią nutartį paliko nepakeistą.
2021 m. rugsėjo 15 d. pareiškėja V. V. notarei pateikė pareiškimą apie palikimo priėmimą, jai buvo išduotas liudijimas, suteikiantis teisę iš visų trečiųjų asmenų gauti dokumentus ar informaciją, reikalingą paveldėjimo bylos vedimui. Pranešimas apie palikimo priėmimą Testamentų registre įregistruotas 2021 m. rugsėjo 17 d.
Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 41 straipsnį suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui.
Pagal Notariato įstatymo 1 ir 2 straipsnių nuostatas notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokia nuostata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020). Notaras turi pareigą patikimai nustatyti, ar iš tikro egzistuoja ir nėra ginčijami jam teikiami tvirtinti faktai. Kad jie iš tikro egzistuoja, notaro gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar faktų duomenys ir aplinkybės yra konkretūs, detalūs, aiškūs, papildantys vienas kitą ir sudarantys nuoseklią visumą, kuri notarui nekeltų pagrįstų abejonių, ar priešingai, duomenys kelia abejonių dėl neišsamumo, netikslumo, menkos sąsajos su tiriamu klausimu, fragmentiškumo, tarpusavio prieštaravimų ar kitokių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).
Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti skundžiamą notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus. Pripažinus, kad toks pagrindas egzistavo, skundas netenkinamas. Tokiu atveju asmuo, siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas teises, gali kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas jas ginti atitinkamu CK 1.138 straipsnyje nurodytu būdu ar kitomis priemonėmis, numatytomis įstatyme, priklausomai nuo atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrindo.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundžia notarės veiksmus nurodydama, kad notarė neturėjo teisės išduoti M. S. paveldėjimo teisės liudijimo, kadangi jai buvo žinoma, jog į palikimą pretenduoja ir kitas įpėdinis, t. y. palikėjos dukra V. V..
CK 5.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notaro išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra notarinis veiksmas, todėl ir jam galioja Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis, įpareigojanti notarą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.
Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad N. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Taigi, terminas, per kurį įpėdiniai galėjo paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, baigėsi 2020 m. liepos 12 d. Suinteresuotas asmuo M. S. šia teise pasinaudojo laiku, t. y. pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui pateikė 2020 m. balandžio 24 d., tuo tarpu pareiškėja tik 2020 m. liepos 16 d. įgaliojo U. A. pareiškėjos vardu vesti paveldėjimo bylą. Byloje nustatyta, jog notarė išaiškino pareiškėjai, kad ji praleido terminą ir turi kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo arba kreiptis į M. S., kad jis duotų sutikimą, jog pareiškėja įstotų į paveldėjimo bylą. 2020 m. rugpjūčio 4 d. suinteresuotas asmuo M. S. pateikė notarei pareiškimą, jog sutinka, kad S. S. priimtų palikimą pagal įstatymą po mamos mirties, nors ir yra praleidusi nustatytą 3 mėnesių terminą, tačiau nesutinka, kad į bylą įstotų jo sesuo V. V.. Nors pareiškėja savo dukrą vesti paveldėjimo bylą įgaliojo dar 2020 m. liepos 16 d., tačiau iki pat dienos, kada M. S. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nei pareiškėja, nei jos įgaliotas asmuo nesikreipė į notarę, pateikdamos įrodymus, kad pasinaudojo teise kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo. Teismo vertinimu toks pareiškėjos elgesys, nebuvo pakankamai atidus ir sąžiningas, nes žinodama, kad yra praleidusi terminą palikimui priimti ji savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, nesidomėjo vedama paveldėjimo byla, nesikreipė į notarę dėl jos sustabdymo. Pažymėtina, kad nei Notariato įstatyme, nei CPK nenustatyta notaro teisė pačiam spręsti dėl praleisto įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo ar pratęsimo.
Teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes bei į tai, kad notaras, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, daro išvadą, jog notarė, neturėdama jokių įrodymų, jog pareiškėja kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo, pagrįstai išdavė M. S. paveldėjimo teisės liudijimą. Pažymėtina, kad visų veiksmų pareiškėja ėmėsi tik po to, kai paveldėjimo teisės liudijimas jau buvo išduotas.
Teismas laiko svarbia aplinkybe ir tai, kad notarė, dar net iki teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, vos gavusi informaciją apie tai, kad pareiškėja ketina kreiptis į teismą, pati sustabdė tolimesnius veiksmus paveldėjimo byloje ir paveldėjimo teisės liudijimas S. S. nebuvo išduotas. Taigi, jei pareiškėja, ar jos įgaliotas asmuo laiku būtų informavusios notarę apie savo ketinimą pasinaudoti įstatymo numatyta galimybe kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo, paveldėjimo teisės liudijimas M. S. taip pat nebūtų išduotas.
Tokių teismo nustatytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmetamas (CPK 175 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 511–513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos V. V. patikslintą skundą dėl notarės Eglės Klepackytės veiksmų atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.