Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Indrei Stankienei, dalyvaujant prokurorei Romualdai Pocienei, nuteistajam S. P. , gynėjai advokatei Editai Gaubienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. P. apeliacinį skundą dėl 2012 m. balandžio 20 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo S. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 dalį-25 MGL (3250 litų) dydžio bauda.

Iš S. P. civiliniam ieškovui J. Z. priteista 2969,60 litų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, 1000 litų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti bei 350 litų advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. nuteistas už tai, kad 2011 m. birželio 11 d. apie 00.20 val., iš J. Z. priklausančios melžimo aikštelės esančios A. Z. priklausančioje ganykloje (duomenys neskelbtini), pavogė J. Z. priklausančias dvi K100018 melžtuves „Simulor Classic“, kurių vienos vertė 1400 litų, padarydamas nukentėjusiajam J. Z. 2800 litų turtinę žalą.

Nuteistasis S. P. apeliaciniame skunde prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. nuosprendį panaikinti bei priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, civilinį ieškinį paliekant nenagrinėtą, o kardomąją priemonę panaikinti.

Skunde apeliantas nurodo, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendis yra neteisingas ir neteisėtas, kadangi jis nepadarė nusikaltimo numatyto BK 178 str. 1 d. Iš byloje esančios medžiagos akivaizdu, kad nuteistojo kaltė nebuvo įrodyta, jis nuteistas neteisingai, nenustačius BK 178 str. 1 d. nurodyto nusikaltimo sudėties požymių. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, S. P. kaltu neprisipažino, nusikalstamos veikos metu buvo savo namuose kartu su sūnumi, todėl negalėjo padaryti jam ikriminuojamo nusikaltimo. Byloje nėra surinkta įrodymų, neginčijamai ir neabejotinai patvirtinančių, jog jis pavogė J. Z. priklausančias dvi melžtuves. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo itin kritiškai vertinti liudytojos J. Z. parodymus, kadangi ji yra nukentėjusiojo sutuoktinė, neabejotinai suinteresuota bylos baigtimi. J. Z. parodymai visiškai prieštarauja J. Z. parodymams. Liudytojo J. K. parodymus teismas taip pat turėjo vertinti itin kritiškai, nes šis asmuo jau buvo nuteistąjį apkaltinęs tuo, jog 2010-06-10 apie 22 val. S. P. jį tariamai sumušė. Nei J. Z. , nei J. K. parodymų byloje nepagrindžia jokie rašytiniai įrodymai, kaip kad neteisingai nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Nukentėjusiojo J. Z. , liudytojų J. Z. ir J. K. parodymai byloje nėra nei nuoseklūs, nei detalūs, yra tarpusavyje sutampantys, todėl abiejų liudytojų parodymai byloje negalėjo būti tinkamais įrodymais. Nepaisaint to, kad įvykio vietoje buvo užfiksuotas automobilio rato pėdsakas, atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo paskirta trasologinė ekspertizė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo teigti, jog liudytojų parodymus pagrindžia bei S. P. kaltę neabejotinai įrodo ir rašytiniai įrodymai, kurių byloje nėra nė vieno. Teismas neteisingai nusprendė, kad nėra patvirtinta nuteistojo versija, jog jis nusikalstamos veikos metu buvo namuose. Nuteistasis pažymi, jog teismas, tenkindamas civilinį ieškinį, nesiaiškino, kokios melžtuvės buvo pavogtos, kokia jų vertė, nepagrįstai nurodė, jog motinos vardu pirktos melžtuvės priklauso J. Z. , todėl civilinis ieškinys patenkintas neteisėtai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėja apeliacinį skundą prašė tenkinti jame nurodytais motyvais.

Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

S. P. apeliacinis skundas yra atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 1.1. punkte nustatyta, jog nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. To paties nutarimo 3.1.8. punkte nustatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juo įvertino.

Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu. Jo manymu, apkaltinamasis teismo nuosprendis grindžiamas vien tik nenuosekliais suinteresuotų liudytojų parodymais.

Teisėjų kolegija sutinka ne su nuteistojo skunde nurodytomis aplinkybėmis, o su teismo išvada, jog S. P. kaltė įrodyta. Ji pagrįsta nukentėjusiojo J. Z. , liudytojų J. Z. , J. K. , A. Ž. parodymais, kuriuos patvirtina ir rašytiniai įrodymai – įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų apžiūros protokolas, J. Z. protokolas – pareiškimas. Skirtingai nei teigia nuteistasis, tiek nukentėjusiojo, tiek ir liudytojų parodymai iš esmės yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštarauja. Nukentėjusysis ir liudytojai ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdyje davė analogiškus parodymus, o tyrimo eigoje jų nekeitė. Iš bylos medžiagos akivaizdu, jog įvykio vietoje nuteistąjį S. P. bei jo automobilį atpažino tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytojai, kurie matė, kad S. P. buvo prie melžimo aparato, girdėjo, kaip jį daužė, o nuteistajam išvažiavus , jie pasigedo dviejų melžtuvių. Įvykio vietos apžiūros protokole (b. l. 12-17) užfiksuota, jog tuo metu, kai S. P. iš įvykio vietos nuvažiavo, buvo nulaužti aptvaro stulpeliai, nutrauktas aptvaro laidas, o priekaboje rasta tik melžimo aparato dalis. Nors nukentėjusysis jau iškart po įvykio pranešė policijos pareigūnams, jog matė įvykio vietoje S. P. , kuomet buvo pagrobtos melžtuvės, kad šis iš įvykio vietos pabėgo automobiliu, pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, reikiamų veiksmų nesiėmė, S. P. neieškojo, jo namuose iškart po įvykio nesilankė, kratos nepadarė, o jam priklausanti sodyba apžiūrėta tik 2011-11-18 (b. l. 74-78). Nors trasologinė ekspertizė byloje nebuvo atlikta, tačiau kadangi S. P. buvimą įvykio vietoje patvirtino nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, kuriuos teismas pripažino patikimais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog S. P. versijos, kad įvykio metu jis buvo namuose su sūnumi, liudytojo A. P. (nuteistojo sūnaus) parodymai nepatvirtina. A. P. teismo posėdyje nurodė, jog įvykio vakarą su tėvu buvo namuose, tačiau buvo skirtinguose kambariuose. A. P. parodymi pagrįstai teismo įvertinti kaip siekimas padėti tėvui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, jog byloje yra duomenų, kad A. P. yra linkęs padėti tėvui vengti atsakomybės – iš 2011-12-30 tarnybinio pranešimo dėl atvesdinimo (b. l. 113) matyti, jog policijos pareigūnams atvykus į S. P. gyvenamąją vietą, tikslu jį atvesdinti, į kiemą išėjęs A. P. pasakė, kad jo tėvas yra išvykęs į Rusiją. Tačiau netrukus iš namo išėjo pats S. P. .

Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo kaltė įrodyta nuosprendyje aptartais įrodymais, kurie išsamiai išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 276 str. 4 d., 301 str. 1 d.). Duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad įrodinėjimo procesas vyko iš esmės pažeidžiant BPK nuostatas ir buvo šališkas, nėra, įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, o juos vertinant vadovautasi BPK 20 str. Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl S. P. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra pagrįstos nešališkai teismo posėdžio metu ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize, todėl yra pagrįstos ir motyvuotos.

S. P. nesutinka ir su nukentėjusiajam priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžiu.

Kolegija, patikrinusi civilinio ieškinio patenkinimo pagrįstumą, daro išvadą, jog tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimas priteistas teisėtai ir pagrįstai, remiantis byloje esančiais objektyviais duomenimis bei žalos atlyginimo tvarką reglamentuojančiomis teisės normomis.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas bei nurodoma, jog nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms, bylose, kuriose nusikalstamos veikos dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 str. 5 d. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose, apžvalga“, Teismų praktika Nr. 29).

Atsižvelgiant į Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl taikomo visiško turtinės žalos atlyginimo principo bei žalos apskaičiavimo teismo sprendimo priėmimo dieną. Kolegijos nuomone, apelianto skundo teiginiai, kad teismas nesiaiškino, kokios melžtuvės buvo pavogtos, kokia buvo jų vertė, yra nepagrįsti. Žala nukentėjusiajam turi būti atlyginta pagal pakeistų naujų melžtuvių kainas, nurodytas teismui pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje. Tai, kad šioje sąskaitoje pirkėju nurodyta nukentėjusiojo motina O. M. Z. , nepaneigia fakto, jog turtinė žala buvo padaryta būtent J. Z. . Bylos duomenys patvirtina, kad būtent jis dirba motinos ūkyje, kad jam, o ne jo motinai padaryta turtinė žala, todėl būtent jis, o ne O. M. Z. ir pareiškė civilinį ieškinį byloje. Šia aplinkybe teismas neturi pagrindo abejoti, nes O. M. Z. nėra pareiškusi prieštaravimų, kad ieškinį reikštų jo sūnus, o ta aplinkybė, kad turtinės ir neturtinės žalos reikalavo būtent J. Z. , reikšmės veikos kvalifikavimui bei žalos dydžiui neturi.

Apeliantas nepateikė jokių motyvų, kodėl, jo manymu, teismas nepagrįstai visa apimtimi patenkino civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, bei iš dalies-dėl neturtinės žalos, todėl kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Akivaizdu, jog tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala yra pagrįstos faktiniais duomenimis. Turtinė žala įrodyta pateiktais dokumentais, o neturtinė yra pagrįsta , nes dėl vagystės nukentėjusysis kurį laiką turėjo verstis be melžtuvių, turėjo nepatogumų, patyrė išgyvenimus, rūpesčius dėl naujų daiktų skubaus suradimo, dėl važiavimo pirkti ir pan. Visa tai vertinama kaip neturtinė žala ir jos dydis nėra aiškiai per didelis.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir pagrindais, kolegijos nuomone, pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo S. P. apeliacinį skundą atmesti.