Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. Š., jo atstovui advokatui Dariui Kurpavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), anksčiau baustas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šilutės rajone, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 99 straipsnio 3 dalį, 162 straipsnio 1 dalį, 163 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. spalio 15 d. administracinio nusižengimo protokolas K. Š. surašytas už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 27 d. 14.50 val. operatyvaus patikrinimo metu MB (duomenys neskelbtini), (toliau - Bendrija) veiklos vykdymo vietoje, autoservise, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., atliktas 5 kg. talpos indo automobilinio aušinimo skysčio už 7,00 Eur sumą, kontrolinis pirkimas. Bendrijos direktorius K. Š. gautų pinigų neapskaitė biure įrengtu ir naudojamu elektroniniu kasos aparatu „Datecs MP-500T“ (toliau - EKA, korpuso Nr. IB 10003638) ir neišdavė kasos aparato kvito, taip pat būdamas atsakingu už kasos operacijų atlikimo tvarką, neužtikrino, kad kasos operacijų atlikimo vietoje biure būtų laikomas naudojamo EKA kasos operacijų žurnalas ir techninis pasas. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyba 2020 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 25/12-1-12-14234 pateikė atlikto patikrinimo medžiagą, pagal kurią nustatyta, kad K. Š., būdamas MB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, Bendrijos veiklos vykdymo vietos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. Bendrijos darbuotojui autošaltkalviui V. S. per laikotarpį nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2020 m. rugpjūčio mėn. kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos, viso išmokėjo grynais pinigais – 2 893,90 Eur neapskaityto darbo užmokesčio sumą, kuri nebuvo įtraukta į Bendrijos buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu Bendrijos direktorius K. Š. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. 1056 redakcija) patvirtinto „Kasos apartų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 13 punkto, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. VA-42 redakcija) patvirtintų „Kasos apartų ir tiesioginio ryšio kompiuterinių tinklo terminalų naudojimo taisyklių“ 16, 29, 39.5 ir 39.6 punktų ir Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 16 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei padarė ANK 99 straipsnio 3 dalyje, 162 straipsnio 1 dalyje, 163 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. Š. savo kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad buvo situacija, jog prieš kelias dienas buvo atleidęs darbuotoją. Atvažiavo pažįstamas, o jis turėjo išvežti starterį remontuoti. Jam grįžtant paskambino, paklausė kiek kainuoja antifrizas, pasakė, kad apie 7 eurus. Kaip tik grįžo, tas žmogus išbėgo, sako jog mokesčiai tikrina. Pripažįsta, kad pardavė automobilinio aušinimo skystį už 7,00 Eur sumą ir neišdavė kasos kvito. Dėl neapskaityto darbo užmokesčio paaiškino, jog tą dieną buvo išvykęs pas buhalterę. Tą pačią dieną buvo priėmęs priėmėją, kai atvyko pareigūnai. Darbuotojas V. S. neteisingai suprato ir pasirašė, kad gauna 600 Eur „į rankas‘, tačiau jis gauna „ant popieriaus“ 600 Eur, po naujų metų 620 Eur. Visiems darbuotojams yra algalapiai, pinigai išmokami grynasis pinigais. Kiek išmokama, už tiek darbuotojas ir pasirašo.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. S. paaiškino, kad FNTT darbuotojui pasakė, jog „ant popieriaus“ gauna 600 ar 620 eurų, gal FNTT darbuotojas ne taip suprato. Kas parašyta jo pasiaiškinime jis neskaitė, nes paaiškinimą surašė FNTT darbuotojas, o jis tik pasirašė, neskaitė, nes buvo stresinė situacija, ir buvo išsigandęs. Darbo užmokestį gauna grynais pinigais ir už tai pasirašo. Pradžioje darbo užmokestis buvo mažesnis, nuo sausio pasikeitė, yra 620 eurų „ant popieriaus“. Kiek žino, visų atlyginimai vienodi, visi gauna grynais, kažkas lyg į kortelę.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. Š. atstovas advokatas Darius Kurpavičius paaiškino, jog K. Š. pripažįsta, kad padarė ANK 162 straipsnio 1 dalyje, 163 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus, tačiau kategoriškai neigia, kad padarė ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą. Byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų, kad nusižengimas pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį buvo padarytas, prašė teiseną pagal šį straipsnį nutraukti.

Iš byloje esančios Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. spalio 9 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (27,13) FR1042-3488 matyti, jog buvo patikrinta: pajamų apskaitymas, grynieji pinigai EKA kasoje, EKA kasos operacijų žurnalas, EKA techninis pasas, 2019 m. 01-02 mėn. ir 2020 m. 01-08 mėn., Bendrovės kasa su lydimais apskaitos dokumentais, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo užmokesčio priskaitymo-išmokėjimo žiniaraščiai, darbuotojų įdarbinimas, darbo sutartys, išrašomų ir gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrai, pajamų ir išlaidų pirminiai dokumentai bei buhalterinės apskaitos registrai, kt. faktiniai tikrinimai.

Finansinių nusikaltimų tyrimo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyba (toliau – FNTT) pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2020 m. rugsėjo 2 d. atlikto patikrinimo aktą Nr. 04/2-1-12-846-A1, darbuotojo paaiškinimą ir kitą patikrinimo medžiagą. Pagal FNTT pateiktus dokumentus nustatyta, kad V. S. Bendrijoje dirba nuo 2019 m. birželio 3 d. autošaltkalvio pareigose. Nustatyta, kad K. Š., būdamas MB „Karingas“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2020 m. liepos mėn. Bendrijos darbuotojui autošaltkalviui V. S. išmokėjo - 2 893,90 Eur darbo užmokesčio, kuri nebuvo įtraukta į Bendrijos buhalterinę apskaitą.

Iš teismui pateiktų darbo sutarčių matyti, kad 2019 m. gegužės 31 d. sudaryta sutartis Nr. 19-02, tarp MB „Karingas“ ir V. S., 1.3 punkte numatyta, kad mokamas 555 Eur mėnesinė alga, kuri apskaičiuojama pagal faktiškai dirbtą laiką; 2019 m. gruodžio 31 d. sutarties 1.3 punktas pakeistas, nustatytas 620 Eur darbo užmokestis. Atlyginimas mokamas vieną kartą per mėnesį. Darbdavys gali mokėti darbuotojui premijas ir (arba) piniginius priedus atskiru savo sprendimu arba Bendrovėje nustatyta tvarka. Analogiškos sutartys sudarytos su D. M., G. S., G. V., M. J., visiems nustatytas 620 Eur darbo užmokestis.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktų darbo užmokesčio lapelių matyti, kad V. S. už 2019 m. rugsėjo - gruodžio mėnesius nustatytas pagrindinis atlyginimas – 555 Eur, nuo 2020 m. sausio – 620 Eur (neatskaičius mokesčių).

Teismas konstatuoja:

įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes pripažintina, kad K. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. 1056 redakcija) patvirtinto „Kasos apartų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 13 punktą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. VA-42 redakcija) patvirtintų „Kasos apartų ir tiesioginio ryšio kompiuterinių tinklo terminalų naudojimo taisyklių“ 16, 29, 39.5 ir 39.6 punktus ir padarė ANK 162 straipsnio 1 dalyje, 163 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.

K. Š. administracinėn atsakomybėn traukiamas ir pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį.

ANK 99 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už tyčinį Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Buhalterinę pažymą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarime Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 4 punkte numatyta, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Taisyklių 7 punktas nustato, kad vienkartinė darbo užmokesčio, premijų, pašalpų, pensijų, stipendijų, tantjemų, dividendų ar kita išmoka asmeniui (ūkio subjekto darbuotojui arba asmeniui, kuris nėra ūkio subjekto darbuotojas) turi būti įforminama kasos išlaidų orderiu. Kaip aiškiai matyti iš šių pinigų priėmimą ir išmokėjimą įmonėse reglamentuojančių teisės normų, išmokami darbo užmokesčiai bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti įtrauktos į buhalterinės apskaitos dokumentus (išrašius kasos išlaidų orderį), o tokios tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį.

Pagal formuojamą teismų praktiką, nagrinėjant tokio pobūdžio administracinio nusižengimo bylas, darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimas turėtų būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, o kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N143-614/2008, N10-2044/2007, N5-1428/2007, Vilniaus apygardos teismo 2014-03-06 nutartis Nr. ATP-290-166/2014). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad byloje nesurinkta pakankamai vienareikšmiškų ir neginčytinų K. Š. kaltę dėl inkriminuoto nusižengimo pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį padarymo patvirtinančių įrodymų.

Įvertinus liudytojo parodymus ir bylos medžiagą, darytina išvada, kad vienintelis įrodymas, kuriuo grindžiamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltinimas, yra liudytojo V. S. paaiškinimas, kurį teismo posėdžio metu jis paneigė, nurodydamas, kad buvo neteisingai suprastas, nes jis sakė, kad jo darbo užmokestis 620 Eur „ant popieriaus“, o ne tiek jam išmokama grynais pinigais. V. S. taip pat nurodė, kad paaiškinimo jis nerašė, jį surašė FNTT darbuotojas, o jis tik pasirašė, tačiau paties paaiškinimo neperskaitė. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių neapskaityto atlyginimo buhalterinėje apskaitoje išmokėjimą, neapskaityto buhalterinėje apskaitoje atlyginimo mokėjimo veiksmas institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, pareigūnų nebuvo užfiksuotas. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija patikrinimo metu jokių pažeidimų nenustatė, pažeidimas nustatytas gavus FNTT patikrinimo aktą, kuris grindžiamas V. S. paaiškinimu. Teismas neturi pagrindo netikėti išsamiais liudytojo V. S. teismo posėdžio metu duotais parodymais. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad buvo apklausti ir kiti Bendrijos darbuotojai – R. M., G. S., M. J., kurie visi nurodė, kad jų darbo užmokestis 430 Eur į rankas, 620 Eur pagrindinis (neatskaičius mokesčių). Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. Š. kaltės nepripažino, nurodė, kad jokių mokėjimų be apskaitos dokumentų bendrovė neatlieka, o FNTT darbuotojas, surašydamas V. S. paaiškinimą, neteisingai V. S. suprato, jog jam išmokama 620 Eur grynais pinigais. K. Š. nurodė, kad visiems darbuotojams yra algalapiai, pinigai išmokami grynasis pinigais, kiek išmokama, už tiek darbuotojas ir pasirašo.

Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byloje nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. Š. kaltę bei įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, K. Š. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 99 straipsnio 3 dalyje, sudėties.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad pripažino kaltę ir gailisi dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 162 straipsnio 1 dalyje, 163 straipsnio 1 dalyje, padarymo, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas ir bylos aplinkybes, už tokio pobūdžio administracinius nusižengimus baudžiamas pirmą kartą, jam skirtinos minimalios baudos, numatytos sankcijose už padarytus nusižengimus.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti K. Š. administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos ANK 99 straipsnio 3 dalį.

pagal Lietuvos Respublikos ANK 162 straipsnio 1 dalį ir paskirti 90,00 Eur baudą;

pagal Lietuvos Respublikos ANK 163 straipsnio 1 dalį ir paskirti 90,00 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 38 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti parenkant nuobaudą sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų nusižengimų ribose ir galutinę nuobaudą paskirti 90,00 Eur (devyniasdešimt eurų ) baudą.

Informuoti K. Š., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant ROIK numerį 20124312875, įmokos kodą 1001.

Nutarimas gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.