Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) R. K. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, AB „Lietuvos draudimas“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas (skolininkas) R. K. pateikė antstoliui A. B. skundą, kuriuo prašė panaikinti patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Nurodė, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, yra nedirbantis, todėl kol atlieka bausmę, negali tvarkyti savo finansinių įsipareigojimų, t. y. neturi galimybės mokėti esamų įsiskolinimų. Kartais artimieji jam gali atsiųsti pinigų, tačiau atsižvelgiant į tai, jog jo banko sąskaita yra areštuota, jis negali apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Ši susidariusi situacija jam sukelia rimtų išgyvenimų, nepatogumų ir tokiu būdu jam susidaro maisto nepriteklius. Artimųjų siunčiamos piniginės lėšos yra artimųjų, o ne jo darbo užmokestis, todėl nėra teisinga, jog jos yra areštuojamos. Ir toks piniginių lėšų areštavimas pažeidžia jo, kaip asmens atliekančio laisvės atėmimo bausmę, teises. Pareiškėjas prašo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalį. Be to, savo skundą grindžia Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6. punktu bei Vilniaus apygardos teismo išaiškinimu civilinėje byloje Nr. 2SA-314-619/2012, kurioje, pareiškėjo teigimu, konstatuota, kad tam tikrai skolininko turto daliai, kuri būtina esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti, yra nustatyta neliečiamybė, todėl iš jo negali būti išieškoma. Šio turto sąrašas nurodytas sprendimo vykdymo instrukcijos 39.1-93.6 punktuose.Antstolis A. B. 2018 m. balandžio 23 d. patvarkymu skundą patenkino iš dalies, nurodydamas, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, visiškai panaikinti skolininko gaunamoms lėšoms taikomus apribojimus nėra pagrindo, todėl Alytaus pataisos namams išsiųstas naujas patvarkymas, kuriuo nustatyta, kad iš skolininko gaunamų pajamų turi būti daromos CPK 736 straipsnio numatyto dydžio išskaitos.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir nurodė, kad jis yra nepagrįstas, ir prašė jį atmesti.Pareiškėjas, antstolis ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimą informuoti CPK 133 str. 3 d. nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad antstolio A. B. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 41-3136/2009 dėl 1158,48 Eur (4000 Lt) baudos išieškojimo iš R. K. 3-ios eilės išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A-1653-616/2009; vykdoma vykdomoji byla Nr. 41-3275/15 dėl 2025,81 Eur skolos išieškojimo iš R. K. išieškotojo AB „Lietuvos draudimas“ naudai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. išduotą vykdomąjį raštą; vykdoma vykdomoji byla Nr. 41-1092/16 dėl 13,69 Eur skolos išieškojimo iš R. K. išieškotojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. išduotą vykdomąjį raštą.Visų pirma teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas nenurodė, kurį konkrečiai patvarkymą ar nurodymą jis skundžia, tačiau iš prašymo turinio manytina, jog pareiškėjas skundžia 2016 m. gegužės 12 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Minėtu patvarkymu antstolis A. B., vadovaudamasis CPK 688 straipsniu, areštavo už 4049,92 Eur sumą skolininkui priklausančias lėšas, esančias Alytaus pataisos namų sąskaitoje (v. b. Nr. 41-1092/2016 l. 11-12).Byloje nustatyta, kad antstolis A. B. 2018 m. balandžio 23 d. patvarkymu iš dalies patenkino pareiškėjo skundą, t. y. pakeitė 2016 m. gegužės 12 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodydamas, kad areštuota 4340,95 Eur suma išieškotina iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį, išskaitant 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Kaip minėta, vadovaudamasis CPK 668 straipsnio 1 dalimi, skolininkas nesutinka su skolos išieškojimu, nukreipiant jį į skolininkui priklausančią pinigų sumą, esančią įkalinimo įstaigos sąskaitoje, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA).Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 str. 1 d. 2 p.); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d. 3 p.); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 1 d. 1 p.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 736 str. 3 d. nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 str. – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 str. – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformulavo tokią aiškinimo ir taikymo taisyklę – „skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas“ (45 punktas). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką akivaizdu, jog antstolis A. B. iš dalies tenkindamas pareiškėjo skundą ir vadovaudamasis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, ir priimdamas 2018 m. balandžio 23 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo skolininkui priklausančių lėšų Nr. S-18-41-16981, teisingai nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų bei trečiųjų asmenų pervestų lėšų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Taigi, antstolis nagrinėdamas pareiškėjo skundą ir pakeisdamas iš dalies 2016 m. gegužės 12 d. skundžiamą patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, priėmė 2018 m. balandžio 23 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo skolininkui priklausančių lėšų Nr. S-18-41-16981. Todėl konstatuotina, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko pajamas, taip kaip nurodyta 2018 m. balandžio 23 d. patvarkyme, laikėsi šios nutarties 10-11 punktuose nurodytų įstatymo nuostatų ir jų nepažeidė. Kaip jau buvo nustatyta, antstolis iš dalies patenkinęs skundą ir nukreipdamas išieškojimą į skolininko pajamas, laikėsi įstatymo nuostatų. Pažymėtina, jog byloje nepateikta įrodymų, kad iš skolininko būtų ar yra išskaityta daugiau, nei nurodyta CPK 736 straipsnyje, byloje nėra įrodymų, kad skolininkui priklausančios lėšos, esančios įkalinimo įstaigos sąskaitoje, patektų į CPK 739 straipsnyje išvardintas pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima. T. y. byloje nėra įrodymų, kad skolininkui priklausančios lėšos, esančios įkalinimo įstaigos sąskaitoje, būtų gautos kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; kad tai būtų lėšos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; kad tai būtų motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; kad tai būtų išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; kad tai būtų laidojimo pašalpa; kad tai būtų išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; kad tai būtų valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; kad tai būtų išeitinės išmokos (CPK 178 str.).Dėl išdėstyto, skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290– 292 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo (skolininko) R. K. skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui A. B. vykdomąsias bylas.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.