Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-03-17 · Administracinė byla Nr. I-1313-121/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-03-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-10-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-17
Bylos Nr.
I-1313-121/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03748-2013-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Nijolė Žalnieriūnienė
Pareiškėjas
V. B.
Atsakovas
Vilniaus teritorinei muitinei
Advokatai
Renata Belovaitė
Kategorijos
  • 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 8.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. 1-1313-121/2014 (Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03748-2013-1)Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 8.1.6.; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2014 m. kovo 17 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Žalnieriūnienė, dalyvaujant pareiškėjai V. B., jos atstovei advokato padėjėjai Renatai Belovaitei, atsakovės atstovei Janinai Meškevič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. B. skundą atsakovei Vilniaus teritorinei muitinei dėl mokestinės priemokos nurašymo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja V. B. kreipėsi į teismą su skundu (b. 1. 1-4), prašydama panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės (toliau - Muitinė) 2013-07-08 sprendimą Nr. 10000246053 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitos kredito įstaigoje" (toliau - 2013-07-08 Sprendimas).

Paaiškino, kad Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 110 straipsnyje yra įtvirtinti trys mokestinės nepriemokos išieškojimo pagrindai: išieškojimas stabdomas, kai dėl mokestinės nepriemokos vyksta mokestinis ginčas, sudaroma mokestinės paskolos sutartis arba kai mokestinės nepriemokos išieškojimo sustabdymą inicijuoja mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo ir ekonominio tikslingumo kriterijais. Jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu). Pasak pareiškėjos, 2013-06-15 gavo Muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus pranešimą dėl 2013-06-05 sprendimo Nr. 2TR-19-0052 ir rašytinį pranešimą apie į apskaitą įtrauktus minėtame sprendime apskaičiuotus mokėtinus mokesčius. Pareiškėja šį sprendimą apskundė Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - Departamentas) ir šiuo metu dėl 2013-07-08 Sprendimu išieškomų sumų vyksta mokestinis ginčas. Todėl mano, kad skundžiamas 2013-07-08 Sprendimas yra priimtas per anksti, dar negavus Departamento sprendimo dėl apskųsto 2013-06-05 sprendimo Nr. 2TR-19-0052.

Pareiškėja V. B. pateikė teismui prašymą sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį teismą (KT) su prašymu spręsti, ar Mokesčių administravimo įstatymo 33 str. 8 punkto, 105 str. 2 dalies, 106 str. 1 d. 1 punkto nuostatos, kuriose nustatoma teisė vietos mokesčių administratoriui priverstinai išieškoti mokestines nepriemokas bei apriboti asmenų turto naudojimą be teismo sprendimo, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 5 str. 2 daliai, 23 straipsniui ir 109 str. 1 daliai (b. 1. 49-50). Nurodo, kad minėtos teisės normos pažeidžia pareiškėjos teisę į nuosavybę, nors pagal Konstitucijos 23 straipsnį nuosavybė neliečiama. Be to, teisės normos, kuriomis remiamasi ginčijamame sprendime, prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtintai nuostatai, kad valdžios galias riboja Konstitucija, bei Konstitucijos 109 straipsnio nuostatai, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Mano, kad įstatymo normos, nustatančios, jog mokesčių administratorius turi teisę savo sprendimu, nesant teismo sprendimo, priverstinai išieškoti mokestines nepriemokas - nusavinti asmens kredito įstaigos sąskaitoje esančias pinigines lėšas, paneigia žmogaus prigimtinę teisę į nuosavybę.

Atsiliepimas

Atsakovė Muitinė atsiliepime į skundą (b.l. 21-23) su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nesutinka su pareiškėjos argumentu, jog 2013-07-08 Sprendimas priimtas per anksti, nes jis priimtas laikantis įstatymų reikalavimų ir nepažeidžiant nustatytų terminų. Atsakovės teigimu, V. B., praleidusi apskundimo terminą Departamentui 2013-07-26 pateikė skundą dėl Muitinės 2013-06-05 sprendimo Nr. 2TR-19-0052 ir prašymą atnaujinti jo apskundimo terminą. Muitinė, gavusi informaciją kad V. B. Departamentui pateikė skundą dėl Muitinės 2013-06-05 sprendimo Nr. 2TR-19-0052 ir prašymą atnaujinti sprendimo apskundimo terminą 2013-07-30 sprendimu Nr. 10000247678 sustabdė PVM, akcizo bei PVM ir akcizo delspinigių išieškojimą kol bus baigtas mokestinis ginčas. Pabrėžė, kad šiuo metu mokestinės prievolės išieškojimas iš pareiškėjos nėra vykdomas, nes 3 470 Lt muitas yra sumokėtas, o mokesčių bei su jais susijusių sumų išieškojimas iš pareiškėjos sąskaitos kredito įstaigoje sustabdytas.

Taip pat atkreipė dėmesį, kad Departamentas 2013-09-04 sprendimu Nr. 1A-335 netenkino V. B. prašymo atnaujinti skundo dėl Muitinės 2013-06-05 sprendimo Nr. 2TR-19-0052 padavimo terminą ir nusprendė skundą laikyti nepaduotu bei grąžinti jį pareiškėjai. Be to, Muitinė mokestinės nepriemokos užtikrinimui (neišieškota 80 885,60 Lt suma) 2013-08-27 sprendimu Nr. 5MA-34-1361 nusprendė areštuoti V. B. priklausantį turtą įforminant Turto arešto aktą su turto disponavimo teisės apribojimu ir įregistruoti Turto arešto aktą Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registre. Šio sprendimo pagrindu buvo surašytas 2013-08-28 Turto arešto aktas Nr. 2MA-56.

Šalies argumentai

Pareiškėja ir jos atstovė, bylą nagrinėjant teisme, skundą ir jo argumentus bei prašymą kreiptis į KT palaikė, papildomai paaiškino, jog mokestinis ginčas iki šiol nepasibaigęs - byla dėl Departamento 2013-09-04 sprendimo teisėtumo yra LVAT'e.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais, papildomai paaiškino, jog jie veikė tiksliai pagal teisės aktus, kurie nustato mokesčių išieškojimo tvarką. Kitų solidarių skolininkų atžvilgiu irgi yra priimti analogiški sprendimai. Atsakovė nemato jokio pagrindo kreiptis į Konstitucinį teismą.

Skundas netenkinamas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Muitinė 2013-06-05 sprendimu Nr. 2TR-19-0052/10000243676, remdamasi Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusiu 2011-07-12 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-103/2011, kurioje nustatyta, kad V. B. kartu su V. J., A. J., G. J. ir M. M., veikdami iš anksto susitarę bendrininkų grupėje ir pasiskirstę vaidmenimis, gabeno akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes), kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą nusprendė pripažinti V. B. kartu su minėtais asmenimis solidariai atsakančiais skolininkais ir jų atžvilgiu įregistravo 87 819 Lt (3 470 Lt muito, 49 727 Lt akcizo, 12 436 Lt PVM, 17 748 Lt akcizo delspinigių ir 4 438 lt PVM delspinigių) mokestinę prievolę bei įpareigojo minėtą mokestinę prievolę sumokėti per 10 dienų nuo minėto sprendimo gavimo dienos (b.l. 25-28).

Kadangi V. B. iki nustatyto termino neįvykdė mokestinės prievolės, įregistruotos Muitinės 2013-06-05 sprendimu Nr. 2TR-19-0052, Muitinė 2013-07-08 Sprendimu, pasirėmusi Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą 232 str. 1 d. „a" punktu, MAį 105 str. 2 dalimi, 33 str. 8 ir 15 punktais, 34 straipsniu ir 106 str. 1 d. 1 punktu, nusprendė nurašyti 84 827,27 Lt mokestinės nepriemokos iš mokesčių mokėtojo (V. B.) sąskaitos kredito įstaigoje (b.l. 30).

Departamente 2013-07-30 buvo gautas pareiškėjos 2013-07-25 skundas dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitos kredito įstaigoje vykdymo sustabdymo, kuriame prašoma panaikinti 2013-07-08 Sprendimą arba sustabdyti jo vykdymą iki kol bus išspręstas skundas (b. 1.9-11).

Muitinė 2013-07-30 sprendimu Nr. 10000247678 sustabdė 2013-07-08 Sprendimo nurašyti mokestinę nepriemoką 84 349 Lt vykdymą bei nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš pareiškėjos sąskaitos kredito įstaigoje (b.l. 29).

Departamentas 2013-09-04 sprendimu Nr. 1A-335, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir skundą dėl Muitinės 2013-06-05 sprendimo Nr. 2TR-19-0052, netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti termino skundo dėl Muitinės 2013-06-05 sprendimo Nr. 2TR-19-0052 padavimo terminą ir nusprendė skundą laikyti nepaduotu bei grąžinti pareiškėjai (b.l. 37-38).

Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (VAAT) dėl Departamento 2013-09-

sprendimo Nr. 1A-336 panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo išnagrinėti jos skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo Nr. 2TR-19-0052 „Dėl skolos muitinei įregistravimo už neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes". VAAT 2014-01-13 sprendimu adm. byloje Nr. 1-1312-244/2014 pareiškėjos V. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Minėtas VAAT sprendimas apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (L V AT) apeliacine tvarka.

Teisės aktu, reglamentuojančiu ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

Šioje administracinėje byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovės sprendimo nurašyti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos - mokesčių mokėtojos V. B. - sąskaitos kredito įstaigoje teisėtumo.

Skundžiamo sprendimo teisiniai pagrindai yra inter alia Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą 232 str. 1 d. „a" punktas, MAĮ 105 str. 2 dalis, 33 str. 8 ir 15 punktai, ir 106 str. 1 d. 1 punktas, tačiau atsakovės veiksmų teisėtumo įvertinimas susijęs ir su bendraisiais mokesčių administravimo principais, įskaitant prievartines mokesčių ar su jais susijusių sumų išieškojimo procedūras. Šios procedūros chronologiškai reglamentuojamos MAĮ trečiajame skirsnyje „Mokestinė prievolė", ketvirtajame skirsnyje „Mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimas" ir penktajame skirsnyje „Mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas". Be to, pagal MAĮ 15 str. 2 dalį už muitų administravimą Lietuvos Respublikoje yra atsakinga Lietuvos Respublikos muitinė (toliau -muitinė). <...> Administruojanti muitus ir šioje dalyje nurodytus mokesčius muitinė laikoma mokesčių administratoriumi, Muitinės departamentas - centriniu mokesčių administratoriumi, o teritorinė muitinė ir specialioji muitinės įstaiga (jeigu šios nuostatuose yra numatytas mokesčių administravimo funkcijų atlikimas) - vietos mokesčių administratoriais, jeigu šis įstatymas ar kiti teisės aktai nenustato kitaip, gi pagal MAĮ 19 straipsnį pagrindinis Valstybinės mokesčių inspekcijos (taip pat muitinės, kaip mokesčių administratoriaus) uždavinys yra užtikrinti, kad mokesčiai į biudžetą būtų sumokėti, o mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių (MAĮ 40 str. 1, 2 p.).

Pagal MAĮ 2 str. 10 dalį (redakcija aktuali nuo 2012-10-20 iki 2013-12-04) mokesčio nepriemoka yra mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto įstatymo lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėta mokesčio suma. Šiuo atveju pareiškėjai nepriemoka nustatyta Muitinės 2013-06-05 sprendimu Nr. 2TR-19-0052/10000243676, juo nuspręsta pripažinti V. B. kartu su kitais asmenimis solidariai atsakančiais skolininkais ir jų atžvilgiu įregistruota atitinkama mokestinė prievolė. Pagal MAĮ 81 str. 4 dalį muitinės administruojamus papildomai apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas mokesčių mokėtojas privalo sumokėti Bendrijos muitinės kodekse nustatytais muitų mokėjimo terminais. Muitinės administruojamų mokesčių (įskaitant papildomai apskaičiuotus mokesčius) mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Minėtu sprendimu pareiškėja buvo įpareigota minėtą mokestinę prievolę sumokėti geruoju per 10 dienų nuo minėto sprendimo gavimo dienos.

Bendrijos muitinės kodekso 232 str. 1 d. „a" punktas numato, kad, jei mokėtina muito suma nebuvo sumokėta per nustatytą laikotarpį, muitinė turi pasinaudoti visomis galiojančių teisės aktų teisėmis, įskaitant vykdymą kad būtų užtikrintas minėtos sumos mokėjimas. <...>.

Tuo tikslu MAĮ (2012-10-02 įstatymo Nr. XI-2251 redakcija (nuo 2013-01-01)) 105 str. 2 dalyje numatyta, kad teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, - kitą dieną po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos. <...> Minėta, kad Muitinė sprendimą dėl mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo priėmė 2013-07-08 dieną t.y. praėjus daugiau nei mėnesiui laiko nuo mokestinės prievolės įregistravimo.

MAĮ 33 str. 8 ir 15 punktai numato, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas bei taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus.

Pagal MAĮ 95 str. 1 dalį mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdai yra: 1) delspinigiai; 2) turto areštas; 3) nurodymas kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 4) hipoteka ar įkeitimas; 5) laidavimas ar garantija, įskaitant atvejus, kada laidavimu arba garantija užtikrinamas galinčios atsirasti mokestinės prievolės įvykdymas. Šiuo atveju mokesčių administratorius pareiškėjai taikė MAĮ 95 str. 1 dalies 3 punktą vėliau -ir 2 punktą. MAĮ 106 str. 1 d. 1 punktas taip pat numato, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma, duodant kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos. Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka. Sprendimas priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojos (V. B.) sąskaitos kredito įstaigoje buvo priimtas skundžiamu Muitinės 2013-07-08 Sprendimu.

Taigi, šiame teismo sprendime atlikta sisteminė teisės normų analizė ir atliktas faktinių aplinkybių ištyrimas leidžia teismui spręsti, kad pareiškėjos mokestinės prievolės vykdymas buvo atliktas tiksliai pagal teisės aktų reikalavimus ir jų nustatytą tam tikrą harmoningą chronologiją, derinančią mokesčio mokėtojo teisę apskaičiuotus mokesčius sumokėti geruoju, pareigą sumokėti apskaičiuotus mokesčius ir mokesčių administratoriaus pareigą imtis priemonių, kad įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuoti ir nenuginčyti mokesčiai būtų išieškoti.

Dėl šių motyvų teismas nemano, kad MAĮ 33 str. 8 punktas, 105 str. 2 dalis, 106 str. 1 d. 1 punktas neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 5 str. 2 daliai, 23 straipsniui ir 109 str. 1 daliai.

Tokiai išvadai padaryti yra taip pat reikšmingos aplinkybės, kad pagal MAĮ 36 str. 12 dalį bei 144 straipsnį mokesčių mokėtojas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka apskųsti (inter alia - iki teismo) bet kokį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą ar jo neatlikimą ir kad pagal MAĮ 110 str. 1 dalį numatyta, jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, <...> tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti. Tad mokesčių administratoriaus teisė priverstinai, anot pareiškėjos, be teismo, išieškoti mokesčio nepriemoką, dėl kurios teisėtumo ir apskaičiavimo pagrįstumo mokesčių mokėtojui kilo abejonių, nėra begalinė ir nekontroliuojama.

Įvertinus pasakytą šiame teismo sprendime, darytina išvada, kad prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas, o skundas - atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teisėja

nusprendė:

pareiškėjos V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Nijolė Žalnieriūnienė