- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2005-05-26
- Bylos Nr.
- 1A-335
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nuosprendis:panaikinti nuosprendį ir priimti naują nuosprendį BPK 329 str. numatytais pagrindais.
- Teisėjai
- Viktoras Kažys (pirm.), Svajūnas Knizleris, Valdimaras Bavėjanas
- Nuteistasis
- D. M., R. G.
1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio, teisėjų: Svajūno Knizlerio, Valdimaro Bavėjano, sekretoriaujant Rimai Ulasevičienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Barkauskui, gynėjams Juzefui Stankevič, Vytautui Valušiui, nuteistiesiems D. M. ir R. G. , teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro, nuteistųjų D. M. ir R. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 238 str. 1d. ir nuteistas laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams 13 (trylikai) dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.
2R. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 238 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams 13 (trylikai) dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.
3D. M. ir R. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 199 str. 2d. išteisinti nenustačius, kad jie dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Aprašomoji dalis
Nustatė
5D. M. ir R. G. nuteisti už tai, kad jie be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui apie jiems žinomą daromą ir padarytą labai sunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d., o būtent:
6žinodami, kad A. S. , S. D. ir S. R. susitarė daryti labai sunkų nusikaltimą - neteisėtą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą turint tikslą jas parduoti kontrabandos būdu išvežant į Norvegiją, apie tai nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui. Žinodami, kad A. S. , S. D. ir S. R. tyrimo nenustatytoje vietoje, iš tyrimo nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos - 6,6 1 amfetamino bazės (amfetamino aliejaus) ir apie 2,5 l sieros rūgšties, kurias nuo įgijimo momento iki 2004-04- 17 neteisėtai laikė Lietuvos Respublikoje, automobilyje „Mercedes Benz", v/n XXX, įrengė slėptuves, kur laikė minėtas medžiagas ir 2004-04-17 S. R. vykdydamas planą nugabenti psichotropinę medžiagą į Norvegijos Karalystę ir parduoti D. S. , minėtu automobiliu su įrengtomis slėptuvėmis, A. S. ir S. D. automobiliu „VW Vento", v/n XXX, lydint tikslu užtikrinti saugų valstybių sienų kirtimą, sėkmingą labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos nugabenimą iki Norvegijos Karalystės, neteisėtai gabeno šią psichotropinę medžiagą Lietuvos Respublikoje, Lenkijos Respublikoje, Vokietijos federacinėje Respublikoje, Danijos Karalystėje, Švedijos Karalystėje, Norvegijos Karalystėje iki pastarojoje esančio Moso miesto, kur 2004-04-19 apie 16 val. S. R. , A. S. ir S. D. bei vėliau Norvegijos piliečius H D. S. ir T. W. sulaikė Norvegijos Karalystės teisėsaugos pareigūnai.
7D. M. ir R. G. buvo kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 260 str. 3 d. tuo, kad veikdami organizuotoje grupėje, organizavo neteisėtą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą ir jų kontrabandą, o būtent:
8jie, veikdami organizuotoje grupėje kartu su S. R. , A. S. , S. D. ir kitais tyrimo nenustatytais asmenimis, susitarę daryti sunkų ir labai sunkų nusikaltimus - neteisėtą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą turint tikslą jas parduoti ir psichotropinių medžiagų kontrabandą organizavo bei vadovavo šių nusikaltimų darymui. Tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje 2004 metais, bet ne vėliau kaip 2004 m. balandžio 17 d., D. M. kartu su R. G. tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvoje, iš tyrimo nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo labai, didelį kiekį psichotropinės medžiagos - 6,6 1 amfetamino bazės (amfetamino alejaus), kurio tankis 0,933 g/ml - ir apie 2,5 l sieros rūgšties, kurias nuo įgijimo momento iki 2004m. balandžio 17 d. neteisėtai laikė Lietuvos Respublikos teritorijoje. D. M. su R. G. , turėdami tikslą neteisėtai nugabenti šias medžiagas į Norvegijos Karalystę ir parduoti Norvegijos Karalystės piliečiui H. D. S. (H. D. S. ), kartu su kitais tyrimo nenustatytais asmenimis 2004 m. kovo - balandžio mėn. automobilyje „Mercedes Benz", valst. XXX, įrengė slėptuves ir jose paslėpė 6,6 l amfetamino bazės (amfetamino aliejaus) ir apie 2,5 l sieros rūgšties. D. M. ir R. G. 2004 m., bet ne vėliau kaip 2004 m. balandžio 17 d., perdavė automobilį „Mercedes Benz", valst. Nr.XXX, su jame paslėpta 6,6 1 amfetamino bazės (amfetamino aliejaus) ir apie 2,5 1 sieros rūgšties organizuotos grupės nariui S. R. , kuris, vykdydamas D. M. ir R. G. nurodymus, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos - amfetamino bazės (amfetamino aliejaus) - Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2004 m. balandžio 17 d. S. R. , vykdydamas iš anksto su jais ir kitais organizuotos grupės nariais A. S. ir S. D. aptartą planą nugabenti psichotropinę medžiagą - amfetamino bazę (amfetamino aliejų) - į Norvegijos Karalystę ir parduoti D. S. , automobiliu „Mercedes Benz", valst. Nr.XXX, kuriame įrengtose slėptuvėse buvo paslėpta 6,6 1 amfetamino bazės (amfetamino aliejaus) ir apie 2,5 1 sieros rūgšties, A. S. ir S. D. automobiliu „Volkswagen Vento", valst. Nr.XXX, lydint tikslu užtikrinti saugų valstybių sienų kirtimą, sėkmingą labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos nugabenimą iki Norvegijos Karalystės, neteisėtai gabeno šią psichotropinę medžiagą Lietuvos Respublikoje, Lenkijos Respublikoje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Danijos Karalystėje, Švedijos Karalystėje, Norvegijos Karalystėje iki pastarojoje esančio Moso miesto, kur 2004 m. balandžio 19 d., apie 16 val., S. R. , A. S. ir S. D. sulaikė Norvegijos Karalystės teisėsaugos pareigūnai.
9Be to, D. M. ir R. G. buvo kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 199 str. 2 d. tuo, kad veikdami organizuotoje grupėje kartu su S. R. , A. S. ir S. D. , susitarę daryti sunkų ir labai sunkų nusikaltimus - neteisėtą labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą turint tikslą jas parduoti ir psichotropinių medžiagų kontrabandą organizavo psichotropinių medžiagų kontrabandą ir vadovavo šio nusikaltimo darymui. D. M. su R. G. 2004 metais, bet ne vėliau kaip 2004 m. balandžio 17 d. perdavė automobilį „Mercedes Benz", valst. Nr.XXX, su jame paslėpta psichotropine medžiaga - 6,6 1 amfetamino bazės (amfetamino aliejaus), kurio tankis 0,933 g/ml, ir apie 2,5 l sieros rūgšties, organizuotos grupės nariui S. R. . Pastarasis 2004 m. balandžio 17 d., 1 val. 45 min., vykdydamas iš anksto su D. M. , R. G. ir kitais organizuotos grupės nariais A. S. ir S. D. aptartą planą nugabenti psichotropinę medžiagą - amfetamino bazę (amfetamino aliejų) - į Norvegijos Karalystę, automobiliu „Mercedes Benz", valst. Nr.XXX, per (duomenys neskelbiami) tarptautinį pasienio kontrolės punktą, išvengdamas muitinės kontrolės, neteisėtai pergabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką minėtame automobilyje įrengtose slėptuvėse, t.y. vietose, apsunkinančiose jų aptikimą, esančią psichotropinę medžiagą - 6,6 1 amfetamino bazės (amfetamino aliejaus) - ir apie 2,5 l sieros rūgšties. A. S. ir S. D. , vykdydami D. M. ir R. G. nurodymus lydėti S. R. bei užtikrinti saugų valstybių sienų kirtimą, sėkmingą labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos neteisėtą nugabenimą, 2004 m. balandžio 17 d., 2 val. 31 min., automobiliu „VW Vento", v/n XXX, išvyko iš Lietuvos Respublikos per (duomenys neskelbiami) tarptautinį pasienio kontrolės punktą į Lenkijos Respubliką.
Žemesnės instancijos teismas
10Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad nenustatyta, jog D. M. ir R. G. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 260 str. 3 d. , Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 199 str. 2 d. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad D. M. ir R. G. tik žinojo apie daromą ir padarytą labai sunkų nusikaltimą – labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos įgijimą, laikymą ir gabenimą tikslu parduoti, tačiau be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai ar teismui, ir jų veiką iš Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 260 str. 3 d. perkvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 238 str. 1 d., o pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 199 str. 2 d., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p., juos išteisino.
Šalies argumentai
11Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį D. M. ir R. G. atžvilgiu pakeisti:
12D. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 260 str. 3d. ir nuteisti laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų.
13R. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 260 str. 3d. ir nuteisti laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų.
Žemesnės instancijos teismas
14Taip pat D. M. ir R. G. atžvilgiu panaikinti apygardos teismo nuosprendį dalyje dėl jų išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 199 str. 2 d.
15D. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 199 str. 2d. ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams.
16R. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 199 str. 2d. ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams.
17Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., D. M. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti D. M. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
18Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., R. G. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti R. G. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Žemesnės instancijos teismas
19Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl D. M. ir R. G. veiksmų perkvalifikavimo iš Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 260 str. 3 d. į Lietuvos Respublikos BK 238 str. 1 d. ir dėl D. M. bei R. G. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d. ir 199 str. 2 d. Mano, kad teismo išvados, jog D. M. ir R. G. nedalyvavo įgyjant, laikant ir gabenant labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos amfetamino bazės (amfetamino aliejaus) su tikslu parduoti bei gabenant ją kontrabanda į Norvegiją, tyrimo institucijos nesurinko įrodymų apie tai, kad D. M. bei R. G. organizavo nusikaltimų padarymą, kokiu būdu šie prisidėjo prie nusikaltimų padarymo, nei viename telefoniniame pokalbyje nėra duomenų, iš kurių galima būtų daryti išvadą dėl D. M. bei R. G. vaidmens, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
20Pažymi, kad telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose ir jų prieduose, kontroliuojant R. G. bei A. S. pokalbius telefonais tarpusavyje, o taip pat pastarojo su Norvegijos Karalystės piliečiu D. S. , užfiksuoti duomenys apie tai, kad jau nuo 2004 m. sausio mėnesio grupė asmenų rengėsi gabenti į Norvegiją psichotropines medžiagas ir ten jas realizuoti. 2004 m. sausio mėnesį Norvegijoje A. S. ir S. D. , padedami vertėjos I. B. , susitiko su D. S. . 2004-01-19 09.08 val., 2004-01-19 17.20 val. pokalbiuose telefonu tarp A. S. ir R. G. aptartas išvykimas į Norvegiją pas A. S. pažįstamą asmenį kartu su vertėja aptarti psichotropinių medžiagų gabenimo bei pardavimo galimybes. 2004-01-22 19.06 val. A. S. pokalbio telefonu su R. G. aiškino, kad nesutinka dirbti laborantu Norvegijoje ir maišyti amfetamino bazės su sieros rūgštimi siekiant išgauti amfetaminą miltelių pavidalu. R. A. S. aiškino, kad šiam tikslui atsiųs kitus žmones, o A. S. bus atsakingas tik už pagaminto amfetamino realizavimą.
21Prokuroro teigimu, D. M. , R. G. parodymai, kad jie kalbėjosi apie galimybes realizuoti Skandinavijos valstybių rinkoje keramikinius meno dirbinius, rastinius namus iš Baltarusijos, o taip pat perdavė kartu su A. S. vykusiam S. D. dirbinių pavyzdžius bei namų brėžinius, taip pat liudytojo K. J. parodymai, jog R. G. jis buvo davęs kelis savo gaminamus keramikinių dirbinių pavyzdžius tikslu juos vėliau didesniais kiekiais realizuoti Skandinavijoje, prieštarauja ne tik telefoninių pokalbių klausymosi metu gautiems įrodymams, bet šias versijas paneigė apklausta liudytoja I. B. , jų nurodytų aplinkybių nepatvirtino ir Norvegijoje apklausti A. S. su S. D. nurodę, kad tuo metu vyko į Norvegiją pirkti mikroautobuso. Apklausta I. B. kategoriškai patvirtino, kad Norvegijoje (jai dalyvaujant) A. S. ir S. D. susitiko su D. S. , jie kalbėjosi apie ,,didelius" ir ,,mažus", jų kainą, tačiau jokios kalbos nebuvo apie kokius nors namus ar keramikos dirbinius, juo labiau nebuvo rodomi jokie pavyzdžiai ar brėžiniai.
22Prokuroro manymu, iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad D. M. ir R. G. žinojo apie A. S. ir S. D. veiksmus, aktyviai domėjosi įvykių eiga, o vėliau, jau A. S. ir S. D. grįžus į Lietuvą, aktyviai vadovavo nusikaltimo darymo, t. y. realizavimui iš anksto aptarto sumanymo į Norvegiją nugabenti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos. Vėlesnių pokalbių telefonu tarp R. G. ir A. S. buvo aptartos psichotropinių medžiagų pardavimo Norvegijoje kainos bei galutinai sutarta gabenti jas į Norvegiją. 2004-03-10 18.38 val. A. S. R. G. sakė, kad jam skambino D. S. ir nurodė, jog reikia amfetamino (pokalbyje - ,,didelis"), už kurį mokėtų 45 000 Norvegijos kronų, o dėl rohipnolio (pokalbyje - ,,mažo") su D. S. nieko konkretaus nesutarė. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad, būtent, R. G. ir A. S. pokalbyje vartojami tie patys terminai ,,dideli" ir ,,maži", apie kuriuos nurodė apklausta liudytoja I. B. .
23Prokuroras skunde pažymi, kad telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose ir jų prieduose, kontroliuojant R. G. bei A. S. pokalbius telefonais tarpusavyje, o taip pat su D. M. , S. D. ir S. R. , taip pat užfiksuoti duomenys apie labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos - 6.6 1 amfetamino bazės (amfetamino aliejaus) - bei apie 2.5 l sieros rūgšties neteisėtą įgijimą, neteisėta laikymą, slėptuvių jiems laikyti įrengimą. 2004-01-08 12.31 val. pokalbio telefonu metu R. G. A. S. nurodė, kad gavo „tą dalyką", kurį jie „ten veš atskirai", 2004-03-11 17.08 val. R. G. su S. D. kalbėjo apie daiktų įsigijimą be pinigų, 2004-04-16 13.59 val. R. A. S. pokalbio telefonu aiškino, kad automobilyje ,,Mercedes Benz" baigia paslėpti psichotropines medžiagas („mes praktiškai viską susistygavom", „tie irgi galus kokiu damušinėja, bet litų gavom, viską gavom ir..."). Be to, prokuroras mano, kad byloje esančiuose telefoninių pokalbių įrašuose yra pakankamai duomenų ir apie tai, kad D. M. su R. G. įrengė slėptuves automobilio ,,Mercedes Benz", valst. Nr. XXX, kuro bake bei priekabos prikabinimo įrenginyje, kur, kaip nustatyta objektyviais įrodymais, Norvegijoje ir buvo surastas amfetaminas su sieros rūgštimi. Prokuroras skunde atkreipia dėmesį į telefoninius pokalbius, kuriuose, jo manymu, yra užfiksuoti bylai reikšmingi įrodymai: 2004-03-26 13.25 val. pokalbio metu R. G. tarėsi su D. M. važiuoti apžiūrėti kaip atrodo išardyto automobilio bakas, 2004-03-27 11.48 val. D. M. R. G. aiškina, kad jis su V. A. susitarė dėl slėptuvių įrengimo automobilio kablyje (pokalbyje - „ant galo") ir bake (pokalbyje - „apie didelį tą sako aišku padarysim. Pirkit ir viskas"), 2004-03-27 11.56 val. R. G. su D. M. susitarė paimti automobilio ,,Mercedes Benz" kuro baką, 2004-03-31 20.22 val. R. G. teiravosi D. M. kaip sekasi pervirinti baką, 2004-04-01, 14.41 val. R. G. su D. M. aptarė, kokiais elektrodais reikia atlikti suvirinimo darbus, kad vėliau būtų galimas patalpinti skystį (pokalbyje - ,,skaidrų"), 2004-04-08 13.03 val. D. M. R. G. aiškino, kad pasisekė pervirinti baką (pokalbyje - „gerai gavos, tiktai pritrūko dažų"), 2004-04-15 18.02 val. D. M. R. G. sakė, kad rytoj reikės kablyje, kurio diametras nesiskirtų nuo originalaus, įrengti slėptuvę (pokalbyje - „reiks daryt vamzdį rytoj iš pačio ryto ir viskas", „tik svarbu pagal diametrą vamzdį rast"), 2004-04-15 21.38 val. R. G. su S. D. kalbėjo, kad dar tęsiami slėptuvių įrengimo darbai (pokalbyje - „bet vis tiek rytoj, kol darysis tas bakelis"), 2004-04-16 15.59 val. D. M. R. G. sakė, kad matuoja perdaryto bako talpą (pokalbyje - „dabar matuoja kubatūrą"). Apklausti D. M. ir R. G. kategoriškai neigė, kad kuriame nors pokalbyje jie kalbėjosi apie kokią nors psichotropinę medžiagą, neneigė, kad tarpusavyje bendravo apie automobilio kuro baką, tačiau jie kalbėjo apie tuo metu jų remontuoto automobilio ,,Ford Transit" kuro baką. Prokuroras skunde nesutinka su teismo išvada, kad D. M. , R. G. versija dėl automobilio ,,Ford Transit" kuro bako perdirbimo yra nepaneigta. Mano, kad teismo išvada prieštarauja jau nurodytiems įrodymams, gautiems klausantis pokalbių telefonu, o taip pat nėra paremta jokiais kitais objektyviais įrodymais. Mano, kad V. A. parodymais tvirtinti D. M. , R. G. versiją dėl automobilio ,,Ford Transit" kuro bako gaminimo, nebuvo jokio pagrindo, nes V. A. nežinojo kas bus vėliau daroma ar buvo padaryta su minėtu baku. Taip pat, prokuroro manymu, nebuvo jokio pagrindo remtis liudytojo A. G. parodymais tvirtinant D. M. , R. G. gynybos versiją, kadangi liudytojas tiesiogiai nedalyvavo gaminant kokias nors detales, kaip metalo apdirbimo specialistas teikė tik bendro pobūdžio konsultacijas žodžiu, jo parodymų informacijos vienintelis šaltinis yra pats D. M. . Liudytojo Aido Maticko parodymai teisme apie tai, kad būtent jis montavo automobilio ,,Ford Transit" kuro baką, turėtų būti vertinami labai kritiškai, kadangi jis yra D. M. brolis, o be to, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu tokių aplinkybių iš viso nenurodė, t. y. joks jo remontuotas automobilis iš viso nebuvo minimas. Prokuroras mano, kad teismas, motyvuodamas savo išvadas, turėjo atsižvelgti į liudytojo I. Š. parodymus, kuris, būdamas nesuinteresuotas bylos baigtimi, prisiminė, kad jam telefonu paskambino klientas ir prašė būtent automobilio ,,Mercedes Benz" kuro bako, kurį vėliau tas pats klientas ir nupirko už 50 Lt (tai patvirtina 2004-03-27 11.55 val. užfiksuotas pokalbis telefonu tarp R. G. ir I. Š. ). Be to, prokuroro manymu, teismas neatkreipė jokio dėmesio į tai, kad nė viename telefoniniame pokalbyje nėra minimas ne tik automobilio ,,Ford Transit" remontas, bet ir pats automobilis, byloje nėra jokių duomenų (registracijos liudijimų, įsigijimo, pardavimo dokumentų), liudijančių šio automobilio realų egzistavimą, o VĮ ,,R" pateiktoje pažymoje nurodyta, kad D. M. , R. G. ar jų individualių įmonių vardu niekada nebuvo registruotas joks automobilis ,,Ford Transit". Prokuroro manymu, iš išdėstytų įrodymų visumos matyti, kad D. M. ir R. G. atliko aktyvius veiksmus neteisėtai įgyjant labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos amfetamino, o taip pat įrengiant slėptuves šiai medžiagai paslėpti. Be to, prokuroras skunde mano, kad 2004-04-18 12.38 val. telefoniniu pokalbiu tarp D. M. ir R. G. įrodomas ne tik psichotropinių medžiagų neteisėtas įgijimas, bet ir ta aplinkybė, kad jos buvo įgytos, būtent, už D. M. ir R. G. pinigines lėšas.
24Prokuroro teigimu, teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje taip pat padarė prieštaraujančią faktinėms bylos aplinkybėms išvadą ir dėl sieros rūgšties įgijimo automobilio ,,Ford Transit" remontui, o ne gabenimui į Norvegiją. Pažymi, kad ši teismo išvada prieštarauja telefoninių pokalbių kontroliavimo metu užfiksuotiems 2004-02-06 10.19 val. ir 2004-02-06 17.27 val. pokalbiams tarp S. R. ir R. G. apie jau minėtos sieros rūgšties įgijimą. Be to, mano, kad tą aplinkybę, jog sieros rūgštis buvo reikalinga ne ,,Ford Transit" remontui, o gabenimui, patvirtina 2004-02-06 10.19 val. pokalbio metu užfiksuota R. G. frazė: ,,Gerai, Sauliau, nešnekėkim telefonu daugiau apie tokius dalykus".
25Prokuroro teigimu, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose ir jų prieduose, kontroliuojant R. G. bei A. S. pokalbius telefonais tarpusavyje, o taip pat su D. M. , S. D. ir S. R. , taip pat užfiksuoti duomenys apie labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos - 6.6 l amfetamino bazės (amfetamino aliejaus) - bei apie 2.5 l sieros rūgšties neteisėtą gabenimo iki Norvegijoje esančio Moso miesto organizavimą, o taip pat šios medžiagos kontrabanda per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. 2004-03-12 21.13 val. pokalbio telefonu S. R. R. G. klausė, kada reikės vykti į Norvegiją, į ką R. G. atsakė, kad gal kitą savaitę, 2004-04-15 19.05 val. pokalbyje R. S. R. sakė, kad išvykti reikės rytoj (pokalbyje - „Sauliau, vienu žodžiu, bet kokiu atveju jau viso išvažiuojat, tik nežinau kada, nu nuo ryto aišku, gal per pietus, į vakaro pusę daugiau"). Šiuose pokalbiuose, prokuroro manymu, užfiksuoti duomenys paneigia R. G. parodymus, jog jis ieškojo S. R. prašomas pažįstamo V. K. , su kuriuo S. R. , neva, buvo sutaręs dėl vairuotojo darbo. Iš šių ir kitų aukščiau minėtų pokalbių telefonu matyti, kad R. G. ir D. M. koordinavo A. S. , S. D. ir S. R. veiksmus, perdavė S. R. automobilį su paslėpta psichotropine medžiaga.
26Tai, kad D. M. ir R. G. aktyviai koordinavo A. S. , S. D. ir S. R. veiksmus jiems išvykus į Norvegiją, palaikė su jais ryšį būtent tikslu kontroliuoti psichotropinės medžiagos gabenimo eigą, prokuroro nuomone, patvirtina ir telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose ir jų prieduose užfiksuoti D. M. ir R. G. pokalbiai telefonu. 2004-04-17 19.38 val. SMS trumpąja žinute S. D. informavo R. G. apie tai, kad jis yra Lenkijoje netoli Vokietijos, o šią žinutę 2004-04-17 19.39 val. R. G. tuoj pat persiuntė D. M. . 2004-04-17 20.39 val. R. G. pokalbio su D. M. metu pastarojo klausė, ar jam dar neskambino nei vienas iš išvykusių asmenų ir pasiūlo paskambinti S. D. , į ką D. M. atsakė, kad parašys žinutę, 2004-04-17 20.43 val. D. M. SMS žinute informavo R. G. , kad S. R. jau Vokietijoje (tekstas - Jis jau ddr"), 2004-04-18 11.38 val. SMS žinute D. M. informavo R. G. , kad S. D. ir A. S. atvyko į Norvegiją ir laukia S. R. , 2004-04-18 11.39 val. R. G. telefoninio pokalbio metu D. M. aiškino, kad jis su S. D. buvo sutaręs, kad taip jam parašys, kai jie atvyks į Norvegiją pas D. S. , o taip pat, kad, įvažiavus į kiekvieną valstybę, apie tai informuos R. G. (pokalbyje - ,,aš buvau sutaręs, kai jie jau gryčioj bus pačioj..." „mes gi buvom susitarę kiekvieną tą šlagbaumą pravažiavęs po vieną raide supranti...", 2004-04-18 11.47 val. SMS žinute D. M. informavo R. G. apie tai, kad S. D. ir A. S. į Norvegiją atvyko greičiau per Daniją ir Švediją jungiantį tiltą, o S. R. dar neatvyko, 2004-04-18 12.38 val. pokalbio telefonu metu R. D. M. aiškino, kad S. R. tuoj įvažiuos į Švediją, taip pat kad S. D. nesilaiko susitarimo kokiu maršrutu vykti, 2004-04-18 12.38 val. pokalbio su S. R. metu R. G. teiravosi kur jis yra, į ką S. R. atsakė, kad Danijoje; tai sužinojęs R. G. nurodė jį informuoti kai įvažiuos į Švediją (pokalbyje - „viskas aišku, gerai, kai įšoksi, mąjaką"), 2004-04-18 18.36 val. SMS žinute S. R. informavo R. G. , kad įvažiavo į Švediją, 2004-04-18 19.17 val. pokalbis telefonu su D. M. R. G. informavo, kad S. R. parašė SMS žinutę apie tai kad įvažiavo į Švediją, į ką D. M. pasakė, kad informuos S. D. ir A. S. , nes pastarieji nerimauja (pokalbyje - „nu jau pervažiavo"; „anie man trimituoja, tipo nieko nežino, laukia"), 2004-04-19 10.21 val. SMS žinute R. G. klausė S. R. , ar šis susitiko su S. D. ir A. S. (tekstas - „ar susitikai"), 2004-04-19 10.24 val. SMS žinute S. R. atsakė, kad dar nesusitiko su A. S. ir S. D. (tekstas - „dar važiuoju"), 2004-04-19 10.25 val. SMS žinute R. G. klausė S. R. , kiek jam dar liko važiuoti (tekstas - „kiek liko"), 2004-04-19 10.28 val. SMS žinute S. R. atsakė, kad iki Švedijos - Norvegijos valstybių sienos liko 30 km (tekstas - „iki tvoros trisdešimt"), 2004-04-19 11.46 val. S. R. SMS žinute informavo R. G. , kad jau įvažiavo į Norvegiją (tekstas - „aš vietoj").
27Apklausti D. M. ir R. G. apie šiuos telefoninius pokalbius ir SMS žinučių turinį parodė, kad jie žinojo apie tai, kad į Skandinavijos valstybes vyksta S. D. ir A. S. , kurie gabeno jų perduotus keramikinių dirbinių pavyzdžius, rastinių namų brėžinius, o taip pat 1000 eurų, kuriuos turėjo perduoti Vokietijoje esančios automobilių, pardavimo aikštelės savininkui kaip užstatą už planuotą įsigyti automobilį ,,Audi A4". Apie tai, kad į Skandinavijos valstybes dar keliauja ir S. R. , tikino nieko nežinoję, R. G. telefonu ieškojo S. R. prašomas pažįstamo V. K. , su kuriuo S. R. buvo sutaręs dėl darbo transporto įmonėje. Prokuroras mano, kad teismas, pripažindamas šias D. M. ir R. G. nurodytas aplinkybes pagrįstomis, neatsižvelgė į jo paminėtus duomenis, gautus klausantis D. M. ir R. G. pokalbių mobilaus ryšio telefonais, o taip pat ir į kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pas Norvegijoje sulaikytus A. S. , S. D. , S. R. ir D. S. nebuvo rasta jokių keramikos dirbinių, jų nuotraukų ar namų brėžinių, taip pat jie tokių aplinkybių neminėjo Norvegijos teisėsaugos pareigūnams. Liudytojo V. K. parodymai prieštarauja R. G. gynybos versijai, nes, pasak V. K. , R. G. nesugebėjo rasti S. R. telefonu, nors, kaip matyti iš pokalbių telefonu ir SMS žinučių, R. G. puikiai žinojo kur konkrečiu momentu yra S. R. ir kontroliavo jo judėjimą reikalaudamas pranešti apie buvimo vietą. Prokuroro manymu, nepagrįsta ir kaltinamųjų versija apie tai, jog jie S. D. nuvežti į Vokietiją 1000 eurų užstatą. Baudžiamojoje byloje esančių pokalbių telefonu įrašuose nėra nė užuominos apie kokį nors užstato nugabenimą, nei D. M. , nei R. G. nesiteiravo S. D. apie užstato nugabenimą. Tai, kad D. M. ir R. G. neprašė gabenti kokį nors užstatą, prokuroro teigimu, patvirtina ir tai, jog 1000 eurų nebuvo rasta pas S. D. jo asmens apžiūros metu Norvegijoje. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad dar 2004-03-31 23.21 val. užfiksuoto telefoninio pokalbio metu R. G. aptarinėjo su A. S. kelionės maršrutą – o, būtent, kad ruošiamasi vykti į Norvegiją ne per Vokietiją, o keltu per Gdanską, t y. Lenkiją.
28Prokuroras skunde nesutinka ir su teismo išvada, kad byloje nesurinkta jokių duomenų apie tai, kad D. M. ir R. G. būtų organizavę neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis, o taip pat psichotropinių medžiagų kontrabandą. Mano, kad tokia teismo išvada paremta lik pačių D. M. ir R. G. parodymais. Prokuroro teigimu, iš aukščiau išdėstytų telefoninių pokalbių klausymosi metu gautų duomenų matyti, kad, būtent, D. M. ir R. G. subūrė grupę asmenų daryti labai sunkų ir sunkų nusikaltimus, per bendrininką A. S. sukūrė bendrą veiklos planą, surado psichotropinių medžiagų pirkėją Norvegijoje, numatė ir paskirstė kiekvieno asmens vaidmenį (gabenimas, lydėjimas, o vėliau ir gamyba), aktyviai kontroliavo pačių nusikaltimų sėkmingą įvykdymą, koordinavo dviem automobiliais vykusių asmenų veiksmus. Prokuroro manymu, esant nustatytoms tokioms nusikaltimų padarymo aplinkybėms, teismas visiškai nemotyvuotai pašalino iš kaltinimo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o būtent tai, jog veikos padarytos organizuotos grupės. Baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad D. M. , R. G. , A. S. , S. D. ir S. R. veikė susitarę daryti sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, buvo pasiskirstę konkrečiais vaidmenimis.
29Skunde prokuroras atkreipia dėmesį į teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytą išvadą, kad telefoninių pokalbių fiksavimas yra ne galutinis operatyvinės veiklos rezultatas, o tik priemonė teisėtais metodais rinkti ir fiksuoti įrodymus apie ruošiamą, daromą ar padarytą nusikaltimą bei nurodė kokius, jo nuomone, veiksmus turėjo atlikti Lietuvos teisėsaugos institucijos ir kokius atliko Švedijos Norvegijos pareigūnai. Prokuroras mano, kad teismas, padarydamas tokias išvadas, visiškai neatsižvelgė į tai, kad, būtent, telefoninių pokalbių klausymosi metu gautų duomenų pagrindu ir buvo nustatyti nusikaltimus darantys asmenys, o perdavus informaciją Norvegijos pareigūnams ir buvo sulaikytas labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos. Būtent užfiksuotų nuteistųjų telefoninių pokalbių ir SMS žinučių turinys buvo pagrindas atlikti visą eilę ikiteisminio tyrimo veiksmų tiek Lietuvoje, tiek Norvegijoje. Tai, kaip vyko operatyvinis tyrimas ir tarptautinis bendradarbiavimas tiriant šį nusikaltimą, išsamiai parodė apklaustas teisme liudytojas Muitinės kriminalinės tarnybos Trečiojo skyriaus viršininkas K. L. .
30Prokuroro teigimu, nors Vilniaus apygardos teismas aprašomojoje nuosprendžio dalyje ir paminėjo Norvegijos Sarpsborgo apylinkės teismo 2004-11-26 nuosprendį, kuriuo buvo nuteisti S. R. , S. D. , A. S. ir du Norvegijos piliečiai, taip pat nurodė, kokias išvadas šis teismas padarė vertindamas D. M. ir R. G. veiksmus, tačiau padarė niekuo nepagrįstą išvadą, jog D. M. ir R. G. pavardės minimos tik remiantis Lietuvos operatyvinių tarnybų išvadomis, neanalizuojant jų liečiančių įrodymų.
Šalies argumentai
31Nuteistasis D. M. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
32Apeliantas nuteistasis D. M. nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 238 str. 1 d.
33Apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, kad BK 238 str. 1 d. numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia, byloje turėjo būti nustatyta, jog jis suvokė, kad jo turima informacija yra apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą, o ne apie bet kokį nusikaltimą, ir jo žinojimas turėjo būti paremtas ir objektyviais, patikimais šaltiniais, - jis turėjo pats stebėti, matyti materialius nusikaltimo dalykus arba apie daromą labai sunkų nusikaltimą kalbėti betarpiškai su kaltininkais, o ne spėjimais ar gandais. Tai yra teismas, anot apelianto, atsižvelgiant į jo paminėtas aplinkybes, pripažindamas jį kaltu pagal BK 238 str. 1 d., turėjo nurodyti įrodymus, kurie besąlygiškai patvirtintų, jog jis tikrai turėjo informacijos apie labai sunkaus nusikaltimo rengimą ar darymą. Apeliantas skunde mano, kad jokių įrodymų, kurie leistų daryti tokią išvadą, byloje nėra. Iš telefoninių pokalbių įrašų galima suprasti, kad jis su R. G. kalbėjo tik apie automobilių remontą bei buitinius dalykus. Šių pokalbių įrašų turinys atitinka ir liudytojų parodymus. Teismo išvada, kad jis žinojo ir nepranešė atitinkamais valstybinei įstaigai apie rengiamą ar daromą susikaltimą, padaryta remiantis tik jo specifine, automobilių prekeivių kalba, yra prielaidinio pobūdžio, kuriomis įstatymas draudžia grįsti apkaltinamąjį nuosprendį, ir įpareigoja visas abejones besąlygiškai vertinti kaltinamojo naudai. Todėl, esant tokioms aplinkybėms, apelianto manymu, jis turi būti išteisintas.
Šalies argumentai
34Nuteistasis R. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir jį pagal Lietuvos Respublikos BK 238 str. 1 d. išteisinti, kaip nepadarius jokios veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
35Apeliantas skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 238 str. 1 d.
36Mano, kad atsižvelgiant į tai, jog nėra duomenų ar Norvegijoje automobilyje rastas amfetamino aliejus yra iš viso priskiriamas prie psichotropinių ar narkotinių medžiagų, yra neįrodyta, kad buvo labai didelis kiekis psichotropinių medžiagų, kartu ir tai, jog padarytas nusikaltimas yra labai sunkus. Niekas Norvegijoje rastos medžiagos Lietuvoje netyrė, o pagal 2001 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. 05, amfetamino aliejus nėra priskiriamas prie draudžiamų ar psichotropinių medžiagų. 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. V-239 iš viso nėra nurodyta tokia medžiaga. Byloje esanti specialisto nuomonė yra tik atsakymas į tyrimą atlikusio prokuroro užklausimą, kuris suformuluotas paties prokuroro. Todėl, apeliantas, atsižvelgdamas į jo paminėtas aplinkybe, skunde daro išvadą, kad jis negalėjo žinoti apie tai, jog daromas ar yra jau padarytas nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d.
37Taip pat apeliantas mano, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, jog ji žinojo apie tai, jog nuosprendyje nurodyti asmenys įgijo, laikė, gabeno ar kitaip platino labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų. Pažymi, kad nuosprendyje nepasisakoma iš ko, kada, kokiu būdu jis sužinojo apie tokių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą. Telefoninių pokalbiuose, kuriais teismas laiko jo kaltės įrodymais, nėra kalbama apie narkotines medžiagas, kad kas nors rengiasi tokias medžiagas neteisėtai įgyti, kur nors jas neteisėtai laikyti, gabenti, tuo labiau didelį kiekį.
38Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašo tenkinti prokuroro apeliacinį skundą, atmesti nuteistųjų apeliacinius skundus, nuteistieji ir jų gynėjai prašo tenkinti nuteistųjų apeliacinius skundus, atmesti prokuroro apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
39Nuteistųjų D. M. ir R. G. apeliaciniai skundai tenkinami, prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.
40D. M. ir R. G. buvo kaltinami, kad organizuotoje grupėje organizavo ir vadovavo neteisėto labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įgijimui, laikymui, gabenimui turint tikslą jas parduoti ir psichotropinių medžiagų kontrabandai, t.y. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 260 str. 3 d. bei 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 199 str. 2 d. Nors D. M. ir R. G. buvo kaltinami minėtų nusikalstamų veikų organizavimu ir vadovavimu, tačiau iš kaltinimo formuluotės matyti, kad jiems inkriminuojama ir dalis vykdytojų veiksmų, t.y. labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos – 6,6 l. amfetamino bazės (amfetamino aliejaus) ir apie 2,5 l. sieros rūgšties neteisėtas įgijimas ir laikymas. Kaltinimai D. M. ir R. G. buvo grindžiami iš esmės vienos rūšies įrodymais – telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolais ir jų priedais. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, D. M. ir R. G. komunikavimas telefonais buvo kontroliuojamas pakankamai ilgą laiką – 2004 m. sausio-balandžio mėnesiais, tačiau neginčytinų įrodymų dėl D. M. ir R. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos nebuvo surinkta. Tai matyti ir iš D. M. bei R. G. pateiktų kaltinimų formuluočių – tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, iš tyrimo nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ir Lietuvos Respublikoje laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos iki 2004-04-17. Šioje byloje yra neginčytinai nustatyta: 1) D. M. ir R. G. iš I. Š. nupirko nenaują automobilio ,,Mercedes Benz“ kuro baką ir organizavo šio kuro bako konstrukcijų pakeitimą, padidinant talpą; 2) A. S. , S. D. ir S. R. buvo sulaikyti ir nuteisti Norvegijoje už 6,6 litro amfetamino bazės ir 2,5 litro sieros rūgšties įvežimą ir laikymą, amfetamino bazė buvo slepiama automobilio ,,Mercedes Benz“, kurį vairavo S. R. , kuro bake, o sieros rūgštis – pakabos detalėje; 3) D. M. ir R. G. telefonais ne vieną kartą kontaktavo su S. R. , S. D. ir A. S. , tame tarpe ir pastariesiems vežant psichotropinę medžiagą į Norvegiją.
41Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvuotai nurodė, kad nėra paneigta D. M. ir R. G. versija apie tai, kad jų įsigytas automobilio bakas buvo pritvirtintas ne prie ,,Mercedes Benz“, o prie ,,Ford Transit“ automobilio. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų ne tik apie automobilio ,,Ford Transit“ remontą, bet ir apie tai, kad toks automobilis realiai egzistavo. Tačiau ne kaltinamieji turi įrodyti savo versijos teisingumą, o valstybinis kaltintojas privalėjo įrodyti, kad psichotropinė medžiaga – amfetamino aliejus buvo surasta Norvegijoje, ne tik tokios pat markės automobilio, bet, būtent, tame pačiame automobilio kuro bake, kurio perdirbimą organizavo D. M. ir R. G. . Byloje nėra jokių duomenų, kad ant S. R. vairuojamo automobilio buvo uždėtas tas pats kuro bakas, kurio perdirbimu rūpinosi D. M. ir R. G. .
42Visi kaltinimai D. M. ir R. G. buvo grindžiami labai abstraktaus turinio telefoninių pokalbių įrašais ir atitinkamais protokolais, šiuose pokalbiuose nėra kalbama nei apie amfetaminą, nei apie kitas psichotropines medžiagas, pokalbių turinys kaltinimuose aiškinamas labai plečiamai ir kryptingai, žodžiams ir sąvokoms suteikiant kitą, nei bendrai suprantamą, prasmę. 2004-01-08 R. G. ir A. S. pokalbis, kad ,,gavo tą dalyką“, kurį ,,ten veš atskirai“, aiškinamas kaip psichotropinės medžiagos įsigijimas. 2004-03-11 R. G. ir S. P. kalbasi apie daiktų įsigijimą be pinigų, 2004-03-14 R. A. S. aiškina, kad reikia iš anksto apmokėti ,,pridaplatą padaryti“.Šie pokalbiai traktuojami kaip apie apmokėjimą už psichotropines medžiagas. Tačiau visiškai neaišku, kaip psichotropinė medžiaga – amfetamino bazė – galėjo būti įgyta iki 2004-01-08, kai tik po dviejų mėnesių – 2004-03-11 – 03-14 buvo kalbama apie išankstinį apmokėjimą už šią medžiagą ar galimybę ją gauti be pinigų. R. G. ir A. S. pokalbis telefonu ,,mes praktiškai viską sustygavom“, ,,tie irgi galus kokius damušinėja, bet litų gavom, viską gavom ir ...“ – aiškinama, kad automobilyje ,,Mercedes Benz“ baigia paslėpti psichotropines medžiagas, tačiau įrašytame pokalbyje apie psichotropines medžiagas nei tiesiogiai, nei perkeltine prasme nėra kalbama. Telefoniniuose pokalbiuose vartojamos sąvokos ,,dideli daiktai“, ,,maži daiktai“ prokuroro apeliaciniame skunde aiškinami kaip amfetaminas ir rohipnolis, t.y. psichotropinės medžiagos, tačiau šios sąvokos yra bendrinės, turinčios paprastai visai kitą reikšmę, tam, kad daryti neginčijamą išvadą, jog vartojant sąvokas ,,dideli daiktai“, ,,maži daiktai“ kalbama apie psichotropines medžiagas, būtina surinkti tai patvirtinančius įrodymus, kurių šioje byloje D. M. ir R. G. atžvilgiu nėra. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistųjų versiją apie tai, kad ,,dideli daiktai“ reiškia rąstinius namus, o ,, maži daiktai“ – keraminius dirbinius paneigia liudytojos I. B. parodymai, kad A. S. ir S. D. Norvegijoje kalbantis su D. S. apie ,,didelius ir ,,mažus“ daiktus nebuvo rodomi jokie pavyzdžiai ir daiktai. Tačiau šios liudytojos parodymai taip pat nepatvirtina ir to, kad ,,dideliais“ ir ,,mažais“ daiktais buvo vadinama psichotropinės medžiagos.
432004-04-17-19 dienomis R. G. ir D. M. pastoviai domėjosi ir telefonais kontaktavo su S. D. , A. S. ir R. R. , kurie tuo metu važiavo į Norvegiją ir kur 2004-04-19 buvo sulaikyti už psichotropinės medžiagos įvežimą ir laikymą. Tačiau nei užfiksuotuose telefoniniuose pokalbiuose, nei SMS žinutėse nėra jokios informacijos tiesiogine ar perkeltine prasme apie kokias nors psichotropines medžiagas, jų gabenimą ar realizavimą.
44Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 260 str. ir 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 199 str. 2 d., kurių padarymu buvo kaltinami D. M. ir R. G. , padaroma ne žodžiais, pokalbiais, o aktyviais veiksmais – kaip nurodyta pirmos instancijos teismo nuosprendyje. Tuo tarpu D. M. ir R. G. kaltė buvo grindžiama tik jų ir kitų asmenų telefoninių pokalbių įrašais. Kolegijos nuomone teisinga yra pirmos instancijos teismo išvada, kad telefoninių pokalbių fiksavimas yra ne savitikslis galutinis operatyvinės veiklos rezultatas, o priemonė teisėtais metodais rinkti ir fiksuoti įrodymus apie ruošiamą, daromą ar padarytą nusikaltimą. Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai ir jų priedai negali būti vieninteliai įrodymai, pagrindžiantys asmens kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų. Prokuroro apeliaciniame skunde teisingai ir pagrįstai nurodoma, kad šioje byloje telefoninių pokalbių klausymo metu, gautų duomenų pagrindu atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus tiek Lietuvoje, tiek Norvegijoje, vykdant operatyvinį tyrimą ir tarptautinį bendradarbiavimą, buvo išaiškintas nusikaltimas ir Norvegijoje sulaikytas labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos. Už šio nusikaltimo padarymą Norvegijoje buvo nuteisti A. S. , S. D. , S. R. ir kiti asmenys, kurių kaltė buvo nustatyta ir įrodyta. Tačiau surinktų įrodymų viseto nepakanka daryti kategoriškai išvadai, kad minėtą nusikalstamą veiką organizavo ir vadovavo jai D. M. ir R. G. . Pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai D. M. ir R. G. išteisino pagal Lietuvos Respublikos 24 str. 4 d., 25 str. 3 d. ir 199 str. 2 d. nenustačius, kad jie dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
45Tačiau, kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas nešališkai, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjęs bylą teisėtai ir pagrįstai išteisinęs D. M. ir R. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d. ir 199 str. 2 d., pagrįstai nustatęs ir argumentuotai bei išsamiai motyvavęs, jog nėra nustatyta ir D. M. ir R. G. dalyvavimas ir padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 25 str. 3 d., 260 str. 3 d., padarė prieštaringą ir nemotyvuotą išvadą - D. M. ir R. G. žinojo apie daromą ir padarytą labai sunkų nusikaltimą – labai didelio (motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje nurodyta – didelio) kiekio psichotropinės medžiagos įsigijimą, laikymą ir gabenimą tikslu parduoti, tačiau apie tai be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai ar teismui, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 238 str. 1 d. Pirmos instancijos teismas tokią išvadą padarė iš telefoninių pokalbių. Ši išvada prieštarauja ankstesnėms pirmos instancijos teismo išvadoms, kurios, kolegijos nuomone, yra teisingos.
46Baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos BK 238 str. 1 d. užtraukia nepranešimas ne apie bet kokį žinomai daromą ar padarytą nusikaltimą, o tik nepranešimas apie labai sunkų nusikaltimą. Pripažįstant D. M. ir R. G. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 238 str. 1 d. buvo būtina įrodyti, kad jie ne tik žinojo apie neteisėtą psichotropinės medžiagos įgijimą, laikymą, gabenimą, platinimą, bet ir žinojo, kad tos psichotropinės medžiagos yra labai didelis kiekis. Išanalizuotuose D. M. ir R. G. telefoniniuose pokalbiuose tarpusavyje bei su kitais asmenimis nėra kalbama nei apie psichotropines medžiagas, nei, juo labiau, apie jų kiekį. Kitokių įrodymų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, kad R. G. ir D. M. žinojo apie labai sunkaus nusikaltimo padarymą, byloje nėra. R. G. apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog nėra įrodyta, kad amfetamino aliejus (bazė) yra psichotropinė ar narkotinė medžiaga ir kad jos kiekis, rastas automobilyje Norvegijoje yra labai didelis. Byloje esantys dokumentai, gauti iš Norvegijos karalystės pagal teisinės pagalbos prašymą, Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos raštai (b.t. 4 l. 2-4) leidžia daryti kategorišką išvadą, kad 6,6 litro amfetamino aliejaus (bazės) yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos. Tačiau, kaip minėta, byloje nėra surinkta neabejotinų įrodymų, kad R. G. ir D. M. būtų žinoję apie šios psichotropinės medžiagos įgijimą, laikymą, gabenimą ar platinimą, todėl R. G. ir D. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 239 str. 1 d. išteisinami, nenustačius jų dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Nutarė
48Vilniaus apygardos teismo 2005-02-28 nuosprendį dalyje dėl D. M. ir R. G. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 238 str. 1 d. panaikinti ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį.
49D. M. ir R. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 238 str. 1 d. išteisinti, nenustačius jų dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.
50Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
51Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.