- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-05
- Bylos Nr.
- 2A-4-262/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02749-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius, Natalja Cikoto
- Atsakovas
- UAB „Ivoreza“
- Ieškovas
- Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto, Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Ivoreza“, apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros ieškinį atsakovui UAB „Ivoreza“ dėl autorių teisių pažeidimo, kompensacijos priteisimo ir uždraudimo naudoti autorių teisių objektus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė: 1) priteisti iš atsakovo ieškovui 94 MGL, t.y. 12220 Lt kompensaciją už neteisėtą kūrinių naudojimą nuo 2004-06-02 iki ieškinio padavimo teismui dienos, 6% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) uždrausti atsakovui vykdant veiklą kavinėje „Ramovė Z“, veikiančioje Pamėnkalnio g. 13, Vilniuje, naudoti autorių teisių objektus – viešai atlikti kūrinius, nesudarius sutarties su ieškovu ir/ar nemokant atlyginimo; 3) įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 10 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo paskelbti informaciją apie priimtą sprendimą, skelbiant teismo sprendimo įžanginę ir rezoliucinę dalis dienraštyje „Verslo žinios“; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atsakovui UAB „Ivoreza“ priklausančioje kavinėje „Ramovė“, veikiančioje adresu Pamėnkalnio g. 13, Vilnius, nuo 2004 m. birželio mėn. yra neteisėtai naudojami muzikos kūriniai. Todėl atsakovas už neteisėtas muzikos kūrinių panaudojimą ieškovui turi sumokėti kompensaciją.
Atsiliepimas
Atsakovas ieškinio nepripažino. Nurodė, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, jog atsakovui priklausančioje kavinėje buvo grojami kūriniai, kuriems groti yra reikalingas autorinių teisių turėtojo sutikimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai: iš atsakovo UAB „Ivoreza“ ieškovui Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūrai priteista 12 220 Lt kompensacijos, 6 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2010-09-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1942 Lt bylinėjimosi išlaidų; atsakovas UAB „Ivoreza“ įpareigotas savo lėšomis per 10 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo paskelbti informaciją apie priimtą sprendimą, skelbiant teismo sprendimo įžanginę (teismo pavadinimą, sprendimo priėmimo datą, bei ginčo esmę) ir rezoliucinę (rezoliucinės dalies 1-3 pastraipas) dalis dienraštyje „Verslo žinios“; iš atsakovo valstybei priteista 1,70 Lt pašto išlaidų.
Teismas, remdamasis ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais, padarė išvadą, kad ieškovas (vėliausiai) nuo 2004-06-02 įspėjo atsakovą apie autorių teisų pažeidimus, kad po šio įspėjimo atsakovas buvo pakartotinai įspėtas 2008-04-25. Ieškovo pateiktas 2008-04-10 aktas, 2010-01-25 antstolio konstatuota faktinė muzikos kūrinių transliavimo aplinkybė įrodo, kad atsakovas pažeidė įstatymo ginamas autorių teises (ATGTĮ 73 str.). Dėl išvardintų priežasčių teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 94 MGL dydžio, t.y. 12 220 Lt kompensaciją už įvairų autorių kūrinių naudojimą, neturint tam teisės (ATGTĮ 83 str. 4 d. 1 p., 86 str. 2-3 d., 2006-10-12 įstatymo redakcija, bei atitinkamai 79 str. 6 d., 78 str. 2-3 d., 2003-03-21 red.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. 2008 m. balandžio 10 d. patikrinimo akto negalima laikyti tinkamu įrodymu, nes nėra aišku koks asmuo jį pasirašė. Ieškovas ir teismas netinkamai skaičiavo periodą už kurį reikia mokėti kompensaciją- 74 mėnesius, nors nuo 2008 m. balandžio 10 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos yra tik 28 mėnesiai. Teismas neatsižvelgė į sunkią atsakovo turtinę padėtį, todėl priteisė nepagrįstai didelę kompensaciją- 12 220 Lt.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad priimtas sprendimas yra teistas ir pagrįstas. Teismas išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino visus byloje esančius įrodymus, todėl jį naikinti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Atsakovas savo apeliacinį skundą grindžia iš esmės šiais argumentais: pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, teismas netinkamai skaičiavo periodą už kurį reikia mokėti kompensaciją ir pačios kompensacijos dydį.
Tarp šalių nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo atsakovo kavinės atsidarymo iki ieškinio padavimo atsakovas su ieškovu nebuvo sudaręs sutarties dėl muzikos leidinių panaudojimo. Atsakovas teigia, kad jo patalpose grojo tik klasikinė bei folklorinė muzika, o įrodymai apie kitokios muzikos grojimą, negali būti laikomi tinkamais. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovo argumentais nesutinka. Apie tai, kad atsakovo patalpose nuo 2004 m. grojo muzika, kurių autorių teises ir gina ieškovas, teisme paliudijo ieškovo darbuotoja inspektorė V. D., tai matyti ir iš antstolio V. Č. 2010 m. sausio 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Atsakovas prašo nelaikyti tinkamu įrodymu 2008 m. balandžio 10 d. akto, nes jis nebuvo tinkamai pasirašytas. Teismas tokį ieškovo argumentą atmeta, nes vien ta aplinkybė, kad teismui kartu su ieškiniu nebuvo pateikta šio akto originalas, o kopijoje nebuvo vieno iš šį aktą rengusio asmens pavardės, nedaro akto negaliojančiu. Ieškovas pateikė teismui ir šio akto originalą, iš kurio matyti, kad jį pasirašė ir ieškovo darbuotoja V. D.. Taigi, teismo nuomone, šis įrodymas laikytinas tinkamu ir todėl iš jo bei iš kitų čia paminėtų įrodymų galima daryti išvadą, jog atsakovo kavinės patalpose buvo leidžiamos įvairių atlikėjų atliekamos dainos (transliacija per radiją), kurias saugo autorių teises ginantys įstatymai.
ATGTĮ 80 str. 1 d. yra nurodyta, kad teismas pakankamą gaminių skaičiaus atrankinę dalį laiko įtikinamu įrodymu, kad buvo šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimas. Tokia įstatymo nuostata vertintina, kad, tikslu nustatyti, ar atsakovo kavinėje buvo naudojami muzikos kūriniai, pakanka atrankos būdu pateikti įrodymus, kurie patvirtina patį autorių teisių objekto panaudojimo faktą. Be to, tiek ši įstatymo nuostata, tiek nuolatiniai gauti nuoseklūs rezultatai - konstatuojamas neteisėtas kūrinių naudojimas, leido pirmosios instancijos teismui padaryti logišką atrankinių faktų visumos vertinimo išvadą, kad pakanka duomenų, jog 2004 m. birželio 2 d. rašto apeliantui išsiuntimo ir iki ieškinio padavimo vyko tęstinis autorių teisių pažeidimas. Vertinant įrodymų visumą pagal CPK 185 straipsnį, teismas pagrįstai atsižvelgė į nagrinėjamos bylos specifiką, - kad tai yra aplinkybės, susijusios su tęstiniu autorių teisių pažeidimu, todėl reikia vadovautis autorių teisėje galiojančia visumos nustatymo specifika. Pagal ją išvada dėl visumos yra galima iš kelių faktų, gautų atrankos būdu. Jeigu pažeidimas tęsiasi tam tikrą laiką, nereikalaujama tikrinti kasdien, bet pakanka patikrinti ir konstatuoti pažeidimą tam tikrais periodais. Jei kelerius metus tęsiasi kūrinių naudojimas, faktą galima pripažinti įrodytu, jei kasmet ar kelis kartus yra patikrinama.
Atsakovas teigia, jog ieškovas nepagrįstai žalą skaičiuoja už 74 mėnesius. Tačiau įrodžius, kad atsakovas be leidimo muzikos kūrinius savo kavinėje leidžia nuo 2004 m. birželio 2 d., toks žalos skaičiavimo laikotarpis (74 mėnesiai) laikytinas pagrįstu.
Pažeistos autorių teisės ieškovo pasirinkimu ginčo byloje buvo ginamos ATGTĮ 77 str. 1 d. 7 p. numatytu gynimo būdu - reikalaujant sumokėti kompensaciją. ATGTĮ 83 str. 4 d. 1 p. numato, kad vietoj dėl šio įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti kompensacijos, kurios dydį iki 1 000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, ATGTĮ 86 str. 3 d. nurodo, kad teismas, nustatęs, kad kūriniai buvo panaudoti be kolektyvinio administravimo asociacijos licencijos, priima sprendimą iš kūrinių naudotojo išieškoti atlyginimą, du kartus didesnį už tą, kurį pastarajam priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją. Teismas priteisė kompensaciją, vadovaudamasis keliamais įstatymo reikalavimais ir atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką. Dėl išvardintų priežasčių, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 94 MGL (12 220 Lt) dydžio kompensaciją. Pažymėtina, kad jei atsakovas šios sumos negali sumokėti ieškovui iš karto, jis turi teisę kreiptis dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus, bylos medžiagą bei aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra jokio pagrindo.
Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovui priteisiamos bylinėjimosi (advokato pagalbos) išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme- 1600 Lt (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 98 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Ivoreza“ ieškovui Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūrai 1600 Lt bylinėjimosi (advokato pagalbos) išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.