Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs pareiškėjo L. T. (toliau – L. T.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutarties, kuria kaltinamajam ir privačiam kaltintojui privataus kaltinimo byloje Nr. PK-483-667/2015 L. T. paskirta teismo medicininė ekspertizė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama privataus kaltinimo baudžiamoji byla Nr. PK-483-667/2015, kurioje L. T. privataus kaltintojo V. V. (toliau – V. V.) kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 154 str. 1 d., 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d., o būtent:

L. T. kaltinamas tuo, kad jis 2012 m. rugpjūčio 7 d. apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismui raštu tyčia išsakė žinomai melagingą V. V., apšmeižiantį teiginį: „Suklastotų įkalčių pagrindu (BK 236 str.) pagal žinomai melagingą pareiškimą (BK 235 str.) pradėto privataus kaltinimo proceso Nr. PK-103- 359/2012“;

be to, jis kaltinamas tuo, kad nurodytame skunde keturiolika kartų išsakė V. V. įžeidžiančius teiginius: „ <...> prasiskolinęs sukčius ir aferistas V. V....“ (8 kartus); „<...> šie aferistai“,(3 kartus); „<...> sukčiavimo ir aferizmo nusikalstamų veikų <...>“, „<...> prasiskolinusio sukčiaus ir žinomai melagingo pareiškėjo <...>“, „žinomai melagingas pareiškėjas sukčius ir aferistas V. V. <...>“;

be to, jis kaltinamas tuo, kad aukščiau nurodytame skunde teismui V. V. nurodė kaip nepatikimą, nusikaltimus darantį asmenį, kuris neva melagingai įskundė jį dėl smurtinio nusikaltimo: „Suklastotų įkalčių pagrindu pagal žinomai melagingą pareiškimą pradėto privataus kaltinimo proceso Nr. PK-103-359/2012 būdu žinomai melagingas pareiškėjas V. V. <...> siekia vienintelio tikslo - 111375 Lt padengimo prievolės išvengimo <...>“, „<...> tuo yra vykdoma nusikalstama veika - poveikis kreditorių UAB „E.“ atstovaujančiam asmeniui L. G., kad šis susitaikytų su skolininku/kaltininku V. V. įvykdžiusiu šiame skunde nurodytas itin sunkias nusikalstamas veikas, dėl kurių Kauno apygardos prokuratūroje pradėti tyrimai baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00009/12 <...>“ , o taip pat nurodė, kad 1 - ame ir 2 – ame skundo prieduose, L. T. tyčia neįrašydamas žodžio „galimai“ nurodė, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2012 m. balandžio 10 d. nutarimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00009/2012 buvo priimtas „apklausti asmenį kaip liudytoją apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką“;

be to, jis kaltinamas tuo, kad įžeidė ir apšmeižė V. V. Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros ir Kaišiadorių rajono policijos komisariato darbuotojų akivaizdoje savo 2013 m. balandžio 2 d. prašyme baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-00394/2012, daugybę kartų įvardindamas V. V. „sukčiumi ir aferistu“;

be to, L. T. kaltinamas tuo, kad laikraštyje „Kaišiadorių aidai“ 2012 m. birželio 15 d. jo užsakymu buvo atspausdintas sekančio turinio skelbimas: „2011 m. rugsėjo 19 d. vakare apie 19-20 val. Žiežmariuose prie šalia Bažnyčios esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje nežinomų asmenų buvo sumušti apgirtusi itin įmitusi Sint. amžiaus moteris R. M. ir apgirtęs galimai vyriškos lyties atstovas 26 m. amžiaus V. V. Mačiusius šį įvykį prašome atsiliepti tel.<...>“. Tuo tyčia raštu per viešojo informavimo priemonę paskleidė tiesos neatitinkančią, šmeižikišką ir įžeidžiančią informaciją, tikslu pažeminti ir apšmeižti V. V. kitų žmonių akyse.

2015 m. kovo 31 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi šioje privataus kaltinimo baudžiamojoje byloje buvo paskirta teismo medicininė ekspertizė, siekiant nustatyti ar L. T. teismo posėdžiuose tikrai negalėjo dalyvauti dėl savo sveikatos būklės.

Skundu apygardos teismui L. T. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį ir priimti kitą procesinį sprendimą – atnaujinti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skunde nurodoma, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka LR BPK reikalavimų, joje dėstomi įstatymų nuostatose nenumatyti pagrindai, kuriais remiantis L. T. buvo paskirta teismo medicininė ekspertizė siekiant išsiaiškinti ar dėl svarbios ir pateisinamos priežasties L. T. nedalyvavo baudžiamajame procese. Pareiškėjo teigimu, remiantis LR BPK 208 str. nuostatomis, ekspertizė skiriama tik tais atvejais, kai teismas nusprendžia, jog nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo teigimu, ekspertizė jo atžvilgiu paskirta siekiant išsiaiškinti ne nusikalstamos veikos aplinkybes, o proceso dalyvio neatvykimo į teismo posėdžius priežastis, dėl kurių teismas, sutinkamai su LR BPK 37 str. 1 d. 5 p. nuostatomis, yra gavęs Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. V-989 patvirtintos formos Nr. 094-1/a medicinines pažymas, todėl, pareiškėjo teigimu, nėra aišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad baudžiamajame procese L. T. nedalyvavo dėl nepateisinamos priežasties. Be to, L. T. teigimu, teisėjas, jo atžvilgiu paskirdamas medicininę ekspertizę, tyčia nesudarė sąlygų L. T. klausimus ekspertui pateikti raštu bei išdėstyti teismui savo nuomonę dėl pateiktų klausimų ekspertui.

Skundu pažymima ir tai, kad teisėjas A. R. tyčia pažeidė LR BPK 37 str. 1 d. 5 p., LR BPK 45 str. ir 286 str. 2 d. nuostatas, ignoravo L. T. teismui laiku ir tinkamai įteiktus dokumentus apie jo nedalyvavimo teismo posėdžiuose priežastis, ir nepagrįstai rėmėsi subjektyviais V. V., A. V. ir A. V. žinomai melagingais teiginiais. Šios aplinkybės, pareiškėjo vertinimu, patvirtina, kad teisėjas A. R. pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas bei neužtikrino proceso dalyvių teisių į teisingą ir nešališką teismo procesą, tuo pažeisdamas L. T. teisę į teisingą ir nešališką teismą. Šiuo neveikimu, pareiškėjo teigimu, teisėjas įvykdė pareiginį nusižengimą, kas iš esmės diskredituoja valstybės teisinę sistemą.

V. V. pateikė atsiliepimą į L. T. skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą ir L. T. skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad L. T. savo skunde nuolat sistemingai vartoja teismą ir V. V. bei jo šeimos narius įžeidžiančius ir šmeižikiškus žodžius, tokiais savo veiksmais įvykdydamas naujas nusikalstamas veikas (LR BK 154 str. ir 155 str.) bei tęsdamas nusikalstamas veikas V. V. ir jo šeimos narių atžvilgiu, kuriomis L. T. ir yra kaltinamas šioje privataus kaltinimo byloje priešpriešiniu pareiškimu.

Pabrėžiama, kad teisėjų nešališkumu L. T. šiuo skundu abejoja ne pirmą kartą. Analogiškais motyvais buvo abejojama ir Kauno apylinkės teisėjų A. N. ir T. B. šališkumu, buvo išreikštas L. T. nepasitikėjimas ir visu Kauno apylinkės teismu, tačiau Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 30 d. nutartimi nenustatė, jog Kauno apylinkės teismas būtų šališkas. V. V. teigimu, L. T. nepasitenkinimą Kauno apylinkės teismo darbu pradėjo reikšti tik tuomet, kai V. V., pasinaudodamas įstatymo jam suteikta teise, pateikė priešpriešinį pareiškimą šiame baudžiamajame procese, o Kauno apylinkės teismo teisėja A. N. jį priėmė.

Akcentuojama, kad L. T. nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, nors ir atsiųsdavo medicinines pažymas, patvirtinančias, kad serga, tačiau tiek V. V., tiek kiti liudytojai teismo posėdžių dienomis ir dienomis tarp posėdžių matydavo L. T. vaikštantį, bendraujantį su kitais asmenimis, važinėjantį nuomotais automobiliais, kas pagrįstai kelia abejonių L. T. ligomis, leidžia manyti, kad šis simuliuoja savo sveikatos būkle ir tyčia piktybiškai vilkina baudžiamosios bylos nagrinėjimą.

Pareiškėjo L. T. skundas atmetamas.

Dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 441 str. 3 d., inter alia, įtvirtinta, kad skundas, paduotas dėl šio Kodekso 132 straipsnio 5 dalyje ir 405 straipsnio 6 dalyje nurodytų teismo nutarčių arba paduotas remiantis bylos nagrinėjimo teisme dalyvių padėtį bloginančiais pagrindais, privalo, o skundas, paduotas dėl kitų žemesniojo teismo nutarčių, gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, kuriame gali dalyvauti prokuroras ir skundą padavęs asmuo. Iš šios teisės normos seka, kad aukštesniajam teismui, nagrinėjančiam skundą dėl žemesniojo teismo nutarties, išskyrus atvejus, kai ja buvo sprendžiami LR BPK 132 str. 5 d. ar 405 str. 6 d. įtvirtinti klausimai, paliekama diskrecijos teisė pasirinkti, ar skundo nagrinėjimui tikslinga rengti teismo posėdį, į jį kviesti LR BPK 441 str. 3 d. įvardintus proceso dalyvius, ir skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, ar ne. Svarbu pažymėti ir tai, kad baudžiamasis įstatymas jokių sąlygų ar pagrindų, kuriems esant teismas privalo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, nenumato. Taigi akivaizdu, kad tai išskirtinė aukštesnės instancijos teismo kompetencija. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jų kontekste susipažinus su pareiškėjo L. T. skundu, jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant pareiškėjo skundas galėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka rengiant teismo posėdį ir į jį kviečiant LR BPK 441 str. 3 d. išvardintus proceso dalyvius, neįžvelgtina. Visi Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutarties apskundimo motyvai L. T. skunde išdėstyti aiškiai ir išsamiai, suinteresuotiems asmenims išaiškinta teisė per keturiolika dienų nuo 2015 m. balandžio 8 d. pateikti atsiliepimus, išreiškiant savo sutikimo/nesutikimo su pareiškėjo skundu motyvus, todėl prašymas nagrinėti Kauno apygardos teismui jo pateiktą skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutarties žodinio proceso tvarka, atmetamas.

Dėl 2015-03-31 nutarties skirti medicininę ekspertizę

Kauno apylinkės teisme byla Nr. PK-483-667/2015, pagal L. T. pareiškimą, kuriuo pareiškėjas kaltina V. V. nusikaltimų, numatytų LR BK 154 str. 1 d., 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. padarymu, ir V. V. priešpriešinį skundą, kuriuo jis kaltina L. T. nusikaltimų, numatytų LR BK 154 str. 1 d., 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. padarymu yra nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka

Lietuvos teismo informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Kauno apylinkės teismo teisėjui A. R. 2014 m. spalio 20 d. nutartimi perdavus bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, buvo paskirti ir vyko šie teismo posėdžiai: 2014 m. rugsėjo 16 d., 2014 m. spalio 16 d., 2014 m. lapkričio 13 d., 2014 m. gruodžio 11 d., 2015 m. sausio 15 d., 2015 m. vasario 17 d., 2015 m. kovo 10 d., 2015 m. kovo 25 d., juose kaltinamasis ir nukentėjusysis L. T. nedalyvavo. 2015 m. kovo 6 d. buvo paskirtas specialus posėdis dėl laikinai apribotų kaltinamojo L. T. nuosavybės teisių į jam priklausantį turtą, kuriame L. T. taip pat nedalyvavo. Apie visų vykusių posėdžių vietą ir laiką L. T. buvo pranešta tinkamai, jis savo neatvykimą į teismo posėdžius, vykdydamas įstatymų reikalavimus, pateisindavo teismui pateikdamas medicininių pažymų (forma Nr.094-1/a) elektronines kopijas, patvirtinančias, kad teismo posėdžiuose jis dalyvauti dėl savo sveikatos būklės negali. Kauno apylinkės teismas, atsižvelgdamas į V. V., A. V. ir A. V. parodymus, kad teismo posėdžių dienomis L. T. matydavo sveiką vairuojantį automobilį ir užsiimantį panašia veikla, gavęs L. T. medicininius dokumentus ir teismo posėdžio metu išklausęs teismo eksperto pozicijos, jog išvadas dėl L. T. neatvykimo į teismo posėdžius priežastis, jis galėtų pateikti tik atlikęs medicininę ekspertizę, 2015 m. kovo 31 d. baudžiamojoje byloje kaltinamajam ir privačiam kaltintojui L. T. paskyrė teismo medicininę ekspertizę.

Nors pareiškėjas L. T. su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nurodydamas, kad teismas pažeidė LR BPK nuostatas, reglamentuojančias ekspertizės skyrimą, tačiau aukštesnysis teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų kontekste, abejoti tokiu apylinkės teismo sprendimu neturi teisinio pagrindo.

Sutinkamai su LR BPK 415 str. 1 d., privataus kaltinimo bylų nagrinėjimas teisme vyksta pagal šio Kodekso V dalyje nustatytas taisykles su šio Kodekso 415-417 straipsniuose numatytomis išimtimis. Kaip numato LR BPK 287 str., bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį šio Kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose (įtvirtinti LR BPK V dalyje) numatytą proceso veiksmą. Tokia teisė teismui, nagrinėjančiam baudžiamąją bylą, suteikiama ir LR BPK 286 str. nuostatų, kuriomis remiantis, teismas turi teisę paskirti ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva, pagrindu. Analizuojant aptartų teisės normų turinį, akivaizdu, kad bylos nagrinėjimo metu teismui yra paliekama diskrecijos teisė nuspręsti, kokių veiksmų atlikimas nagrinėjamoje byloje yra būtinas ir juos atlikti pačiam arba per kitus asmenis.

Šių duomenų kontekste analizuojant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį pareiškėjo L. T. skundo argumentų kontekste, matyti, kad Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas privataus kaltinimo bylą L. T. ir V. V. atžvilgiu, nustatęs, jog teismo procesas dėl kaltinamojo ir privataus kaltintojo L. T. neatvykimo į teismo posėdžius, nevyksta, įvertinęs pastarojo pateiktus medicininius išrašus bei kilus pagrįstoms abejonėms ar L. T. dėl savo sveikatos būklės tikrai negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose, jo atžvilgiu skyrė teismo medicininę ekspertizę. Pritariant tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pažymėtina, kad paskirtos ekspertizės atlikimas šiuo atveju atitinka proceso greitumo, operatyvumo bei ekonomiškumo principus, o aplinkybių, kurioms esant L. T. negali dalyvauti paskirtose teismo posėdžiuose nustatymas, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai padės išvengti galinčio užsitęsti bylos nagrinėjimo bei išsiaiškinti kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina, kad baudžiamojo proceso paskirtis, pagal LR BPK 1 str. nuostatas, yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Baudžiamojo proceso greitumo principas ir teismo pareiga jį užtikrinti imantis visų įmanomų priemonių baudžiamąją bylą išnagrinėti kuo trumpiausiais terminais, yra įtvirtinta ir LR BPK 241 str. 2 d., nurodant, kad teisiamojo posėdžio pirmininkas imasi visų įstatymų numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės; jis šalina iš nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su byla ir kas nepagrįstai užtęsia bylos nagrinėjimą. Esant šiam teisiniam reglamentavimui atsižvelgiant į tai, kad privataus kaltinimo baudžiamoji byla Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama nuo 2014 m. liepos 1 d., tačiau iki skundžiamos apylinkės teismo nutarties priėmimo dienos L. T. paskirtose teismo posėdžiuose nedalyvavo, pateikdamas jo nedalyvavimo priežastis pateisinančias medicinines pažymas, nors kiti proceso dalyviai nurodydavo, kad paskirtų teismo posėdžių dienomis pareiškėjas atrodydavo visiškai sveikas. Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią bylos vilkinimui ir nustatyti ar L. T. sveikatos būklė tikrai neleidžia jam dalyvauti baudžiamajame procese, medicininės ekspertizės paskyrimas pastarojo atžvilgiu, visiškai atitinka baudžiamojo proceso paskirtį, jokių baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, priešingai pareiškėjo skundo argumentams, nepažeidžia.

Šių duomenų kontekste, sutiktina su L. T. argumentu, jog, sutinkamai su LR BPK 208 str. nuostatomis, ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nusprendžia, jog nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios. Šios teisės normos kontekste sprendžiant L. T. atžvilgiu paskirtos medicininės ekspertizės pagrįstumo klausimą, akcentuotina, kad L. T. analizuojamoje privataus kaltinimo baudžiamojoje byloje Nr. PK 483-667/2015, atitinka tiek privataus kaltintojo, tiek kaltinamojo statusą, todėl, siekiant nustatyti tiek jam inkriminuojamų, tiek jo paties V. V. atžvilgiu pareikštų kaltinimų aplinkybes, jo dalyvavimas teismo posėdžiuose yra būtinas. Jo neatvykimas į eilę teismo organizuotų posėdžių, apie kuriuos jam yra pranešama tinkamai, į kuriuos jis neatvyksta dėl savo sveikatos būklės, trukdo išsamiai ištirti jam inkriminuotų ir jo paties atžvilgiu pareikštų nusikalstamų veikų aplinkybes.

Nors skunde nurodoma, jog teismas skundžiamą nutartį priėmė jam už akių ir nesudarė galimybės užduoti klausimus ekspertui, tačiau tokios galimybės teismas ir negalėjo sudaryti, kadangi pareiškėjas į teismo posėdžius neatvyksta, todėl remiantis tokia logika, teismas negalėtų paskirti jokios ekspertizės iki kol pareiškėjas atvyks į teismą, be to, nutartis priimta teismo iniciatyva.

Pažymėtina, jog LR BPK 243 str. 3 d. numato galimybę skelbti pertrauką iki bus atlikta teismo ekspertizė.

Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutarties pagrįstumu ir teisėtumu, remiantis L. T. skundo motyvais, aukštesnysis teismas neturi objektyvaus pagrindo, todėl pareiškėjo L. T. skundo atmestinas.

Atsižvelgiant į tai, kad kiti L. T. skundo argumentai nėra susiję su skundžiama nutartimi, apygardos teismas jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 441 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo L. T. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.