Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-04-17 · Administracinė byla Nr. P-438-97-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-17
Bylos Nr.
P-438-97-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Romanas Klišauskas (pran.)
Atsakovas
Kauno teritorinės muitinės
Pareiškėjas
D.U.
Kategorijos
  • 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P-438-97/2009Procesinio sprendimo kategorija 80.11; 80.13
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno teritorinės muitinės prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A39-874/2008 pagal pareiškėjo D.U. skundą atsakovui Kauno teritorinei muitinei dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas D.U. kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas: panaikinti Kauno teritorinės muitinės viršininko 2004 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 1P-410K dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos muitinėje; 2) grąžinti pareiškėją į ankstesnes (vyresniojo inspektoriaus) pareigas Kauno teritorinėje muitinėje; 3) priteisti iš atsakovo darbo užmokestį už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį, t. y. nuo 2003 m. vasario 12 d. iki 2004 m. birželio 30 d.; 4) priteisti iš atsakovo darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2004 m. birželio 30 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui dėl atsakovo 2004 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 1P-410K paduoti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad tarnybą muitinės sistemoje pradėjo 1991 m. balandžio 17 d. Vykdant tardytojo 2003 m. vasario 3 d. nutarimą nušalinti kaltinamuosius nuo pareigų baudžiamojoje byloje Nr. 02-1-157-99, Kauno teritorinės muitinės viršininko 2003 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 75K pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. kovo 23 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-37/2007 išteisino pareiškėją dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Generalinė prokuratūra 2007 m. balandžio 12 d. taip pat nutraukė ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu. Gavęs pranešimą apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą pareiškėjas nuvyko pas atsakovą, tačiau pareiškėjui buvo paaiškinta, kad jis nuo 2004 metų yra atleistas iš tarnybos muitinėje ir nebus gražintas į tarnybą. Atsakovas atsisakė pateikti pareiškėjui tai įrodančius dokumentus, motyvuodamas šį atsisakymą tuo, kad dokumentai jau yra archyve, o apie atleidimą iš tarnybos muitinėje, jo datą ir priežastis pareiškėjas buvo informuotas raštu. Tada pareiškėjas pateikė atsakovui rašytinį prašymą dėl dokumentų pateikimo. Atsakovas 2007 m. birželio 7 d. registruotu laišku pateikė pareiškėjui 2003 m. vasario 12 d. įsakymą dėl jo nušalinimo nuo pareigų bei 2004 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 1P-410K dėl atleidimo iš tarnybos. Kiti dokumentai pareiškėjui buvo pateikti tik 2007 m. birželio 11d. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas įsakymas yra naikintinas. Pareiškėjas iš tarnybos muitinėje atleistas pagal tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau - Statutas) 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą t. y. panaikinus pareiškėjo pareigybę. Statuto 54 straipsnio 7 dalis nustato, kad muitinės pareigūnui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Tačiau atsakovas nepranešė pareiškėjui apie jo pareigybės panaikinimą. Neįvykdęs Statuto 54 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų, atsakovas negalėjo atleisti pareiškėjo iš pareigų. Kadangi pareiškėjas buvo išteisintas dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas, pareiškėjui priteistinas darbo užmokestis už neteisėto nušalinimo nuo pareigų laikotarpį. Pareiškėjo nuomone, kadangi jis neteisėtai buvo atleistas iš pareigų, jam taip pat priteistinas darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2004 m. birželio 30 d., kai buvo priimtas skundžiamas įsakymas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno teritorinė muitinė prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų ne atsakovo iniciatyva, o vykdant tardytojo nutarimą baudžiamojoje byloje (tuo metu galiojusio Baudžiamojo proceso kodekso 173 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad tardytojo nutarimą nušalinti valstybės pareigūną nuo pareigų vykdo kaltinamojo darbovietė). Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 5 dalis numato, kad valstybės tarnautojas, kuris pareigūnų reikalavimu buvo nušalintas nuo pareigų nepagrįstai, turi teisę reikalauti, kad jam būt įstatymų nustatyta tvarka atlyginta žala. Todėl, priėmus išteisinamąjį nuosprendį, žala pareiškėjui gali būti atlyginama Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo nustatyta tvarka, o ne priteisiant iš atsakovo atlyginimą už nušalinimo laikotarpį. Atsakovas taip pat nurodė, kad vadovaujantis Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 1B-151 „Dėl teritorinių muitinių struktūrinių pokyčių, rengiantis dirbti Europos sąjungos muitų teritorijoje, įgyvendinimo" ir 2004 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1B-164 „Dėl teritorinių muitinių struktūrų patvirtinimo", Kauno teritorinėje muitinėje buvo įvykdyti struktūriniai pertvarkymai ir sumažintas pareigybių skaičius (iki 2004 m. liepos 1 d. Kauno teritorinėje muitinėje turėjo būti panaikintos 152 pareigybės). Vykdant muitinės pareigūnų atranką Kauno teritorinės muitinės viršininko 2004 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3B-277 buvo sudaryta Kauno teritorinės muitinės pareigūnų atrankos tarnybai tęsti ir pareigūnų perskirstymui organizuoti komisija (toliau - Komisija). Atsakovas 2004 m. vasario 26 d. parengė pareiškėjui adresuotą informacinį lapelį Nr. 2P-2.2-4361, kuriame buvo nurodyta, kad 2004 m. liepos 1 d. bus panaikinta pareiškėjo užimama pareigybė ir kad jis bus atleistas pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą išmokant nustatyto dydžio išeitinę išmoką. Kadangi tuo metu pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų, informacinis lapelis buvo siunčiamas paštu pareiškėjo nurodytu gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), Alytaus rajonas. Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato viešosios policijos Migracijos skyrius 2004 m. birželio 8 d. raštu Nr. 52-8476 patvirtino, kad pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) kaimas, Alytaus rajonas. Šiuo adresu informacinis lapelis buvo siunčiamas registruotu laišku 2004 m. vasario 28 d., 2004 m. kovo 13 d. ir 2004 m. balandžio 1, 14 bei 28 dienomis, tačiau laiškas grįždavo su atžyma „gavėjas išvykęs". Atsakovas 2004 m. balandžio 13 d. buvo nuvykęs į pareiškėjo nurodytą gyvenamąja vietą tačiau pareiškėjo nerado (tai patvirtina surašytas aktas). Nesant galimybės pareiškėjui pasiūlyti kitas pareigas, Kauno teritorinės muitinės viršininko 2004 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1P-410 pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos muitinėje pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Sis įsakymas registruotu laišku 2004 m. liepos 7 d. buvo išsiųstas pareiškėjui, tačiau laiškas grįžo neįteiktas su atžyma „gavėjas atsisakė". Atsakovo nuomone, jis, kaip darbdavys, išnaudojo visas turimas teisėtas galimybes įteikti pareiškėjui informacinį lapelį ir įsakymą dėl atleidimo iš tarnybos. Tuo tarpu pareiškėjas savo teisėmis naudojosi nesąžiningai. Pareiškėjas neinformavo atsakovo apie savo faktinę gyvenamąją vietą ir pasikeitusį kontaktinį telefono numerį, nors pagal Kauno teritorinės muitinės viršininko 2002 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. 533, turėjo tai padaryti per 5 kalendorines dienas. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas 2004 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu išmokėti išeitinę išmoką. Tai paneigia pareiškėjo teiginį, kad apie atleidimą iš tarnybos jis sužinojo tik 2007 m. birželio 7 d. Atsakovo nuomone, pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: panaikino Kauno teritorinės muitinės viršininko 2004 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 1P-410K 1.52 punktą, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vyresniojo inspektoriaus pareigų, grąžino pareiškėją į eitas pareigas Kauno teritorinėje muitinėje ir priteisė iš Kauno teritorinės muitinės pareiškėjo naudai 1 838,32 Lt dydžio vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą, mokant jį nuo 2005 m. balandžio 2 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Teismas sprendime nurodė, kad vadovaujantis Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 1B-151 „Dėl teritorinių muitinių struktūrinių pokyčių, rengiantis dirbti Europos Sąjungos muitų teritorijoje, įgyvendinimo", Kauno teritorinėje muitinėje nuo 2004 m. liepos 1 d. vietoj 72 vyresniųjų inspektorių pareigybių turėjo būti paliktos tik 39. Vykdant Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. 1B-325, Kauno teritorinės muitinės viršininko 2004 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3B-277 buvo sudaryta Komisija, kuri vykdė Kauno teritorinės muitinės pareigūnų atranką tarnybai tęsti nuo 2004 m. liepos 1 d. (t. I, b.l. 77). Komisija, nustačiusi, kad pareiškėjui buvo pareikšti kaltinimai baudžiamojoje byloje (kyšininkavimas ir padėjimas apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą) ir kad jis teisėsaugos pareigūnų procesiniu sprendimu buvo nušalintas nuo pareigų, nutarė pareiškėjui pareigų nesiūlyti. Pareiškėjo tarnybinė veikla aplamai nebuvo vertinama. Vadovaujantis Muitinės departamento viršininko 2004 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 1B-151 ir Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui prieš du mėnesius turėjo būti asmeniškai įteiktas informacinis pranešimas apie būsimą jo pareigybės panaikinimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas informacinį pranešimą apie pareigybės panaikinimą realiai gavo tik 2007 m. birželio 11 d., o įsakymus dėl nušalinimo ir atleidimo iš tarnybos - tik 2007 m. birželio 7 d. (t. I, b.l. 34-41). Todėl teismas padarė išvadą kad pareiškėjas nepraleido termino skundui paduoti. Teismas nurodė, jog atsakovo argumentai, kad jis visais būdais bandė pareiškėjui įteikti informacinį lapelį ir įsakymą dėl atleidimo, bei atsakovo pateikti dokumentai (t. I, b.l. 93-118) nėra nepakankamas pagrindas pareiškėjo skundui atmesti. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas keitė gyvenamąją vietą, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis pažeidė atsakovo 2002 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. 533 (t. I, b.l. 78). Pareiškėjo 2004 m. gruodžio 16 d. rašytas prašymas (t. I, b.l. 76) neįrodo, jog apie atleidimą iš tarnybos jis žinojo nuo 2004 m. gruodžio 16 d., nes pareiškėjas, jo teigimu, manė, kad jam išmokamas anksčiau neišmokėtas darbo užmokestis. Dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos teismas sprendime nurodė, kad Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja, kurie pareigūnai turi pirmenybės teisę likti tarnyboje mažinant pareigybių skaičių įstaigoje, todėl šis klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis. Vadovaujantis Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalimi, be kitų šioje dalyje numatytų darbuotojų kategorijų, pirmenybės teisę likti dirbti sumažinus darbuotojų skaičių turi ir tie darbuotojai, kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, įgijusius teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančius. Tokia pirmenybė taikoma, jei darbuotojo kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų kvalifikaciją (Darbo kodekso 135 straipsnio 2 dalis). Muitinės vadovas gali nustatyti tik fakultatyvinius kriterijus, kurie lemtų darbuotojų pirmenybės teisę likti tarnyboje tuo atveju, kai Darbo kodekso 135 straipsnio 1 ir 2 dalių prasme jų padėtis yra vienoda. Bylos duomenimis, pareiškėjas turėjo 13 metų 2 mėnesių 3 dienų tarnybos muitinėje nepertraukiamąjį stažą bei nuo 1995 metų buvo įgijęs aukštąjį išsilavinimą, eilę kartų kėlė kvalifikaciją, buvo 2 kartus skatintas už tinkamą pareigų atlikimą, neturėjo galiojančių tarnybinių nuobaudų. Tuo tarpu atsakovas, atsižvelgdamas tik į tai, kad pareiškėjas turi kaltinamojo statusą baudžiamojoje byloje ir yra nušalintas nuo pareigų, paliko Kauno teritorinėje muitinėje toliau dirbti pareigūnus, kuriems 2-3 kartus buvo skirtos tarnybinės nuobaudos, kurie turėjo mažesnį nepertraukiamojo darbo stažą muitinėje, kurie buvo mažiau kartų skatinti, kurie turėjo galiojančias tarnybines nuobaudas, taip pat tuos, kurie neturėjo aukštojo išsilavinimo (t. I, b.l. 162-188). Darbo kodeksas nenumato, kad pirmenybė likti tarnyboje netaikoma asmenims, kurie yra įtariami ar kaltinami nusikaltimo padarymu. Be to, vadovaujantis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalimi ir Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalimi, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. kovo 23 d. pareiškėją išteisino, o Generalinė prokuratūra 2007 m. balandžio 12 d. nutraukė ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu (t. I, b. 1. 11-33). Todėl teismas padarė išvadą kad pareiškėjas neteisėtai buvo atleistas iš tarnybos ir jam priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką (Statuto 54 straipsnis, Darbo kodekso 297 straipsnio 1, 3 dalys). Teismas pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad pareiškėjas nuo 2005 metų dirbo dviejose bendrovėse, nėra pagrindas pripažinti jo atleidimą iš tarnybos teisėtu. Kadangi atsakovas, priimdamas įsakymą dėl pareiškėjo nušalinimo nuo tarnybos ir sustabdydamas darbo užmokesčio mokėjimą tik vykdė prokuroro ir teismo priimtus procesinius sprendimus (t. I, b.l. 91), pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už nušalinimo laikotarpį nuo 2003 m. vasario 12 d. iki 2004 m. gruodžio 1 d. atmestinas kaip nepagrįstas. Už šį laikotarpį pareiškėjas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo vadovaudamasis Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo normomis. Teismas taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui buvo išmokėta 4 mėnesių išeitinė išmoka, kuri turi būti įskaityta į priteistiną sumą vidutinis darbo užmokestis pareiškėjui priteistinas nuo 2005 m. balandžio 2 d.

II.

Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno teritorinė muitinė prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą- palikti galioti Kauno teritorinės muitinės viršininko 2004 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 1P-410K 1.52 punktą dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad valstybės tarnyba yra grindžiama valstybės tarnautojų konkurencija, kurios tikslas užtikrinti aukštą valstybės tarnautojų profesinių įgūdžių ir dalykinių savybių lygį (Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnis). Muitinės pareigūnas, įgyvendindamas muitinei pavestą mokesčių administravimo politiką ir saugodamas Lietuvos valstybės ekonomines sienas, privalo kovoti su muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais. Komisija atrankos metu kaip tik ir atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas, atlikdamas jam pavestas tiesiogines pareigas, buvo kaltinamas kyšininkavimu ir padėjimu apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą. Jis nuo 2003 m. vasario 12 d. remiantis tardytojo nutarimu buvo nušalintas nuo pareigų. Be to, pareiškėjui 2000 metais buvo paskirta tarnybinė nuobauda - pažeminimas pareigose. Todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, buvo neteisinga palikti toliau tęsti tarnybą pareiškėją o vietoj jo atleisti pareigūną kuris tuo metu dirbo. Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta pirmenybės teisė gali būti taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų darbuotojų kvalifikaciją. Tačiau, atsakovo nuomone, aukščiau nurodytos aplinkybės įrodo, kad pareiškėjo kvalifikacija yra žema. Tai, kad pareiškėjas eilę kartų kėlė kvalifikaciją ir buvo du kartus skatintas, neįrodo jo aukštesnės kvalifikacijos lyginant su kitais pareigūnais. Pareiškėjas savo kvalifikaciją kėlė seniai, dar iki reorganizacijos ryšium su Lietuvos įstojimu į Europos Sąjungą. Pareiškėjas nedalyvavo nei viename iš privalomų išklausyti 10 temų seminarų, kurie buvo organizuojami siekiant paruošti pareigūnus dirbti po reorganizacijos. Tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Atsakovas pažymėjo, kad po 2004 m. liepos 1 d. neliko dirbti muitinėje nei vienas pareigūnas, neturėjęs tinkamo išsilavinimo, išskyrus tuos, kurie turėjo įstatymo garantijas (Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis suteikė teisę likti dirbti muitinėje tiems pareigūnams, kurie iki 2004 m. liepos 1 d. buvo įgiję daugiau kaip pusę einamoms pareigoms būtino išsilavinimo). Dėl teismo sprendime nurodytos aplinkybės, kad atrankos metu pareiškėjo veikla nebuvo vertinama, atsakovas pažymėjo, kad vadovaujantis Statuto 25 straipsniu, visų muitinės pareigūnų tarnybinė veikla vertinama už kalendorinius metus, todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nuo 2003 metų buvo nušalintas nuo pareigų, jis nebuvo vertinamas. Teismas, darydamas išvadą kad pareiškėjas visą laiką gyveno tuo pačiu deklaruotu adresu, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjui siųstuose registruotuose laiškuose buvo padaryta atžyma „gavėjas išvykęs ir šiuo adresu negyvena", taip pat neatsižvelgė į 2004 m. balandžio 13 d. aktą kuriame užfiksuota, jog atsakovo sudaryta komisija buvo nuvykusi į pareiškėjo namus ir palikusi informacinį pranešimą apie numatomą pareigybės panaikinimą Pareiškėjui išsiųstas 2004 m. liepos 7 d. registruotas laiškas apie atleidimą iš tarnybos grįžo neįteiktas su pašto atžyma „gavėjas atsisakė". Pareiškėjas 2004 m. gruodžio 16 d. pats atvyko į muitinę ir parašė prašymą išmokėti jam išeitinę išmoką. Nuo 2005 metų pareiškėjas dirbo kitose darbovietėse. Todėl, atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas nepraleido termino skundui paduoti. Atsakovo nuomone, teismas šioje byloje turėjo taikyti Darbo kodekso 297 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nuo 2004 m. liepos 08 d., kuomet pareiškėjas atsisakė priimti registruotą laišką, skaičiuoti vieno mėnesio senaties terminą. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2005 m. balandžio 2 d. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 23 d. nuosprendyje, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nuosprendyje ir Generalinės prokuratūros nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų. Be to, atsakovas Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį gavo tik 2007 m. liepos 2 d., o Kauno apygardos teismo nuosprendį - 2007 m. liepos 18 d. Pareiškėjas, sužinojęs, kad nuo 2004 m. gruodžio 1 d. baigėsi jo nušalinimo nuo pareigų laikotarpis, į muitinę atvyko tik 2007 metų birželio mėnesį. Tačiau teismas į tai taip pat neatsižvelgė.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pareiškėjas D.U. prašė palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimą nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam iš atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjo nuomone, teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas svarbias bylai aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas neišnaudojo visų galimybių, kad įteiktų pareiškėjui informacinį lapelį ir skundžiamą įsakymą. Tuo metu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame pareiškėjas turėjo įtariamojo statusą. Pareiškėjas gyveno deklaruotu adresu ir šaukiamas, atvykdavo į tyrimo veiksmus. Atsakovas galėjo pasinaudoti pareigūno, atliekančio ar kontroliuojančio ikiteisminį tyrimą pagalba ir per jį pasirašytinai įteikti pareiškėjui minėtus dokumentus. Pareiškėjas teigė, kad niekada nebuvo gavęs jokio laiško iš atsakovo. Laiškus galėjo atsisakyti priimti tuo metu tuo pačiu adresu gyvenęs pareiškėjo draugės tėvas, kuris buvo senas ir ligotas (blogai matantis) žmogus. Pareiškėjo nuomone, apeliaciniame skunde minimas atsakovo surašytas aktas nėra oficialus dokumentas ir negali būti laikomas tinkamu įrodymu, nes nėra įtrauktas į apskaitą (Dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis, 11 straipsnio 2 dalis). Atsakovas net nevertino pareiškėjo veiklos prieš priimdamas sprendimąjį atleisti ir atsižvelgė tik į pareiškėjo turėtą įtariamojo statusą baudžiamojoje byloje, tokiu būdu pažeisdamas nekaltumo prezumpciją. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad pareiškėjas nušalinimo metu dirbo kitoje darbovietėje, neįrodo, jog jis žinojo apie jo atleidimais tarnybos. Pareiškėjas turėjo išlaikyti save ir nepilnamečius vaikus, todėl dirbo kitą darbą nušalinimo metu. Be to, pagal Statutą tai nelaikoma atleidimo iš tarnybos muitinėje pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A39-874/2008 panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą pareiškėjo D.U. skundą patenkinti iš dalies. Teismas įpareigojo Kauno teritorinę muitinę išmokėti D.U. vidutinį darbo užmokestį už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį po 1838 lt 32 ct už kiekvieną mėnesį nuo 2003 m. vasario 12 d. iki 2004 m. birželio 30 d. Kartu teismas atmetė pareiškėjo D.U. skundą dėl Kauno teritorinės muitinės viršininko 2004 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 1P-410K dėl atleidimo iš pareigų muitinėje panaikinimo, dėl grąžinimo į vyresniojo inspektoriaus pareigas Kauno teritorinėje muitinėje ir priteisimo kompensacijos už priverstinę pravaikštą už laikotarpį nuo 2004 m. birželio 30 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atmesti.

Teismas pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas iš tarnybos muitinėje atleistas 2004 m. birželio 30 d. įsakymu pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą (kai panaikinama pareigūno pareigybė). Į teismą dėl grąžinimo į tarnybą pareiškėjas kreipėsi 2007 m. birželio 22 d. (b. 1. 4). Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ginčai dėl muitinės pareigūno atleidimo iš pareigų nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pirmosios instancijos administracinis teismas sprendime konstatavo, kad pareiškėjas nepraleido vieno mėnesio termino įsakymui dėl atleidimo iš pareigų apskųsti, nes įsakymas dėl atkleidimo iš tarnybos pareiškėjui buvo įteiktas tik 2007 m. birželio 7 d. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino tas aplinkybes, jog atsakovas ėmėsi visų galimų priemonių, kad pareiškėjas būtų tinkamai informuotas apie jo atleidimais tarnybos. Be to, faktinės bylos aplinkybės rodo, kad pareiškėjas daug anksčiau žinojo apie jo atleidimą iš tarnybos, tačiau per įstatymo nustatytą terminą dėl jo grąžinimo į tarnybą muitinėje į teismą nesikreipė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, kaip teisingai sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui eilę kartų buvo siunčiamas informacinis lapelis apie būsimą jo pareigybės panaikinimą nuo 2004 m. liepos mėn. 1 d. Pareiškėjui paštu buvo išsiųstas ir įsakymo nuorašas dėl jo atleidimo iš tarnybos muitinėje. Tačiau nei informaciniai pranešimai, nei įsakymo nuorašas apie atleidimą iš tarnybos pareiškėjui nebuvo įteikti, nes pareiškėjo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje pareiškėjas nebuvo randamas. Kitos gyvenamosios vietos atsakovui pareiškėjas nenurodė. Atsakovo darbuotojai 2004 m. balandžio 13 d. buvo nuvykę į pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą su tikslu įteikti pareiškėjui informacinį lapelį apie jo pareigybės panaikinimą, tačiau pareiškėjo nerado. Pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos gyventojas paaiškino, kad pareiškėjas ten negyvena, o kitos pareiškėjo gyvenamosios vietos ir jo telefono numerio nežino (1 t. b. 1. 59). Informacinių lapelių siuntimo ir atleidimo iš tarnybos metu pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų ir tarnybinių pareigų nevykdė. Šios aplinkybės rodo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, rodo, kad atsakovas ėmėsi visų galimų priemonių tinkamai informuoti pareiškėją apie jo atleidimą iš tarnybos muitinėje.

Šalies argumentai

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje yra 2004 m. gruodžio 16 d. pareiškėjo rašytas prašymas atsakovui. Šiuo prašymu pareiškėjas prašė išmokėti jam išeitinę išmoką už 2004 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius, nurodė, kad valstybinėje tarnyboje nedirba. Teismas akcentavo, jog Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą atleidžiamam iš pareigų muitinės pareigūnui, turinčiam tarnybos muitinėje stažą nuo dešimties iki dvidešimties metų, išmokama 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šios aplinkybės rodo, kad 2004 m. gruodžio 16 d., pateikdamas prašymą dėl išeitinės išmokos, pareiškėjas jau žinojo, kad yra atleistas iš tarnybos muitinėje. Kadangi įsakymas apie atleidimą jam laiku nebuvo įteiktas dėl objektyvių priežasčių, terminas šiam įsakymui skaičiuotinas nuo to dienos, kai pareiškėjas sužinojo apie tokio įsakymo buvimą. Paminėtos aplinkybės rodo, kad apie įsakymą, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos, pareiškėjas sužinojo ne vėliau kaip 2004 m. gruodžio 16 d. Todėl traktuotina, kad pareiškėjas praleido vieno mėnesio terminą kreiptis į administracinį teismą dėl šio įsakymo panaikinimo. Atnaujinti praleistą terminą pagrindo nėra, nes jis praleistas ne dėl svarbių priežasčių. Termino praleidimo priežasčių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis, pareiškėjas nenurodė. Dėl šių priežasčių nebuvo pagrindo grąžinti pareiškėją į tarnybą muitinėje ir priteisti kompensaciją už priverstinę pravaikštą.

Žemesnės instancijos teismas

Tačiau, kaip nustatė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl darbo užmokesčio už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį iki jo atleidimo iš tarnybos muitinėje. Atsakovo 2003 m. vasario 12 d. įsakymu, remiantis Vidaus reikalų ministerijos Tardymo skyriaus ypatingai svarbių bylų tardytojo 2003 m. vasario 3 d. nutarimu, pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų (1 t. b. 1. 35). Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pareiškėjas dėl visų jam pareikštų įtarimų buvo išteisintas (1 t. b. 1. 11-29). Teismo nuosprendžiu nusprendus, jog neįrodyta, kad pareiškėjas padarė nusikalstamą veiką dėl kurios buvo nušalintas nuo pareigų, pareiškėjui dėl nušalinimo atsirado teisė grįžti į tarnybą muitinėje. Todėl, pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 43 straipsnio 2 dalies nuostatas, už nušalinimo laikotarpį iki pareiškėjo atleidimo iš tarnybos dėl pareigybės panaikinimo pareiškėjui turėjo būti išmokėtas darbo užmokestis. Teismas be įstatyminio pagrindo priėjo prie išvados, kad negautas darbo užmokestis už nušalinimo laikotarpį yra žala, atsiradusi dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas nuo pareigų buvo nušalintas tardytojo nutarimo pagrindu, nepašalina darbdavio pareigos sumokėti darbo užmokestį už nušalinimo laiką išteisinus pareiškėją dėl veikų, dėl kurių jis buvo nušalintas nuo tarnybos. Pareiškėjo vidutis mėnesinis darbo užmokestis pas atsakovą buvo 1838,32 litai (11, b. 1. 75).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pabrėžė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio nuostatas, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Dėl to, kas pasakyta, teismas atsakovo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą - pareiškėjo prašymą panaikinti Kauno teritorinės muitinės viršininko 2004 m. birželio 30 d. įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos muitinėje, grąžinimo į tarnybą ir priteisimo kompensacijos už priverstinę pravaikštą atmesti, o prašymą dėl darbo užmokesčio už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį iki atleidimo iš tarnybos muitinėje tenkinti. Kartu teismas nurodė, jog pareiškėjas nepateikė prašymo raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, klausimą paliko nenagrinėtu (ABTĮ 45 str.).

III.

Atsakovas Kauno teritorinė muitinė 2008 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A39-874/2008. Prašymą dėl proceso atnaujinimo atsakovas grindė šiais motyvais bei argumentais:

1. Kauno teritorinės muitinės nuomone, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 4 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A39-874/2008 išplėtė Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 43 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų teisės normų turinį, ir nepagrįstai konstatavo, kad Kauno teritorinė muitinė turi sumokėti darbo užmokestį nušalintam muitinės pareigūnui ir tais atvejais, kai muitinės pareigūną nušalina kitos kompetentingos institucijos (jų nutarimu vykdymas Kauno teritorinei muitinei buvo privalomas), remdamosi nušalinimo pagrindais numatytais ne Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute, o kituose įstatymuose.

2. Sprendimą nušalinti pareiškėją D.U. nuo pareigų priėmė Vidaus reikalų ministerijos Tardymo skyriaus ypatingai svarbių bylų tardytojas, tirdamas baudžiamąją bylą ir vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, o ne tarnybos santykius reglamentuojančiais teisės aktais (Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto nuostatomis). Atsižvelgiant į tai, ginčas dėl žalos, atsiradusios negavus darbo užmokesčio už nušalinimo laikotarpį, atlyginimo, Kauno teritorinės muitinės nuomone, turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų., atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo nuostatomis bendrosios kompetencijos teisme pagal civilinio proceso teisės normas.

3. Kauno teritorinė muitinė pažymi, kad administracinių teismų praktika sprendžiant ginčus dėl darbo užmokesčio priteisimo, kai pareigūną nušalina nuo pareigų kompetentinga teisėsaugos institucija arba teismas baudžiamajame procese, o pareigūnas prašo teismo priteisti darbo užmokestį už nušalinimo laikotarpį iš darbdavio, nėra vienoda. Nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A39-874/2008 darbo užmokestį už nušalinimo laikotarpį, priteisė iš Kauno teritorinės muitinės (o nuo pareigų pareiškėją nušalino Vidaus reikalų ministerijos Tardymo skyriaus Ypatingai svarbių bylų tardytojas), kitose administracinėse bylose teismai šio pobūdžio teisinius ginčus sprendė priešingai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. balandžio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A2-847-06 netenkino pareiškėjo prašymo priteisti darbo užmokestį iš darbdavio už nušalinimo laikotarpį, nes pareiškėją nuo pareigų nušalino ne darbdavys, bet Valstybės sienos apsaugos tarnybos Tardymo valdybos tardytojas, remdamasis tuo metu galiojusio Baudžiamojo proceso kodekso 173 straipsniu. Tokios pačios nuostatos laikėsi ir Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiame 2007 m. rugpjūčio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-7397-04/2007.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas, kuriuo, kaip proceso atnaujinimo pagrindu pareiškėjas remiasi savo prašyme, numato, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

Analizuojant šios teisės normos turinį, darytina išvada, jog vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostatomis, procesas administracinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu gali būti atnaujintas ne dėl bet kokio nagrinėjant bylą padaryto materialinės teisės normų pažeidimo, o tik dėl esminio pažeidimu, kurį patvirtina akivaizdūs įrodymai. Tai reiškia, kad ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostatų prasme proceso atnaujinimo pagrindu gali būti pripažįstamas tik akivaizdus esminis materialinių teisės normų pažeidimas, t. y. toks pažeidimas, kurį akivaizdžiai patvirtina kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikiami įrodymai ar prašyme dėstomi motyvai bei argumentai.

Iš atsakovo prašymo dėl proceso atnaujinimo matyti, kad jame pareiškėjas nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas administracinę bylą Nr. A39-874/2008 neteisingai pritaikė Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 43 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisės normas. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad Kauno teritorinė muitinė turi sumokėti darbo užmokestį nušalintam muitinės pareigūnui ir tais atvejais, kai muitinės pareigūną nušalina kitos kompetentingos institucijos (jų nutarimų vykdymas Kauno teritorinei muitinei buvo privalomas), remdamosi nušalinimo pagrindais, numatytais ne Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute, o kituose įstatymuose.

Akcentuotina tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 4 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A39-874/2008 taikydamas bei aiškindamas Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 43 straipsnio 2 dalies nuostatas nurodė, jog už nušalinimo laikotarpį iki pareiškėjo atleidimo iš tarnybos dėl pareigybės panaikinimo pareiškėjui turėjo būti išmokėtas darbo užmokestis. Kaip buvo konstatuota apeliacinės instancijos teismo sprendime, pirmosios instancijos teismas be įstatyminio pagrindo priėjo prie išvados, kad negautas darbo užmokestis už nušalinimo laikotarpį yra žala, atsiradusi dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas nuo pareigų buvo nušalintas tardytojo nutarimo pagrindu, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepašalina darbdavio pareigos sumokėti darbo užmokestį už nušalinimo laiką išteisinus pareiškėją dėl veikų, dėl kurių jis buvo nušalintas nuo tarnybos (t. 2, b.l. 51).

Šiuo klausimu pažymėtina, jog Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (2003 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. IX-1635 redakcija) 43 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu nušalintas muitinės pareigūnas grąžinamas į ankstesnes pareigas arba perkeliamas į žemesnės kategorijos pareigas, už nušalinimo laikotarpį jam išmokamas darbo užmokestis. Komentuojamoje teisės normoje yra apibrėžta viena esminė sąlyga (teisės normos hipotezė), kuriai esant nušalintam muitinės pareigūnui už nušalinimo laikotarpį išmokamas darbo užmokestis, t. y. pareigūno grąžinimas į ankstesnes pareigas arba perkėlimas į žemesnės kategorijos pareigas. Priešingai nei teigia atsakovas, šioje teisės normoje (jos hipotezėje) nėra įtvirtinta jokių papildomų, fakultatyvių sąlygų, su kuriomis būtų siejamas komentuojamos normos taikymas ir darbo užmokesčio išmokėjimas už nušalinimo laikotarpį (pvz. nėra numatyta, jog pareigūnas privalėjo būti nušalintas būtent jį į pareigas priėmusio asmens įsakymu). Todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog aplinkybė, kad pareiškėjas nuo pareigų buvo nušalintas ne pačios muitinės įstaigos, kurioje jis dirbo, vadovo įsakymu, bet kitos kompetentingos institucijos nutarimu, besąlygiškai šalina darbdavio pareigą sumokėti į ankstesnes ar žemesnes pareigas grąžintam pareigūnui darbo užmokestį už nušalinimo laiką

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas nepateikė jokių akivaizdžių įrodymų, motyvų ar argumentų, kurie vienareikšmiškai paneigtų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 4 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A39 – 874/2008 išvadas dėl Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 43 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo sprendžiant kilusį ginčą.

Kita vertus, atsakovas prašo atnaujinti procesą ir ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktas numato, kad procesas administracinėje byloje gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Atsižvelgiant į šios teisės normos turinį pažymėtina, jog procesas administracinėje byloje remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu gali būti atnaujintas tik esant objektyviai būtinybei užtikrinti vienodą administracinių teismų praktiką. Vadovaujantis ABTĮ 157 straipsnio 2 dalimi, ši būtinybė turi būti pagrįsta atitinkamais įrodymais (nuorodomis į įvairiose administracinėse bylose priimtus atitinkamus vienodos administracinių teismų praktikos formavimui svarbius administracinių teismų sprendimus, nutartis ir pan.).

Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad administracinių teismų praktika sprendžiant ginčus dėl darbo užmokesčio priteisimo, kai pareigūną nušalina nuo pareigų kompetentinga teisėsaugos institucija arba teismas baudžiamajame procese, o pareigūnas prašo teismo priteisti darbo užmokestį už nušalinimo laikotarpį iš darbdavio, nėra vienoda. Šiai pozicijai pagrįsti atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A2-847-06 bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-7397-04/2007.

Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomi administracinių teismų sprendimai negali būti pripažinti sprendimais, svarbiais vienodos administracinių teismų praktikos formavimui taikant Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute įtvirtintas teisės normas. Visų pirma, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A2-847/2006 apskritai nebuvo aiškinamos bei taikomos Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto nuostatos, kadangi šioje byloje nagrinėtas ginčas buvo susijęs su Vidaus tarnybos statute įtvirtintų teisės normų aiškinimu bei socialinių garantijų vidaus tarnybos pareigūnams taikymu. Nagrinėjamu atveju administracinėje byloje Nr. A39-874/2008 pareiškėju buvo muitinės pareigūnas ir jo teises bei jam taikytinas socialines garantijas apibrėžė ne Vidaus tarnybos statutas, o kitas teisės norminis aktas - Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas. Todėl administracinės bylos Nr. A2-847/2006 bei administracinės bylos Nr. A39-874/2008 aplinkybės skiriasi ir dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo teigti, jog egzistuoja objektyvi būtinybė užtikrinti vienodą administracinių teismų praktiką analogiškos kategorijos bylose.

Antra, ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis numato, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja tik Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog atsakovo nurodomas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-7397-04/2007 negali būti pripažintas vienodos administracinių teismų praktikos formavimui svarbiu procesiniu sprendimu į kuriame esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus privaloma atsižvelgti analogiškose bylose taikant tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus (ABTĮ 13 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu jokių papildomų nuorodų į kitose administracinėse bylose priimtas teismų praktikos formavimui reikšmingas nutartis ar sprendimus dėl analogiškų ginčų sprendimo atsakovas nepateikė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo tiek ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto, tiek ir 12 punkto pagrindu atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo Kauno teritorinės muitinės prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A39-874/2008 pagal pareiškėjo D.U. skundą atsakovui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėStasys GagysRomanas Klišauskas