Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-37/2007

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2007-03-23
Bylos Nr.: 1A-37/2007
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aloyzas Kruopys (pirm.), Albinas Bielskis, Elena Vainienė
Nuteistasis: M. Ž., D. J., K. D., D. U.

Kategorijos

1.1.4.5.3Nusikalstamas susivienijimas (BK 25 str. 4 d.)
1.2.14.8Sukčiavimas (BK 182 str.)
2.1.6.2Įrodymų vertinimas (BPK 20 str. 5 d.)

Baudžiamoji byla Nr.1A-37/2007Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.4.5.3; 1.2.14.8; 2.1.6.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. kovo 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teisėjų Albino Bielskio ir Elenos Vainienės,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Simonui Minkevičiui,

gynėjams advokatams: Juozapui Puškoriui, Anatolijui Novikovui, Ramūnui Petrėčiui, Jolitai Urbaitytei, Muradui Bakanui,

nuteistiesiems: M. Ž. , D. J. , K. D. , D. U. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal M. Ž. , Ž. J. . J. , K. D. , D. U. , D. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos 2000 m. BK 249 straipsnio 1 dalyje (2003-04-10 įst. red.), 182 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, galutinė subendrinta bausmė paskirta iš dalies sudedant bausmes – laisvės atėmimas trejiems metams vienam mėnesiui, atliekant bausmę pataisos namuose.

Pritaikytas 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo ,,Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį” 4 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir neatliktoji bausmės dalis sumažinta vienu penktadaliu. D. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos 2000 m. BK 249 straipsnio 1 dalyje (2003-04-10 įst. red.), 182 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis galutinė subendrinta bausmė paskirta iš dalies sudedant bausmes – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams, atliekant bausmę pataisos namuose.

M. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos 2000 m. BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį dėl padėjimo apgaule įgyti 97759,15 Lt laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį dėl padėjimo apgaule įgyti 175005,68 Lt laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, galutinė subendrinta bausmė paskirta iš dalies sudedant bausmes - laisvės atėmimas dvejiems metams, atliekant bausmę pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas suėmimas nuo 2004 m. gegužės 19 d. iki 2004 m. birželio 30 d.

Pritaikytas 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo “Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį” 4 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir neatliktoji bausmės dalis sumažinta vienu penktadaliu.

K. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos 2000 m. BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį dėl padėjimo apgaule įgyti 106875,44 Lt – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį dėl padėjimo apgaule įgyti 182678 Lt – laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį dėl padėjimo apgaule įgyti 140395 Lt – laisvės atėmimu vieneriems metams dešimčiai mėnesių.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis galutinė subendrinta bausmė paskirta iš dalies sudedant bausmes – laisvės atėmimas dvejiems metams, atliekant bausmę pataisos namuose.

K. D. pagal Lietuvos Respublikos 2000 m. BK 225 straipsnio 2 dalį išteisintas jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

D. U. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos 2000 m. BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir, taikant Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas 100 MGL (12500 Lt) dydžio bauda.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir Ž. P. , E. D. , V. G. , A. G. , G. V. , L. J. , W. M. , išteisinti J. D. , R. M. , W. G. , nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas A. G. , dėl kurių apeliaciniai skundai nepaduoti. Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir asmuo kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas dėl šio apelianto ligos (toliau nuosprendyje – asmuo kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas).

Priteista solidariai į valstybės pajamas:

102898,78 Lt iš asmens kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas, A. S. , Ž. J. , D. J. ir V. G. ;

38053,46 Lt iš asmens kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas, A. S. , Ž. J. , D. J. ir A. G. ;

40605 Lt iš asmens kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas, A. S. , Ž. J. ir D. J. ;

31982 Lt iš asmens kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas, Ž. J. , D. J. ir G. V. ;

115555 Lt iš asmens kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas, Ž. J. , D. J. ir V. G. ;

106875,44 Lt iš asmens kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas, A. S. , Ž. J. . J. , D. J. ir K. D. ;

30880 Lt iš asmens kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas, Ž. P. ir D. J. ;

124236,16 Lt iš asmens kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas, A. S. , Ž. P. ir D. J. ;

33875,36 Lt iš asmens kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas, A. S. , Ž. P. , D. J. , K. J. ir D. U. ;

30316 Lt iš asmens kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas, A. S. , D. J. , Ž. P. ir G. V. ;

32635,48 Lt iš asmens kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas, A. S. , D. J. , Ž. P. ir V. M. ;

74152,17 Lt iš asmens kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas, A. S. , Ž. P. ir K. D. ;

272764,83 Lt iš asmens kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas, A. S. , Ž. P. , K. D. ir M. Ž. .

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

asmuo kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas nuteistas už tai, kad 1997 metais suorganizavo nusikalstamą susivienijimą bendrai nusikalstamai veiklai, sunkiam nusikaltimui - tęstiniam sukčiavimui ir su juo susijusiems kitiems nusikaltimams daryti, imituojant prekių eksportą autotransportu ir tokiu būdu apgaule įgyjant didelės vertės svetimą turtą – Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas, skirtas pridėtinės vertės mokesčiui grąžinti, suburdamas į šį susivienijimą kaltinamuosius A. S. , Ž. J. . J. , D. J. , A. G. , Ž. P. ir kitus asmenis, kurių atžvilgiu byla nutraukta bei išskirta, kuriuos siejo pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas.

Asmuo kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas atliko bendrą vadovavimą, koordinavo nusikalstamo susivienijimo narių veiksmus, pasitelkęs V. V. , klastojo įmonių eksporto dokumentus, Vilniaus teritorinėje muitinėje įformindavo realiai neegzistavusių prekių eksporto dokumentus, imituodavo atsiskaitymą už eksportą, įmokėdamas grynus pinigus tariamų prekių gavėjų vardu į atlikusių fiktyvų eksportą įmonių sąskaitas bankuose, duodavo nurodymus dėl valstybinės mokesčių inspekcijos pervestų pinigų panaudojimo ir paskirstydavo tarp nusikalstamo susivienijimo narių gautą pelną.

Šalies argumentai

Ž. J. nuteistas už tai, kad kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais vykdė fiktyvius eksportus jo įsteigtos UAB ,,Jokima” vardu, pateikdavo prašymus valstybinei mokesčių inspekcijai dėl PVM grąžinimo ir vykdė asmens kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas nurodymus dėl pervestų į bendrovės sąskaitą pinigų panaudojimo.

D. J. nuteistas už tai, kad atliko kurjerio vaidmenį tarp asmens kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas ir kitų nusikalstamo susivienijimo narių, ieškojo fiktyvių prekių pardavėjų, klastojo eksporto dokumentus bei papirkinėjo muitinės pareigūnus, kad šie įformintų realiai neegzistavusių prekių eksporto procedūras.

Nusikalstamo susivienijimo nariai, padedant kitiems kaltinamiesiems, sukčiavimo eigoje darė kitus nusikaltimus.

Panaudodami apgaulę, nusikalstamo susivienijimo nariai, padedant kitiems kaltinamiesiems, savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą 1035129,68 Lt valstybės biudžeto lėšų, o būtent:

1997 m. birželio mėnesį asmuo kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas perdavė Ž. J. pasirašyti ir patvirtinti UAB ,,Jokima” spaudu tuščius eksporto deklaracijos, CMR važtaraščio bei UAB ,,Jokima” sąskaitos-faktūros serija SAA Nr.2518044 blankus. Ž. J. tai padarius, asmuo kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas atspausdino sąskaitoje-faktūroje melagingus duomenis, kad ši bendrovė parduoda užsienio įmonei ,,T. T. group selectronic” 8920 metrų - 7439,28 kg audinio ir 6826,41 kg verpalų bendrai už 192000 Lt, per muitinės tarpininkus analogiškus duomenis įrašė UAB ,,Jokima” CMR važtaraštyje Nr.044 bei eksporto deklaracijoje, Vilniaus teritorinės muitinės Savanorių poste įformino tariamą muitinės deklaracijos ir krovinio patikrinimą, suteikiant deklaracijai numerį 7VR17105280.

Šiuos dokumentus ir pinigus kyšiui asmuo kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas perdavė D. J. , kuris per G. R. papirko Alytaus teritorinės muitinės Raigardo kelio posto inspektorių V. G. . Pastarasis, žinodamas, kad krovinys ir jį gabenanti transporto priemonė muitiniam tikrinimui nepateikti, įrašė į muitinės deklaraciją 7VR17105280 melagingas žinias, kad UAB ,,Jokima” 1997 m. birželio 24 d. krovinį per muitinės Raigardo kelio postą išgabeno iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

Šalies argumentai

Ž. J. 1997 m. liepos 18 d. pateikus prašymą Nr.1329 grąžinti dėl tariamo prekių eksporto susidariusią 34038,22 Lt permoką, Šiaulių m. VMI apgaulės įtakoje priėmė sprendimą ją grąžinti ir 1997 m. liepos 23 d. mokėjimo pavedimu Nr.1069 pervedė į UAB ,,Jokima” sąskaitą Nr.3467764 AB ,,Šiaulių Bankas” 34038 Lt, kuriuos Ž. J. asmens kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas nurodymu 1997 m. liepos 24 d. mokėjimo pavedimu Nr.8 pervedė į A. S. vadovaujamos UAB ,,Gija” sąskaitą Nr.2467063 ,,Hermio” banko Šiaulių filiale.

Tokiu būdu asmuo kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas, Ž. J. , D. J. , A. S. , padedant V. G. , apgaule įgijo 34038,22 Lt valstybės biudžeto lėšų.

Analogiškai suklastojus dokumentus, kad UAB ,,Jokima” parduoda užsienio įmonei ,,T. T. group” 18348 kg audinio, dengto polivinchloridu, už 213930 Lt, D. J. papirkus Alytaus teritorinės muitinės Raigardo kelio posto inspektorių A. G. , kuris, žinodamas, kad krovinys ir jį gabenanti transporto priemonė muitiniam tikrinimui nepateikti, įrašė į muitinės deklaraciją 7VR17106292 melagingas žinias, kad UAB ,,Jokima” 1997 m. liepos 25 d. krovinį išgabeno iš Lietuvos Respublikos teritorijos, asmuo kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas, Ž. J. . J. , D. J. , A. S. , padedant A. G. , apgaule įgijo 38053,46 Lt valstybės biudžeto lėšų.

Analogiškai suklastojus dokumentus, kad UAB ,,Jokima” parduoda užsienio įmonei ,,L. L. Worldwide Limited” 13406,79 kg verpalų už 198950 Lt, D. J. papirkus Alytaus teritorinės muitinės Raigardo kelio inspektorių V. G. , kuris, žinodamas, kad krovinys ir jį gabenanti transporto priemonė muitiniam tikrinimui nepateikti, įrašė į muitinės deklaraciją 7VR1710617 melagingas žinias, kad UAB ,,Jokima” 1997 m. rugpjūčio 8 d. krovinį išgabeno iš Lietuvos Respublikos teritorijos, Ž. J. į jo įmonės sąskaitą mokesčių inspekcijos pervestus 35341 Lt pervedus į A. S. dukters I. S. formaliai vadovaujamos UAB ,,Preivilas” sąskaitą, asmuo kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas, Ž. J. , D. J. , A. S. , padedant V. G. , apgaule įgijo 35341 Lt valstybės biudžeto lėšų.

Analogiškai asmens kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas nurodymu A. S. ir I. S. pateikus suklastotas sąskaitas-faktūras, kad UAB ,,Jokima” iš šių bendrovių pirko prekes, D. J. suklastojus dokumentus, kad UAB ,,Jokima” tas prekes, t.y. 8811,29 kg verpalų ir 10600 metrų audinio, dengto polivinchloridu, už 228352 Lt parduoda užsienio įmonei ,,T. T. group”, asmeniui kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas davus D. J. pinigų muitinės pareigūnams papirkti, pastarajam už 600 Lt per V. P. papirkus Šiaulių teritorinės muitinės Pabalių posto inspektorių E. D. , kuris, nesant krovinio, muitinės deklaracijoje ir kituose dokumentuose padarė melagingas atžymas apie krovinio patikrinimą ir suteikė deklaracijai numerį 7SR17100278. D. J. per G. R. susitarus su Marijampolės teritorinės muitinės Kalvarijos kelio posto inspektoriumi R. M. , pastarasis, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, nesant nei krovinio, nei transporto priemonės, įrašė į muitinės deklaraciją melagingas žinias, kad UAB ,,Jokima” 1997 m. rugsėjo 13 d. krovinį išgabeno iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Mokesčių inspekcijai 1997 m. spalio 16 d. pervedus 40605 Lt į UAB ,,Jokima” sąskaitą, asmuo kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas, Ž. J. , D. J. ir A. S. apgaule įgijo šią sumą valstybės biudžeto lėšų.

Analogiškai asmens kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas nurodymu D. J. suklastojus dokumentus, kad UAB ,,Jokima” parduoda užsienio įmonei ,,L. L. Worldwide LTD” 12071,61 kg verpalų už 179833 Lt, jam gi per V. P. už 600 Lt papirkus Šiaulių teritorinės muitinės Pabalių posto inspektorių E. D. , kuris, nesant krovinio, muitinės deklaracijoje ir kituose dokumentuose padarė melagingas atžymas apie krovinio patikrinimą ir suteikė deklaracijai numerį 7SR17100351. D. J. per Alytaus teritorinės muitinės Raigardo kelio posto pamainos viršininką S. M. papirkus šio posto inspektorių G. V. , pastarasis, nesant nei krovinio, nei transporto priemonės, įrašė į muitinės deklaraciją melagingas žinias, kad UAB ,,Jokima” 1997 m. spalio 27 d. krovinį išgabeno iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

Ž. J. asmens kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas nurodymu iš į UAB “Jokima” sąskaitą mokesčių inspekcijos pervestų 31982 Lt padengė 849,65 Lt mokestinių skolų, o likusią dalį nuėmė grynais pinigais ir perdavė asmeniui kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas.

Tokiu būdu asmuo kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas, Ž. J. , D. J. , padedant G. V. , apgaule įgijo 31982 Lt valstybės biudžeto lėšų.

Analogiškai asmens kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas nurodymu D. J. suklastojus dokumentus, kad UAB ,,Jokima” parduoda užsienio įmonei ,,L. L. Worldwide LTD” 5050 kg audinio ir audinio atraižų už 665951,65 Lt, jam gi per V. P. , nesant krovinio, Šiaulių teritorinės muitinės Pabalių poste įforminus eksporto procedūrą, suteikus muitinės deklaracijai numerį 8SR17100475, per G. R. papirkus Alytaus teritorinės muitinės Raigardo kelio inspektorių V. G. , kuris, nesant nei krovinio, nei transporto priemonės, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir padarydamas didelę 115655 Lt žalą valstybei, įrašė į muitinės deklaraciją melagingas žinias, kad UAB ,,Jokima” 1998 m. rugsėjo 30 d. krovinį išgabeno iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

Mokesčių inspekcijai 1998 m. spalio 26 d. pervedus į UAB “Jokima” sąskaitą 115655 Lt, o Ž. J. D. J. įvykdžius asmens kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas nurodymus dėl tų pinigų, asmuo kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas, Ž. J. , D. J. , padedant V. G. , apgaule įgijo 115655 Lt valstybės biudžeto lėšų.

A. S. nusprendus pagal asmens kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas modelį vykdyti fiktyvų eksportą geležinkelio transportu ir abiem susitarus dėl tokiu būdu gauto pelno pasidalijimo, A. S. davė nurodymą per UAB ,,Jokima” atlikti fiktyvų eksportą, suklastojant įvairių įmonių sąskaitas-faktūras dėl prekių pardavimo šiai bendrovei. Suklastojus taip fiktyviai įsigytų prekių pardavimo Ukrainos verslininkui P. Š. dokumentus, V. V. suorganizavo tik mažo kiekio prekių už 8907,52 Lt pakrovimą, o Ž. J. ir A. G. suklastojo eksporto dokumentus dėl prekių už 604313,3 Lt eksporto. A. S. per N. J. papirko Šiaulių teritorinės muitinės Medelyno posto inspektorę L. R. , kuri suteikė eksporto deklaracijai numerį 8SR24100164 ir padarė melagingas atžymas apie krovinio patikrinimą.

Įforminus eksporto procedūrą, A. S. suklastojo važtaraštį, kuriame nurodė realų į vagoną pakrautų prekių kiekį ir kainą ir perdavė Vilniaus teritorinės muitinės Kenos geležinkelio posto inspektoriui K. D. , kuris suorganizavo, kad šis važtaraštis būtų pateiktas Baltarusijos muitinei. 1998 m. lapkričio 6 d. kroviniui kirtus valstybės sieną, A. G. A. S. nurodymu išsiuntė Baltarusijos Molodečno stoties viršininkui Ž. J. pasirašytą raštą, neva padaryta klaida ir reikia vadovautis važtaraščiu, kuriame nurodytas mažesnis prekių kiekis už 8907,52 Lt, nors Lietuvos muitinei buvo pateikti suklastoti dokumentai, kad eksportuota prekių už 604313,3 Lt.

D. J. įvykdžius asmens kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas nurodymą ir suradus fiktyvius prekių pardavėjus, Ž. J. D. J. D. J. suklastojo UAB ,,Jokima” eksporto dokumentus dėl maisto produktų už 186219,78 Lt eksporto tam pačiam Ukrainos verslininkui P. Š. . Ž. J. už 600 Lt papirko Šiaulių teritorinės muitinės Pabalių posto inspektorių E. D. , kuris, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, nesant krovinio, muitinės deklaracijoje ir kituose dokumentuose padarė melagingas atžymas apie krovinio patikrinimą ir suteikė deklaracijai numerį 8SR17100571, tuo valstybei dėl neteisėto PVM grąžinimo patyrus didelės žalos. D. J. per G. R. papirko Alytaus teritorinės muitinės Raigardo kelio posto inspektorių V. G. , kuris, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, nesant nei krovinio, nei transporto priemonės, įrašė į muitinės deklaraciją melagingus duomenis, kad UAB ,,Jokima” 1998 m. gruodžio 19 d. krovinį išgabeno iš Lietuvos Respublikos teritorijos, tuo valstybei dėl neteisėto PVM grąžinimo patyrus didelės žalos.

Ž. J. pagal eksporto deklaracijas 8SR24100164 ir 8SR17100571 1999 m. sausio 15 d. pateikė prašymą grąžinti susidariusią 140395 Lt PVM permoką, kurią mokesčių inspekcijai pervedus į UAB ,,Jokima” sąskaitą, panaudojo asmens kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas nurodymu.

Tokiu būdu asmuo kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas, A. S. , Ž. J. , A. G. ir D. J. apgaule įgijo 140395 Lt valstybės biudžeto lėšų, iš kurių K. D. padėjo įgyti 106875,44 Lt, o V. G. – 33519,56 Lt.

Analogiškai fiktyviam eksportui per UAB ,,Jokima”, asmuo kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas suklastojo Ž. P. IĮ PVM sąskaitą-faktūrą, kad ši įmonė pardavė užsienio įmonei ,,The Company A. P. INC” 11883,42 kg putliųjų PAN verpalų už 174904 Lt bei perdavė D. J. šį dokumentą ir pinigus kyšiams, nurodydamas paruošti Ž. P. IĮ eksporto dokumentus ir papirkti muitinės pareigūnus.

D. J. Ž. P. iš anksto pasirašytuose ir įmonės spaudu patvirtintuose eksporto dokumentų blankuose įrašė analogiškus PVM sąskaitai-faktūrai duomenis, per V. P. už 600 Lt papirko Šiaulių teritorinės muitinės Pabalių posto inspektorių E. D. , kuris, nesant krovinio, muitinės deklaracijoje ir kituose dokumentuose padarė melagingas atžymas apie krovinio patikrinimą ir suteikė deklaracijai numerį 7SR17100306, per G. R. ir Marijampolės teritorinės muitinė Kalvarijos kelio posto inspektorių R. M. , kuris, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, paprašė to paties posto inspektoriaus J. J. įforminti muitinės eksporto procedūros užbaigimą, nesant nei krovinio, nei transporto priemonės. Pastarajam tai padarius ir į muitinės deklaraciją įrašius melagingas žinias, suklastojo duomenis, kad Ž. P. IĮ 1997 m. spalio 1 d. krovinį išgabeno iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

Ž. P. 1997 m. spalio 8 d. pateikė mokesčių inspekcijai prašymą grąžinti 30880 Lt PVM permoką, kurią su atitinkamais atskaitymais pervedus į jo IĮ sąskaitą banke, įvykdė asmens kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas nurodymus dėl šios sumos panaudojimo.

Tokiu būdu asmuo kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas, Ž. J. ir D. J. apgaule įgijo 30880 Lt valstybės biudžeto lėšų.

Analogiškai asmuo kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas suklastojo Ž. P. IĮ PVM sąskaitą-faktūrą, kad ši įmonė pardavė užsienio įmonei ,,The Company A. P. INC” 12133,92 kg putliųjų PAN verpalų už 180444 Lt. Ž. P. pasirašius tuščiuose blankuose, asmuo kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas įrašė į juos analogiškus duomenis ir Vilniaus teritorinės muitinės Savanorių poste įformino tariamą muitinės deklaracijos ir krovinio patikrinimą, suteikiant deklaracijai numerį 7VR17109495. Šiuos dokumentus perdavė D. J. , kuris, per G. R. Marijampolės teritorinės muitinės Kalvarijos kelio posto inspektoriui R. M. piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi atlikus muitinį tikrinimą be krovinio ir transporto priemonės, 1997 m. spalio 22 d. įformino krovinio išgabenimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

Tęsiant nusikalstamą veiklą, A. S. suradus fiktyvius prekių pardavėjus, asmuo kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas suklastojo Ž. P. IĮ PVM sąskaitą-faktūrą, kad ši įmonė pardavė užsienio įmonei ,,The Company A. P. INC” 12373,7 kg putliųjų PAN verpalų už 188752 Lt. Ž. P. pasirašius tuščiuose blankuose, įrašė į juos analogiškus duomenis ir Vilniaus teritorinės muitinės Žirmūnų krovinių poste įformino tariamą muitinės deklaracijos ir krovinio patikrinimą, suteikiant jai numerį 7VR16104223.

D. J. per G. R. papirko Alytaus teritorinės muitinės Raigardo kelio posto pamainos viršininką D. U. , kuris savo ruožtu už kyšio dalį davė neteisėtą nurodymą to paties posto inspektoriui L. J. padaryti žinomai melagingas atžymas apie krovinio patikrinimą ir eksporto procedūros užbaigimą, nesant krovinio ir transporto priemonės. Pastarajam 1997 m. spalio 28 d. tai padarius, įformino krovinio išgabenimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

Ž. P. pagal abi deklaracijas 1997 m. lapkričio 11 d. pateikė Šiaulių apskrities VMI prašymą grąžinti 65934 Lt PVM permoką, kurią mokesčių inspekcijai pervedus į jo IĮ sąskaitą, panaudojo asmens kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas nurodymu.

Tokiu būdu asmuo kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas, A. S. , Ž. P. ir D. J. apgaule įgijo 65934 Lt valstybės biudžeto lėšų, iš kurių 33975,36 Lt padėjo įgyti L. J. ir D. U. .

Analogiškai asmuo kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas suklastojo PVM sąskaitą-faktūrą, kad Ž. P. IĮ pardavė užsienio įmonei ,,The Company A. P. INC” 1259,69 kg putliųjų PAN verpalų už 189281 Lt ir per Vilniaus teritorinės muitinės Savanorių postą įformino tariamą muitinės deklaracijos ir krovinio patikrinimą, suteikiant deklaracijai numerį 7VR17110516.

D. J. per G. R. ir T. L. pasiekus, kad Marijampolės teritorinės muitinės Kalvarijos posto inspektorius W. G. įformintų eksporto procedūros užbaigimą nesant nei krovinio, nei transporto priemonės, 1997 m. lapkričio 18 d. suklastojo krovinio išgabenimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

Analogiškai suklastojo PVM sąskaitą-faktūrą, kad Ž. P. IĮ tai pačiai užsienio įmonei pardavė 11861,98 kg putliųjų PAN verpalų ir 980 vnt. moteriškų megztinių iš viso už 183727 Lt, suteikiant eksporto deklaracijai numerį 7VR17110973.

D. J. per G. R. ir Alytaus teritorinės muitinės Raigardo kelio posto pamainos viršininką S. M. papirkus šio posto inspektorių G. V. , kuris 1997 m. lapkričio 26 d., nesant krovinio ir transporto priemonės, patvirtino eksporto procedūros užbaigimą, suklastojo krovinio išgabenimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

Ž. P. pagal deklaracijas 7VR17110516 bei 7VR17110973 1997 m. gruodžio 9 d. pateikė prašymą VMI grąžinti 63831 Lt PVM permoką, kurią pervedus į jo įmonės sąskaitą, įvykdė asmens kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas nurodymą dėl pinigų panaudojimo.

Tokiu būdu asmuo kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas, A. S. , Ž. P. ir D. J. apgaule įgijo 63831 Lt valstybės biudžeto lėšų, iš kurių G. V. padėjo įgyti 30416 Lt.

Analogiškai suklastojo dvi Ž. P. IĮ PVM sąskaitas-faktūras, kad ši įmonė pardavė užsienio įmonei ,,The Company A. P. INC” 11016,47 kg putliųjų PAN verpalų už 171857 Lt ir11078 kg tokių pat verpalų už 166724 Lt.

Papirkę Šiaulių teritorinės muitinės Medelyno posto inspektorę L. R. , įformino tariamą muitinės deklaracijų ir krovinių patikrinimą, suteikiant deklaracijoms numerius 7SR24100093 ir 7SR24100094.

D. J. per G. R. , Marijampolės teritorinės muitinės Kalvarijos kelio posto inspektoriui R. M. piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi atlikus muitinį tikrinimą be krovinio ir transporto priemonės, 1997 m. gruodžio 10 d. įformino krovinio išgabenimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

Tęsiant nusikalstamą veiką, asmuo kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas suklastojo Ž. P. IĮ PVM sąskaitą-faktūrą, kad ši įmonė užsienio įmonei ,,The Company A. P. INC” pardavė11941,88 kg putliųjų PAN verpalų už 183069,02 Lt ir per Vilniaus teritorinės muitinės Savanorių postą įformino tariamą muitinės deklaracijos ir krovinio patikrinimą, suteikiant jai numerį 7VR17112055.

D. J. per G. R. papirko Marijampolės teritorinės muitinės Kalvarijos posto inspektorių W. M. , kuris 1997 m. gruodžio 22 d. padarė žinomai melagingas atžymas apie krovinio patikrinimą ir eksporto procedūros užbaigimą, nesant krovinio ir transporto priemonės, ir taip įformino fiktyvų krovinio išgabenimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

Šalies argumentai

Ž. P. pagal eksporto deklaracijas 7SR24100093, 7SR24100094 ir 7VR17112055 1998 m. sausio 13 d. pateikė prašymą dėl 91498 Lt PVM permokos grąžinimo, kurią pervedus į jo įmonės sąskaitą, įvykdė asmens kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas nurodymą dėl pinigų panaudojimo.

Tokiu būdu asmuo kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas, A. S. , Ž. P. ir D. J. apgaule įgijo 91498 Lt valstybės biudžeto lėšų, iš kurių W. M. padėjo įgyti 32635,48 Lt.

Šalies argumentai

M. Ž. A. S. prašymu, žinodamas pastarojo siekį gauti fiktyvius prekių įsigijimo dokumentus, jų pagrindu organizuoti fiktyvų eksportą ir taip apgaule įgyti valstybės biudžeto lėšas, išrašė dvi UAB ,,Karža” PVM sąskaitas-faktūras, neva ši įmonė Ž. P. IĮ pardavė 43588 vnt. mokyklinių kuprinių už 604865,63 Lt, šiai įmonei neva sumokant 97759,15 Lt PVM.

A. S. , davęs nurodymą savo dukrai I. S. suklastoti UAB “Preivilas” sąskaitą-faktūrą dėl 50000 m audinio, dengto polivinchloridu, pardavimo Ž. P. IĮ už 433650 Lt, sumokant 66150 Lt PVM, suklastojo PVM sąskaitą-faktūrą, kad Ž. P. IĮ kuprines ir audinį už 927431,12 Lt parduoda Rusijos Federacijos ribotos atsakomybės bendrovei ,,Palatin”.

Davęs nurodymą V. V. į vagoną pakrauti medinių padėklų ir dėl vaizdo kuprinių ir audinio, Ž. P. paruošus muitinės deklaraciją, o A. G. tarptautinį važtaraštį, per N. J. papirko Šiaulių teritorinės muitinės Medelyno posto inspektorę L. R. , kuri per to paties posto inspektorę E. Š. suorganizavo tariamą krovinio patikrinimą, suteikiant muitinės deklaracijai numerį 8SR24100127.

Po to A. S. suklastojo važtaraštį, nurodydamas realų į vagoną pakrautų prekių kiekį ir kainą, Ž. P. jį pasirašius ir patvirtinus spaudu, uždėjo suklastotą muitinės antspaudą ir pateikė važtaraštį K. D. suorganizuoti šio dokumento pateikimą Baltarusijos muitinei.

K. D. tai padarius, A. G. paruošė ir išsiuntė Baltarusijos Molodečno stoties viršininkui raštą, kad važtaraštyje padaryta klaida ir reikia vadovautis važtaraščiu, kuriame nurodytas realus prekių kiekis ir kaina.

1998 m. rugsėjo 8 d. Ž. P. pateikė VMI prašymą grąžinti 164239 Lt PVM permoką, kurią pervedus į jo įmonės sąskaitą, A. S. nurodymu pervedė į UAB ,,Preivilas” sąskaitą.

Tokiu būdu A. S. , asmuo kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas, Ž. P. ir A. G. , padedant K. D. , apgaule įgijo 164239 Lt valstybės biudžeto lėšų, iš kurių M. Ž. padėjo įgyti 97759,15 Lt.

Analogiškai M. Ž. suklastojo dvi sąskaitas-faktūras, neva UAB ,,Karža” pardavė UAB ,,Preivilas” 78030 vnt. mokyklinių kuprinių už 1147259,48 Lt, sumokant 175005,68 Lt PVM, o I. S. suklastojo UAB ,,Preivilas” PVM sąskaitą-faktūrą, kad šias kuprines už 1158308,53 Lt pardavė Ž. P. IĮ, sumokant 176691,13 Lt PVM.

A. G. suklastojo UAB ,,Kerdonas” PVM sąskaitą-faktūrą, neva ši įmonė už 36745,2 Lt pardavė Ž. P. IĮ 1000 vnt. moteriškų kostiumėlių ir 1000 vnt. moteriškų megztinių, sumokant 5605,2 Lt PVM.

Tiems patiems asmenims tokiu pat būdu suklastojus šių prekių pardavimą už 1028623,2 Lt tai pačiai Rusijos bendrovei ,,Palatin” ir per L. R. suteikus fiktyviai muitinės deklaracijai numerį 8SR24100145 bei atlikus pirmiau nurodytus veiksmus, Ž. P. 1998 m. spalio 9 d. pateikė VMI prašymą grąžinti 182678 Lt PVM permoką, kurią pervedus į jo įmonės sąskaitą, A. S. nurodymu pervedė į UAB ,,Preivilas” sąskaitą.

Tokiu būdu A. S. , asmuo kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas, Ž. P. ir A. G. , padedant K. D. , apgaule įgijo 182678 Lt valstybės biudžeto lėšų, iš kurių M. Ž. padėjo įgyti 175005,68 Lt.

Nuteistasis M. Ž. , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 2 punktu, prašo Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimo bausme.

Šalies argumentai

Apeliantas pripažįsta savo kaltę, tačiau mano, kad teismas atsižvelgė tik į ankstesnį teistumą, paskirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Apeliantas teigia, kad savo kaltę visiškai pripažino nuo pat tyrimo pradžios, davė nuoširdžius parodymus, tuo palengvindamas tyrimo institucijoms išaiškinti nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veikų, todėl mano, kad šie veiksmai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 2 punktu, turėjo būti pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Apeliantas mano, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo būti pripažinta ir tai, kad tyrimas labai ilgai užsitęsė.

Apeliantas teigia, kad nebuvo nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis. Jo, kaip padėjėjo vaidmuo, apsiribojo tik sąskaitų – faktūrų klastojimu. Iš padaryto nusikaltimo jokios materialinės naudos neturėjo. Administracine tvarka nebaustas, iki suėmimo turėjo pastovų darbą, šeimą. Charakterizuojamas teigiamai.

Apeliantas teigia, kad teismas neatsižvelgė ir į jo sveikatos būklę. Pažymi, kad nuo ankstesnės bausmės atlikimo buvo atleistas dėl ligos ir šiuo metu sveikata yra bloga.

Apeliantas mano, kad yra visos sąlygos, suteikiančios galimybę taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį ar Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnį ir paskirti švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę.

Nuteistasis Ž. J. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nuosprendį, išteisinant jį pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalį, pritaikant Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį arba Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalį ir pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį paskiriant švelnesnę bausmę, sumažinant civilinius ieškinius proporcingai jo gautai materialinei naudai.

Apeliantas teigia, jog, pagal asmens kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas pasiūlymą prisidėjęs prie sukčiavimo, jis nesuvokė, kad asmuo kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas sukūrė nusikalstamą susivienijimą. Nei asmuo kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas, nei A. S. , nei kas nors kitas jo neinformavo apie veiklos pobūdį, mastą, dalyvaujančių asmenų skaičių. Apeliantas neturėjo teisės disponuoti pervedamais į UAB ,,Jokima” pinigais, gaudavo už paslaugas tik nedideles sumas. Organizatoriai jam nepasakojo apie vykdomos veiklos mechanizmą. Apeliantas nežinojo, kad bus vykdoma tokio masto fiktyvi veikla. Jei būtų žinojęs, suvokęs, nebūtų prisidėjęs. Apeliantas teigia, kad jis pats buvo apgautas, kadangi įmonei, kuri įregistruota jo vardu, reikėjo mokėti mokesčius, o lėšų jis negavęs, todėl susidarė mokesčių skolos. Apeliantas teigia, kad juo buvo nesąžiningai pasinaudota, kadangi nusikalstamo susivienijimo organizatoriai jo nelaikė susivienijimo nariu, apeliantas neturėjo jokių teisių, informacijos, negalėjo pareikšti nuomonės dėl gautų pajamų paskirstymo ir panaudojimo.

Apelianto nuomone, nepagrįstai ir neteisingai nustatyta bendrininkavimo forma – nusikalstamas susivienijimas. Net ir prokuroras teisme prašė laikyti, kad veika padaryta organizuotos grupės. Todėl svarstytina, ar raštu pateikta prokuroro kalba nelaikytina kaltinimo susiaurinimu. Esant abejonėms dėl prokuroro kaltinimo pareiškimo būdo, jos turi būti išspręstos teisiamųjų naudai. Apeliantas prašo jį išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalį.

Šalies argumentai

Apeliantas mano, kad jam paskirta per griežta – laisvės atėmimo - bausmė, kadangi jo vaidmuo buvo antraeilis, jis atlikdavo tik atskirus pavedimus, prisipažino padaręs nusikaltimą, papasakojo viską, ką žinojo apie nusikalstamą veiką, tokiu elgesiu nuteikdamas prieš save giminaičius. Apeliantas nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamo veikos padarymo.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jo veika nėra labiau pavojinga ar didesnės apimties nei Ž. P. , tačiau Ž. P. buvo pritaikyta Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalis ir paskirta kita bausmės rūšis, o apeliantui nebuvo, tuo pažeistas lygybės prieš įstatymą principas.

Šalies argumentai

Nuteistasis K. D. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį panaikinti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Apeliantas neigia savo kaltę. Nurodo, kad baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta nusikalstamos veikos objektyvioji pusė – nenustatytas dokumentų pakeitimo mechanizmas. Apeliantas pažymi, kad baudžiamojoje byloje neužfiksuotas bei neįrodytas atlyginimo už dokumentų sukeitimą perdavimo faktas. Vienintelis liudytojas V. V. teigė, kad pinigų apeliantui mokėjimą supratęs kaip skolos grąžinimą ir nėra matęs, kad apeliantui kas nors būtų davęs kyšį. Apeliantas nurodo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių dokumentų sukeitimo užsakovo A. S. užmokesčio apeliantui perdavimo faktą, neaišku, iš kur byloje atsirado minima 3000 dolerių suma.

Apeliantas teigia, kad jis nuteistas remiantis tik liudytojų, kurie tiesiogiai nėra matę nei girdėję apelianto šnekantis su A. S. apie dokumentų pakeitimą, parodymais. V. V. per apklausą teisme paliudijo, kad nežino, kaip su apeliantu buvo tariamasi dėl dokumentų keitimo ir nematė, kad kas nors jam būtų davęs kyšį. N. J. teisme paliudijo, kad ji jokių pinigų apeliantui neperduodavo, viską apie apeliantą pasakojo iš A. S. pasakojimo. Kitokių įrodymų baudžiamojoje byloje nėra.

Nuteistasis D. U. , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio l dalies 2 ir 3 punktais, 329 straipsnio l punktu, prašo Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio l d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, jį išteisinant.

Apelianto nuomone, teismas, pripažindamas jį kaltu padėjus įvykdyti sukčiavimą, tokios išvados nepagrindė, nenurodė motyvų, nuosprendį grindė ne įrodymais, bet prielaidomis, nenurodė, kokių požymių visuma leido jam daryti tokią išvadą. Apeliantas mano, kad tuo teismas iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio l dalies 3 punktą.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė nusikaltimo subjektyviosios pusės, jos egzistavimą patvirtinančių įrodymų nesurinko ir nuosprendyje nepateikė. Teismas nekėlė ir nesprendė klausimo, ar apeliantas žinojo apie tai, koks nusikaltimas yra ruošiamas ir vykdomas.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismas nuteistojo K. J. parodymus nuosprendyje įvardina ,,nekvestionuojamais”. Tokia minėtų parodymų vertinimo formuluotė leidžia suprasti, jog teismas jais tiki besąlygiškai, nors pažymėtina, kad viso baudžiamojo proceso eigoje minėto asmens parodymai nuolat kito. Apklausiamas įtariamuoju apie jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes 2002 m. birželio 19 d. (b. l. 172-176, t. 18) L. J. nurodė, jog G. R. 1997 m. gegužės mėn. kreipėsi į jį ir pasiūlė ,,užsidirbti pinigų nusodinant eksportą”. Šiuo klausimu G. R. perdavė jam Ž. P. IĮ eksporto deklaraciją Nr. 7VR16104223 su priedais bei už eksporto procedūros pabaigimą pagal šią deklaraciją minėtas asmuo perdavė jam 1000 dolerių. Iš esmės tokius pačius parodymus L. J. davė ir vėlesnės apklausos metu - apklausiant jį kaip kaltinamąjį 2003 m. sausio 15 d. Šios apklausos metu jis patvirtino visas aukščiau nurodytas aplinkybes. Apeliantas teigia, kad iš šių parodymų matyti, jog G. R. fiktyvaus eksporto įforminimo bei atsiskaitymo už juos klausimais su nuteistuoju L. J. bendravo tiesiogiai, be jokių tarpininkų, L. J. minėtu reikalu jokių nurodymų iš apelianto - savo pamainos viršininko - negavo. Tokius K. J. parodymus ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras buvo įvertinęs ,,išsamiais ir tiksliais bei padėjusiais tyrimui”. Apie šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus teisminio nagrinėjimo metu L. J. buvo apklaustas, o minėtų apklausų protokolų turinys buvo pagarsintas - tai matyti iš teismo posėdžio protokolo. Iš to paties teismo posėdžio protokolo matyti ir tai, kad nuteistasis L. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu pakeitė ir, bylą nagrinėjant teisme, nurodė kitokias bendravimo su G. R. aplinkybes bei kitokį mano vaidmenį įforminant nesamus krovinius. Teisme L. J. , skirtingai nei ankstesnėse apklausose, nurodė, kad su G. R. tiesiogiai nesamų krovinių įforminimo klausimu bendravo ne jis pats, o apeliantas - pamainos viršininkas, t.y. eksporto deklaracijas ir 1000 dolerių už jų neteisėtą įforminimą G. R. perdavė ne jam, o apeliantui; nesamą krovinį ,,Išvežamų krovinių registracijos žurnale” jis įregistravo bei eksporto deklaraciją įformino ne savo iniciatyva, bet apelianto nurodymu. Apeliantas pabrėžia, kad K. J. parodymai skirtingose baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo stadijose buvo skirtingi. Apeliantas teigia, kad teismas, nuosprendį grįsdamas teismo posėdžio metu duotais parodymais, turėjo vadovautis privalomomis Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis ir nurodyti motyvus, kuriais remdamasis, atmetė ikiteisminio tyrimo metu duotus K. J. parodymus. Apeliantas nurodo, kad, nepateikdamas motyvų, teismas pažeidė jo teises į gynybą, nes nežinodamas teismo motyvų, apeliantas negali pateikti savo argumentų ir tokiu būdu tinkamai realizuoti įstatymo numatytos teisės į gynybą apeliaciniame procese. Be to, apeliantui tai kelia pagrįstų abejonių teismo nešališkumu bei pastangomis priimti pagrįstą ir teisingą nuosprendį.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad įrodinėjant jo kaltę vieninteliu duomenų šaltiniu – K. J. parodymais - bei jiems esant prieštaringiems, teismas privalėjo išspręsti šių įrodymų patikimumo klausimą. Apeliantas pabrėžia, kad K. J. procesinė padėtis teisminio nagrinėjimo metu buvo lygiavertė apelianto – jie abu buvo kaltinamieji. Todėl teismas, vertindamas K. J. parodymus, turėjo atsižvelgti į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK nuostatomis, kaltinamasis nėra įspėjamas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Apeliantas mano, jog prioritetinės įrodomosios reikšmės K. J. parodymai prieš apelianto parodymus neturi. Apeliantas mano, kad teismas be K. J. parodymų, turėjo pasiremti dar ir kitais objektyviais duomenimis.

Apeliantas nurodo, kad teismas neišsprendė ir įrodymų pakankamumo klausimo, kadangi be apelianto ir prieštaringų K. J. parodymų, kitų duomenų teismas nesurinko ir nuosprendyje nepateikė.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas sukčiavimo buvimą jo veiksmuose grindė kitų asmenų įvykdytų nusikaltimų aplinkybėmis. Apelianto manymu, teismas nuosprendyje pateikdamas išvadą: ,,Kaip seka iš kitų atvejų, G. R. Raigardo kelio poste dokumentus ir pinigus perduodavo ne betarpiškai eiliniams inspektoriams, o per pamainos viršininką”, turėjo konstatuoti egzistavus išankstinę bei nekintančią G. R. veikimo muitinės postuose schemą, kas iš tikrųjų nustatyta nebuvo. Apelianto teigimu, teismo išvada apie G. R. veikimą per pamainos viršininkus yra neteisinga ir paneigiama visa surinkta bei teismo metu ištirta bylos medžiaga. Iš ten matyti, kad dalies kitų kaltinamųjų - R. M. , W. G. , V. M. - atvejais buvo veikiama ne per pamainos viršininkus, o per paprastus postų inspektorius.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad teismas nuosprendyje rėmėsi ne nustatytų aplinkybių visuma, o savo nuožiūra pasirinktomis aplinkybėmis, kitas ignoruodamas. Apeliantas mano, kad teismas turėjo išankstinę apkaltinančią poziciją ir buvo šališkas.

Apeliantas teigia, kad iš nuosprendžio nesuprantama, kokią reikšmę pripažįstant jį kaltu turi apelianto namuose kratos metu surastas antspaudas, nes iš bylos medžiagos matyti, jog šis antspaudas apeliantui inkriminuotoje veikoje apskritai panaudotas nebuvo - Ž. P. IĮ muitinės deklaraciją Nr. 7VR16104223 bei jos priedus (PVM sąskaita-faktūra serija LAC Nr.2230017 ir CMR važtaraštis Nr. AA002996) savo parašu bei tarnybiniu spaudu pažymėjo inspektorius L. J. . Tokių neaptartų, nepaaiškintų bei neturinčių sąryšio su byla dalykų buvimas nuosprendį daro gremėzdišku ir sunkiai suvokiamu.

Apeliantas savo kaltės nepripažįsta ir su nuosprendžiu nesutinka, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendyje yra neteisingai išspręstas jam paskirtos bausmės klausimas. Teismas, paskirdamas 100 MGL dydžio baudą, nepasisakė dėl kardomosios priemonės - suėmimo - įskaitymo į bausmės atlikimą.

Nuteistasis D. J. apeliaciniame skunde prašo pakeisti nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį arba bylą nutraukti pagal Lietuvos Respublikos BPK 327 straipsnio 2 punktą.

Apelianto nuomone, nepagrįstai ir neteisingai nustatyta bendrininkavimo forma – nusikalstamas susivienijimas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalyje, požymius, todėl dėl šios veikos apeliantas prašo jį išteisinti. Net ir prokuroras baigiamojoje kalboje prašė teismo perkvalifikuoti veikas iš sutapties su Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalimi į analogiškas veikas, padarytas organizuotoje grupėje.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad teismas, vertindamas jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apeliantui nebuvo išaiškinta konstitucinė teisė neduoti parodymų prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos BPK 82 straipsnio 2 dalis), todėl jo duoti parodymai prieš save negali būti laikomi tiesioginiais jo kaltės įrodymais.

Apelianto nuomone, teismas netinkamai įvertino jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, laikydamas juos įrodymais byloje. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio l dalį kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi tik tokiu atveju, kai jie yra duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Apeliantas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu jis davė parodymus ne ikiteisminio tyrimo teisėjui, todėl teismas neturėjo teisės juos garsinti net ir tuo atveju, jeigu jo parodymai skyrėsi nuo tų, kuriuos davė teisme. Apeliantas pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo parodymai gali būti perskaitomi tik kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti, bet patys savaime negali įgyti įrodymų baudžiamojoje byloje reikšmės, todėl apeliantas teigia, kad jis nuteistas, teisėtu būdu nesurinkus jo kaltės įrodymų.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog jis užvaldė nurodytas PVM sumas, jo vaidmuo buvo tik ,,kurjerio” ir jam nebuvo žinoma apie kitų asmenų egzistavimą bei jų veikas.

Apeliantas teigia, kad teismas, skirdamas bausmę, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnį, neatsižvelgė į tai, kad nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, turi nuolatinį darbą, šeimą, išlaiko du nepilnamečius vaikus, serga artritu. Tai, apelianto nuomone, turėjo būti pripažinta atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.

Apeliantas mano, kad teismas turėjo spręsti, ar jo liga yra sunki, paskirti ekspertizę jo ligos sunkumui nustatyti, nes tik taip galėjo būti nustatytos aplinkybės, dėl kurių jis turėjo būti atleistas nuo bausmės.

Apelianto nuomone, teismas nuosprendyje privalėjo nurodyti įrodytas nusikalstamos veikos aplinkybes, t.y. nusikalstamos veikos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas aplinkybes, tačiau nuosprendyje, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas, nėra nurodyta, kokiu laikotarpiu jis padarė nusikalstamą veiką, kokie tos veikos padariniai, niekur nėra nustatyta apelianto nusikalstamos veikos apimtis. Neišspręstas patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties klausimas. Apeliantas mano, kad, nustatant neteisėtai įgyto turto vertę, iš jos turėjo būti minusuoti mokesčiai valstybei, kelių fondui, kiti privalomi mokėjimai, nes iki mokesčių pervedimo pasisavintu turtu nei vienas iš nuteistų asmenų negalėjo disponuoti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. Ž. prašė sušvelninti jam paskirtą bausmę iki jo jau atliktos laisvės atėmimo bausmės dydžio. Nuteistasis Dalius Jakubaitis prašė skirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. Nuteistasis K. D. prašė jo apeliacinį skundą patenkinti. Nuteistasis D. U. palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį patenkinti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo M. Ž. gynėjas Juozapas Puškorius nurodė, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtą bausmę jo ginamajam M. Ž. , ir prašė švelninti M. Ž. paskirtą bausmę. Nuteistojo Ž. J. gynėjas Anatolijus Novikovas prašė Ž. J. D. J. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnį ir paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nuteistojo K. D. gynėjas Ramūnas Petrėtis prašė jo ginamąjį išteisinti. Nuteistojo D. U. gynėja Jolita Urbaitytė palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį patenkinti. Nuteistojo D. J. gynėjas Muradas Bakanas teismo posėdyje prašė jo ginamąjį išteisinti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras Simonas Minkevičius teismo posėdyje nurodė, kad pirmos instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį, todėl prašė nuteistųjų D. J. , Ž. J. , M. Ž. ir K. D. apeliacinius skundus atmeti; D. U. skundą patenkinti iš dalies ir pakeisti nuosprendį, įskaitant į paskirtą bausmę suėmimą, taikytą D. U. laikotarpiu nuo 2003-01-22 iki 2003-02-27, kitą apeliacinio skundo dalį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. U. apeliacinis skundas tenkinamas, kitų nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė M. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Savo kaltę šis nuteistasis pripažino tik iš dalies, kadangi neigė supratęs savo veiksmais padedantis grobstyti PVM lėšas, todėl negalima laikyti, kad jis sąžiningai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Pirmosios instancijos teismas nepadarė klaidos nepripažindamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir ilgos tyrimo trukmės, nes Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalyje tokia atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra numatyta. Baudžiamojo įstatymo, pagal kurį M. Ž. yra nuteistas, sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo 3 mėnesių iki 8 metų. Jam už atskiras veikas paskirtos bausmės yra mažesnės kaip 2 metai laisvės atėmimo ir tik dalinio sudėjimo būdu paskirta bausmė yra lygi 2 metams laisvės atėmimo. Tokios bausmės savo dydžiu aiškiai nėra per griežtos, jos atitinka tiek kaltininko asmenybę, tiek jo vaidmenį padarant nusikaltimus, tiek jo sveikatos būklę, kuri, nors ir nėra gera, nėra ir nesuderinama su laisvės atėmimo bausme. Taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį galima tada, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tokio prieštaravimo konstatavimui reikalinga nustatyti labai reikšmingas kaltinamą asmenį ar jo veiksmus liečiančias aplinkybes, tačiau tokių šioje byloje nėra nustatyta. M. Ž. veiksmai padėjo užvaldyti gana didelės vertės valstybei priklausančias lėšas. Todėl teigti, kad 2 metų laisvės atėmimo bausmė M. Ž. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, negalima. Taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnį taip pat negalima, nes nėra įstatymo reikalaujamų sąlygų.

Šio straipsnio 1 dalis kaip būtiną švelnesnės bausmės paskyrimo sąlygą numato kaltininko atvykimą ir prisipažinimą padarius nusikaltimą. Tokia aplinkybė šioje byloje nenustatyta.

Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalis nustato: „Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir:

1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba

2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba

3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba

4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba

5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba

6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas“.

Šioje byloje nėra nustatytos M. Ž. atsakomybę lengvinančios aplinkybių, todėl ir Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalis netaikytina. Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 4 dalyje kalbama apie švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimą asmeniui, dalyvavusiam tyčia nužudant, taigi, ir ši teisės norma M. Ž. negali būti taikoma.

Dėl nurodytų motyvų tenkinti nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą nėra pagrindo. Kadangi nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo 2004-12-01 iki 2006-04-06 M. Ž. buvo suimtas, šis laikotarpis įskaitytinas į jam paskirtąją bausmę.

Teisėjų kolegija nuteistojo D. U. apeliacinio skundo argumentus pripažįsta esant pagrįstais. Iš tikrųjų vienintelis jo kaltės įrodymas yra nuteistojo K. J. parodymai. Kiti įrodymai patvirtina tik patį krovinio išvežimo iš Lietuvos Respublikos fiktyvumą bei su tuo susijusias aplinkybes, tačiau tiesioginio ryšio su D. U. neturi. Pirmosios instancijos teismas K. J. parodymus įvertino kaip neginčijamus, tačiau apeliantas D. U. yra teisus, nurodydamas, kad K. J. parodymai nėra nuoseklūs. Pirmosios instancijos teisme L. J. iš tikro teigė, kad fiktyvią dokumentų įforminimo procedūrą jis atliko muitinės Raigardo kelio posto pamainos viršininko D. U. nurodymu, suvokdamas, kad realiai krovinys, kuris nurodytas dokumentuose, per sieną nevežamas. Apie tai, kad dokumentus atveža G. R. , žinojo iš pamainos viršininko, o pats su G. R. tokiais klausimais nebendravo (b. l. 49-52, t. 29). D. U. pagrįstai teigia, kad tokie parodymai nėra nuoseklūs ir patikimi.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis L. J. apie 1997 10 28 padarytą krovinio išgabenimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos įforminimą pagal ˙. P. IĮ eksporto deklaraciją Nr. 7VR16104223 parodė, kad deklaraciją su dokumentais jam padavė G. R. atvykęs į Raigardo kelio postą. Jam (L. J. ) įforminus fiktyvų eksportą, G. R. už tai jam davė 1000 JAV dolerių, kuriuos jis padavė tuo laiku dirbančiam pamainos viršininkui ar jį pavaduojančiam muitininkui, o vėliau pamainos viršininkas juos padalindavo (b. l. 172-176, t. 18).

Kaip matyti, šie parodymai apie fiktyvius dokumentus ir atlygį už jų įforminimą pateikusį asmenį esmingai skiriasi. Pirmosios instancijos teisme perskaičius minėtus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, L. J. paaiškino, kad tokius parodymus davė prikeltas 6 valandą ryto. Toks paaiškinimas nėra įtikinamas ir priimtinas, nes iš jau minėto apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolo matyti, kad apklausa vyko nuo 10 val. 30 min. iki 12 valandų, t.y. normaliu laiku. Atkreiptinas dėmesys, kad tokius pat parodymus L. J. ikiteisminio tyrimo metu davė ir kitų apklausų metu. Kaip pagrindą tikėti teisme duotais K. J. parodymais pirmosios instancijos teismas nurodė tai, kad „Kaip seka iš kitų atvejų, G. R. Raigardo kelio poste dokumentus ir pinigus perduodavo ne betarpiškai eiliniams inspektoriams, o per pamainos viršininką. Dėl to nekyla abejonių ir dėl D. U. inkriminuoto atvejo bei K. J. parodymų, kad deklaraciją fiktyviam eksporto įforminimui ir pinigus jam perdavė būtent D. U. “. Tačiau toks analogijos taikymas ir iš to daroma išvada, kad ir aptariamu atveju G. R. pinigus turėjo paduoti ne eiliniam muitininkui, o pamainos viršininkui, yra tik prielaida. Kad ja negalima vadovautis, galima spręsti ir iš teisme duotų kaltinamojo R. M. parodymų apie tai, kad jis dirbo eiliniu Marijampolės teritorinės muitinės Kalvarijos posto inspektoriumi. G. R. jam pateikdavo eksporto dokumentus, sakydamas, kad tai jo draugo firmos automobiliai ir prašydamas be eilės įforminti eksporto procedūros užbaigimą. Tai jis ir padarydavo, neįsitikinęs realiu transporto priemonės buvimu (b. l. 55-57, t. 29). Kaltinamasis W. M. , dirbęs muitinės inspektoriumi, taip pat parodė, kad G. R. dėl krovinio įforminimo kreipėsi tiesiogiai į jį, o ne į pamainos viršininką (b. l. 59-61, t. 29). Tai, kad D. U. namuose kratos metu rastas jo tarnybinis antspaudas, neįrodo apelianto kaltės dėl jam inkriminuotos veikos padarymo, nes šis antspaudas nebuvo panaudotas įforminant fiktyvų prekių eksportą. Pirmosios instancijos teismas nenurodė patikimo ryšio tarp antspaudo ir apelianto kaltės.

Taigi, K. J. parodymai nėra nuoseklūs ir patikimi, o pirmosios instancijos teismo motyvai, kurias pagrindžiamas rėmimasis K. J. parodymais, nevisiškai atitinka bylos aplinkybes, yra prielaidų lygio. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų kaltus D. U. veiksmus byloje nesurinkta. Todėl vienintelį įrodymų šaltinį - K. J. parodymus nelaikant pakankamai patikimu įrodymu, D. U. dėl jam pareikšto kaltinimo išteisintinas, nes nenustatyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Tai padarytina panaikinant nuosprendžio dalį dėl D. U. pripažinimo kaltu ir šioje dalyje priimant išteisinamąjį nuosprendį. Šis sprendimas susijęs su kitokiu įrodymu vertinimu ir nepatvirtina D. U. apeliacinio skundo argumento apie pirmosios instancijos teismo šališkumą.

Nuteistasis D. J. be pagrindo apeliaciniame skunde teigia apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Iš pranešimo apie įtarimą matyti, kad įtariamajam buvo išaiškintos jo teisės, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 21 straipsnio 3 dalyje, tarp jų teisė duoti parodymus. Šiame pranešime niekur nekalbama apie pareigą duoti parodymus prieš save, sau artimus ar bet kokius kitus asmenis. Kad jis gerai suprato neprivalantis duoti parodymus aiškiai matyti iš 2003-12-11 įtariamojo apklausos protokolo, kuriame D. J. pareiškė, kad dabar parodymų „neduosiu, nes parodymus turiu teisę duoti teisme ką ir padarysiu“ (b. l.34-35, t. 24).

Apklausiant jį kaip įtariamąjį 2001-02-06 D. J. buvo išaiškintos jo teisės, numatytos tuo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos BPK, tarp jų teisė duoti byloje paaiškinimus (b. l. 179-181, t. 16). Šioje apklausoje dalyvavo ir gynėjas. Todėl negalima laikyti teisingu apelianto traktavimo, kad jis buvo verčiamas duoti parodymus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo, priimto 2002-10-29 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Pagal senąjį Baudžiamojo proceso kodeksą surinkti duomenys negali būti nepripažįstami įrodymais vien dėl to, kad senasis ir naujasis Baudžiamojo proceso kodeksai numato skirtingas to paties proceso veiksmo skyrimo ar atlikimo bei duomenų pripažinimo įrodymais taisykles“. Todėl nėra pagrįsti D. J. apeliacinio skundo argumentai, kad apklausiant jį kaip įtariamąjį 2001-02-06 gauti duomenys negali būti laikomi įrodymais dėl to, kad apklausa atlikta ne pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Apklausos metu galiojusio Lietuvos Respublikos BPK 74 straipsnio 1 dalis nustatė, kad įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi kvotos organas, tardytojas ir teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą arba nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 dalis tarp įrodymų rūšių paminėjo ir įtariamojo bei kaltinamojo parodymus. Lietuvos Respublikos BPK 138 ir 168 straipsniai, reglamentavę įtariamojo bei kaltinamojo apklausos tvarką, nereikalavo, kad apklausa būtų atliekama teisėjo.

Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą pagrindą perskaityti ne ikiteisminio tyrimo teisėjui, bet tardytojui duotus D. J. parodymus ir jais remtis kaip įrodymu. Tai padarydamas teismas Lietuvos Respublikos BPK normų nepažeidė.

Iš šių parodymų pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad D. J. buvo žinomas asmens kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas planas išorinėje muitinėje įforminti fiktyvų prekių išvežimą ir taip neteisėtai atsiimti PVM. Dėl to D. J. susitarė su G. R. , kuris už kiekvieną operaciją pareikalavo 800-1000 JAV dolerių. Jis G. R. perduodavo dokumentus ir pinigus. Analogiškai tarpininkaudavo ir A. S. , kai tas organizavo fiktyvius eksportus per savo rato įmones. Už kiekvieną atvejį gaudavo iš jų po 100 JAV dolerių. Šie parodymai paneigia ir apelianto tvirtinimą, kad jam nebuvo žinoma apie kitų asmenų egzistavimą bei jų veikas.

D. J. teisingai teigia, kad teismas nuosprendyje privalėjo nurodyti įrodytas nusikalstamos veikos aplinkybes, t.y. nusikalstamos veikos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas aplinkybes. Šios aplinkybės nuosprendyje yra nurodytos tiek kiek jos nustatytos. Nėra nustatytos konkrečios vietos, taip pat labai tikslus laikas, kada apeliantas gaudavo dokumentų paketą ir pareigūnams papirkti skirtus pinigus, kur konkrečiai juos paduodavo G. R. , kaip dokumentus grąžindavo juos pateikusiam asmeniui. Tačiau tai nelaikytina Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų ir kaltinamojo teisės į gynybą pažeidimu, nes šios aplinkybės pakankamai aiškiai suvokiamos iš kitų veikos aprašymui skirtų aplinkybių (dokumentų forminimo datos, jų pateikimo atitinkamoms institucijos datos, muitinės posto, per kurį buvo forminamas fiktyvus eksportas ir panašiai). Be to, apelianto gynyba nesiremia teiginiais, kad jis negalėjo atlikti tam tikrų veiksmų, nes negalėjo būti įvykio vietoje. Nusikalstamos veikos padariniai nuosprendyje taip pat išdėstyti pakankamai aiškiai, nurodant kokio dydžio valstybės lėšos dalyvaujant apeliantui užvaldytos kiekvienu konkrečiu atveju.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teisme prokuroras iš tikro nepalaikė kaltinimo dėl nusikalstamo susivienijimo. Tačiau ši prokuroro pozicija, net ir atsižvelgiant į tai, kad prokuroras savo baigiamąją kalbą pirmosios instancijos teismui pateikė ir raštu, nėra kaltinimo pakeitimas teisme, nes neatitinka kaltinimo pakeitimo sąvokos Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnio prasme ir baudžiamojoje byloje esančių kaltinimų, tarp jų ir kaltinimo dėl nusikalstamo susivienijimo, ribų nesusiaurino.

Pirmosios instancijos teismas nurodė pakankamai išsamius įrodymus, patvirtinančius nusikalstamo susivienijimo egzistavimą ir tai, kad D. J. bei Ž. J. D. J. dalyvavo šio susivienijimo veikloje. Pats nusikalstamas susivienijimas atitinka visus tiek nusikalstamos veikos metu galiojusio 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 227¹ straipsnio, tiek 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 4 dalyje numatytus požymius (bendrai nusikalstamai veiklai - sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti - susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas). Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato 1997 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 15 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant nusikalstamo susivienijimo (BK 227-1 str.) baudžiamąsias bylas“ 3 punkto „d“ papunktyje išaiškinta, kad nusikalstamas susivienijimas gali būti kuriamas ir vieno nusikaltimo, reikalaujančio atlikti daugelį ir sudėtingų veiksmų, padarymui.

Šioje byloje nustatyta, kad į nusikalstamą susivienijimą susivienijo daugiau kaip 3 nuteistieji tęstiniam sunkiam nusikaltimui - sukčiavimui apgaule įgyjant didelės vertės svetimą turtą ir su šiuo nusikaltimu susijusiems dokumentų klastojimams, papirkimui ir kitiems nusikaltimams daryti. Juos siejo pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų pasiskirstymas. Kad D. J. ir Ž. J. tai suvokė, matyti iš jau aptartų ikiteisminio tyrimo metu duotų D. J. parodymų (juose parodyta, kad jis suvokė, jog tarpininkauja įforminant realiai neegzistuojantį prekių eksportą, suvokė, kad asmuo kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas fiktyvius eksportus vykdė per keletą įmonių, nurodė kitus nusikaltimuose dalyvavusius asmenis), iš teisme duotų Ž. J. D. J. D. J. parodymų, kuriuose jis, nors ir neigdamas suvokimą apie nusikalstamą susivienijimą, parodė apie tai, kad jis suvokė eksporto operacijų fiktyvumą, kad nelegalaus verslo reikalais bendravo su A. S. ir asmeniu kuriam bylos nagrinėjimas sustabdytas, kad tie ryšiai buvo ilgalaikiai (b. l. 18-21, t. 29). Nusikalstamo susivienijimo buvimą patvirtina ir liudytojų V. V. , N. J. parodymai. Ž. bei D. J. dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje patvirtina ir kiti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyti motyvai, su kuriais kolegija sutinka ir kurių atskirai nekartoja.

Todėl nuteistųjų Ž. bei D. J. apeliacinių skundų argumentai dėl nepagrįsto bendrininkavimo formos nustatymo ir Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalies inkriminavimo atmetami kaip nepagrįsti.

2000 m. Lietuvos Respublikos BK šio kodekso 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, už kokią nuteistas ir D. J. , priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai. To paties kodekso 95 straipsnio 1 dalies d punktas nustato, kad senaties terminas už sunkius nusikaltimus yra 10 metų. 1961 m. Lietuvos Respublikos BK atsakomybę už sukčiavimą stambiu mastu numatė 274 straipsnio 3 dalis ir nustatė, kad tokia veika baudžiama nuo 1 iki 10 metų laisvės atėmimo su bauda ar be baudos. To paties kodekso 49 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustatė 10 metų senaties terminą nusikaltimams, už kuriuos pagal įstatymą gali būti skiriama griežtesnė bausmė, negu laisvės atėmimas penkeriems metams. Taigi, tiek veikų padarymo metu galiojęs 1961 m. Lietuvos Respublikos BK, tiek nuosprendžio priėmimo metu galiojęs 2000 m. Lietuvos Respublikos BK numatė vienodą 10 metų senaties terminą už padarytą sukčiavimą ir šis terminas iki nuosprendžio priėmimo nebuvo suėjęs. Senaties terminai už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime nėra trumpesni. Todėl D. J. nėra teisus teigdamas, kad nuosprendyje neteisingai išspręstas baudžiamosios atsakomybės senaties klausimas.

Pirmosios instancijos teismas nepadarė įstatymo taikymo klaidos nepripažindamas atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis to, kad D. J. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, turi nuolatinį darbą, šeimą, išlaiko du nepilnamečius vaikus, serga artritu. Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalyje tokios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nėra numatytos, o to paties straipsnio 2 dalis tik suteikia teisę, bet neįpareigoja teismą pripažinti atsakomybę lengvinančiomis ir kitas aplinkybes. Negalima sutikti ir su tuo, kad teismas, skirdamas bausmę, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnį. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Šios dalies nuostatų laikytasi, nes bausmė paskirta sankcijos ribose, o Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies nuostatos nepažeistos. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas motyvuodamas D. J. skiriamą bausmę kiekvienos iš šių bausmės dydžiui reikšmingų aplinkybių atskirai neanalizavo. Tačiau iš to, kad nesant nei atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių jam pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri yra daugiau kaip pusantrų metų mažesnė už sankcijos vidurkį, o už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje paskirta minimali bausmė galima teigti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į jo asmenybę, sveikatos būklę, šeimos padėtį, į jo mažesnį vaidmenį. Dėl to jam paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos ir nešvelnintinos.

Apeliacinės instancijos teisme apelianto sveikata buvo ištirta ir nustatyta, kad jis neserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios būtų per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Apeliantas be pagrindo apeliaciniame skunde teigia, kad, nustatant neteisėtai įgyto turto vertę, iš jos turėjo būti minusuoti mokesčiai valstybei, kelių fondui, kiti privalomi mokėjimai. Šie mokesčiai buvo nusikalstamos veikos padarymui reikalingos išlaidos, kurios iš padarytos žalos neišskaičiuojamos.

Ž. J. savo kaltės dėl Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo apeliaciniame skunde neneigia. Jis tik nesutinka su paskirta bausme ir su priteistu iš jo civiliniu ieškiniu. Ginčydamas paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį bausmės rūšį, apeliantas prašo jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį arba BK 62 straipsnio 2 dalį. Šie prašymai netenkintini. Kaip jau šioje nutartyje minėta, Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalies sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę. Švelnesnė negu sankcijoje numatyta bausmės rūšis gali būti skiriama tik pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį arba Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas Ž. J. pagrįstai nustatė tik vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Apeliacinės instancijos teisme nenustatyta aplinkybių, kurios leistų šiam nuteistajam pripažinti ir dar bent vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalies taikymui, be kitų sąlygų buvimo, reikalinga ir tai, kad būtų nustatytos bent 2 atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Esant šiai sąlygai neįvykdytai, Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalis nuteistajam netaikytina. Vėlgi jau minėta, kad Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui reikalinga nustatyti labai reikšmingas teisiamą asmenį ar jo veiksmus liečiančias aplinkybes, kurios leistų teigti, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tokių ypatingų aplinkybių dėl Ž. J. D. J. nenustatyta. Šio nuteistojo apeliacinio skundo argumentai kurias lyginama jam ir Ž. P. paskirta bausmė nėra pagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas pastarajam Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį taikė atsižvelgdamas į sunkią šeimos padėtį, o Ž. J. tokių aplinkybių nenustatyta. Todėl negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl lygybės prieš įstatymą principo pažeidimo. Jo vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo mažiau reikšmingas, tačiau laikyti jį antraeiliu nėra pagrindo. Be to, pažymėtina, kad galutinę bausmę Ž. J. nulemia ne pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė, bet minimali 3 metų laisvės atėmimo paskirta už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje (apie šio kaltinimo pagrįstumą jau kalbėta).

Civiliniai ieškiniai iš Ž. J. priteisti teisingai, kadangi turi būti priteisiamas visos padarytos žalos atlyginimas, o kiekvienam kaltininkui tekusi pelno dalis žalos atlyginimui nėra reikšminga. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas dėl civilinio ieškinio atitiko Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio, CK 6.279 straipsnio nuostatas ir jo keisti nėra pagrindo.

Tenkinti nuteistojo K. D. apeliacinį skundą nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde jis teisingai nurodo, kad dokumentų pakeitimo mechanizmas bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytas. Tačiau pats dokumentų pakeitimo faktas ir kad tai padarė K. D. , yra nustatyta liudytojų N. J. , V. V. ir kaltinamojo A. G. parodymais. Iš šių asmenų parodymų matyti, kad eksporto operacijoms būdavo daromi dvejopi dokumentai, kuriuose būdavo nurodytas skirtingas prekių kiekis, vienuose - teisingas mažas, kituose - nepagrįstai didelis. Kroviniai išvažiuodavo su dokumentuose nurodytais neteisingai dideliais kiekiais, o į Baltarusiją įvažiuodavo su kitais dokumentais, kuriuose būdavo nurodytas realus mažas prekių kiekis. Dokumentus pakeisdavo K. D. , o juos jam paduodavo A. S. . N. J. , V. V. , A. G. parodymai yra gana nuoseklūs, vieni kitus atitinka ir papildo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi kaip K. D. kaltės įrodymu. Dėl kaltinimų priėmus kyšius K. D. išteisintas, nustačius, kad tam tikrų pinigų sumų davimas jam buvo atsilyginimas kaip padėjėjui sukčiaujant, o ne kaip tarnybos pareigas vykdžiusiam pareigūnui. Todėl nustatinėti iš kur byloje atsirado minimos 3000 JAV dolerių sumos, nėra prasmės. K. D. apeliaciniame skunde yra tik iš dalies teisus nurodydamas, kad liudytojas V. V. teigė, kad pinigų apeliantui mokėjimą supratęs kaip skolos grąžinimą ir nėra matęs, kad apeliantui kas nors būtų davęs kyšį. V. V. parodė, kad ta 1000 JAV dolerių skola K. D. buvo už paslaugas ir kad A. S. prašė V. V. stengtis atiduoti K. D. kuo mažiau pinigų. Jam (V. V. ) pavyko nusiderėti iki 400 JAV dolerių (b. l. 39, t. 29). Šie V. V. parodymai, ypač teiginys apie derybas dėl skolos dydžio leidžia teigti, kad skola nebuvo už pinigus ar tvirtą vertę turinčius daiktus. V. V. , be to, parodė ir tai, kad A. S. jam yra minėjęs, jog K. (D.) paslaugos įkainojamos procentais nuo sumos.

Tai vėlgi patvirtina, kad pinigų davimas nebuvo paprastas skolos grąžinimas, o buvo atsilyginama už K. D. pagalbą sukčiaujant. Šios jo veikos kvalifikuotos teisingai pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį. Už jų padarymą paskirtos artimesnės minimalioms bausmės. Jos atitinka Lietuvos Respublikos BK VIII skyriaus nuostatas, jos, taip pat ir galutinė bausmė, kuri yra nežymiai griežtesnė už griežčiausią už atskiras veikas paskirtų bausmių, nėra aiškiai per griežtos, todėl ir nešvelninamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio dalį kuria D. U. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: D. U. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, neįrodžius, kad D. U. padarė šią nusikalstamą veiką. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio dalį kuria iš D. U. priteistas civilinis ieškinys.

Į M. Ž. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti ir laikotarpį išbūtą suėmime nuo 2004-12-01 iki 2006-04-06

Kitos Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistųjų M. Ž. , Ž. J. , K. D. ir D. J. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkasTeisėjai:Aloyzas KruopysAlbinas Bielskis Elena Vainienė