Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

3. Kaltinamoji D. R. kalta prisipažino visiškai ir teismo posėdžio metu parodė, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų labai gailisi. Ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, nes susidariusi situacija jai sukėlė šoką. Ji negalėjo visko prisiminti, reikėjo laiko. Padarytą nusikalstamą veiką, kad 2023 m. sausio mėnesį savo gyvenamojoje vietoje kompiuterio laidu L. R. sudavė nenustatytą skaičių smūgių per veidą ir nuogus sėdmenis, pripažįsta. Ji taip pasielgė, nes tuo metu laukėsi, buvo susijaudinusi ir pikta. Taip pat ji kaltinama tuo, kad būdama atsakinga už mažamečių savo vaikų D., L., M. R. auklėjimą, vystymąsi, privalėdama rūpintis jų sveikata, suteikti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kitas teises numatytas vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, piktnaudžiavo savo teisėmis ir pareigomis kaip motina ir nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio iki (duomenys neskelbtini), tikslus laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdama bendrai su M. R., reikalavo savo mažamečių vaikų elgtis pagal jos ir M. R. nustatytas taisykles, neleido jiems vilktis rūbų trumpomis rankovėmis. Pripažįsta, kad ji taip elgėsi, tačiau negali tokio savo elgesio paaiškinti. Prokurorės teisingai nurodyta, kad šeimoje buvo nustatytos jos ir sutuoktinio M. R. elgesio taisyklės vaikų atžvilgiu. Taisyklės visada egzistuoja, nes jie yra didelė šeima. Mano, kad savo sukurtomis taisyklėmis pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą. Pripažįsta, kad elgėsi netinkamai. Ji prašė vaikų nepasakoti apie prieš juos naudotą fizinį smurtą. M. R. už parodymų davimą ikiteisminio tyrimo metu buvo padovanota „Minecraft“ žaidimo figūrėlė, tačiau ji pati tos figūrėlės nedovanojo. Kas dovanojo tą žaislą nežino, jį vaikas gavo pas psichologą ir parsinešė į namus. Tas žaislas yra iš apklausos. Vaikams minėjo, kad jeigu bus apklausiami, kad jie nesakytų tam tikrų aplinkybių apie galimai naudotą fizinį smurtą, gąsdino D. R., kad gali vaikai likti be tėvų. Taip darė iš baimės prarasti savo šeimą. Manė, jeigu bus iškelta baudžiamoji byla, ji gali netekti vaikų. Dėl to prašė vaikų, kad jie nesakytų pareigūnams ir teismui tam tikrų aplinkybių apie galimai naudotą smurtą. L. R. sudavė per sėdmenis, nes kilo pyktis. Patikslino aplinkybes, kad, kai L. R. atsisuko, laidas paslydo jai iš rankos ir netyčia vieną kartą palietė jo žandą, skruostą. Kaltinamoji visų smulkmenų neprisimena, kokias taisykles vaikai buvo pažeidę. Ar sėdmenys buvo nuogi, ar vaikas buvo su rūbais, kai mušė, ji nepamena. Galėjo būti, kad vaikui numovė kelnes ir apatinius drabužius. Čia pirmas toks kartas, kai panaudotas smurtas vaiko atžvilgiu. Po to, kai sudavė smūgius, jiems abiem buvo šokas ir vaikui, ir jai. Ji klupo ant kelių, apsikabino ir abu verkė. Ji guodė vaiką, o vaikas buvo ją apkabinęs. Sekančią dieną vaikas nėjo į mokyklą, buvo kažkokia valstybinė šventė ar vaikų atostogos. Tikslių datų ji neprisimena. Galėjo būti taip, kad dėl matomų vaiko sužalojimų, neleido jo į mokyklą. Dėl to, kad sudavė smūgius, buvo matyti sužalojimai ant vaiko veido. Galėjo būti taip, kad neleido į mokyklą, nes nenorėjo, kad kas nors pamatytų vaiko sužalojimų. Tikslios datos, kada tai vyko, neprisimena, galėjo būti sausio mėnesį. (duomenys neskelbtini) jos sutuoktinis pasakė, kad yra iškelta byla ir į namus atvažiuos Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai. Su vaikais nebuvo kalbėta kas ir dėl ko atvažiuoja ir kaip vaikams reikėtų elgtis atvažiavus tarnybos darbuotojams. Ji namuose daugiau dėmesio skyrė mažiesiems vaikams. Jos atsakomybė šeimoje yra: maistas, rūbai, kad vaikai nesusižeistų, nesužalotų vieni kitų, turi užtikrinti vaikų saugumą. Kaip vyresnieji vaikai turi rengtis, rūpinosi kaltinamoji. Vaikams pasiūlydavo rūbus ilgomis rankovėmis, nesiūlydavo šortų. Vaikai negalėjo vilktis rūbų su sagomis, šiltu oru dėvėti šortų, rūbų trumpomis rankovėmis, maudytis su maudymosi rūbais, skaityti grožinę literatūrą, gauti apdovanojimų už pasiekimus, dalyvauti neformaliojo ugdymo veikloje. Tokios taisyklės nustatytos jų abiejų su sutuoktiniu. Tokias taisykles jie nustatė bendrai kaip šeima. Ugdymo įstaigose, nukentėjusiųjų D., M., L. R. mokyklose, darželiuose ji nesilankydavo. Kol neturėjo įvaikintų vaikų, D. R. ugdymo įstaigoje lankėsi, o vėliau nebesilankė. Ji žinojo, kad vaikui rekomenduojama specialistų pagalba, bet ji šių reikalų nesprendė, tai darė jos sutuoktinis. Šeimoje buvo nustatytos tokios drausminimo priemonės: daryti atsispaudimus, pritūpimus, maudytis po šaltu dušu, lindėti po lova, laikyti ištiestas rankas. Kas jas nustatė, atsakyti negali. Kad blogai daro nesuprato iki tol, kol jiems to nepasakė. Šiuo metu tokių bausmių, drausminių priemonių, kokios buvo, netaiko. Šiuo metu nedalyvauja programose, bet vėl užsiregistravo pas psichologą. Vasarą taip pat lankėsi pas psichologą ir juos mokino kaip teisingai elgtis, kokios bausmės teisingos, kokios ne, kaip reaguoti, ką sakyti. Paaiškino, kad L. R. mamai nupiešia paveikslą ant popieriaus, atneša, sako, kad tai mamai padarė. Jis pradėjo groti (duomenys neskelbtini) ir kviečia, kad ateitų jo paklausyti. Kaltinamoji su sūnumi apsikabina, eina pasišnekėti atskirai, jis vis daugiau pasakoja, atsiveria. Sūnui skiria daugiau laiko. M. R. paglosto ir pamasažuoja, jam kaip vaikui patinka prisilietimai. Palaiko sūnų. D. R. lankosi pas psichologą, socialinę pedagogę, nežino ar pas logopedą eina ar ne, bet jeigu priskirta tai tikrai lanko. Viską kas priskirta, jis lanko. Anksčiau taikytos auklėjimo priemonės yra susijusios su kaltinamosios tikėjimu. Gailestingumas ir meilė yra to tikėjimo pagrindas. Jeigu mokytoja liepia vaikams perskaityti pasaką, ji vaikui liepia skaityti, bet namuose pati nesiūlo vaikams tų pasakų skaityti. Namuose turi daug literatūros apie gamtą, paukščius, pažintinių knygų, enciklopedijų. Vaikams leidžia dalyvauti neformaliajame ugdyme. Vaikai gali gauti apdovanojimus ir juos parsinešti namo. Vaikai gali rinktis aprangą, pasirinkti marškinėlius, kuriuos vilkės mokykloje. Šiuo metu kaltinamoji bendradarbiauja su specialistais, su jais pasikalba ir, jeigu reikia kažką padaryti, ji padaro taip, kaip jai pasako, pagal reikalavimus.

4. Kaltinamasis M. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad yra kaltinamas tuo, kad nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio iki (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje, manydamas, kad mažametis sūnus L. R. pažeidė nustatytas elgesio taisykles, sudavė su plastikine durų apdaila L. R. nuo 3 iki 20 kartų per nuogus sėdmenis, taip sukėlė L. R. fizinį skausmą. Paaiškino, kad tokių atvejų buvo ne vienas. Drausminimui naudojo plastikinę durų apdailą, kuri yra durų viduje. Dažniausiai būdavo susitarę už kokį elgesį kiek smūgių suduos vaikui. 5 kartus suduodavo, jeigu vaikas meluodavo. Jeigu vaikas bandydavo nuslėpti įvykį, suduodavo 3 kartus, jeigu sugadina daiktą - 3 kartus, jeigu skriaudžia ar žaloja mažesnius vaikus – daugiau kartų. Tokių atvejų galėjo būti tikrai ne vienas, kiek tiksliai, negali pasakyti. Daugiausiai fizinės bausmės būdavo taikomos vasaros metu. Vienu kartu vaikui galėjo suduoti eilę kartų, priklauso nuo to, koks buvo elgesio taisyklės pažeidimas. Parinkti tokias bausmes ir taip elgtis buvo jo paties pasirinkimas, jo nustatyta taisyklė. M. R. mušdavo per nuogus sėdmenis. L. R. pradžioje labai bijodavo ir judėdavo, todėl jį mušdavo per chalatą ir antklodę, bet matė, kad nebuvo jokios reakcijos ir pradėjo mušti per nuogus sėdmenis. Kai M. R. pažeisdavo kaltinamojo nustatytas taisykles, vaikui suduodavo diržu per sėdmenis. Diržu vaikai vadindavo tą izoliacinę juostą, nes jis pats taip ją vadindavo. Vaikus bausdavo individualiai, nueidamas į jų kambarius. M. R. suduodavo už panašius nusižengimus. Jis yra kaltinamas tuo, kad nuo 2019 m. iki (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietovėje būdamas atsakingas už mažamečio D. R. auklėjimą ir vystymąsi, privalėdamas rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdamas vaikui suteikti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui, sudavė daugiau nei vieną kartą diržu sūnui D. R. per sėdmenis, taikė jam netinkamas, žeminančias vaiką drausmines priemones, liepė daryti pritūpimus, atsilenkimus, laikyti ištiestas rankas, maudytis po šaltu dušu, būti vienam kitame kambaryje, lindėti po lova, vertė besąlygiškai paklusti, o nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio visiškai atsisakė nukentėjusiajam D. R. skirtos ir reikalingos švietimo specialistų pagalbos, neleido D. R. dalyvauti neformaliajame ugdyme, skaityti grožinės literatūros, draudė pasakoti kitiems asmenims apie fizinio smurto naudojimą. Psichologo ir kitų specialistų pagalbos atsisakė, nes pats D. R. labai nenorėjo ten eiti ir tėvas tam neprieštaravo. Motyvų kažką nuslėpti neturėjo. Vaikas lankė (duomenys neskelbtini) mokyklą, todėl dalyvauti neformaliame ugdyme netrukdė. Užgavėnėse dalyvauti vaikui draudė dėl tikėjimo įsitikinimų, tai netinkama šventė. Dabar vaikai gali dalyvauti tokioje šventėje. Vaikams taikė drausminimo priemones: vertė daryti pritūpimus, atsilenkimus. D. R. su diržu mušė vieną kartą per M. R. gimtadienį. Tą dieną turėjo vykti prie jūros gimtadienio proga, o D. R. turėjo nuobaudą, jis negalėjo vykti, tai jam pasiūlė pakeisti tą nuobaudą. Vaikai kai kurias bausmes galėdavo pasirinkti arba būti kambaryje arba gauti diržu. Šiai dienai tokio pobūdžio taisyklės neegzistuoja vaikų atžvilgiu. Dabar vaikai daug laisvesni. Dabar vaikams taiko elgesio analizę. Vaikai turi parašyti dėl ko taip pasielgė, kokios pasekmės. Fizinių bausmių nuo šiol vaikams netaiko. Prieš atvykstant vaikų teisių darbuotojoms į namus, jis kalbėjo su visais vaikais. Vaikams liepė, kad jie nepasakotų apie diržą. Jis pats buvo baimėje ir įtampoje. Jis kartu su sutuoktine vaikams draudė maudytis su šortukais, nes nežinojo kaip suvaldyti tai, kad vaikai rodydavo lytinius organus pašaliniams žmonėms. Vaikams draudė gauti apdovanojimus už pasiekimus, tokias skatinamąsias priemones, kaip lipdukai, nes jam atrodė, kad tai nėra reikšminga. Skatindavo vaikus, kad jie dalyvautų olimpiadose, gautų apdovanojimus. Bet tokios skatinamosios priemonės kaip lipdukai, atrodė nereikšmingos, o vaikai jas labai sureikšmino. Vaikams sakydavo, kad tai tuščias dalykas ir nėra labai reikšmingas gyvenime. Vaikai priimdavo tėvų auklėjimą ir jie mokymosi įstaigose pasisakydavo, kad tėvai tai draudžia ir jie neims. Vaikams pradėjo skirti atsispaudimus ir pritūpimus, kai suprato, kad fizinė plakimo bausmė yra žalojanti. Galėjo būti, kad jis ir fiziškai, ir psichiškai gniuždė vaikus, ir tokiu būdu sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pažymėjo, kad L. R. labai nori bendravimo, siekia dėmesio. Kai vaikai atėjo iš buvusios globėjos, jie visą laiką vaikščiodavo iš paskos. Stengėsi su žmona vaikams skirti kiek įmanoma daugiau dėmesio, kad suartėtų su vaikais. M. R. yra tylesnis, labai judrus, nori pasiekimų, rezultatų. D. R. patinka teisingumas, jam patinka, kad viskas būtų sudėliota ir tvarkinga, jis labai žingeidus. L. ir M. R. yra įvaikinti. Vyresni vaikai linkę meluoti. Jie dažniausiai fantazuoja visokias istorijas, susijusias su buitimi ar mokykla. Kai kaltinamąjį iškvietė į mokyklą dėl D. R. verkimo po fizinio lavinimo pamokos, jis nepripažino, kad D. kažkas grėstų ar jis turėtų namuose kažko bijoti ir mokytojai bei pavaduotojai sakė, kad D. kalba netiesą. Jis labiausiai bijojo dėl L. ir M., nes jie daugiausia smurto yra patyrę. Prieš D. dažniausiai naudotas atstūmimas, labiau psichologinis smurtas. L. ir M. atžvilgiu naudojo didesnį smurtą dėl to, kad jie nebuvo biologiniai jų vaikai, nes situacija atrodė nevaldoma. Kaltinamasis metus laiko labai stengėsi, kad vaikai pritaptų, kad jie jaustųsi jų šeimos dalimi, bet kai prasidėjo smurtas prieš mažiausius vaikus ir kai žmona norėjo pasitraukti su mažiukais vaikais, tada ir pasirinko tokią kvailystę - smurtą. Vaikus įsivaikino 2021 m. kovo mėnesį, jie broliai. Praėjus metams laiko po įsivaikinimo, pradėjo taikyti fizines bausmes. Stengėsi dėl vaikų, nes kai juos paėmė, jie atrodė labai nuskriausti. Prieš einant vaikams į apklausas, su L. ir M. kartu aptarė bausmes, bandė nuteikti, kad tos bausmės nebuvo tokios žalojančios ir skaudžios. Prieš atvažiuojant Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistėms sakė, kad gali būti paimti vaikai iš šeimos. Vaikams važiuojant ekspertizei atlikti, kaip jie ten turėtų elgtis ir ką sakyti vaikams nesakė. D. R. yra pakankamai ramios sielos ir jai keldavo stresą kaltinamojo skiriamos bausmės vaikams. Ji niekada nedalyvaudavo baudžiant vaikus, nes jai būdavo sunku. Su vaikais kalbėdavosi ir bausmes paskirdavo kaltinamasis. Patikslino, kad vaikas D. pats nenorėjo lankytis pas specialistus. Žinojo, kad D. reikalinga specialistų pagalba, jis lankė juos (specialists) iki trečios klasės. Po to vaikas nebenorėjo ten eiti, o kaltinamasis nesigilino, kodėl taip yra. Jam buvo prirašytas specialusis pedagogas. Jo kalbėjimas buvo labai nerišlus, jam buvo skirti visi specialistai ir mokykloje jis lankė visus specialistus. D. buvo labai nepatenkintas, nes reikėjo eiti su silpnais vaikais, nors jis olimpiadų pirmūnas, laimėtojas. Kaltinamajam neatrodė, kad vaiko problemos tokios didelės, kad jam būtų reikalingas specialistas. Pažymėjo, kad tiesa, jog vaikai negalėjo skaityti pasakų ir iš bibliotekos pasiimti pasakų knygų. Vaikai skaito labai daug knygų. Labiausiai prieštaraujantis vaikas yra L.. Dėl to jam ir būdavo skiriamos tam tikros nuobaudos. M., kai supykdavo, eidavo kažką gadinti ar laužyti. Kai nesutapdavo nuomonės, vaikai bijodavo, ne viską sakydavo. Šiuo metu yra tariamasi, klausiama kitų nuomonės, diskutuojama, stengiamasi rasti kompromisų. Vaikai buvo mušami ne diržu, o durų dalimi. L. paprašius apibūdinti diržą, jis apibūdino diržą, kaip tikrą diržą. Iki kol kaltinamasis dėl streso nesuplonėjo ir praėjusių metų pavasarį iš tėvo nepasiėmė diržo, tol namuose tikro diržo nebuvo. Galbūt žmona savo drabužiuose ir turėjo diržą, kaltinamasis savo asmeninio, įprasto diržo neturėdavo. Jis vaikų diržu negąsdindavo. Būdavo toks gąsdinimas, kad kai suskaičiuoja iki 10, vaikai turi apsispręsti ar prisipažins kaltais ar ne. Būdavo toks susitarimas, kad jeigu vaikai pasisako, tai jokios bausmės nebūdavo taikomos. Kai įvaikinti vaikai atvyko į šeimą, jiems buvo taikomi tam tikri ribojimai dėl mažų vaikų, kad namuose nebėgiotų ir nespardytų kamuolio. Namuose vaikams yra skiriamos užduotys už ką jie yra atsakingi. Jeigu neįvykdo užduočių ar pareigų, ar netinkamai įvykdo, tai tol, kol neįvykdo savo užduočių, negali pramogauti: dviračiu važiuoti, eiti į lauką, su keturračiais važinėtis. Vaikai turi tvarkytis savo kambarius, kol nesusitvarko, negali išeiti į lauką. Kaltinamasis labai gailisi dėl tokio savo elgesio, kuris nurodytas kaltinime. Kol vaikai nebuvo paimti iš šeimos, tol nesuprato, kaip tuos vaikus sužalojo. Kai vaikai buvo paimti, namuose atsirado ramybė ir toje ramybėje galėjo viską peržvelgti, persvarstyti. Labai daug informacijos gavo mokymuose ir visiškai kitaip pamatė situaciją. Buvo labai skaudu, kad vaikai buvo sužaloti prieš juos įsivaikinant ir kaltinamasis juos sutraumavo papildomai. Kaltinamasis buvo nupirkęs dviratį ir tą dviratį buvo numatęs vaikui, kuris labiausiai stengsis. Tas dviratis pagal ūgį buvo tinkamas arba M., arba L.. L. daugiau parodė pastangų ir jam buvo pažadėjęs tą dviratį, bet kai L. per apklausą liudijo prieš jo sutuoktinę, kaltinamasis labai supyko ir pasakė, kad dabar tas dviratis atitenka M. (duomenys neskelbtini) specialistai lankosi gana dažnai. Jiems buvo skirti du darbuotojai. Socialinė darbuotoja ateina 3 kartus į savaitę, o individualios priežiūros darbuotojas 2 kartus į savaitę, praktiškai kiekvieną dieną šeimoje lankosi specialistai. Šeimai sudarytas paslaugų planas 3,5 metų. Su specialistais geranoriškai bendradarbiauja, palaiko ryšį.

5. Kaltinamųjų gynėja advokatė Eglė Janulė teismo posėdžio metu prašė atleisti kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Mano, kad tam yra tiek įstatymų numatytos sąlygos, tiek ir atsižvelgiant į kaltinamųjų asmenybes, jų elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamieji savo elgesį suprato ir jį pakeitė, jie labai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, vaikų atsiprašė. Kaltinamieji kaip įmanoma detaliau papasakojo visas aplinkybes. Vaikai proceso metu buvo atskirti nuo tėvų, tai jiems sukėlė daug išgyvenimų, neviltį, bejėgystę. Kaltinamieji lankėsi pas psichologą, kur buvo nubrėžtos gairės vaikų auklėjimui, šiuo metu tėvai taiko elgesio analizę, o fizinių bausmių vaikams nebetaiko. D. lankosi pas psichologą, pas socialinę pedagogę, vaikai gali skaityti pasakas, pasirinkti drabužius. Kaltinamieji supranta, kokią žalą darė vaikams, taikydami tokius draudimus. Kaltinamieji atsižvelgė į vaikų pomėgius ir jų charakterio tipus, parinkdami veiklas, su vaikais susitaikė. Tokioje didelėje šeimoje labai sunku palaikyti drausmę. Vaikai yra aktyvūs. Kaltinamieji nusikalto pirmą kartą, jie nėra susiję su teisėsauga ir yra rimtas pagrindas manyti, kad jie nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kuomet vaikai buvo atskirti nuo tėvų, jie gyveno pas močiutę. Kaltinamuosius ir I. R. sieja artimas ryšys, todėl mano, kad pastarosios kandidatūra tinkama būti laiduotoja. Visas baudžiamosios bylos procesas padarė įtakos kaltinamiesiems, jie pakeitė elgesį ir iki šiol jį keičia, yra stebimi daugybės institucijų.

6. Nukentėjusiųjų D. R., L. R., M. R. įgaliotas atstovas advokatas Tomas Leščinskas teismo posėdžio metu neprieštaravo, kad kaltinamieji būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai toliau gyvena šeimoje, mano, kad kriminalinės bausmės paskyrimas kaltinamiesiems nepagerins vaikų santykių su tėvais. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į teisingumo principo taikymo būtinumą, kadangi kaltinamųjų atleidimas nuo atsakomybės turėtų didesnę teigiamą įtaką tolimesniam šeimos santykių gerinimui.

7. Nukentėjusiųjų D. R., L. R., M. R. atstovė pagal įstatymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė Laura Raukienė palaikė prokurorės išdėstytą poziciją tiek dėl bausmės, tiek dėl aplinkybių, tiek dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Mano, kad prašymas atleisti kaltinamuosius pagal laidavimą yra netikslingas.

8. Liudytoja I. R. teisiamojo posėdžio metu prašė D. R. ir M. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jai kaip laiduotojai. Nurodė, kad kaltinamuosius reikia atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės todėl, kad jie labai stengiasi, labai gailisi dėl savo padarytų klaidų, rūpinasi vaikais, stengiasi užauginti dorais žmonėmis ir tokių klaidų nekartos, kurias padarė. Liudytoja su kaltinamaisiais labai artimai bendrauja. Anksčiau gyveno kitame Lietuvos krašte ir kai į šiuos namus atvyko gyventi L. su M., jie atsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), kad galėtų padėti vieni kitiems, rūpintis vieni kitais prireikus ir tikrai mato, kad kaltinamieji labai stengiasi. Liudytojai nebuvo žinomos aplinkybės apie naudotą smurtą prieš vaikus. Visi gyveno taikiai, gražiai. Vaikai tikrai dažnai lankydavosi pas senelius ir liudytoja lankydavosi pas kaltinamuosius ir jokių ženklų, kad būtų kažkoks netinkamas elgesys su vaikais nepastebėjo. Kai sužinojo apie galimai naudotą fizinį smurtą, kitus veiksmus vaikų atžvilgiu, ją tai labai sukrėtė, sunku buvo tuo patikėti, kad taip įvyko, bet paskui su kaltinamaisiais labai daug kalbėjosi ir matė, kad jie labai gailisi dėl to, kas įvyko. Tėvai labai stengėsi dėl vaikų ir kai vaikai pusę metų gyveno pas liudytoją, kaltinamieji rūpinosi, kaip sekasi vaikams, jais domėjosi, nupirkdavo rūbų ir žaislų, skyrė materialinę paramą, rūpinosi, kad tik vaikams būtų geriau, labai norėjo, kad vaikai sugrįžtų į šeimą. Kaltinamieji liudytojos klauso, įsiklauso, ji turi jiems autoritetą. Liudytojai nebuvo žinoma apie bausmes, taikomus reikalavimus vaikams, taisykles, pritūpimus, atsispaudimus. Liudytoja bendraudavo su vaikais, tačiau vaikai jai nieko nepasakė. Vaikai džiaugdavosi, kad tėtis atvažiuodavo. Jokio įtarimo, kad vaikai yra baudžiami, nebuvo. Ji pati D. nieko nedraudė pasakoti. Kai vyko apklausa D. labai jaudinosi, kai jam nežinoma aplinka ir nepažįstami žmonės, tada jis pradeda kalbėti, nukrypsta į šalį ir prikalba visai ne į temą. D. ji sakė: „D. kalbėk tik tai, ko klausia, nekalbėk ko neklausia“.

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 273 straipsnio (duomenys neskelbtini)alimi byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

10. Mažametis nukentėjusysis D. R., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) melagingai apšnekėjo tėtį, kad tėtis jį muša, nors jis jo nemuša ir nori, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas. Melavo, nes kažkokia melo dvasia įėjo į jį ir jis apšmeižė tėtį. Dabar sako tiesą. Namuose yra taisyklės nemeluoti, klausyti tėvų ir panašiai, visų tiksliai negali išvardinti. Kai padarai smulkmeną ir tai yra klaida, tada yra paaiškinama, dėl ko tu taip negali daryti. Kai padarai rimtą klaidą, tėtis eina į kambarį pasikalbėti ir užsirakina duris, kad niekas netrukdytų. Rimta klaida yra kai pameluoji ar nepaklausai, ar nusikeiki. Jei taisyklių nesilaiko, eina pasikalbėti į kambarį ir ten būna valandą, dvi valandas, kad išsiaiškintų kodėl taip padarė. Per praėjusį M. gimtadienį, tėtis žaidimo forma buvo paėmęs diržą ir juo sudavė. Jis neverkė, jam neskaudėjo. Niekas to nematė, nes buvo tik dviese kambaryje. Per policijos apklausą jis prisipažino, kad tėtis bausmes diržu vieną vasarą taikė M., o kitą vasarą L.. Taip tėtis elgėsi simboliškai, bet tai nebuvo be reikalo. Pritūpimus daro L., kad sustiprinti sausgysles. Jis jų daro 20, 30, 10. Atsispaudimus daro, kai sportuoja. Namuose nesimaudo po šaltu dušu. Patinka skaityti knygas apie tikrovę. Pažymėjo, kad dėvėti džinsų, šortų, rūbų su trumpomis rankovėmis negalima, nes tėvai moko, kad nuogo kūno negalima rodyti. Upėje maudytis eina su sportiškomis kelnėmis ir „maike“. Eiti pas psichologą ar socialinę darbuotoją negali, nes jos klaustų, ko jis atėjo. Pagalbą jam suteikia tėvai (1 t., b. l. 156-158).

11. Mažametis nukentėjusysis L. R., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad namie turi taisyklių: nebėgioti, neskriausti, nespardyti kamuolio namuose, nemeluoti. Būna, kad taisyklių nesilaiko. Tada tėtis nusiunčia jį į kambarį. Tėtis nustato, kiek jis ten turi būti. Būna, kad reikia daryti „pritūpukus", atsispaudimus, čia tokia bausmė. Būna kad 100-200 jų reikia padaryti. Juos daro su pertraukomis. Dažniausiai verkia kai „pritūpukus" daro, nes jam nepatinka. Juos reikia daryti, kai nepaklauso ar kažką blogo padaro. Atsispaudimų reikia padaryti 10-11. Kai juos daro, jaučiasi sunkiai, bet neverkia, kai juos daro. Daugiau nieko nereikia daryti. Kartais mažieji brolis ir sesės gauna iš tėčio per užpakalį su ranka, bet suduodant su ranka neskauda. Skauda, kai suduoda, nenori sakyti su kuo, nes tėvai neleido sakyti kitiems žmonėms. Jam mama yra skaudžiai padariusi, bet nenori sakyti, ką padarė. Labai skaudėjo, kiek balų duotų skausmui įvertinti, nežino. Tai buvo seniai, vasario mėnesį, vakare. Ji jam skaudžiai padarė, nes jis nesimokė. Daugiau niekas jam skaudžiai nėra nieko padaręs. Diržus turi tik tėtis ir mama. Tėtis diržą laiko ant savęs, mama diržą laiko pasidėjusi. Jie tais diržais plaka, jeigu reikia. Plaka tai reiškia, duoda per užpakalį kai jie neklauso. Tas atvejis ir buvo, kai labai skaudėjo. Ten buvo laidas nuo kompiuterio ir jį plakė per užpakalį, ir į veidą buvo pataikę. Buvo žaizdos ir pasakė, kad jis kaip iš karo atėjęs. Veidas buvo baisus, raudonas, užpakalis raudonas, tos vietos skaudėjo. Daug kartų davė su tuo laidu. Smūgiai buvo stiprūs. Kai jį plakė, jis rėkė, nenori sakyti, ką rėkė. Kai mama pamatė, kad atsirado žaizdos apsikabino jį, atsiprašė. Mama buvo užsidariusi duris, kai jį plakė. Po to mama jį išleido. Kad jis nusiramintų, tėtis davė savo telefoną, kad jis verkė matė ir mama, ir tėtis. Po to, jis kelias dienas nėjo į mokyklą, nes nenorėjo pasirodyti sumuštas. Jį yra mušę tėtis ir mama. Tėtis plakė su balta durų juosta, jo kambaryje, mušė per užpakalį ir jam skaudėjo ten trumpai, tėtis nustato kiek kartų plakti. Būna 3, 4, 10, 20 kartų. Stiprumas būna taip, kaip mama plakė. Ta vieta po smūgių buvo raudona. Kai jį plaka, sako mautis kelnes ir „triusikus“, ir jis turi gulėti. Paskutinį kartą pamena, kai mama jį plakė. Kiek kartų yra buvę, kai tėtis jį plakė, jis nežino. Tėtis mušdamas netaiko į veidą, todėl jis gali eiti į mokyklą. Nežino kiek kartų būna į dieną, į savaitę, kad jis būna plakamas. Kai išėjo iš kambario, buvo apsiverkęs, visi nustebo kas buvo. D. ir M. matė, kaip jis atrodė, jiems nieko nepasakojo. Tėtis sako, kad jo nemuša, kad tai yra bausmė. Dar bausmė būna grūdintis, tai reiškia šaltas dušas ir tada jis verkia. Po šaltu reikia būti trumpai. Vanduo būna šaltas, kad net dreba. Šaltas dušas būna ne paprastomis dienomis, kai jį prausia būna šiltas vanduo. Jam patinka skaityti knygas, ypač šventąjį raštą. Kitų knygų nenorėtų skaityti. Namuose turi vaikiškų knygučių apie Jėzų, yra buvęs bibliotekoje, bet ten beveik neina, nes ten pasakos, o pasakos išgalvotos. Rengiasi pats, rūbus išrenka ir atneša mama. Su trumpomis rankovėmis negali apsirengti, nebent per fizinio pamoką. Tėvai draudžia rengtis trumpomis rankovėmis, todėl kad nematytų nuogumo. Šortų negalėtų užsidėti. Vasarą tik gali būti be striukių, o su šortais ir maikute ne. Maudytis eina su pižamomis, o kai jos sušlampa, mama duoda kitus rūbus. Draugams, mokytojams, socialinei darbuotojai nepasakojo, kad yra mušamas. Vaikų teisėms pasakojo. Tėtis mato, kad jie juos apgaudinėja. Tėtis turi kažkokią dvasią ir jis mato. Jis mano, kad tėvai baudžia, nes taip reikia, tokios yra namų taisyklės ir jis jų pakeisti negali. Kai būna bausmė, prašo pasigailėjimo, bet šansų nėra, tai bausmė. Labai retai kada pasigaili. Ne visą laiką gyveno su bausmėmis, o kai atsikraustė į tuos namus, tuomet prasidėjo bausmės. Kai buvo baudžiamas M., nėra matęs, yra girdėjęs, kai plakė su diržu tėtis. Tėtis visą laiką plaka su diržu. Diržas atrodė kaip sakė - buvo nuo durų. M. tiesiog nesipriešino, apsiklojo galvą. Po plakimo jo užpakalis nebuvo raudonas, paskui jis buvo šiek tiek supykęs, apsižliumbęs, paskui aprimo. M. yra mušamas kartais per rūbus (2 t., b. l.1-3).

12. Mažametis nukentėjusysis M. R., apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad jis atsisako duoti parodymus (1 t., b.l. 177).

13. Liudytoja D. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) rašė pranešimą apie galimai netinkamai taikomas bausmes vaikams R. šeimoje, kai D. R. prasitarė savo mokytojai N. V., kad tėtis jį nubaus už praloštą kvadratą fizinio pamokoje. (duomenys neskelbtini) mokosi du šeimos vaikai, t.y., D. R. ir L. R.. D. R. nustatytas įvairiapusis raidos sutrikimas, bet jis mokosi labai gerai, turi gerą atmintį, prisimena visas datas ir visus įvykius. Jau anksčiau buvo pastebėta, kad abu vaikai neskaito vaikiškų knygelių. L. sakė, kad jiems tai nėra leidžiama. Jis pasiimdavo skaityti tik enciklopedijas. Į šventes vaikus tėvai leisdavo labai retai. L. į mokyklą ateidavo su išaugtais rūbais. Kad šeimoje būtų nepriteklius, jiems nėra žinoma. D. priklauso visų specialistų pagalba, bet tėvas rugsėjo mėnesį raštu atsisakė pagalbos - psichologo ir socialinio pedagogo, jis pats nurodė, kad geriau žino kaip auklėti sūnų. Apie vaiko teisių pažeidimą buvo pranešta iš karto tą pačią dieną, kai D. papasakojo apie šeimoje taikomas bausmes. Tą pačią dieną, kai tėtis atvyko pasiimti D., ji kalbėjo su D. tėčiu. Kai ji pasakė, kad ją neramina ši situacija, tėtis bejausmiu veidu pasakė, kad jis žino kaip su jo vaiku reikia dirbti ir pasakė kad taiko vaikui bausmes: praustis po šaltu vandeniu, kad vaiką uždaro kambaryje, liepia laikyti ištiestas rankas į priekį, daryti pritūpimus, vaiką pakiša po lovą. Sakė, kad tai normalios bausmės, nes D. yra kitoks vaikas, jis jam meluoja. Pasikvietus į pokalbį D., šis sakė, kad tėvas jį mušė ir ne kartą. D. pasakė datas, kada jį tėtis mušė, jis pasakė spalio ir lapkričio mėnesius ir pasakė tiksliais datas. Tėtis neigė, kad mušė D., vėliau tėtis tylėjo ir D. nurodžius mušimo datas nieko neatsakė. D. ji davė lapą pasiūlė jam parašyti raštu apie taikomas bausmes. D. mama niekada neklausė kaip sekasi mokykloje vaikams, nėra buvusi mokykloje, susirinkimuose. Atvykdavo tik tėtis, kuris viską spręsdavo. Iki šio įvykio niekas šeima nesidomėjo, jokių sužalojimų ant vaikų niekada nepastebėdavo. Mano, kad tėtis atsisakė psichologo bei socialinio pedagogo pagalbos, nes vaikas galėjo ką nors prasitarti specialistams (2 t., b. l. 58-61).

14. Liudytoja N. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). D. R. treti metai yra jos mokinys. D. R. turi kompleksinį sutrikimą, jam sunku bendrauti su klasės draugais, bet klasiokai jį išrinko klasės seniūnu. D. mokosi labai gerai. Jo labai gera atmintis, gerai žino datas. D. yra labai mielas, atsakingas vaikas. Jis labai sunkiai reaguoja į nesėkmes. Šeimoje vaiku rūpinasi tik tėvas, jis domisi vaiko rezultatais, yra rūpestingas. Nėra mačiusi jo mamos. Jai buvo keista, kai D., laimėjęs knygelę, pasakė kad jos namo nesineš, nes jam neleidžiama, kad namie galima skaityti tik Bibliją. Dabar jis šiek tiek skaito su gamta susijusias knygas. Vieno pokalbio metu, D. sakė, kad namuose jis neturi kamuolio ir jo neleidžiama namuose turėti. D. sakė, kad jie į bažnyčia nevaikšto, bet nuolat cituoja Biblijos žodžius. Vieną kartą, po savaitgalio, jai paklausus vaikų kas gero įvyko per savaitgalį, D. pasakė, kad jo tėtis tapo šventasis. D. priklauso psichologas ir socialinė darbuotoja, bet tėvas atsisakė šių paslaugų. (duomenys neskelbtini), apie 9.50 val. po fizinio pamokos D. pradėjo garsiai verkti. Pasakė, kad dabar jį tėtis muš. Pasakė, jei ką liepiat padaryti ir jis nepadaro, tai tada jį tėtis muš, nes jis negali meluoti ir tėčiui turės pasakyti, kad pralošė kvadratą. Pasibaigus keturioms pamokoms, kai D. jau buvo apsiraminęs, ji pasitikslino, ar tikrai jį tėtis muš ir D. sakė, kad jis gaus 10 kirčių su diržo metaline sagtimi, bet būna, kad muša ir su laidu, liepia laikyti ištiesus rankas, sakė kad liepia tai daryti visiems vaikams. Po pokalbio su D., jai paskambino D. tėtis ir ji paprašė jį užeiti pasikalbėti. Kai ji pasakė jam ką sakė D., šis vis sakė pakvieskite vaiką, jam pasakė, kad juo nusivylė, jis pasakė, kad vaiko nemuša, kad taiko jam bausmes - stato po šaltu dušu, taiko kitas bausmes, bet vaiko nemuša. Tėvui paklausus „D. nu ar tave mušu", D. atsisuko į jį ir pasakė – „nu jugi plaki mane, plaki" ir vaikas nuleido akis ir nusisuko nuo tėvo. Tada visi nuėjo pas (duomenys neskelbtini), kur papasakojo apie situaciją. (duomenys neskelbtini) paprašė vaiko parašyti kas vyksta namuose, parašyti kokios namuose yra taikomos bausmės ir D. parašė ant lapo dėl taikomų bausmių, parašė kad tėvas šventasis, kad nėra pasigailėjimo, kad turi laikyti rankas, kad jam skauda laikyti. D. pasakė datas, kada jo tėvas mušė jį, bet ji jų nebepamena. Tėtis sėdėjo akmeniniu veidu, buvo santūrus, jokių emocijų nerodė (2 t., b. l. 64-67).

15. Liudytoja M. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). L. R. yra jos klasės mokinys. L. yra labai judrus, mokosi gerai. L. pagrindines priemones turi, tačiau ne visas. Buvo, kad pernai L. nelankė pamokų vasario mėnesį, tėtis pranešė, kad L. yra kažkas su ausimi, jokių pažymų tėtis nepateikė, nes tuo metu nebuvo tokių reikalavimų. Grįžęs L. buvo labai keistai apkirptas. L. nepasakojo kodėl jo tiek laiko nebuvo mokykloje. L. sakydavo, kad tėtis jam neleidžia skaityti pasakų, kūrinių, jokios grožinės literatūros, išskyrus enciklopediją, mokslinę literatūrą. Luką visada pasiimdavo tėtis, visada juo domėdavosi tėtis, mamos nėra niekada mačiusi. Tėtis sakydavo, kad L. namuose yra labai nepaklusnus. Mokykloje būdavo to nepaklusnumo. L. draugiškas, noriai bendraujantis, žaismingas. Batai L. visada būna keliais dydžiais didesni, aprengtas jis būna prastais rūbeliais, per advento šventę jis buvo aprengtas per mažais baltiniais, už šventes būdavo paduodami pinigai, bet dėl kažkokių priežasčių L. šventėje nedalyvaudavo. Elgesys šeimos šiuo metu yra pasikeitęs. Tėtis pasakojo kad skirdavo vaikams bausmes, tokias kaip- lindėti po lova, dėl vaikų nepaklusnumo, tai jis papasakojo, kai L. buvo paimtas iš šeimos. L. nėra paskirti kokie nors specialūs pedagogai, jis nesilanko pas psichologę ar logopedę (2 b.l. 82-84).

16. Liudytoja R. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini). 2022-2023 m. buvo M. R. mokytoja paruošiamųjų vaikų grupėje. M. lankydavo darželį tik iki pietų. M. buvo linksmas, aktyvus vaikas, labai užsispyręs, prieraišus. Mokytis jam sekėsi puikiai. Pastebėjo, kad M. nereaguoja į šventes, suprasdavo, kad jų šeima nešvenčia jokių švenčių, kurias jie švenčia. Paklausus ar jis šventė savo gimtadienį, jis atsakė kad ne. Minėjo kad skaito Bibliją. Pamatęs saulę, sakydavo, kad ten Dievas. M. niekada nenusirengdavo. Paprašius močiutės, kad ji atneštų „maikutę" trumpomis rankovėmis fizinio pamokai, močiutė pasakė, kad negalima pagal jų religiją rodyti nuogo kūno. Atnešė vėliau tik ilgomis rankovėmis. Mamos nėra mačiusi. D. M. rūpinosi močiutė. Tėvas ateidavo rugsėjį, buvo susirinkime spalį. M. nebuvo jokioje organizuojamoje šventėje. M. labai trūko higienos, švaros, ilgą laiką vaikščiojo labai ilgais plaukais, prašant juos nukirpti, mama telefonu nurodė, kad jis moka su jais susitvarkyti. Rūbai jo būdavo ne pagal sezoną, neturėdavo žiemą šaliko, pirštinių, rūbai būdavo nešvarūs, nagai nekarpyti. Plaukus po kurio laiko apkirpo, bet mano, kad tai padarė pati mama. M. sakė, kad nežiūri jokių filmukų, kad žiūri apie Dievą, skaito Bibliją. M. niekada nenusirengdavo, dėl to niekada nematydavo ar ant jo kūno yra kokių nors sužalojimų. M. niekada neturėdavo pakaitinių rūbų, kaip kiti grupės vaikai, su higiena tikrai būdavo problemų. Per Kalėdas neleido jam duoti paskatinimo lipduko su Kalėdų seneliu, sakė neduoti jam, nes Kalėdų senelio nėra, kad tai blogis ir mama jam neleidžia tokių imti ir jam tokių neklijuoti. Penktadieniais buvo galima atsinešti savo žaislų, bet M. jų niekada neatsinešdavo. Ji suprato, kad jis galimai jų neturi, nes jis labai domėdavosi kitų vaikų žaislais, saugodavo savo daiktus (2 t., b. l. 70-73).

17. Liudytoja I. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. R. yra jos sūnus. Ji labai dažnai lankosi sūnaus namuose. Žino, kad sūnus M. L. liepia daryti „pritūpukus". Vaikai juos daro sportuojant. L. vaikšto ant pirštų galų, tai yra atliekama lavinimo tikslais. Jokio nepasitenkinimo dėl „pritūpukų" nei vienas vaikas nėra išreiškęs. Apie tai kad vaikams taikomos kokios nors netinkamos bausmės jai nėra žinoma (2 t. b.l. 40-43). Papildomai ji patikslino, kad nėra mačiusi, jog M. lieptų daryti „pritūpukus" vaikams, „pritūpukus" jie darė kai namuose buvo tik marti (2 t., b.l. 44-47). I. R. paaiškino, kad nuo 2023-05-02 iki 2023-11-15 pas ją gyveno trys sūnaus vaikai D., L. ir M. R.. Su vaikais apie smurtą šeimoje ji nekalbėjo. Nesakė jiems meluoti, nedarė jokio poveikio (2 t., b.l.53-56).

18. Liudytoja R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje (duomenys neskelbtini) savivaldybėje specialistės pareigose. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas apie tai, kad mažamečio D. R. ir kitų šeimoje augančių mažamečių vaikų atžvilgiu yra taikomos fizinės bausmės bei taikomos netinkamos drausminimo priemonės. Į šį pranešimą buvo iškart sureaguota, vyko į R. šeimos namus (duomenys neskelbtini). Informacija pasitvirtino, apie tai kas buvo nustatyta, buvo surašyta informacijoje apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygose, informacija buvo pateikta prie Tauragės AVPK Šilutės rajono PK atliekamo ikiteisminio tyrimo (2 b.l.76-78).

19. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) raštu Nr. SD-70 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) D. R., grįžęs iš fizinio ugdymo pamokos, pravirko. Mokytojai sakė, kad už nesėkmę tėtis jį nubaus diržu. Mokinys pasakojo, kad tėtis ne tik jam, bet ir kitiems vaikams šeimoje taiko bausmes: baudžia diržu, uždaro ilgam kambaryje, liepia laikyti ištiesus rankas, daryti pritūpimus ar atsispaudimus, vakare turi maudytis po šaltu dušu. Pokalbyje dalyvavęs tėtis mano, kad tokios bausmės yra tinkamos. D. R. ugdymo(-si) sunkumai 2019-04-24 buvo vertinami (duomenys neskelbtini). Nustatyta negalia dėl įvairiapusio raidos sutrikimo. Ugdymosi poreikių lygis - didelis. Skirta specialiojo pedagogo, logopedo, ilgalaikė psichologo, ilgalaikė socialinė pedagoginė pagalba. Mokiniui mokykloje buvo skirta visa pagalba, tačiau tėtis su ja nesutiko. 1-2 klasėje pagalba buvo teikiama epizodiškai. Šiais mokslo metais tėtis atsisakė psichologo, socialinio pedagogo ir specialiojo pedagogo pagalbos. Motyvavo tuo, kad jo sūnui pagalba nereikalinga. Logopedo užsiėmimus lanko epizodiškai. D. nelanko jokio neformaliojo užsiėmimo mokykloje ir mieste. D. R. paaiškinime nurodyta, kad „baudžia už nusižengimus: jei nepaklausai tėvų mus baudžia taip: diržas, į kambarį nusiunčia, šaltas dušas ir pan. Baudžia už tai, pvz. sėdi prie kompiuterio be leidimo, išdykauji, tyli ir nieko nesakai tėvams, laikai paslaptyje ir pan. Tėtis remiasi tuo, kad Biblijoje parašyta, kad vaikai tėvų turi klausyti ir negali likti nenubaustas. Kvailių nugarai lazda. Tėtis yra šventas, todėl jis sako, kad jis elgiasi teisingai ir kai baudi, žodis „Pasigailėk" nieko nereiškia." (1 t., b.l.4-5, 6 ).

20. 2023-03-15 Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) pranešimą Nr. 5SD-1628, kad nagrinėjant (duomenys neskelbtini) gautą pranešimą iš (duomenys neskelbtini) dėl D. R. galimai patiriamo smurto šeimoje, pokalbio metu mažamečiai D. R., L. R. ir M. R. teigė, kad tėvai už nusižengimus, neklausymą jiems skiria tokias drausminimo priemones, kaip daryti „pritūpukus", atsispaudimus, liepia maudytis po šaltu dušu, būti visą dieną vienam kambaryje ir pan. Tėvai juos kažkada yra mušę diržu. (duomenys neskelbtini) pranešimu apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) D. Š. telefonu informavo, kad 2 klasės mokinys D. R. prakalbo apie šeimoje naudojamą smurtą. Vaikas paaiškino, kad tėvas šeimoje yra Dievas, visi besąlygiškai turi jam paklusti. Jis už menkiausią prasižengimą jį ir kitus brolius verčia daryti pritūpimus, liepia laikyti ištiestas rankas, maudytis po šaltu dušu, išvaro į kitą kambarį, yra mušęs diržu. Vaikui yra skirta psichologo, specialiojo pedagogo pagalba, tačiau tėvas jos atsisakė, aiškindamas, kad jis pats geriausias psichologas (1 t., b. l. 1-2, 3).

21. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2023 m rugsėjo 22 - spalio 20 d. ekspertizės aktu Nr. 103 MS-177/2023 konstatuota, kad psichologinio įvertinimo metu D. R. neišlaikė emocinės įtampos ir nuoširdžiai pasakojo apie vaikams šeimoje taikomas bausmes. Ekspertizės metu jis pateikia ir žinių apie jo poreikių neatitinkantį auklėjimą. Iš tiriamojo žodžių ekspertei: „mušė mane, bet aš stengiuosi apie tai negalvoti, stengiuosi užmiršti, su ranka tai beveik nemušė, bet žinau, kad tėvas sakys, kad aš esu išdavikas. Mušė ir mano brolius. Tėvai liepia nutylėti, kas vyksta namuose, tėvas labai griežtai sakė „nutylėk, tu pridarysi tik daugiau problemų”, nes tėvas labai jaudinasi, kas jam bus. Tėtis pažadėjo apdovanoti, jeigu jis paneigs savo apklausą. Mama irgi sakė „nepasakok niekam apie šeimą”. Bet namuose jį mušė, taikė kitų bausmių: „pritūpukai”, kartais labai daug „pritūpukų", atsispaudimai, šaltas dušas, vienam būti kambaryje, lindėti po lova, kartais muša diržu, liepia broliui ištiesti rankas ir laikyti daiktą ilgai. Broliui skauda, jis verkia. Namuose skaito Bibliją. Negali skaityti vaikiškų knygų, jos kenkia vaikų psichikai, maudosi upėje su drabužiais, nes negalima rodyti nuogo kūno, negalima dalyvauti šventėse ir mokyklos išvykose, nes ten gali vaikus išvesti iš doros kelio. Berniuko teigimu abu tėvai, tiek mama, tiek tėtis draudė pasakoti apie šeimoje taikomas bausmes, už tai tėtis pažadėjo apdovanoti. Nustatyta, kad D. R. intelektas labai aukštas ir atitinka žymiai vyresnių vaikų statistinį vidurkį. Ir nors tiriamasis yra veikiamas poveikio, tačiau apie byloje tiriamus įvykius nurodė tas pačias konkrečias faktines (kas, ką darė) aplinkybes jam būdingu būdu (numenkindamas smurtą, normalizuodamas jį, prisiimdamas sau atsakomybę už suaugusiojo veiksmus): VTAS specialistei, apklausoje ir ekspertizės metu, mokytojai. Tiriamojo elgesys byloje tiriamų įvykių metu atitiko jam būdingus individualius ypatumus, jo protinį išsivystymą ir gyvenimišką patirtį. Šiuo (ekspertizės atlikimo) metu jo emocinėje būsenoje vyrauja nerimas ir įtampa bei labilios emocijos. D. R., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jo protinio išsivystymo lygį ir turimas žinias galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamo įvykio aplinkybes, jas įsiminti, vėliau jas įsiminti ir vėliau atgaminti, tačiau apklausos metu (2023-05-02) jis neatskleidžia visų jam žinomų bylai reikšmingų aplinkybių, pateikia jas fragmentiškai dėl tėvo, motinos ir močiutės daromo poveikio. D. R. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą ((duomenys neskelbtini)), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su byloje tiriama veika (tiriamais M. R. veiksmais) ir tai vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. D. R. rekomenduojama nedalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdyje dėl jam konstatuojamo sutrikimo. D. R. nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymo metu, nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, jam nebuvo konstatuotas protinis atsilikimas. Apklausos (2023-05-02) metu D. R. kalboje girdima jo tėvams būdingų išsireiškimų. Dėl daromo poveikio byloje tiriamus (vykius (tėvo veiksmus jo atžvilgiu) D. R. minimizuoja, jo emocinė būsena (įsitempęs, nerimauja, verkia) rodo baimę dėl galimų pasekmių. Padidintas polinkis į įtaigumą bei padidintas polinkis fantazuoti, kaip ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai, kurie iš esmės galėtų paveikti jo gebėjimą suprasti konkrečias faktines bylai aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti, D. R. nenustatyti (2 t., b. l. 122-130).

22. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2023 m rugsėjo 22 - spalio 20 d. ekspertizės aktu Nr. 103 MS-178/2023 konstatuota, kad L. R. klausimai apie tiriamus įvykius kelia įtampą ir nerimą, jis vengia atsakyti į klausimus, taip pat prasitaria, kad bijo kalbėti dėl artimųjų (močiutės) poveikio. Tėvai liepė niekam nesakyti. Ekspertizės metu tiriamasis pakartoja anksčiau duotų savo parodymų (2023-05-02) esmę. Iš tiriamojo žodžių ekspertei: „Tėtis tai ranka ir diržu muša per užpakalį, muša, nes neklausau, negalima neklausyti tėvų. Muša diržu, kai nepadarau, ką liepė. Mama irgi muša diržu ir ranka. Aš jiems sakiau nemušti, bet vis tiek muša. Atsiprašydavo abu, aš atleisdavau. Verkiau, kai mušė, mėlynės buvo, skaudėjo. Niekam nesakiau, nenoriu prisiminti, kaip muša. Tėvai griežti, jie liepia niekam nesakyti. Už bausmes reikia „pritūpukus" daryti, kai man reikia daug „pritūpukų", aš verkiu, bet kai reikia atsispaudimus daryti, tai neverkiu. Dar bausmė yra šaltu dušu maudytis. Mane su laidu tėtis nuplakė (mušė), tada tai net veidas buvo raudonas ir aš į mokyklą nėjau, žaizdos buvo, tada mama atsiprašė, aš atleidau. Bet tėtis stengiasi nemušti į veidą, kad į mokyklą galėčiau eiti. Mane, kai plaka tėtis, tai liepia nusimauti „triusikus" ir gultis ant lovos. Kai plaka, tai labai skauda. Mama tai tik su diržu muša, su laidu nemuša. Tėvai muša, nes vaikai neklauso, taisyklės yra tėvų, niekas jų negali pakeisti. Ir brolius baudžia, ir muša, mačiau“. Abiejų tėvų daromas poveikis nekalbėti apie patiriamą smurtą neturėjo esminės įtakos tiriamojo parodymams. Tiriamojo sunkumai yra savivertės, santykių su bendraamžiais bei socialinių normų integravimo ir laikymosi srityse. Tiriamojo poreikiai pagal amžių yra neatliepiami (neleidžiama skaityti pasakų ir kitos literatūros), neturi žaislų, lavinamųjų priemonių, apranga neatitinka fizinių berniuko ypatumų, yra taikomos neadekvačios auklėjimo priemonės - bausmės (lindėti po lova, nuolat skaityti Bibliją). Šie šeimos ypatumai paaiškina tiriamajam būdingas socialinių normų nesupratimo, žemos savivertės ir bendravimo referentinėje grupėje problemas. L. R., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jo protinio išsivystymo lygį ir turimas žinias galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamo įvykio aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti bei duoti apie tai parodymus. Tėvo ir motinos daromas poveikis neturėjo esminės įtakos L. R. parodymams. L. R. nekonstatuojami psichikos ir elgesio sutrikimai, sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. L. R. nerekomenduojama dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdyje (2 t., b.l. 149-155).

23. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2023 m rugsėjo 22 - spalio 20 d. ekspertizės aktu Nr. 103 MS-179/2023 konstatuota, kad M. R. nurodė, jog į ekspertizę atvyko, nes L. apskundė tėvus, o jį tėtis pagyrė, kad jis nenorėjo kalbėti ir atidavė jam naują L. dviratį. Pasiteiravus ko per apklausą nereikėjo pasakoti, jis atsakė „kad plaka su diržu”. Tiriamasis prieinamas kontaktui, yra geros nuotaikos, konkretaus mąstymo, blaškaus dėmesio. Ekspertizės priežastį nurodo, kad brolis L. yra apšnekėjęs tėvus, o jis neapšnekėjęs, todėl džiaugiasi, kad iš tėčio gavo už tai brolio dviratį, klausimai apie byloje tiriamus įvykius kelia įtampą ir vengimo reakcijas. Akivaizdu, kad tokį tiriamojo elgesį sąlygoja jam daromas poveikis apie tai nekalbėti. Kalbėdamas apie bylai reikšmingas aplinkybes, pradeda stipriai nerimauti, krapštytis, dairytis. Ekspertizės metu tiriamasis atskleidžia informaciją, kurią pateikė ir VTAS specialistams. Iš tiriamojo žodžių ekspertei: „Tėtis muša su laidu, nuo televizoriaus laidas, o mama irgi muša per užpakalį su diržu, turi namuose tą diržą. Dar liepia daryti „pritūpukus”, atsispaudimus, liepia maudytis po šaltu dušu, būti po lova. L. gnybia sesę į ranką, tai mama jam atgal gnybia į užpakalį. Kai mane muša, man skauda, aš verkiu. Bijau tėčio ir mamos, nes muš. Aš tai noriu pas močiutę gyventi, biški ir pas tėvus, nes tėtis mane pagyrė, kad apie tėvus nieko nesakiau. Tėtis liepė nieko nesakyti ir aš buvau geras, klausiau tėčio ir man atidavė naują dviratį už tai”. Tiriamojo poreikiai pagal amžių yra neatliepiami (neleidžiama skaityti pasakų ir kitos literatūros), neturi žaislų, lavinamųjų priemonių, apranga neatitinka fizinių berniuko ypatumų, yra taikomos neadekvačios auklėjimo priemonės - bausmės (lindėti po lova, nuolat skaityti Bibliją). Įvertinus visa tai, nustatyta, kad tiriamasis negalėjo priešintis įtariamojo jo atžvilgiu atliekamiems veiksmams dėl ribotų žinių apie fizinio smurto esmę bei savo būsenos (fizinis silpnumas, baimė, emocinė priklausomybė nuo reikšmingo asmens). Dėl tėvo daromo poveikio ir tėvų baimės tiriamasis parodymų neduoda. Taip pat daroma išvada, kad tiriamojo reakcijos bei elgesys byloje tiriamų įvykių metu atitiko jam būdingus individualius ypatumus, jo protinį išsivystymą ir gyvenimišką patirtį. Šiuo (ekspertizės atlikimo) metu jo emocinėje būsenoje vyrauja nerimas ir įtampa. Jis vengia atsakyti į klausimus, nurodo, kad bijo tėvų, prasitaria, kad yra gavęs dovanų už tai, kad nekalbėjo apklausos metu. Akivaizdu, kad dėl jam daromo poveikio jis pilnai neatskleidžia patirtų neigiamų emocijų, kurias sukėlė įtariamųjų veiksmai. M. R., atsižvelgiant į jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jo protinio išsivystymo lygį ir turimas žinias, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamo įvykio aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti, tačiau negalėjo duoti apie tai parodymų (2023-05-02) dėl tėvo daromo poveikio bei tėvų baimės. M. R. nekonstatuojami psichikos ir elgesio sutrikimai, sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. M. R. nerekomenduojama dalyvauti (iki)teisminio tyrimo veiksmuose dėl išliekančio tėvo daromo poveikio bei tėvų baimės (2 t., b.l. 174-178).

24. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos Vaiko raidos centro 2023-07-04 išrašu iš D. R. medicininių dokumentų nustatyta, kad D. rekomenduojama (duomenys neskelbtini). Nustatytos diagnozės. (2 t., b.l. 110-114).

25. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos Vaiko raidos centro 2018-02-02 išrašu iš D. R. medicininių dokumentų konstatuota, kad jam rekomenduojama teikti spec. pedagogo, logopedo pagalbą; lavinti jo motoriką, tam mokytis naujų motorinių gebėjimų aktyvia veikla, aprašytais žaidimais, fiziniais pratimais. Rekomenduojama įrengti berniukui tinkamą ugdymo aplinką namuose ir ugdymo įstaigoje, lavinti smulkiąją motoriką, mokinti savarankiškumo ir pan. Nustatytos diagnozės (2 t., b.l. 115-118).

26. 2023-03-15 (duomenys neskelbtini) pateikta D. R. charakteristika patvirtina nurodytą analogišką informaciją apie D. R. ugdymosi poreikius, specialistų pagalbos nepriėmimą, jo nedalyvavimą neformaliajame ugdyme. Papildomai nurodyta, kad jis turi puikią atmintį, labai gerai mokosi. Atsakingas, aktyvus, kūrybingas, mandagus, nuoširdus, atviras, draugiškas (1 t., b.l. 69-70).

27. 2023-03-16 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta informacija patvirtina duomenis apie D. R. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo negalią, nustatytus specialiuosius poreikius. Duomenyse apie tėvus nurodyta, kad tėvai skiria ypatingą dėmesį vaiko ugdymui, tačiau nesuvokia ir nesupranta kitų vaiko poreikių tenkinimo, negeba taikyti tinkamų drausminimo priemonių, užtikrinti vaikui skirtų švietimo pagalbos specialistų teikiamos pagalbos. D. teigė, kad bausmės yra tapusios norma. Jis yra prie jų prisitaikęs ir jos jau jam atrodo normalios. Akivaizdu, kad vaikas bijo būti baudžiamas, patiria daug streso, išgąsčio, gyvena nerime ir įtampoje, o tai gali neigiamai atsiliepti jo emocinei ir psichinei būsenai. Vaikas verčiamas atlikti fizinius pratimus, kurie tampa nebe sportu, o paverčiami bausme. Vaiko prausimasis po šaltu dušu taip pat nėra traktuojamas kaip vaiko grūdinimas, o taip pat yra paverčiamas bausme. D. patvirtino, kad prieš jį yra buvęs naudotas fizinis smurtas. Kad fizinis smurtas buvo naudojamas patvirtino ir tai, kad tėvai prašė vaiko apie tai nepasakoti ir paaiškino, kad jis gali būti paimtas iš tėvų. Vaiko gyvenimo sąlygose nurodyta, kad vaiko kambaryje nėra jokių žaislų, lavinamųjų priemonių. D. lankant (duomenys neskelbtini) priešmokyklinę grupę, 2019-04-24 jo ugdymo(-si) sunkumai buvo vertinti (duomenys neskelbtini). Nustatyta negalia, dideli ugdymosi poreikiai. Skirta specialiojo pedagogo, logopedo, ilgalaikė psichologo, ilgalaikė socialinė pedagoginė pagalba. Mokykloje buvo skirta visa pagalba, tačiau vaiko tėtis su ja nesutiko. Specialistams D. sakė, kad tėtis šiandien kalbėjosi su juo apie tai, ką jis gali kalbėti ir prašė kai ko nesakyti. D. sakė, kad namuose yra taikomos tokios bausmės kaip „pritūpukai“, atsispaudimai, drugnas dušas, vienam būti kambaryje, lindėti po lova, o fizinės bausmės nėra taikomos. Paklausus D. ko tėtis prašė nesakyti, vaikas atsakė „na tai apie diržą". Berniukas negalėjo atsiminti, kada jį mušė diržu, sakė, kad seniai, gal kai mokėsi antroje klasėje. D. nuomone tėtis prašė nesakyti apie diržą, kadangi dėl to, kad jis „galėtų netekti vaikų ir tai jiems su mama būtų didelis sielvartas". Vaikas paaiškino, kad vaikus baudžia ir mama, ir tėvas (1 t., b.l.77-82).

28. 2023-03-15 (duomenys neskelbtini) pateikta L. R. charakteristika nustatyta, kad L. R. mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Pagrindines mokymosi priemones turi, tačiau nevisas. Neturi paprasto pieštuko, trintuko, liniuotės, drožtuko, žirklių. Mokyklą lanko su mokykline uniforma. Tačiau avalynė didesnė keliais dydžiais ir žieminių, ir rudeninių batų. Advento vakaronėje dėvėjo baltinius kurie keliais dydžiais jam per maži. Neturi šaliko ir pirštinių. Turi fizinio ugdymo aprangą. Ateina pakankamai švarus, tačiau nagai nenukarpyti, panagės juodos, šukuosena netvarkinga. Tėvų susirinkimuose visada dalyvauja tėtis. Berniuko pasiekimai iš visų mokomųjų dalykų yra puikūs. Pasakų, grožinės literatūros knygų neskaito, nes tėtis neleidžia. Mokykloje lanko neformaliojo ugdymo būrelį - „Ekonomikos ABC“. (1 t., b.l. 73-74).

29. (duomenys neskelbtini) pateikta informacija konstatuota, kad L. R. 2023 m. sausio mėnesį praleido 24 pamokas ir visos jos pateisintos dėl ligos, o vasario mėnesį pamokų nepraleido (3 t., b. l. 12).

30. 2023-03-16 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta informacija patvirtina nustatytas L. R. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, kaip jos nurodytos informacijoje apie D. R. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas bei (duomenys neskelbtini) charakteristikoje. Papildomai nurodyta, kad specialistėms bendraujant su L., šis papasakojo, kad tėtis apie tai, kad gali atvažiuoti iš vaikų tarnybos pasakė visiems vaikams, o taip pat pasakė apie ką jie turi kalbėti ir prašė kai ko nesakyti. Berniukas išvardijo visas bausmes, kokias jiems taiko tėvai Berniuko teigimu jie turi daryti „pritūpukus" (kartais 50, o kartais ir 100), atsispaudimus (3-10 kartų), taip pat pabūti vieni savo kambariuose, pačiam L. yra tekę lindėti po lova. Kalbantis apie fizinį smurtą jo atžvilgiu, vaikas pasakojo, kad yra gavęs su diržu, tačiau neatsimena kada. Paklausus vaiko dėl ko jie yra baudžiami, berniukas papasakojo, kad baudžia kai ką nors sugadina, kad pameluoja, kad kažko nepasako jiems. (1 t., b. l. 88-92).

31. 2023-03-15 (duomenys neskelbtini) pateikta M. R. charakteristika nustatyta, kad M. yra nuotaikingas, draugiškas, žaidžia, geba pasirūpinti savimi. Veiklų metu aktyvus, turi pažintinių žinių, skaito, skaičiuoja. Berniukas kartais būna nepailsėjęs, labai užsispyręs, sunkiai nusiramina. Rūbai ne visada atitinka sezoniškumą, atšalus orams, pedagogai prašė vaikui parūpinti pirštines, kepurę, šaliką, šiltesnę striukę. Kasdieniams rūbams ir vaiko higienai trūksta švaros, tvarkos. Pastebėta, kad apie šeimą, jos bendravimą, užimtumą, berniukas nieko nepasakoja, tarsi jam būtų uždrausta kalbėti šia tema. Supranta, kad šeima praktikuoja kažkokį tikėjimą ir vaikui yra daug kas draudžiama, pvz.: nešioti rūbus trumpomis rankovėmis, kirptis plaukus, gauti už gerą veiklą paskatinimą – lipduką. Sūnaus užimtumu ir pasiekimais domisi tik tėvas, mama darželyje nėra buvusi. (1 t., b.l. 77-78).

32. 2023-03-16 Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje informacijoje apie M. R. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas nustatyti duomenys kaip ir informacijoje apie D. R. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas bei (duomenys neskelbtini) charakteristikoje. Papildomai nurodyta, kad bendraujant specialistėms su M., šis nurodė žinojęs, kad specialistės atvyks ir dar nieko nespėjus vaiko paklausti, šis pradėjo pokalbį apie bausmes. Paklausus berniuko iš kur jis žino apie ką jos norės pasikalbėti, šis atsakė, kad jam tėtis pasakė. Berniukas nurodė lygiai tokias pat drausminimo priemones kaip ir broliai: „pritūpukai", atsispaudimai, buvimas vienam kambaryje, lindėjimas po lova, šaltas dušas. Vaikas papasakojo, kad yra gavęs su diržu, tačiau neatsimena kada. Jis tikrai žino, kad jo brolis L. yra buvęs taip pat nubaustas. Dėl gautų bausmių jis yra ne kartą verkęs. (1 t., b.l.83-87).

33. 2023-03-13 Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rašte Nr. SD-70 nurodyti duomenys, informacijose apie D., L. ir M. R. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas nurodyti duomenys, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateiktose vaikų charakteristikose nurodyti duomenys. (1 t., b.l. 106-139).

34. 2023-03-13 Apžiūros protokole ir fotolentelėse prie jo, užfiksuota įvykio vieta - gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 35-51).

35. Iš duomenų išrašų apie asmenį moksleivių registre nustatyta, kad D. R., gim. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) nuo 2020-2021 mokslo metų (1 t., b.l.53, 54), L. R., gim. (duomenys neskelbtini), - nuo 2022-2023 mokslo metų (1 t., b.l. 55, 56). M. R., gim. (duomenys neskelbtini), lankė (duomenys neskelbtini) 2022-2023 mokslo metais. (1 t., b.l. 60).

36. Gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad D. R. gimęs (duomenys neskelbtini), jo tėvai - M. R., D. R. (1 t., b.l. 61).

37. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad L. R. gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvai: D. R. ir M. R. (1 t., b.l. 62).

38. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad M. R. gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvai: D. R. ir M. R. (1 t., b.l. 63).

39. 2023-05-03 UAB Medicinos centras „Puriena" (Psichikos sveikatos centras) išrašais iš medicininių dokumentų nustatyta, kad D. R., L. R. ir M. R. nėra psichikos sveikatos centro apskaitoje (1 t., b.l. 64-66).

40. 2023-11-30 Apžiūros protokolu nustatyta, kad UAB Medicinos centras „(duomenys neskelbtini)" pateikė D. R., M. R. ir L. R. ambulatorines asmens sveikatos centro istorijos. Konstatuota, kad L. R. paskutinis apsilankymas (duomenys neskelbtini) - 2022-09-22, kurio metu atliktas bendras kraujo tyrimas. Duomenų apie apsilankymus 2023 m. sausio, vasario mėnesiais nėra. Taip pat nėra duomenų apie apsilankymus, asmenų išsakytus nusiskundimus, nustatytas diagnozes, susijusias su netaisyklingu vaikščiojimu, sausgyslėmis, kojų būkle ar pan. M. R. nuo 2018-01-09 centre dėl nusiskundimų sveikata nesilankė. D. R. nuo 2017-10-06 iki 2019-10-05 nustatytas neįgalumas (3 t., b. l. 25-44).

41. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinamasis M. R. charakterizuojamas teigiamai, kaip atsakingas, iniciatyvus, kokybiškai savo pareigas atliekantis darbuotojas ( 3 t., b.l. 102).

42. (duomenys neskelbtini) 2023-03-16 rašte dėl atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo paskyrimo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini)D. R. ir M. R. šeimai, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), paskirta atvejo vadybininkė M. N. ir socialinė darbuotoja darbui su šeima L. S..