Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. sausio 20 d. nutarties, kuria netenkintas T. T. skundas ir paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos apskrities policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK, Institucija) 2020 m. spalio 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-12125-2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. 2020-10-22 T. T. (duomenys neskelbtini) surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji 2020-10-22 21.05 val. (duomenys neskelbtini), dirbdama barmene-pardavėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame bare, kontrolinio pirkimo metu (pavedimo Nr. 30-IL-813) 18 metų policijos rėmėjui po 20.00 val. pardavė 0,5 l talpos alaus plastikinėje taroje „Švyturys“ už 2,2 Eur, tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą ir 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Tokie T. T. veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti pagal ANK 168 straipsnio 5 dalį ir 168 straipsnio 3 dalį.

2. Klaipėdos apskrities VPK 2020-10-22 nutarimu T. T. pripažinta kalta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus ANK 168 straipsnio 5 dalyje ir 186 straipsnio 3 dalyje, ir nubausta pagal ANK 168 straipsnio 5 dalį 200 Eur bauda, pagal ANK 168 straipsnio 3 dalį – 30 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir T. T. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda. Šį Institucijos nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukta T. T. apskundė teismui, prašydama nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jai nutraukti.

3. Skundžiama 2021-01-20 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas T. T. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities VPK 2020-10-22 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-12125-2020 paliko nepakeistą. Teismas, be kita ko, pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad G. B. kontrolinio pirkimo metu buvo 18 metų. Pareiškėja neneigia, kad ji nepaprašė pirkėjo G. B. pateikti asmens dokumentą, kad įsitikintų, jog jis yra tokio amžiaus, nuo kurio leidžiama pirkti alkoholinius gėrimus, teigia, kad G. B. jai atrodė daug vyresnis nei 25 metų. Pareiškėjos argumentai, kad pirkėjas G. B. jai atrodė vyresnis nei 25 metų ir nekilo abejonių, kad jam nėra 20 metų, nėra pagrįsti jokiais įrodymais, todėl laikytina subjektyvia pareiškėjos nuomone. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nusprendė, kad T. T. nesilaikė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtinto draudimo parduoti alkoholį jaunesniems nei 20 metų amžiaus asmenims ir šio įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto privalomo reikalavimo prieš parduodant alkoholį patikrinti visų jaunesnių nei 25 metų amžiaus pirkėjų dokumentus, todėl pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 168 straipsnio 3 dalį. Dėl T. T. skundo argumentų, kad pardavė alkoholinį gėrimą vartoti vietoje, alų įpylė į plastikinę stiklinę, neneigė leidusi išeiti pirkėjui į lauką, nes baro teritorijoje yra lauko kavinė, teismas pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ licencijoje verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Nr. 58/14 A (išduota Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014-05-08) nustatytas apribojimas – alkoholinių gėrimų pardavimas vartoti vietoje. Taigi licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lauko kavinėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, neturėjo teisės aptarnauti klientus ir lauko sąlygomis. Teismo nuomone, tai, jog alkoholinis gėrimas pardavimo metu buvo perpiltas į kitą tarą bei kad pirkėjui buvo duota plastikinė tara vartoti vietoje, savaime nesuponuoja išvados, kad alkoholinis gėrimas bus vartojamas vietoje. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar alkoholinio gėrimo perpylimu į kitą tarą siekiama, kad alkoholinis gėrimas būtų suvartotas vietoje. Nors įstatymai nereglamentuoja, į kokią tarą turi būti išpilstomas gėrimas vartoti vietoje, tačiau šiuo atveju įmonės pasirinkta tara – plastikinės stiklinės su dangteliais – kelia pagrįstų abejonių, kad įmonės realus ir neimituojamas siekis, tikslas buvo tai, kad gėrimų vartojimas vyktų tik vietoje. Priešingai, teismo vertinimu, plastikinė stiklinė su dangteliu (b. l. 12) yra patogi išsinešti gėrimą iš viešojo maitinimo vietos. Liudytojas E. D. parodė, kad 2020-10-22 po 20 val. barmenė pardavė alų 18 metų policijos rėmėjui plastikinėje taroje išsinešti, vaikinas išsinešė alų ir įsėdo į mašiną. T. T., būdama alkoholiu prekiaujančios įmonės darbuotoja ir tiesiogiai alkoholinius gėrimus parduodantis asmuo, be to, būdama bausta už analogiško pažeidimo padarymą, turėjo išmanyti tokią prekybą reglamentuojančių aktų reikalavimus, juose numatytus draudimus, išimtis ir atsakomybę už nustatytos tvarkos pažeidimus, tačiau pati leido klientui iš kavinės pasišalinti ir taip neužtikrino parduoto alkoholinio gėrimo vartojimo vietoje, todėl pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 168 straipsnio 5 dalį. Taigi, išnagrinėjęs bylos duomenis, teismas padarė išvadą, jog T. T. kaltė padarius nusižengimus, numatytus ANK 168 straipsnio 3 ir 5 dalyse, įrodyta.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Dėl nedalyvavimo teismo posėdyje

Dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 168 straipsnio 3 dalį

Dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 168 straipsnio 5 dalį

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

8. ANK 629 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad iš tiesų T. T. siųsti teismo šaukimai grįžo neįteikti, ant voko pašto darbuotojų nurodyta, kad asmuo registruoto pranešimo neatsiėmė iš pašto per siuntos saugojimo terminą (b. l. 30, 36). Pakartotinai T. T. siųstame teismo šaukime pažymėta, kad išsiųsta paštu (b. l. 33). Iš to išeina, kad T. T. pirminis teismo šaukimas buvo nešamas įteikti, tačiau jos neradus pašto darbuotojas paliko pranešimą apie gautą registruotą siuntą, bet ji į paštą nenuvyko jos atsiimti, o antrą kartą pranešimas jai buvo išsiųstas paštu. Nagrinėjamu atveju T. T. dalyvavimas nagrinėjant jos skundą nebuvo pripažintas būtinu (ANK 629 straipsnio 2 dalis), tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, jog šaukimai (pirminis ir pakartotinis) T. T. buvo siunčiami, tačiau grįžo neįteikti, taip pat atsižvelgdamas į T. T. apeliacinio skundo argumentus (ji teigia, kad pranešimo pašto dėžutėje ji nerado), siekdamas užtikrinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisę būti išklausytam, išnagrinėjo bylą apeliacine žodinio proceso tvarka. Tokiu būdu pašalinti apeliaciniame skunde nurodyti apeliantės teisių suvaržymai, apylinkės teismui išnagrinėjus bylą administracinėn atsakomybėn patrauktai T. T. nedalyvaujant (nepavykus įteikti jai teismo šaukimo ir negavus iš jos prašymo bylą nagrinėti jai teismo posėdyje nedalyvaujant), todėl dėl šios apeliacinio skundo dalies (dėl, apeliantės teigimu, jos teisės būti išklausytai suvaržymo) apygardos teismas plačiau nepasisako.

13. Iš administracinio nusižengimo byloje esančios G. B. vairuotojo pažymėjimo, išduoto 2020-06-15 fotonuotraukos matyti, kad G. B. yra gimęs (duomenys neskelbtini), pažymėjime įklijuota jo fotonuotrauka neduoda jokio pagrindo spręsti, kad asmuo atrodo vyresnis, nei tikrasis jo amžius. Apeliantės nurodomos aplinkybės, jog pirkėjas buvo stambaus kūno sudėjimo, su barzda ir su kauke, neatleido jos nuo pareigos prie parduodant alkoholinius gėrimus įsitikinti pirkėjo amžiumi, priešingai, karantino laikotarpiu įvestas privalomas kaukių dėvėjimas uždarose patalpose įpareigoja alkoholio pardavėjus dar kruopščiau tikrinti pirkėjų amžių, siekiant išvengti galimo jaunimo piktnaudžiavimo įsigyjant alkoholinius gėrimus, slepiant savo tikrąją jaunatvišką išvaizdą po veido kaukėmis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad T. T., priimdama sprendimą perkančio asmens nereikalauti amžių patvirtinančio dokumento, elgėsi nerūpestingai ir nebuvo pakankamai atidi, tokiu būdu nesilaikė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtinto draudimo parduoti alkoholį jaunesniems nei 20 metų amžiaus asmenims ir šio įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto privalomo reikalavimo, prieš parduodant alkoholį kilus abejonei patikrinti visų jaunesnių nei 25 metų amžiaus pirkėjų dokumentus, todėl pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 168 straipsnio 3 dalį.

14. Kartu apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog ANK 168 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už alkoholinių gėrimų pardavimą mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose jaunesniems negu dvidešimt metų asmenims, o 4 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai. Taigi, skirtingai nei nurodyta Institucijos 2020-10-22 nutarime, pakartotinumo požymis nagrinėjamu atveju yra ne pažeidėjos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o ANK 168 straipsnio 3 dalyje įvardytą nusižengimą kvalifikuojantis požymis, kurio turinys atskleistas ANK 40 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. T. T. veiką, numatytą ANK 168 straipsnio 3 dalyje, dėl kurios, be kita ko, jai 2020-10-22 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, padarė 2020-10-22, t. y. po to, kai jai 2020-08-04 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu už analogiško pobūdžio nusižengimą, numatytą ANK 168 straipsnio 3 dalyje (b. l. 38), taigi nėra praėjęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas. Todėl T. T. padarytas administracinis nusižengimas turėtų būti kvalifikuojamas ne pagal ANK 168 straipsnio 3 dalį, o pagal to paties straipsnio 4 dalį, kaip veika, numatyta ANK 168 straipsnio 3 dalyje, padaryta pakartotinai. Šiuo atveju Institucija, nustačiusi pakartotinumo požymį, 2020-10-22 nutarime nepagrįstai tai siejo su ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta atsakomybe sunkinančia aplinkybe, o ne su ANK 168 straipsnio 4 dalyje įvardytu nusižengimą, numatytą ANK 168 straipsnio 3 dalyje, kvalifikuojančiu požymiu. Ši Institucijos padaryta teisės taikymo klaida lėmė neteisingą T. T. veikos kvalifikavimą pagal ANK 168 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad ANK 652 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį apygardos teismas gali tik dėl to esant Institucijos skundui, o padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Apygardos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka tik pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą, savo iniciatyva negali pabloginti pažeidėjo teisinės padėties, t. y. šiuo atveju T. T. veiką perkvalifikuoti pagal ANK 168 straipsnio 4 dalį, kurio sankcija, lyginant su to paties straipsnio 3 dalimi, yra griežtesnė. Taigi, laikantis apeliacinio skundo ribų, administracinio nusižengimo protokole nurodytas T. T. veikos kvalifikavimas pagal ANK 168 straipsnio 3 dalį nekeistinas.

15. Atsakomybė pagal ANK 168 straipsnio 5 dalį kyla už alkoholinių gėrimų pardavimą mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose nesilaikant licencijoje nurodytų apribojimų. Minėto straipsnio dispozicija yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, visų pirma į reguliavimą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme. Šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte, be kita ko, nustatytas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos (2020-10-22 buvo ketvirtadienis) viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

16. Kaip matyti iš byloje pateiktos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos licencijos Nr. 58/14A verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, licencijoje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali juos parduoti nuo 8.00 val. iki 22.00 val. vartoti vietoje ir išsinešti, o nuo 22.00 val. iki 8.00 val. tik vartoti vietoje (b. l. 73). Pažymėtina, kad licencija išduota 2014-08-05, per tą laiko kito Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatos ir buvo nustatytas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, todėl, nepriklausomai nuo licencijoje įrašyto prekybos laiko, turi būti taikomi apribojimai, numatyti Alkoholio kontrolės įstatyme. Byloje nustatyta, kad alų T. T. pardavė po 20 val. (apie 21.10 val.), tačiau, T. T. teigimu, alus buvo parduotas vartoti vietoje, o ne išsinešimui. T. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ licencijoje verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Nr. 58/14 A jokių apribojimų vartoti alkoholinius gėrimus lauko terasoje, kuri yra neatsiejama kavinės dalis, nėra. Šie apeliantės argumentai bylos duomenimis nėra paneigti.

17. T. T. apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad barui (duomenys neskelbtini) priklauso ir lauko terasa, kurią jos įmonė nuomojasi kartu pastato viduje esančiomis patalpomis, ir kurioje ištisus metus yra įrengti stalai ir suolai klientams, todėl alkoholinių gėrimų vartojimas lauko terasoje negali būti laikomas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimu. Byloje surinktais įrodymais lieka nepaneigti T. T. paaiškinimai, kad alkoholinį gėrimą (alų) ji pardavė vartoti vietoje, pirkėjui paprašius leidimo nusipirktą alų suvartoti kavinės lauko terasoje, todėl aplinkybė, ar alkoholis bus vartojamas lauko terasoje ar viduje, neturi reikšmės. Tai, kad parduotas alkoholis (alus) buvo įpiltas į vienkartinę plastikinę tarą – stiklinę su dangteliu, priešingai teismo vertinimui, savaime nepatvirtina, kad alkoholinis gėrimas buvo parduotas būtent išsinešti, o ne vartoti vietoje – bare ar lauko terasoje, kuri, kaip matyti iš byloje pateiktų nuotraukų, yra neatskiriama baro dalis (b. l. 60, 64). Nepaneigta apeliantės versija, kad karantino laikotarpiu gėrimai buvo pilstomi į vienkartinę plastikinę tarą su dangteliais laikantis higienos sumetimų ir vykdant rekomendacijas dėl priemonių, stabdančių COVID-19 plitimą. Liudytojo E. D. parodymai, kad barmenė pardavė alų plastikinėje taroje po 20 val. ir vaikinas alų išsinešė bei įsėdo į mašiną, taip pat neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad alkoholis buvo parduotas būtent išsinešti, o ne, pvz., vartoti baro lauko terasoje. Taigi byloje nustatyta aplinkybė, kad klientas, nusipirkęs alkoholinį gėrimą, įpiltą į plastikinę tarą, ir gavęs iš pardavėjos leidimą nusipirktą alų išgerti kavinės lauko terasoje, savavališkai išėjo iš baro ir įsėdo į automobilį, negali būti vertinama kaip alkoholio pardavimas išsinešimui. Nagrinėjamu atveju T. T. neturėjo nei įgaliojimų, nei realių galimybių sulaikyti savavališkai su nusipirktu alumi iš kavinės lauko terasos pasišalinantį pirkėją. Akivaizdu, jog ši aplinkybė buvo aiški ir alkoholio kontrolinio pirkimo operaciją surengusiems policijos pareigūnams, kadangi alkoholio pirkėjo vaidmenį šiuo atveju atliko operacijoje dalyvavęs policijos rėmėjas.

18. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (kasacinio teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje surinkti faktiniai duomenys yra nepakankami administracinėn atsakomybėn patrauktos T. T. kaltei dėl ANK 168 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymo pagrįsti, todėl egzistuoja pagrindas administracinės teisenos dėl šio T. T. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo nutraukimui (ANK 591 str. 1 p.).

19. Dėl apeliantės skundo argumento, kad jai surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad administracinį nusižengimą savo veiksmais padarė kažkokia jai nežinoma pilietė – R. I., o buvo nubausta ji, pažymėtina, kad tiek šiame protokole, tiek nutarime, aprašant administracinėn atsakomybėn traukiamos T. T. veiksmus iš tikrųjų buvo neteisingai nurodyta, kad: „Savo veiksmais R. I. pažeidė LR Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. ir 18 str. 4 d. 3 p. reikalavimus <...>“, tačiau tiek pačiame protokole, tiek Institucijos 2020-10-22 nutarime aiškiai nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo yra T. T., nurodyta jos gimimo data ir gyvenamosios vietos adresas, todėl kito asmens pavardės įrašymas į šiuos procesinius dokumentus vertintinas kaip techninė klaida, neturėjusi įtakos T. T. teisinei padėčiai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. sausio 20 d. nutartį, kuria paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities VPK 2020 m. spalio 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-12125-2020, pakeisti.

Panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus vyresniojo specialisto 2020 m. spalio 22 d. nutarimo dalį, kuria T. T. nubausta pagal ANK 168 straipsnio 5 dalį, ir dėl šio administracinio nusižengimo T. T. administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, taip pat panaikinti nutarimo dalį, kuria, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, T. T. paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 200 Eur bauda.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. sausio 20 d. nutarties ir Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus vyresniojo specialisto 2020 m. spalio 22 d. nutarimo dalį (dėl T. T. nubaudimo pagal ANK 168 straipsnio 3 dalį 30 Eur bauda) palikti nepakeistą.

Nutarimas neskundžiamas.