Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2020-11-26 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2006-476/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaĮsakymas · 2020-11-26Šiaulių apylinkės teismas
  2. eT-479-476/2021Nutartis · 2021-04-20Šiaulių apylinkės teismas
  3. eT-566-1135/2021Nutartis · 2021-06-09Šiaulių apylinkės teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-11-26
Bylos Nr.
e1-2006-476/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40316-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Narbutienė
Kaltinamasis
M. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2006-476/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40316-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.2.4.5.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 26 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokurorės Vaidos Andriulaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos respublikos pilietė, netekėjusi, bedarbė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. 2020 m. spalio 5 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo virtuvėje, nenumatydama, kad dėl jos neatsargių veiksmų gali kilti nesunkūs padariniai mažamečio D. P., gimusio 2018 m., sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėdama ir turėdama tai numatyti, paliko karštos, verdančiu vandeniu užpilamos, sriubos lėkštę prie spintelės krašto, dėl ko mažametis ją pasiekė ir ant savęs užsipylė, patirdamas veido kairės pusės, krūtinės, pilvo, kairio žasto, peties, dilbio, plaštakos I-IIA laipsnio odos nudegimus, apimančius 7,5 proc. kūno paviršiaus, tokiu būdu neatsargiai nesunkiai sutrikdė mažamečio D. P. sveikatą.

Kaltinamoji M. B. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad (duomenys neskelbtini), savo draugo P. M. mamos namuose ji gyveno apie mėnesį laiko. Kartu su jais gyveno ir draugo sesuo A. P. su savo sugyventiniu ir trimis vaikais. Ji su A. sutarė gerai. 2020 m. spalio 5 d. vakare, apie 15.00 val. ar 16.00 val., jiems visiems, t.y. jai, jos draugui, P. sūnui ir visai A. šeimai būnant namuose, jos su A. ir jos draugu gėrė sidrą, jei gerai pamena išgėrė pakuotę sidro, kurioje būna 6 buteliai sidro. Sidrą gėrė A. šeimos kambaryje, o jos draugas su sūnumi jų kambaryje žiūrėjo televizorių, P. su jais alkoholio nevartojo, kadangi prižiūrėjo sūnų. A. vaikai taip pat buvo su P. Nuo tokio sidro kiekio ji jautėsi apsvaigusi, tačiau visas tolimesnių įvykių aplinkybes puikiai pamena. Jiems pabaigus gerti sidrą, ji garsiai pasakė, kad darysis greitai paruošiamos sriubos, kurią išpylus iš pakelio į lėkštę reikia užpilti verdančiu vandeniu ir keletą minučių luktelėjus galima valgyti. Šios sriubos taip pat norėjo ir P. sūnus bei A. vyriausiasis sūnus. Tad ji sriubos padarė visiems trims, bendroje namų virtuvėje. Sriubą ruošė ant virtuvinės spintelės. A. kiek matė buvo savo kambaryje, kažką darė prie savo lovos, su ja buvo ir jos sūnus D., bei jos dukra. Ji paėmusi dvi sriubos lėkštes, jas nunešė į jų su P. kambarį, kad ji valgytų kartu su P. sūnumi. P. kambaryje sriubos lėkštes, ji norėjo grįžti į virtuvę ir patraukti tolyn nuo spintelės krašto sriubą, kurią buvo padariusi A. sūnui, suprato, kad sriuba palikta per arti krašto, kodėl lėkštės nepatraukė nuo krašto prieš nešant sriubas į kambarį, atsakyti negali, tiesiog nepagalvojo, galvojo greitai nuneš ir sugrįš. Jai iš kambario jau einant į virtuvę, ji išgirdo A. jauniausiojo sūnaus D. verksmą. Iš karto suprato kas nutiko, nes išgirdo kaip ant žemės nukrito lėkštė. Kuri tiksliai tai buvo valanda, pasakyti negali, sutinka su nurodyta įtarime, pamena, kad tai nutiko jau vakare. Ji labai išsigando, puolė žiūrėti kas nutiko ir atsiprašinėjo A., kad paliko tą lėkštę taip neapgalvotai. A. su ja nekalbėjo, ji nurenginėjo vaiką ir kvietė medikus. Dar spėjo pamatyti, kad D. raudonas skruostas ir kairioji ranka. Medikai išsivežė A. ir D., jie dar tą vakarą laukė iš jos žinių, tačiau nesulaukė. Rytojaus dieną A. draugas jai pasakė, kad D. nudegė apytiksliai 15 procentų kūno. Su pačia A. visą laiką, kol D. gydėsi, ryšį palaikė per jos draugą, jiems kalbant telefonu su vaizdu, ji visuomet įsiterpdavo į pokalbį, klausdavo kaip D. sekasi. Ji pati, mano, kad dėl šio įvykio A. atsiprašė ir savo atgailą jai rodė. Po įvykio P. mama jiems liepė išsikraustyti iš jos namų, ką jie ir padarė, šiuo metu gyvena jos močiutės namuose. Neseniai kalbėjosi su P. mama, ji leido grįžti jiems atgal, bet P. nebenori, supranta, kad santykiai nebebus tokie kaip buvo, supranta, kad tikriausiai A. jai nesugebėjo atleisti (b. l. 72-74).

Kaltinamosios M. B. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje be jos prisipažinimo, įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma:

Liudytojos A. P. parodymais, kad ji augina 3 vaikus, iš kurių D. P., gim. (duomenys neskelbtini) yra jos jauniausias sūnus. Visa šeima gyvena adresu (duomenys neskelbtini), šis namas priklauso jos mamai nuosavybės teise, tačiau jos mama su jais negyvena, ji gyvena pas savo draugą. Namas yra vieno aukšto, dviejų kambarių. Vienas kambarys priklauso ir jame gyvena ji su vaikais bei sugyventiniu G. Č., o kitame kambaryje gyvena jos brolis P. M. su drauge M. B., jei tiksliai žino jos pavardę. Jai brolis ją pristatė apytiksliai prieš du mėnesius, kurį laiką ji gyveno su jais, paskui išvažiavo pas savo mamą, vėliau vėl sugrįžo. Ji jai pasirodė normali mergina, jų bendravimas buvo geras, konfliktų nekildavo, tačiau ji labai rimta jai neatrodė, kadangi niekur nedirbo ir darbo neieškojo, nevengianti alkoholio. 2020-10-05 visa jų šeima visa buvo namuose, ji su savo dukra L. susėdusios jų kambaryje ruošė pamokas, šalia ant lovos sėdėjo vidurinis jos sūnus J., kuris planšetiniame kompiuteryje žiūrėjo filmukus, D. taip pat buvo kambaryje, žaidė su žaislais. Ji stovėjo savo dukrai už nugaros, nugara į namų virtuvę. Namuose taip pat buvo ir jos brolis su drauge, jie buvo savo kambaryje. Prieš 19.00 val. M. atėjo į virtuvę, ji pasidarė sau greitai paruošiamos sriubos, kurios sausas mišinys užpilamas verdančiu vandeniu. P. šios sriubos užsinorėjo ir jos brolio sūnus, M. sriubos padarė ir jam. Taip prie visų norų prisidėjo ir jos sūnus Jonas, paprašydamas M., kad padarytų ir jam sriubos. Šiaip jos ir brolio šeimos valgo atskirai, jų šeima perka sau maisto produktus, brolis sau. Tai dar Jonui paprašius M. sriubos, jos brolis pasakė, kad jam nedarytų, tegul nusiperka. Ji tuomet patylėjo ir nieko nesakė. M. dar P. pasakė ar jam gaila lėkštės sriubos ir jos sūnui sriubą padarė. Ji M. vis atsisukdama per petį stebėjo. Padariusi sriubą jos sūnui M. iš virtuvės išėjo. Kai M. išėjo ji nematė kiek sriubos lėkščių ji su savimi iš virtuvės išsinešė. Ji su dukra ruošė pamokas, tad kaip paliko M. sriubą jos sūnui, ji nematė. Viskas truko akimirką. D. buvo prie jos ir už sekundės ji išgirdo kaip jis šaukia. Ji greitai atsisuko ir pamatė, kad D. stovi virtuvėje prie spintelės, kur M. ruošė sriubas, sriubos baloje. Ji pribėgo prie D., ištraukė jį iš sriubos balos, nurengė rūbus ir nunešė į vonią, kad šaldyti vandeniu nudegimus, kadangi sriuba buvo tik ką užpilta verdančiu vandeniu ir nė kiek nespėjusi atvėsti. Suprato, kad M. sriubos lėkštę paliko prie pat spintelės krašto, taip, kad D. galėjo ją pasiekti. D., kaip suprato, stovėdamas šonu užsipylė sriubą, tai jis nusidegino kairįjį skruostą, kaklą ir pilvą, kairę ranką. Bešaldant D. nudegimus, jos draugas dar išvalė sriubą, surinko rūbus, ji jam paliko D. vonioje ir palikusi G. D. iškvietė medikus išėjusi į lauką. Dar nešdama į vonią D., dar M. pasakė, kad ji nudegino jai vaiką. Ji dar jai kažką atsakė, bet ji jau nesidomėjo. Lyg verkė. Kol laukė medikų M. nebuvo atėjusi pasižiūrėti kaip D., nieko jų neklausė. Su D. ligoninėje gulėjo nuo 2020-10-05 iki 2020-10-14, o paskui 2020-10-19 išvyko į sanatoriją, iš kurios grįžo 2020-11-06. Nuo nudegimo D. liko randai ir 3 žaizdelės, kurias gydosi namuose. Per visą laiką nuo tada kai D. sirgo, iki to laiko kuomet jau sugrįžo į namus, M. jų neatsiprašė, ji nematė, kad ji būtų nuoširdžiai gailėjusis, ji su ja apie tai nekalbėjo, ji jai neskambino ir nesiteiravo kaip D., vaiko ji nelankė. Jos brolis santykių su M. nenutraukė, o jos mama iš jai priklausančių namų M. liepė išeiti. Su M. šiame ikiteisminiame tyrime ji susitaikyti nenorėtų, norėtų, kad ji būtų nubausta už savo tokį neatsargų poelgį, po kurio ji net neparodė gailesčio ar užuojautos, kadangi ji yra nedirbanti, norėtų, kad ji būtų nubausta, jai paskirti bent viešieji darbai. Civilinio ieškinio ji nereikš, kadangi supranta, kad Mantilės finansinė padėtis yra bloga, o jos pinigai visų patirtų emocijų ir išgyvenimų jų šeimai neatlygins (b. l. 45-47).

Liudytojo G. Č. parodymais, kad 2020 m. spalio 5, apie 19:00 val., adresu (duomenys neskelbtini), jo sugyventinės A. P., (duomenys neskelbtini), vaikas D. P., gim. (duomenys neskelbtini), namo virtuvėje, apsipylė sriubos lėkšte, kuri buvo toje pačioje virtuvėje ant spintelės krašto. Tuo metu A. P. buvo kambaryje su savo dukra L. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai padėjo ruošti namų darbus, pamokas. Jis tuo metu ėjo į tualetą ir tuomet beeidamas pastebėjo, kad D. P. apsipylė sriubos lėkšte. Jis tada greitai skubėjo prie jo, nuėmė visus drabužius, o jo sugyventinė A. P. paėmus vaiką, nuskubėjo su D. P. į dušą atšaldyti nudegusias nuo lėkštės sriubos odos vietas. Iš karto nelaukdama A. P. paskambino GMP iš iškvietė greitąją. Atvykus GMP apžiūrėjus vaiką, iškarto D. P. išvežę į Kauno klinikas, kartu su A. P. Ta patį vėlų vakarą, jo sugyventinė A. P. jam paskambino ir pranešė, kad ji galbūt pasiliks Kauno klinikose apie savaitę laiko ir daugiau nieko nepranešė. Daugiau reikšmingos informacijos tyrimui pasakyti neturi (b. l. 60-62).

2020 m. spalio 8 d. tarnybiniu pranešimu dėl aplinkybių patikslinimo, iš kurio matyti, kad 2020 m. spalio 5 d., 19.17 val. gautas telefoninis pranešimas iš abonento Nr. 860286908 - vaikas, D. P., 2 metų užsipylė karštą sriubą, nudegė visą kūną, visas raudonas. Praneša mama, viskas įvyko prieš 5 min. Informacijai sujungta su GMP pasikonsultuoti ką daryti, kol atvyks. Nurodytas adresas (duomenys neskelbtini). Apie 22.30 val. paskambinus nurodytu pranešėjos telefonu, atsiliepusi moteris prisistatė esanti A. P., gyv. (duomenys neskelbtini). Ji paaiškino, kad būnant namuose jos sūnus D. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuo stalo užsivertė ant savęs lėkštę karštos sriubos. Apsiplikė veidą, kaklą. Atvykusi GMP ją ir sūnų pristatė į ligoninę Kaune. Sūnaus sveikata nebloga, kokio sunkumo nudegimai pasakyti negali (b. l. 17-19).

??2020 m. spalio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentelėmis, kur matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), dviejų aukštų gyvenamojo namo pirmame aukšte esanti virtuvė (b. l. 20-26).

Specialisto išvada Nr. G 386/2020 (10), kurioje konstatuota, kad D. P. nustatyta veido kairės pusės, krūtinės, pilvo, kairio žasto, peties, dilbio, plaštakos I-IIA laipsnio odos nudegimai, apimantys apie 7,5 proc. kūno paviršiaus. Sužalojimai padaryti aukštos temperatūros poveikyje. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 42).

2020 m. lapkričio 12 d. nutarimu vadovaujantis BPK 53 str., mažamečio D. P. motinai A. P. leisti atstovauti vaiko interesus procese (b. l. 49, 50).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamoji M. B. ikiteisminio tyrimo metu nustatytu laiku ir vietoje, nenumatydama, kad dėl jos neatsargių veiksmų gali kilti nesunkūs padariniai mažamečio D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėdama ir turėdama tai numatyti, paliko karštos, verdančiu vandeniu užpilamos, sriubos lėkštę prie spintelės krašto, dėl ko mažametis ją pasiekė ir ant savęs užsipylė, patirdamas veido kairės pusės, krūtinės, pilvo, kairio žasto, peties, dilbio, plaštakos I-IIA laipsnio odos nudegimus, apimančius 7,5 proc. kūno paviršiaus, tokiu būdu neatsargiai nesunkiai sutrikdė mažamečio D. P. sveikatą.

BK 139 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika padaroma tik neatsargia kaltės forma. Pagal BK 16 straipsnio 1 dalies nuostatas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. BK 16 straipsnio 3 dalyje nusikalstamas nerūpestingumas apibūdinamas dviem požymiais: 1) nenumatymu, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK nustatyti padariniai; 2) galėjimu ir turėjimu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-327-495/2019). Nagrinėjamoje byloje kaltinamosios M. B. nusikalstama veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi ji nenumatė, jog dėl jos neatsargių veiksmų (paliktos ant spintelės krašto, verdančiu vandeniu užplikomos sriubos lėkštės) gali atsirasti baudžiamajame kodekse nustatyti padariniai, tačiau pagal savo asmenines savybes ir gyvenimišką patirtį galėjo ir turėjo numatyti, jog neužtikrinus mažamečio vaiko D. P. saugumo jis gali patirti sveikatos sutrikdymą. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamosios M. B. padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 139 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Kaltinamosios M. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji pripažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d., 9 p.)

Kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 97-99).

Skiriant bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamosios asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 ir 61 straipsniuose. Kaltinamosios M. B. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), baigta, nusikalstama veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Ji anksčiau neteistas (b. l. 81-82), administracine tvarka baustas (b. l. 84-92). Kaltinamoji M. B. jos pačios parodymais yra registruota narkologinėje įskaitoje dėl priklausomybės alkoholiui.

Atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį dirbti po 20 val. visuomenės labui. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę, M. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį dirbti po 20 val. visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 4 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 20 val. visuomenės labui.

Iki bausmės vykdymo pradžios M. B. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajam M. B., jog ji:

1. nesutikdama su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Irena Narbutienė