Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei A. S. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuo išlaikymo priteisimo praėjo 11 metų ir dukters išlaikymo išlaidos jos būtiniems poreikiams patenkinti savaime yra ženkliai išaugusios, todėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio nebepakanka, kad užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dukra yra neįgali, reikalingos papildomos išlaidos jos gydymui, be to padidėjo išlaidos rūbams, laisvalaikiui, atostogoms, higienos prekėms. Nurodo, kad jis yra iš dalies darbingas, jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys netenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-01-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-347-733/2009 iš atsakovės A. S., dukters A. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteista po 200 Lt (59,21 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovas nurodo, kad nuo išlaikymo priteisimo praėjo 11 metų, per minėtą laikotarpį padidėjo infliacija, išaugo vaiko poreikiai.

Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis).

Pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo dydį yra ne tik pasikeitę vaiko poreikiai, bet ir šalių turtinė padėtis. Iš esamų byloje duomenų matyti, kad po teismo sprendimo tiek ieškovui, tiek atsakovei nustatytas dalinis darbingumas. Ieškovui nustatytas 35 proc., o atsakovei - 45 proc. darbingumas. Darbingumo lygio pasikeitimas lėmė pasikeitusias šalių pajamas ir jų galimybes dirbti. Atsakovė mėnesio pajamos sudaro 168 Eur dydžio netekto darbingumo pensija. Iš netekto darbingumo pensijos yra išskaitomas išlaikymas dukrai. Atsakovė turto neturi, registruojasi (duomenys neskelbtini). Ieškovas teismo posėdyje parodė, kad jo mėnesio pajamos kartu su dukrai mokamomis išmokomis, gaunamu išlaikymu bei gaunamu atlygiu už papildomus darbus sudaro apie 1080 Eur. Ieškovui nuosavybės teise priklauso du automobiliai. Mergaitė lanko savaitinę (duomenys neskelbtini), kelionės išlaidos, maitinimas, lavinimas mokymosi laikotarpiu atsakovui nekainuoja.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Šiuo atveju ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės, todėl jis gali didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie ženkliai išaugusius vaiko poreikius, papildomas išlaidas.

Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad atsakovės galimybes teikti didesnį išlaikymą esant tokiai jos turtinei padėčiai yra ribotos, todėl ieškinys netenkintinas.

Šioje byloje atsakovė už atstovavimą teisme patyrė 450 Eur teisinio atstovavimo išlaidų, pateiktas pinigų paėmimo kvitas.

CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Byloje ieškinio reikalavimas nebuvo patenkintas, tačiau nepilnametis vaikas, neabejotinai turi teisę į išlaikymą ir jo padidinimą. Įvertinus atsakovės patirtų išlaidų dydį, tai, kad iš esmės ieškovas yra nepilnametis vaikas, neturintis savo turto ir pajamų, o ginčas yra susijęs su jo paties išlaikymo padidinimu, atsižvelgus į EŽTT ir apeliacinės instancijos teismo praktiką šiuo klausimu (žr. EŽTT 2013-07-18 sprendimą byloje Klauz prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 28963/10 ir Klaipėdos apygardos teismo 2019-12-05 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1258-513/2019 47-50 punktus), nagrinėjamu atveju teisinga ir protinga neskirstyti atstovavimo išlaidų. Priešingu atveju, priteisus iš ieškovo atsakovei jo patirtų išlaidų atlyginimą, būtų pažeista ieškovo teisė į teisminę gynybą.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija teisingumo ir finansų ministrų patvirtinto minimalaus valstybei priteistino šių išlaidų dydžio, todėl iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.