- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-09
- Bylos Nr.
- 2S-1092-658/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-23055-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Miesto NT“, akcinei bendrovei Citadelė bankui, R. B.
- Ieškovas
- S. J., L. J.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Miesto NT“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2717-944/2017 pagal ieškovų S. J. ir L. J. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Miesto NT“, akcinei bendrovei Citadelė bankui, R. B. dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ginčas kilęs dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovai S. J. ir L. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami pripažinti ieškovams priklausančio turto – 0,0834 ha ploto gyvenamosios teritorijos naudojimo būdo žemės sklypo su nebaigtu statyti 115,10 kv. m. bendrojo ploto pastatu – gyvenamu namu 2016 m. gruodžio10 d. varžytinių aktą Nr. S-3634 negaliojančiu, taikyti restituciją bei grąžinti ieškovams žemės sklypą su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, pripažįstant ieškovų nuosavybės teisę į nurodytą turtą bei įpareigojant antstolį R. B. grąžinti atsakovui UAB „MIESTO NT“ 32 400 Eur, o jeigu gautos lėšos paskirstytos AB „Citadele“ bankui – įpareigojant AB „Citadele“ banką grąžinti gautas pinigines lėšas antstoliui R. B. ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2016 m. lapkričio 29 d. teismo nutartimi ieškinio reikalavimų užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas ginčo turtas uždraudžiant atsakovei turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti jo vertę.
Šalies argumentai
4. Atsakovė UAB „MIESTO NT“ kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti ieškovus pateikti UAB „MIESTO NT“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą - įmokėti 10 000 Eur į teismo depozitinę sąskaitą arba pateikti banko garantiją tai pačiai sumai. Nurodė, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė jau patyrė nuostolių išmokėjusi baudą už preliminarios sutarties, susijusios su turto pardavimu, nevykdymu. Be to, atsakovė visas savo apyvartines lėšas skyrė turtui įsigyti, kadangi tikėjosi jį greitai parduoti ir iš to šiek tiek uždirbti. Šiai dienai negalint parduoti turto, atsakovė nebeturi apyvartinių lėšų, negali atsiskaityti su savo kontrahentais, negali mokėti atlyginimų ir priklausančių mokesčių į valstybės biudžetą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 6 d. nutartimi atsakovės prašymo netenkino. Teismas nutartį grindė šiais argumentais:
4.1. Atsakovė jai gresiančių nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neįrodė.
4.2. Byloje nėra duomenų, kad ieškovai yra finansiškai nepajėgūs nuostolius padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.
4.3. Atsakovas nenurodo, kodėl prašo įmokėti būtent 10 000 Eur sumą.
4.4. Atsakovės pateikti duomenis apie piniginių lėšų likutį banko sąskaitoje ir įmonės kasoje nepatvirtina, kad visos apyvartinės lėšos panaudotos dėl ieškovams priklausiusio ginčo objekto.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „MIESTO NT“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti atsakovės prašymą. Skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
5.1. Prašymas yra pagrįstas preliminaria sutartimi, kurios nustatytais terminais neįvykdžius atsakovė patyrė nuostolius – sumokėjo baudą. Taip pat atsakovė teismui yra pateikusi duomenis apie sumažėjusias apyvartines lėšas, kas taip pat pagrindžia prašyme nurodytus teiginius apie apsunkintą atsakovės finansinę padėtį dėl išnaudotų lėšų ginčo turtui įsigyti.
5.2. Atsakovė reikalauja užtikrinimui pervesti 10 000 Eur sumą, užtikrinančią bent minimalius nuostolius. Pateikti duomenys apie dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykusį sandorį patvirtina, kad jau yra patirta 15 600 Eur nuostolių (8 000 Eur sumokėta bauda ir 7 600 Eur negautos pajamos).
5.3. Ieškovų sunkią turtinę padėtį pagrindžia vien tas faktas, kad jų turtas yra parduotas iš varžytynių, o tai, kad ieškovų turtinė padėtis yra sunki, ieškinyje nurodė ir patys ieškovai prašydami atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
5.4. Teismas, tenkindamas ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau atsisakydamas tenkinti atsakovės prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo pažeidė šalių lygiateisiškumo principą.
Atsiliepimas
6. Atsakovai S. J. ir L. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
6.1. Preliminari sutartis nėra įregistruota viešajame registre, todėl negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis.
6.2. Jau patirti nuostoliai negali būti ginami CPK 146 straipsnio nustatyta tvarka.
6.3. Atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, kad turtui įsigyti panaudojo apyvartines, o ne skolintas lėšas, be to, teismui nebuvo pateikta įrodymų apie tai, kokios apimties atsakovo kreditoriniai reikalavimai šiuo metu nėra padengiami, kas sudarytų tikėtiną nuostolių dydį.
6.4. Atsakovei tinkamai nepagrindus savo prašymo nelaikytina, kad jo netenkinus yra pažeidžiami proceso šalių lygiateisiškumo principai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).
11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas užtikrinti galimų nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimą, teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliantė teismo nutartį skundžia iš esmės vieninteliu argumentu – netinkamu bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų vertinimu (preliminarios sutarties, atsakovės ir ieškovų turtinės padėties).
12. Prieš pasisakant dėl atskirojo skundo argumentų pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priėmimo klausimą.
13. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – duomenis apie ieškovų turimą nekilnojamąjį turtą, kuriais grindžia savo atskirojo skundo argumentus dėl ieškovų finansinės padėties ir gebėjimo atlyginti atsakovės patiriamus nuostolius ir ieškovų prašymą dėl išlaidų už ekspertizę sumokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad naujai pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina atskirajame skunde nurodytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus priima (CPK 314 str., 306 str. 3 d., 338 str.).
Dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo
14. CPK 146 straipsnio 1 dalis numato, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Minėta norma yra nukreipta į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, taip pat į ieškovo galimybių padengti dėl jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius, užtikrinimą.
15. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori (iš anksto) aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismas, spręsdamas tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1302/2012, 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-121/2014).
16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2016 m. spalio 10 d. varžytynių aktu ieškovams priklausęs turtas (namas su žemės sklypu (duomenys neskelbtini)) buvo perleistas atsakovės nuosavybėn (b. l. 10). Ieškovai CPK 602 straipsnio 3 dalyje numatytu terminu, t. y. 2016 m. lapkričio 10 d., pareiškė teisme ieškinį dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Bylai jau esant teisme, tačiau dar neišsiuntus ieškinio atsakovei, ši 2016 m. lapkričio 17 d. sudarė Preliminariąją pirkimo pardavimo sutartį su A. V. dėl ginčo turto pardavimo, patvirtindama, jog parduodamas turtas nėra ginčo dalykas ir nėra įkeistas, areštuotas ar kitaip suvaržytas (sutarties 7.1.2. p.). Sutarties šalys susitarė, kad pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta iki 2016 m. gruodžio 15 d. (sutarties 5 p.), taip pat pirkėja atsakovei sumokėjo sutartimi sutartą 8 000 Eur avansinę įmoką (sutarties 3.1 p.). Sutartyje taip pat buvo numatyta, kad nesudarius pagrindinės sutarties nustatytu terminu dėl pardavėjo kaltės arba dėl kitų priežasčių, vienas kurių – arešto turtui pritaikymas, pirkėjui pardavėjas turi grąžinti sumokėtą avansinę įmoką ir sumokėti avansinės įmokos dydžio baudą (sutarties 8.5 p.) (b. l. 36-38). 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi teismas ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštavo ginčo turtą (b. l. 11-12). Tuo tarpu pirkėja 2016 m. gruodžio 14 d. nutraukė sutartį ir pareikalavo vykdyti Preliminariosios sutarties 8.5 punkto sąlygą, dėl ko atsakovė 2016 m. gruodžio 19 d. kasos išlaidų orderiu išmokėjo A. V. 16 000 Eur (8 000 Eur grąžintas avansas + 8 000 Eur bauda už sutarties neįvykdymą dėl atsakovės kaltės) (b. l. 39).
17. Atsakovė, prašydama užtikrinti galimus nuostolius dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, reikalauja ieškovus įmokėti 10 000 Eur sumą. Prašymą grindžia nutarties 16 punkte aprašyta Preliminariąja sutartimi, kurios nustatytais terminais neįvykdžius atsakovė patyrė nuostolius – sumokėjo baudą. Taip pat atsakovė teismui yra pateikusi duomenis apie sumažėjusias apyvartines lėšas, bei duomenis apie tai, kad ieškovai neturi galimybių atlyginti patirtus nuostolius. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad nepaisant pateiktų argumentų ir įrodymų, atsakovė savo prašymo pagrįstumo neįrodė.
18. Kaip nustatyta, Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo ginčo turtą iki galutinio teismo sprendimo byloje įvykdymo. Atsakovė nurodytos teismo nutarties neskundė. Vietoje to ji 2017 m. sausio 12 d. pateikė prašymą dėl atsiradusių nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad areštavus ginčo turtą atsakovei buvo žinoma, kad ji maždaug prieš pora savaičių yra sudariusi Preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo ateityje, t. y. tai, kad tokios nutarties priėmimas turės tiesioginės įtakos jos sutartiniams įsipareigojimams pagal šią sutartį, tačiau nepaisant to, ji šios nutarties neskundė, nesiėmė jokių priemonių šių nuostolių pašalinimui ar sumažinimui, ir tik po 1,5 mėnesio kreipėsi į teismą su prašymu užtikrinti jau atsiradusius nuostolius. Toks apeliantės neveikimas kelia abejonių jos prašymo pagrįstumu ir dėl žemiau nurodomų priežasčių.
19. Pažymėtina, kad įstatymas suteikia galimybę laikinai suvaržyti vienos šalies teises, kad būtų tinkamai apgintos besikreipiančios į teismą šalies teisės. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais yra susijusios su tam tikrų priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu, todėl šalių teisių visiška pusiausvyra tiesiogine prasme nėra galima, ji turi būti vertinama, aiškinant jau laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslus. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad atsakovė yra pelno siekiantis asmuo, savo veikloje sudarantis komercinius nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius, kurie natūraliai susiję su tam tikra rizika, dėl to tokia įmonė savo veikloje turi prisiimti neigiamų padarinių – nuostolių kitai sutarties šaliai – atsiradimo riziką ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas tampa suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo pačios įmonės. Svarbu ir tai, kad atsakovė, praėjus po varžytynių tik kiek daugiau nei mėnesiui laiko, sudarė Preliminariąją sutartį su joje numatytais griežtais terminais ir didelėmis sankcijomis, nors būdama profesionalia rinkos dalyve galėjo ir turėjo suprasti, jog perkant turtą iš varžytinių visada kyla didelė rizika, jog varžytynių aktas gali būti ginčijamas. Taigi, apibendrinant daroma išvada, jog atsakovė pati iš dalies prisiėmė riziką dėl galimų nuostolių atsiradimo.
20. Kartu apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad byloje ieškovai, praradę savo nuosavybę jiems nesugebant išmokėti kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų bankui, ieškiniu siekia apginti tiek savo, tiek kreditoriaus teises ginčydami varžytynių aktą dėl jų teigimu nustatytos per mažos turto kainos. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštas ginčo turtui sudaro prielaidas apsaugoti ginčo turtą iki ginčo byloje išsprendimo tikslu įvykdyti galimai palankų ieškovams teismo sprendimo įvykdymą (priešingu atveju ieškovai turėtų ginčyti ir kitus turto perleidimo sandorius). Tuo tarpu patenkinus atsakovės prašymą ir įpareigojus ieškovus įmokėti atsakovės prašomą sumą ir jiems to nepadarius (byloje pateikti duomenys vis tik leidžia spręsti apie sunkią ieškovų turtinę padėtį), laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikinamos. Taigi, nuostolių atlyginimo institutas, nors ir skirtas užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimą, nagrinėjamu atveju sukeltų nepageidaujamas ir neproporcingas pasekmes – iš esmės paneigtų asmens teisę į tinkamą teisminę gynybą, t. y. į realų teismo sprendimo įvykdymą, nes atsakovė ne tik kad galėtų perleisti ginčo objektą, bet, kaip suprantama ir iš procesinių dokumentų, tą ir darytų. Be to manytina, kad atsakovė gali ir kitaip ginti savo teises, kai tuo tarpu ieškovų teisių gynimas iš esmės būtų racionalus, proporcingas ir tikslingas tik esant dabartiniai nekilnojamojo turto padėčiai, t. y. galiojant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms.
21. Byloje pateikti duomenys apie dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykusį sandorį patvirtina, jog atsakovė jau yra patyrusi 15 600 Eur nuostolių (8 000 Eur sumokėta bauda ir 7 600 Eur negautos pajamos). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirma, - teismų praktikoje ta aplinkybė, jog nuostoliai jau yra patirti vertintina kaip sudaranti pagrindą atsakovei kitu būdu apginti savo teises (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-836/2007). Antra, atsakovai negali remtis Preliminaria sutartimi, reikalaudami galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, nes sutartis nėra registruota viešajame registre (CK 1.75 str. 2 d.) (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-8572008, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-250/2009, 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-230-241/2017, kt.).
22. Dėl nurodytų aplinkybių spręstina, kad nėra pagrindo reikalauti iš ieškovų, jog jie užtikrintų 10 000 Eur atsakovės nuostolių atlyginimą, kurio suma, sutinkant su ieškovų argumentais, taip pat laikoma neįrodyta bei nepagrįsta.
23. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi Kauno apylinkės teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, pagrįstai sprendė, kad apeliantės prašomas nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas nėra galimas, todėl tokį prašymą atmetė pagrįstai, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.