Kauno apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei I. B. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

5. Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jos piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, sprendė, kad yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 273,98 Eur nesumokėtas nuomos įmokas.

6. Teismas tarp atsakovės ir pradinės kreditorės sudarytą sutartį laikė vartojimo kredito sutartimi, kuriai privalomai taikytinos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) nuostatos. Teismas, įvertinęs pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytą sutartį, darė išvadą, kad sutarties sąlyga dėl 0,5 proc. delspinigių dydžio yra standartinė, dėl kurios atsakovė neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindinta, todėl ją laikė individualiai neaptarta vartojimo sutarties sąlyga (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2284 straipsnio 4 dalis).

7. Konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams privalomai taikomos VKĮ nuostatos, be kita ko, ir tos nuostatos, kurios numato galimybę susitarti dėl delspinigių dydžio. Teismas vertino, kad ieškovės prašomas priteisti delspinigių dydis (0,5 proc.) laikytinas ne tik prieštaraujančiu VKĮ nuostatoms, bet ir akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovės) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes darė išvadą, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytos sutarties sąlyga, numatanti nepagrįstai didelį delspinigių dydį, yra nesąžininga (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pripažinęs sutarties sąlygą dėl delspinigių negaliojančia, ieškovės reikalavimą dėl 246,60 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovės atmetė.

8. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 53 procentais patenkinęs ieškinį, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 138 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies dėl delspinigių priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir atsakovės 2020 m. sausio 27 d. sudarytos nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygos dėl netesybų (delspinigių) sąžiningumo atsakovės atžvilgiu. Nors atsakovė procese išliko pasyvi, dėl ko byloje buvo priimtas sprendimas už akių, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva įvertino sutartines netesybas (0,5 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos) kaip neproporcingas ir nesąžiningas, pripažino išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygą, nustatančią 0,5 proc. dydžio delspinigių dydį, nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) ir ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmetė.

15. Pagal kasacinio teismo pateikiamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio (savo iniciatyva) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Kitaip tariant, jeigu egzistuoja teisinių santykių, iš kurių kildinamas ginčas, priskyrimo vartojimo santykiams požymiai, civilinėje byloje ribojami rungimosi ir dispozityvumo principai, ją nagrinėjantis teismas negali išlikti pasyvus bei privalo imtis aktyvių veiksmų vertindamas tiek pačių santykių pobūdį, tiek ir atskirų sutartinių sąlygų teisėtumą. Nagrinėjamu atveju ieškovė neginčija aplinkybės, kad egzistuoja visi vartojimo teisinių santykių požymiai, t. y. UAB „Be kredito“ yra verslininkė, o atsakovė yra fizinis asmuo, sutartį sudariusi ne dėl ūkinės–komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą savo iniciatyva vertinti ieškovės prašomas taikyti sutartines sąlygas.

16. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo už akių turinio, pirmosios instancijos teismas sutarties sąlygą dėl netesybų taikymo vertino vartojimo kredito teisinius santykius reglamentuojančio VKĮ bei jame įtvirtintų specialių ribojimų kredito davėjui į sutartį su vartotoju įtraukti tam tikras sąlygas kontekste. Nesutikdama su tokia pozicija ieškovė apeliacinės instancijos teismo prašo kvalifikuoti atsakovę ir pradinę kreditorę UAB „Be kredito“ siejusį teisinį santykį konstatuojant, kad tai ne vartojimo kreditas, o nuoma. Kaip matyti iš ieškovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ su atsakove 2020 m. sausio 27 d. sudaryta sutartis įvardinta kaip nuomos sutartis, kurioje nurodoma, kad atsakovei 24 mėnesių terminui išnuomojamas kilnojamasis daiktas – virtuvės komplektas (duomenys neskelbtini), kurio vertė sutarties sudarymo metu yra 275 Eur su PVM, o atsakovė įsipareigoja visą sutarties laikotarpį mokėti 17,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais.

17. VKĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims. Vadovaujantis VKĮ 1 straipsnio 2 dalimi, šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Kitaip tariant, VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį, todėl vien aplinkybė, kad pačioje sutartyje ji įvardinta kaip nuomos, o ne vartojimo kredito, pati savaime nėra pakankamas pagrindas netaikyti tokiai sutarčiai imperatyvių reikalavimų, reglamentuojančių vartojimo kredito ar jiems prilyginamus teisinius santykius.

18. Vertinimas, ar konkreti sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKĮ reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Be kredito“ ir atsakovė 2020 m. sausio 27 d. sudarytoje sutartyje susitarė, jog nuomotoja (UAB „Be kredito“) perduoda nuomininkui (atsakovei) laikinai valdyti ir naudotis už sutartyje nurodytą nuomos mokestį nuomotojui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį daiktą, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui nuomos mokestį. Sutarties šalys taip pat susitarė, kad nuomininkui tinkamai vykdžius sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal sutartį, pasibaigus sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1 Eur. Tokį šalių susitarimą ieškovė reikalauja įvertinti kaip atitinkantį VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą išlygą, kad įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Kaip minėta anksčiau nutartyje, ne formalus tam tikrų nuostatų, atitinkančių teisinio reglamentavimo išimtis, įtvirtinimas sutartyje, bet sutartimi kuriamų prievolių pobūdis bei tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį lemia tokio sandorio kvalifikavimą, o vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.

19. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad pagrindinis nuomos sutarties tikslas yra daikto nuoma, o vartojimo kredito sutarties – piniginio poreikio patenkinimas. Taigi, sprendžiant, ar UAB „Be kredito“ ir atsakovės 2020 m. sausio 27 d. sudaryta sutartis galėtų būti pripažinta vartojimo kredito sutartimi, svarbu išsiaiškinti, ar sutartimi siekta išsinuomoti daiktą ir naudotis juo pagal sutarties sąlygas, ar atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimą sutarties objektui (daiktui) įsigyti. Tam būtina įvertinti aplinkybes, susijusias su daiktų, dėl kurių sudaromi sandoriai, pobūdžiu (ar tokio pobūdžio sandorius pradinė kreditorė įprastai sudaro ir dėl naudotų daiktų, kuriuos pakartotinai naudoja kaip nuomos sutarčių dalyką, ar tik dėl naujų daiktų), nuomininko galimybėmis pasirinkti daikto nuomos terminą, sumokėti daikto kainą nepasibaigus nuomos terminui, santykiu tarp turto kainos ir per sutarties vykdymo laikotarpį mokėtinų įmokų, neapmokėta daikto verte nuomos termino pabaigoje, taip pat tinkamo pareigos atlikti sutartinius mokėjimus nevykdymo pasekmėmis ir pan. Situacija, kai verslo subjektas siūlo vartotojui įsigyti naujus (nenaudotus) daiktus, išdėstant visos daikto kainos mokėjimą per tam tikrą laikotarpį, o įmokas nustatant taip, kad papildomai būtų uždirbama iš atidėto kainos mokėjimo (nepriklausomai nuo to, ar toks uždarbis įvardijamas kaip nuomos mokestis už naudojimąsi daiktu, ar kaip palūkanos už naudojimąsi neapmokėtą daikto kainos dalį sudarančiomis pinigų sumomis), verslininkas sutartyje nusimato diskrecinę galimybę iš sutartį pažeidusio vartotojo po sutarties nutraukimo reikalauti visų sutartinių įmokų iki pat sutarties termino pabaigos sumokėjimo, o vartotojo diskrecija apsispręsti, ar jis, pasibaigus sutarties terminui, ketina įsigyti daiktą, siejama iš esmės tik su tuo, ar pasilikti sau daiktą, už kurį visa kaina iš esmės jau yra sumokėta, savo esme gali būti vertinama kaip dirbtinai, siekiant išvengti VKĮ taikymo, kuriama teisinė konstrukcija, užslepiant tikrąjį vartotojo tikslą įsigyti daiktą nuosavybės teise ir verslininko siekį ne tik vykdyti prekybinę veiklą, bet ir užsiimti vartojimo kredito veikla, finansuojant vartotojui perduodamos prekės įsigijimą ir papildomai taikant užmokestį už naudojimąsi pinigais (nesumokėta daikto kainos dalimi), į mokėtinas įmokas įtraukiant daikto kainą viršijančias sumas (prilygintinas sutartinėms palūkanoms). Į nuomos sutartį įtraukta sąlyga, kurioje nustatoma, jog nuomojamas daiktas yra išperkamas už 1 Eur, t. y. kainą, šimtus kartų mažesnę už daikto vertę, iš esmės neturinčią ryšio su daikto verte, nenurodant išpirkimo kainos ryšio su nuomojamo daikto nusidėvėjimu, suponuoja poreikį įvertinti kokie buvo tikrieji šalių ketinimai sudarant sutartį.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos nutarties 19 punkte aptartos aplinkybės turėjo būti detaliai išanalizuotos ir, konstatavus, kad tarp UAB „Be kredito“ ir atsakovės susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai, neturėtų būti apsiribojama vien sutarties sąlygos dėl netesybų dydžio teisėtumo vertinimu (VKĮ 11 straipsnio 8 dalis), bet įgyvendinama ir teismo pareiga savo iniciatyva išsiaiškinti, ar UAB „Be kredito“ turi teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla (VKĮ 22 straipsnio 1 dalis), ar tinkamai įvykdytos vartojimo kredito davėjo pareigos ikisutartinių vartojimo kredito santykių stadijoje įvertinti vartotojo kreditingumą (VKĮ 8 straipsnis), pateikti jam visą reikalingą informaciją, kad jis galėtų apsispręsti dėl sutarties sudarymo (VKĮ 5 straipsnis). Teisės užsiimti vartojimo kredito teikimo veikla neturėjimas ar pareigos vertinti vartotojo kreditingumą nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iš sutarties, išskyrus teisę susigrąžinti kredito sumą, praradimą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje). Kitaip tariant, kredito davėjas galėtų pretenduoti tik į negrąžintą kredito sumą (kuri nagrinėjamu atveju atitiktų skirtumą tarp daikto kainos ir visų pagal sutartį atliktų įmokų), kas kelia abejonių ir dėl skundžiamo teismo sprendimo už akių dalies, kuria ieškovei iš atsakovės priteistas visas likęs pagal sutartį mokėtinas nuomos mokestis, teisėtumo bei pagrįstumo. Netinkamas informavimo pareigos įgyvendinimas gali lemti, kad: a) vartotojui suteikiama galimybė atsisakyti sutarties; b) kreditoriui gali kilti civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti dėl to patirtus vartotojo nuostolius; c) šios pareigos netinkamas įgyvendinimas gali turėti įtakos vertinant sutarties sąlygų sąžiningumą skaidrumo aspektu.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nutarties 19-20 punktuose aptartos aplinkybės nebuvo vertinamos. Kartu pažymėtina, kad 2020 m. sausio 27 d. sutartis buvo sudaryta tarp atsakovės ir UAB „Be kredito“. 2021 m. sausio 19 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „Be kredito“ perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą pagal 2020 m. sausio 27 d. sutartį. Į pirmosios instancijos teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi ieškovė. Byloje nedalyvaujant UAB „Be kredito“ gali būti ne tik apribotos galimybės išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, bet ir priimtas su pradinės kreditorės teisėmis ir pareigomis susijęs sprendimas. Tokią išvadą patvirtina 2021 m. sausio 19 d. reikalavimo perleidimo sutarties 5.3, 5.5 punktuose įtvirtintos nuostatos, kad nuomos sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju pradinis kreditorius privalo naujajam kreditoriui ne tik grąžinti pagal reikalavimo perleidimo sutartį gautas sumas, bet ir atlyginti visas su išieškojimu susijusias išlaidas. Dėl nurodytos priežasties turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl UAB „Be kredito“ įtraukimo dalyvauti byloje trečiojo asmens procesiniu statusu.

22. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų šiai bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Šie pažeidimai negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, todėl sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.