Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.2; 1.2.20.12; 1.2.14.1.1; 1.2.14.1.3; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.2; 2.4.1.3

2024 m. birželio 17 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, jam paskirta galutinė bausmė - 20 parų arešto (bausmę atlikęs);

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, jam paskirta galutinė bausmė - 36 paros arešto (bausmę atlikęs);

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, jam paskirta galutinė bausmė - 60 parų arešto (bausmę atlikęs);

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 ir 2 dalis, jam paskirta galutinė bausmė - 10 mėnesių laisvės atėmimo;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, jam paskirta bausmė - 3 metai laisvės atėmimo. Minėta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu ir paskirta subendrinta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta vienu trečdaliu sumažinta bausmė - 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirta likusia neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje (2 nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V., būdamas nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu, kuriuo jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė ir atlikdamas šią laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2023 kovo 1 d. sprendimą Nr. NĮ-22-1917 „Dėl nuteistųjų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, išvykų į darbą“ suteikta teise nuo 2023 m. birželio 13 d. išvykti dirbti, nuteistųjų išvedimo į darbą paskyrose nurodytu laiku ir maršrutu į mažąją bendriją (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 17 d. nustatytu laiku iki 20 val. 00 min. nesugrįžo į atviro tipo kalėjimą be svarbios priežasties.

Be to, jis 2023 m. rugpjūčio 25 d. apie 19 val. 13 min., adresu (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ pirmojo aukšto 1C įėjimo, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam D. D. priklausantį elektrinį paspirtuką „BOZON ZX-7“, 610 Eur vertės, taip padarydamas jam 610 Eur turtinę žalą.

Be to, jis 2023 m. spalio 9 d. laikotarpiu nuo 12 val. 00 min. iki 12 val. 10 min. adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, nedidelės vertės turtą - nukentėjusiajam R. Č. priklausantį elektrinį paspirtuką „Blaupunkt“, 350 Eur vertės, taip padarydamas jam 350 Eur turtinę žalą.

Be to, jis 2023 m. spalio 10 d. apie 12 val. 10 min., adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, automobilių stovėjimo aikštelėje, nukirpdamas lyną su spyna, kuriuo prie dviračių stovo buvo prirakintas dviratis, pagrobė svetimą nedidelės vertės turtą - nukentėjusiajai D. S. priklausantį dviratį „White XC275“, 300 Eur vertės, taip padarydamas jai 300 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis M. V., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltę pripažino ir parodė, kad jį atviro tipo kalėjime spaudė dėl skolų, dėl subkultūros nesilaikymo, jam pasakė, kad jei jis iki vakaro negrąžins skolos, bus sudaužytas. Nenorėjo būti sudaužytas, dėl to ir negrįžo į kalėjimą. Jį sulaikė Kaune, grąžino į kalėjimą, tačiau ne į tą, kuriame bausmę atliekantiems asmenims jis buvo skolingas. Jis dirbo (duomenys neskelbtini), klojo trinkeles, bet įvykio dieną nenuvyko iki darbo. Dėl svetimo turto pagrobimo 2023 m. rugpjūčio 25 d. parodė, kad ėjo pro prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, nesitikėjo, kad stovės paspirtukas ir susigundė paimti, nes buvo neapsaugotas, neprirakintas, tuo metu neatkreipė dėmesio, kad įvykio vieta gali būti filmuojama. Tuo metu buvau pasišalinęs iš kalėjimo, ilgai slapstėsi, tuo laikotarpiu šitą paspirtuką ir pagrobė. Dėl nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo 2023 m. spalio 9 dieną parodė, kad tuo metu gyveno netoli (duomenys neskelbtini), ėjo pro šalį (duomenys neskelbtini) ir pamatė prie parduotuvės stovintį paspirtuką, kuris buvo neprirakintas, todėl paėmė jį ir su juo nuvažiavo. Dėl 2023 m. spalio 10 d. nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo parodė, kad (duomenys neskelbtini) išėjo iš „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės ir pagalvojo, kad reikia dviračiu pasivažinėti, dviratis buvo prirakintas, nukirpo lyną, pasivažinėjo ir vakare grąžino atgal į vietą prie „(duomenys neskelbtini)“, neužrakino, tiesiog paliko dviratį, nes jį sekė dėl dviračio, jam dviračiu važiuojant pro prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, moteris iš mikroautubusiuko paprašė jo sustoti, jis suprato, kad dėl dviračio. Nukirptą lyną išmetė. Paspirtukus pardavė už 200 Eur ir 50 Eur. Žalos nėra atlyginęs, civilinius ieškinius pripažįsta. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi (3 t., b. l. 164-165).

M. V. kaltė įrodyta teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Nukentėjusioji D. S., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 203 m. spalio 10 d. buvo pavogtas jos sūnaus dviratis, ji vyko į apklausą policijoje tą pačią dieną, jos sūnus peržiūrėjo vaizdo kamerų įrašus ir ji įsidėmėjo dviratį pavogusį asmenį - kaip jis buvo apsirengęs. Dviratis buvo pagrobtas nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), apie 11 val. 30 min., o po to vėl jį pamatė važiuojantį apie 14 val. 10 min. Tą pačią dieną, jai važiuojant iš apklausos policijoje, ji sėdėjo automobilyje ir dairėsi aplinkui, ar nepamatys kur nors savo sūnaus dviračio, pamatė dviratininką ties prekybos centru „(duomenys neskelbtini)“, link (duomenys neskelbtini) pusės važiuojant, vėliau jis važiavo link (duomenys neskelbtini), jis atrodė įtartinai, buvo ne lietuviškų bruožų, jai įstrigo jo apranga – mėlyna striukė, „chaki“ spalvos kelnės, tačiau kaltinamasis M. V. yra tikrai ne tas žmogus, kuris tada važiavo tuo dviračiu, tas kitas žmogus buvo kitos išvaizdos, lyg būtų iš Uzbekistano. Kitą dieną vyko pro „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę ir pamatė ten savo sūnaus dviratį (3 t., b. l. 179).

Nukentėjusysis R. Č., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykio dieną, pakeliui namo, su savo paspirtuku sustojo nupirkti pieno savo kaimynei, pastatė paspirtuką prie parduotuvėlės (duomenys neskelbtini). Kai išėjo iš parduotuvės, neberado savo paspirtuko, iš karto paskambino policijai, sulaukė atvykus policijos pareigūnų, jie surašė viską, jis pats nematė, kas paėmė jo paspirtuką. Jį įsigijo iš draugo prieš kelis mėnesius iki įvykio už 350 Eur (3 t., b. l. 179-180).

Nukentėjusysis D. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad buvo pagrobtas jam priklausantis elektrinis paspirtukas. Jis pristato maistą, laikė paspirtuką prie įėjimo Nr. 1 prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, nuėjo paimti maisto į restoraną trečiame aukšte, o kai grįžo, jo paspirtuko jau nebebuvo, todėl jis paskambino policijai. Kai nuėjo paimti maisto, paspirtuką paliko neprirakintą, nes labai skubėjo. Paspirtukas priklausė jam, jam buvo padaryta 610 Eur žala, už tokią kainą paspirtuką įsigijo prieš maždaug mėnesį laiko iki vagystės (3 t., b. l. 180).

Liudytojas S. J., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad būdamas su kaltinamuoju M. V. (duomenys neskelbtini) kalėjime, 2023 m. birželio mėn. įsidarbino įmonėje ir buvo pasamdyti Vilniuje renovuoti (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ laiptus. Nuo 2023 m. birželio 13 d. (antradienio) iki penktadienio juos veždavo į Vilnių. Tas keturias dienas dirbo kartu su M. V.. Šeštadienį buvo padaryti leidimai išvažiavimui. Leidime nurodyta darbovietė, adresas, kur dirbsi, nustatytas leidimas nuo šešių ir iki septynių, aštuonių vakaro, buvo nurodytas budinčio telefono numeris, jei nespėtum nurodytu laiku grįžti, kad pranešti, kad užsivėlinsi. Išvažiavo kartu su traukiniu iki Vilniaus, jis įsėdo į (duomenys neskelbtini) autobusą, o M. V. sakė, jog tuoj atvažiuos. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ dirbo, o tuomet jam pradėjo skambinėti iš darbo ar M. V. yra, jis pasakė, kad nėra, jam M. V. sakė, kad tuoj atvažiuos, bet visą dieną taip ir nepasirodė. Vakare traukiniu jis grįžo į (duomenys neskelbtini) kalėjimą ir jį apklausė (duomenys neskelbtini) kalėjimo Kriminalinė žvalgyba. Nebuvo jokių kliūčių tą dieną grįžti į (duomenys neskelbtini) kalėjimą laiku (4 t., b. l. 39).

Liudytojas R. Š., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis yra vairuotojas. Nukentėjusioji D. S. yra jo direktorė, su ja važiavo automobiliu ir ji pamatė iš jos sūnaus pavogtą dviratį. Dviratis buvo pavogtas, jie iš pradžių važiavo į policiją, kad direktorė parašytų pareiškimą, o paskui atgal grįždami važiavo pro stotį, link (duomenys neskelbtini) ir prie tilto ji sako: „matytas dviratis, važiuojam paskui jį“. Tai jis važiavo iki prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, greitai apsisuko, dviratininkas važiavo taku palei Nemuną, jie sustojo, D. S. norėjo paklausti iš kur dviratis, bet dviratininkas nuvažiavo, nesustojo, jis aplenkė ją ir pravažiavo toliau. Jis vėl apsisuko vytis už prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, tada vėl apsisuko, bandė jį sugauti. Dviratininkas pasuko link centro, jie sustojo prie degalinės „(duomenys neskelbtini)“, bandė jį sustabdyti, paklausti iš kur tas dviratis. Bet dviratininkas pamatė jų autobusiuką, su kuriuo prieš tai jį prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ stabdė, jis vėl apsisuko per perėją ir važiavo palei Nemuną. Tada D. S. išsikvietė policiją, kad padėtų pagauti dviratininką, nes jis važiuoja jos vogtu dviračiu. Dviratininkas suprato, kad jie jį persekioja, bėgo, po to prisijungė policija, jie nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), bandė ieškoti, tačiau dviratininkas nusileido palei Nemuną krantine ir dingo. Direktorė prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ išlipusi norėjo dviratininką sustabdyti, jis nesustojo, dviratininkas girdėjo, kad stabdo jį, nes žmonių daugiau aplinkui nebuvo, dviratininkas nestojo, nes galimai išsigando (4 t., b. l. 76).

2023 m. birželio 17 d. (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistės J. M. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2023 m. birželio 17 d. iki 20 val. 00 min. iš darbo MB „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), negrįžo (duomenys neskelbtini) kalėjimo nuteistasis M. V.. Jis buvo išleistas į darbą pagal (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko sprendimą Nr. NĮ-22-1917. Su minėtu nuteistuoju bandyta susisiekti tarnybiniu telefonu, tačiau nuteistojo telefonas buvo išjungtas (1 t., b. l. 47).

2023 m. birželio 12 d. nuteistojo M. V. pasižadėjime sugrįžti nustatytu laiku į pataisos įstaigą užfiksuota, kad jis pasižada 2023 m. pažymėjime nurodytu laiku sugrįžti į (duomenys neskelbtini) kalėjimą iš trumpalaikių išvykų už jos teritorijos ribų, nedelsdamas pranešti telefonu pataisos įstaigos administracijai, jeigu nenumatytos priežastys sutrukdytų jam laiku grįžti į laisvės atėmimo vietą, o sugrįžęs pateikti pavėlavimo priežastį patvirtinančius dokumentus. Pasižada nepažeisti viešosios tvarkos ir trumpalaikės išvykos metu laikytis pataisos įstaigos administracijos nustatytų elgesio taisyklių, su kuriomis buvo supažindintas prieš išvykstant iš laisvės atėmimo vietos. Yra įspėtas dėl baudžiamosios ir drausminės atsakomybės už nesugrįžimą į laisvės atėmimo vietą nustatytu laiku (1 t., b. l. 96).

2023 m. birželio 8 d. nuteistųjų išvedimo į darbą paskyroje užfiksuota, kad M. V. 2023 m. birželio 17 d. nuo 07 val. iki 19 val. turėjo dirbti kaip pagalbinis darbininkas įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 97-124).

Iš 2023 m. birželio 7 d. darbo sutarties Nr. 26 matyti, kad darbdavys MB „(duomenys neskelbtini)“ priima į darbą M. V. pagalbinio darbuotojo pareigoms. Darbuotojas pradeda dirbti 2023 m. birželio 12 d. (1 t., b. l. 125).

2023 m. birželio 21 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ rašte užfiksuota, kad 2023 m. birželio 17 d. M. V. neatvyko į darbą. Apie neatvykimą nepranešė, nesusisiekė. (duomenys neskelbtini), įmonė objektų neturi, minėtas adresas yra įmonės buveinės adresas, į nuteistųjų išvedimo į darbą paskyras toks adresas nėra įtrauktas. Birželio 15 ir 16 dienomis M. V. dirbo paskyroje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 128).

2023 m. rugsėjo 4 d. vyriausiojo tyrėjo J. D. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo metu, tikslu nustatyti M. V. buvimo ar slapstymosi vietą, galimus bendrininkus bei gauti kitos tyrimui reikšmingos informacijos buvo gauti M. V. naudojamo mobiliojo ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbių, tekstinių žinučių, prisijungimo prie tinklo bazinių stočių bokštų (celių) adresų išklotinės už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 17 d. iki 2023 m. liepos 12 d. Išanalizavus minėtą informaciją nustatyta, kad minėtas abonentas iki 2023 m. birželio 17 d. 06 val. 47 min. veikė bazinės stoties bokšto (celės), esančios (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje. Nuo 07 val. 55 min. mobiliojo ryšio abonentas judėjo link (duomenys neskelbtini) ir iki 2023 m. liepos 1 d. buvo fiksuojamas (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad minėtame (duomenys neskelbtini) miesto rajone M. V. buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai ir šiame miesto rajone be pastovios gyvenamosios vietos esantis M. V. dažniausiai būdavo. Per anksčiau minėtą laikotarpį minėtas abonentas veikė mobiliojo ryšio telefono aparate, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Atlikus pastarojo telefono IMEI kontrolę, nustatyta, kad daugiau jokie abonentas šiame telefone neveikė. Taip pat per šį laikotarpį M. V. bendravo su 37 mobiliojo ryšio abonentais. Nustatyta, kad minėtas abonentas buvo aktyvus iki 2023 m. liepos 3 d. 21 val. 52 min., kai užfiksuotas paskutinis fiksuotas veikimas. Telefono aparatas tuo metu buvo bazinės stoties bokšto (celės), esančios adresu (duomenys neskelbtini). Iki 2023 m. rugsėjo 3 d. M. V. naudojamas mobiliojo ryšio abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) bei mobiliojo ryšio telefonas, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) nebuvo aktyvuoti (1 t., b. l. 136-137).

2023 m. lapkričio 10 d. vyriausiojo tyrėjo J. D. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikus M. V. paieškos veiksmus buvo nustatyta, kad pastarasis galimai naudojosi mobiliojo ryšio telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini). Gavus minėto mobiliojo ryšio abonento išklotines už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 14 d. ir atlikus jų analizę nustatyta, kad minėtas abonentas buvo aktyvuotas 2023 m. birželio 8 d. (duomenys neskelbtini) mieste. Per aukščiau minėtą laikotarpį pastarasis abonentas veikė dažniausiai (duomenys neskelbtini) mieste. Visą laiką veikė mobiliojo ryšio telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Per šį laikotarpį bendravo su 23 mobiliojo ryšio abonentais. Palyginus su M. V. naudojamo (duomenys neskelbtini) kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje registruoto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių nustatytas ryšiais, sutampančių abonentų nenustatyta. Taip pat palyginus mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ryšius su 2023 m. rugpjūčio 25 d. šalia (duomenys neskelbtini) prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ veikusiais abonentais ir jų ryšiais bei 2023 m. liepos 15 d. šalia (duomenys neskelbtini) veikusiais abonentais ir jų ryšiais, sutampančių abonentų nenustatyta. 2023 m. liepos 15 d., kai paieškomas M. V., buvo užfiksuotas (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) mobiliojo ryšio telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 09 val. 04 min. iki 09 val. 09 min. veikė (duomenys neskelbtini) girininkijoje, tai yra žymiai toliau nuo (duomenys neskelbtini) tvenkinio. Daugiau tą dienų jokių sujungimų neužfiksuota. 2023 m. rugpjūčio 25 d. kai paieškomas M. V. buvo pastebėtas šalia (duomenys neskelbtini) prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, mobiliojo ryšio telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 07 val. 49 min. iki 18 val. 04 min. veikė (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad minėtas abonentas nebuvo aktyvus nuo 2023 m. birželio 13 d. 08 val. 09 min. iki 2023 m. birželio 18 d. 18 val. 18 min. Šiomis dienomis abonentas veikė bazinės stoties bokšto (celės), esančio adresu (duomenys neskelbtini), veikimo zonoje. Dėl to nėra galimybių nustatyti kur buvo ir kur veikė šis abonentas ir jo mobiliojo ryšio telefonas M. V. negrįžimo į (duomenys neskelbtini) kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietą 2023 m. birželio 17 d. M. V. atliekant bausmę iki 2023 m. birželio 17 d. šis abonentas aktyviai veikė (duomenys neskelbtini) mieste ir šalia (duomenys neskelbtini) kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietos niekada užfiksuotas nebuvo (1 t., b. l. 154).

2023 m. rugpjūčio 25 d. D. D. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2023 m. rugpjūčio 25 d. 19 val. 15 min., adresu (duomenys neskelbtini), jis atvyko elektriniu paspirtuku „BOZON ZX-7“ į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, paliko paspirtuką stovėti nerakintą (kadangi neturi saugumo sistemų) ties įėjimu 1C ir nuėjo į 3 aukštą paimti užsakymo iš restorano „(duomenys neskelbtini)“, kadangi dirba „(duomenys neskelbtini)“ kurjeriu. 2023 m. rugpjūčio 25 d. apie 19 val. 25 min. sugrįžo prie 1C įėjimo ir nerado savo elektrinio paspirtuko. Neradęs paspirtuko, apžiūrėjo automobilių stovėjimo aikštelę, paklausė aplinkinių žmonių, ar šie matė, kas galėjo pagrobti jo elektrinį paspirtuką, tačiau žmonės atsakė, jog nematė. Tada jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu „112“. Savo elektrinį paspirtuką paliko prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, 1C įėjimo, lauke, nes manė, jog prekybos centro taisyklės draudžia su savimi turėti elektrinį paspirtuką viduje. Elektrinis paspirtukas buvo juodos spalvos su raudonos spalvos užrašais „BOZON“ ant vertikalaus vairo rėmo. Turėjo spidometrą, raudonos bei žalios spalvos mygtukus, dvi stabdžių rankenėles ant horizontalaus vairo rėmo. Prie priekinio ir galinio rato buvo žibintas. Paspirtuką „BOZON ZX-7“ nusipirko 2023 m. liepos 3 d. iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“. Paspirtuką įsigijo už 610 Eur, jis neturėjo jokių apgadinimų, mano, jog jis yra lygiai tiek pat vertas ir šiuo metu. Elektrinis paspirtukas nebuvo draustas draudimu. Norint naudotis elektriniu paspirtuku, užtenka paspausti įjungimo mygtuką (1 t., b. l. 169-181, 192-196).

2023 m. rugpjūčio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ pirmojo aukšto 1C įėjimo (1 t., b. l. 182-187).

Iš 2023 m. liepos 3 d. pirkimo dokumento matyti, kad paspirtuko „Bozon ZX-7“ vertė yra 610 Eur (1 t., b. l. 197-198).

2023 m. rugpjūčio 31 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuose matyti prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ pirmo aukšto automobilių stovėjimo aikštelė ir įėjimo 1C į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ patalpas lauko stiklinės elektroninės durys. Vaizdas fiksuojamas nuo automobilių stovėjimo aikštelės lubų vidurio. Priešakyje matoma automobilių stovėjimo aikštelė su joje stovinčiais automobiliais. Viršuje matomas prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ pastatas su įėjimo elektroninėmis stiklinėmis durimis, ant kurių užrašyta „ĮĖJIMAS 1C ENTRANCE“. Kairėje pusėje, viršutiniame kampe, matomi du suoliukai, rudos spalvos, esantys prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ pastato. Įraše matyti, kaip automobilių stovėjimo aikštelėje vaikšto žmonės ir važinėja automobiliai. Po to, iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ pastato pro stiklines duris išeina vyras - tamsių, trumpų plaukų, ant galvos dėvi tamsios spalvos akinius nuo saulės, vilki juodos spalvos sportinį švarkelį ir kelnes, ant rankų ir kojų šonų matosi baltos spalvos juostos. Ant nugaros užsidėjęs tamsios spalvos kuprinę. Avi tamsios spalvos sportinius batus su baltos spalvos padu. Minėtas asmuo, išėjęs pro duris pasuka į kairę pusę ir prieina prie stiklinių durų stovinčio tamsios spalvos paspirtuko, kurį paima abejomis rankomis, dešine koja paspiria paspirtuko kojele ir paspirtuką nusistumia (2 t., b. l. 22-27).

2023 m. rugsėjo 4 d. vyriausiosios tyrėjos I. S. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad siekiant nustatyti asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, tyrimo metu gautas įvykio vaizdo įrašas, kuris aprašytas ir sudaryta fotolentelė. Iš fotolentelėje esančių fotonuotraukų pasirinkta nuotrauka, kurioje geriausiai matomas nusikalstamą veiką padariusio asmens veidas. Šią nuotrauką padidinus, pasinaudota veidų atpažinimo programa, kuri nustatė, kad nuotraukoje užfiksuotas asmuo yra M. V.. Policijos informacinėje sistemoje nustatyta, kad M. V. yra paieškomas vienoje iš sistemų, nustatyta, kad jam yra paskelbta asmens paieška. Asmuo yra ieškomas nuo 2023 m. birželio 17 d., kai iš darbo (duomenys neskelbtini) mieste negrįžo į (duomenys neskelbtini) kalėjimą. Sulyginus asmens atvaizdą, esantį iš vaizdo įrašų fotolentelės, su Polis II esančia fotonuotrauka, nustatyta, kad asmuo pagal veido bruožus, tamsią plaukų spalvą yra labai panašus. Siekiant nustatyti daugiau požymių, pagal kuriuos būtų galima spręsti, ar tai tas pats asmuo, pagal ieškomų asmenų registre nurodytą informaciją, kad asmuo ant kairės plaštakos turi tatuiruotę (abstraktus piešinys), papildomai peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad ant asmens kairės rankos plaštakos matoma tatuiruotė. Atlikus paieškos veiksmus socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“, paieškos langelyje suvedus „M. V.“, rasta anketa, kurioje matomas asmuo, ant asmens plaštakos matoma tatuiruotė (2 t., b. l. 34-40).

2023 m. spalio 11 d. R. Č. protokole-pareiškime užfiksuota, kad 2023 m. spalio 9 d., laikotarpiu nuo 12 val. 00 min. iki 12 val. 10 min. buvo pavogtas jam nuosavybės teise priklausantis elektrinis paspirtukas, juodos spalvos su užrašu ant vairo rėmo bei atsistojimo padu „Blaupunkt“, kuris buvo paliktas stovėti neprirakintas prie laiptų į maisto prekių parduotuvę, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl minėto įvykio padaryta turtinė žala - 800 Eur (2 t., b. l. 60-68).

2023 m. spalio 18 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame matyti įvažiavimas tarp daugiabučių namų, automobilių stovėjimo aikštelė, daugiabutis, į kurio patalpas veda laiptai. Vaizdo įrašo laiku 11:55:26 val. atvažiuoja su elektriniu paspirtuku vyras, ant nugaros turi kuprinę, vyras palieka paspirtuką prie laiptų ir užeina į pastatą. Minėtą vyrą tuo laiku pastebėjo vyras, važiuojantis dviračiu, vyras apie 30 metų amžiaus, vilkėjo mėlynos spalvos striuke, juodomis kelnėmis, batais, ant nugaros turėjo kuprinę, matomas oranžinės spalvos kyšantis kapišonas. Minėtas vyras apsuka kelis ratus, įsitikina, kad niekas neišeina iš pastato, tada savo dviratį palieka prie pastato sienos, o pats eina link paspirtuko. Vaizdo įrašo laiku 11:58:20 val. paima paspirtuką ir nuvažiuoja (2 t., b. l. 98-101).

2023 m. lapkričio 7 d. vyriausiosios tyrėjos S. B. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus, 2023 m. spalio 18 d. buvo išsiųstas aplinkraštis teritorinėms policijos įstaigoms dėl galimybės nustatyti asmenį, įvykdžiusį nusikalstamą veiką. Asmenį atpažino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos komisariato pareigūnai, buvo nustatyta, kad vagystę galimai įvykdė M. V. (2 t., b. l. 109-110).

2023 m. spalio 10 d. D. S. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2023 m. spalio 10 d. apie 12 val. 10 min. adresu (duomenys neskelbtini), ties parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštele buvo prirakintas rakinama raktu spyna jos sūnaus R. S. juodos spalvos dviratis su baltos bei pilkos spalvos detalėmis, modelis „WHITE XC275“, kol sūnus prirakinęs dviratį nuėjo į parduotuvę apsipirkti, prie dviračio priėjęs nepažįstamas vyriškis, galimai nukirpo dviračio spyną ir pavogė dviratį. Sūnus nuėjęs į vietą, kurioje paliko prirakintą dviratį, ten nukirptos dviračio spynos ir dviračio neberado. Apie tai pranešė parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ apsaugai, peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kamerų įrašus nustatyta, kad prie dviračio priėjo vidutinio amžiaus nepažįstamas vyriškis, kuris pasilenkęs prie dviračio spynos ją galimai nukirpo, spyną galimai numetė ir pasiėmęs dviratį nuėjo. Vyriškis buvo su barzda, baltaodis, tamsesnių veido bruožų, buvo apsivilkęs su mėlyna striuke su raudona juosta, tamsios spalvos kelnėmis, užsidėjęs juodos spalvos kuprinę. Ji sūnui dviratį nupirko 2023 m. liepos 21 d., už jį mokėjo 300 Eur. Dėl šio įvykio jai padaryta turtinė žala yra 300 Eur (2 t., b. l. 115-124).

Iš 2023 m. spalio 11 d. ROIK pranešimo Nr. 0123000613103 informacijos matyti, kad 2023 m. spalio 11 d. pareiškėja D. S. paliktoje vietoje rado dviratį (2 t., b. l. 133).

2023 m. spalio 18 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuose matyti parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelės teritorija, prekybos vežimėlių pastotė ir už jos esanti dviračių statymo zona. 2023 m. spalio 10 d. 12:03:42 val. vaizdo įrašo laiku matoma, kai link dviračių statymo zonos nueina vyriškis, juodos spalvos plaukų, apsirengęs mėlynos spalvos striuke su baltomis juostomis ant rankovių, matomas raudonos/oranžinės spalvos gobtuvas, vyriškis dėvi tamsios spalvos kelnėmis, juodos spalvos batais, rankoje laiko juodos spalvos kuprinę. 2023 m. spalio 10 d. 12:05:33 val. vaizdo įrašo laiku matoma, kai minėtas vyriškis stovi prie dviračių statymo zonos esančio prirakinto dviračio, su rankomis atlieka kažkokius veiksmus, galimai nukerpa spyną, ją matoma, jog galimai numeta ir atsisėdęs ant dviračio nuvažiuoja link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. 2023 m. spalio 10 d. 12:05:46 val. vaizdo įrašo laiku matoma, kai minėtas vyriškis su dviračiu pravažiuoja pro automobilių stovėjimo aikštelę kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės. 2023 m. spalio 10 d. 12:03:26 val. vaizdo įrašo laiku matoma, kai minėtas vyriškis eina link išėjimo iš parduotuvės patalpų. 2023 m. spalio 10 d. 12:03:32 val. vaizdo įrašo laiku matoma, kai minėtas vyriškis išeina iš parduotuvės vidaus patalpų į lauką. 2023 m. spalio 10 d. 12:02:38 val. vaizdo įrašo laiku matoma, kad prie kasos stovi minėtas vyriškis, kuris ant prekystalio padėjo plastikinį, tamsios spalvos butelį, galimai alaus gėrimą, už butelį atsiskaito grynaisiais pinigais ir nueina nuo kasos (2 t., b. l. 159-165).

2023 m. spalio 20 d. vyriausiosios tyrėjos L. R. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad pasitelkus policijos priemones ir išsiuntus aplinkraštį dėl asmens atpažinimo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresnioji tyrėja L. S. asmenį atpažino kaip M. V. iš jo veido bruožų ir ant kairės plaštakos esančios tatuiruotės, kuri matoma vaizdo įrašuose (2 t., b. l. 173-175).

Dėl 2023 m. birželio 17 d. vengimo sugrįžti į kardomojo kalinimo vietą

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnyje numatyta atsakomybė už vengimą atlikti arešto, laisvės atėmimo bausmę ar sugrįžti į kardomojo kalinimo vietą. Šio straipsnio dispozicijoje išdėstytos dvi nusikalstamos veikos sudėtys: 1) tas, kas būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba 2) būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas M. V. dėl to, kad jis atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, būdamas laikinai išleistas iš bausmės atlikimo vietos ir turėdamas pareigą nustatytu laiku sugrįžti į įkalinimo vietą, be svarbios priežasties nustatytu laiku į įkalinimo vietą negrįžo, pasitvirtino.

Kaltinamajam M. V. (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko sprendimu Nr. NĮ-22-1917 suteikta teisė nuvykti į darbo vietą MB „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Iš 2023 m. birželio 12 d. nuteistojo M. V. pasižadėjimo sugrįžti nustatytu laiku į pataisos įstaigą užfiksuota, kad jis pasižada nurodytu laiku sugrįžti į (duomenys neskelbtini) kalėjimą iš trumpalaikių išvykų už jos teritorijos ribų, nedelsdamas pranešti telefonu pataisos įstaigos administracijai, jeigu nenumatytos priežastys sutrukdytų jam laiku grįžti į laisvės atėmimo vietą, o sugrįžęs pateikti pavėlavimo priežastį patvirtinančius dokumentus. Pasižada nepažeisti viešosios tvarkos ir trumpalaikės išvykos metu laikytis pataisos įstaigos administracijos nustatytų elgesio taisyklių, su kuriomis buvo supažindintas prieš išvykstant iš laisvės atėmimo vietos. Yra įspėtas dėl baudžiamosios ir drausminės atsakomybės už nesugrįžimą į laisvės atėmimo vietą nustatytu laiku (1 t., b. l. 96). Iš 2023 m. birželio 8 d. nuteistųjų išvedimo į darbą paskyros matyti, kad M. V. 2023 m. birželio 17 d. nuo 07 val. iki 19 val. turėjo dirbti kaip pagalbinis darbininkas įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 97-124), tačiau kaip matyti iš 2023 m. birželio 17 d. (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistės J. M. tarnybinio pranešimo, M. V. 2023 m. birželio 17 d. iki 20 val. 00 min. iš darbo MB „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), negrįžo, su juo bandyta susisiekti tarnybiniu telefonu, tačiau nuteistojo telefonas buvo išjungtas (1 t., b. l. 47). Tai, jog kaltinamasis M. V. vyko į darbo vietą patvirtino ir liudytoju apklaustas S. J., su juo kaltinamasis vyko iki (duomenys neskelbtini) traukiniu, tačiau vėliau jie išsiskyrė ir iki darbo vietos M. V. nenuvyko (4 t., b. l. 39).

Sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo kaltės pagal BK 242 straipsnį pažymėtina, kad šiame straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtis yra formali, pasekmių nereikalauja, todėl pakanka to, kad nuteistas asmuo nustatytu laiku negrįžtų į laisvės atėmimo vietą atlikti laisvės atėmimo bausmės. Nusikaltimas trunkamasis ir įtakos kiek valandų jis negrįžo į įkalinimo įstaigą, įtakos veikos kvalifikacijai neturi. Atsakomybę pagal komentuojamo straipsnio nuostatas šalinanti aplinkybė yra negrįžimas nustatytu laiku tik esant svarbiai priežasčiai. Sąrašo aplinkybių, kas gali būti laikoma svarbiomis priežastimis, įstatymas nenumato, tai yra vertinamasis požymis ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi diskrecijos teisę spręsti, ar aplinkybė yra pripažintina svarbia, ar ne. Svarbiomis priežastimis, trukdžiusiomis nustatytu laiku grįžti į įkalinimo vietą teismų praktikoje paprastai laikomos objektyvios priežastys, kurios sukliudė laiku grįžti ir kurios nepriklausė nuo nuteistojo valios, pavyzdžiui – sunki liga, transporto avarija, įvairios stichinės nelaimės ir panašiai. Be to negrįžimo laiku priežastys turi būti arba visuotinai žinomos, arba pagrįstos dokumentais, kurių svarbą kiekvienu atveju vertina teismas arba ikiteisminio tyrimo institucijos.

Įvertinus kaltinamojo nurodytas aplinkybes apie tai, kad jis dėl grėsmės sveikatai ir gyvybei negalėjo sugrįžti į kalėjimą dėl turimų skolų ir subkultūros nesilaikymo ir išanalizavus bylos medžiagą teismas daro išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog analizuojamu atveju į (duomenys neskelbtini) kalėjimą M. V. negrįžo dėl svarbios priežasties, tai yra dėl grėsmės jo gyvybei ir sveikatai. Be to, nors kaltinamasis tvirtina, kad negalėjo sugrįžti į (duomenys neskelbtini) kalėjimą dėl galimos grėsmės jo sveikatai ar gyvybei, apie tai jis nepranešė nei kalėjimo atsakingiems pareigūnams, nesikreipė ir į policiją ar kitą ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokuratūrą. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad objektyviai egzistavusių kliūčių pranešti kalėjimo administracijai, policijai apie galimas grėsmes ir dėl to galimai susiklosčiusią situaciją M. V. po to, kai jis buvo išleistas iš pataisos namų, nebuvo.

Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, tai yra, jis suprato, kad būdamas laikinai išleistas iš įkalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo ir tokių padarinių norėjo, todėl pagrįstai kaltinamojo M. V. nusikalstama veika kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 242 straipsnį.

Dėl 2023 m. rugpjūčio 25 d. svetimo turto pagrobimo

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Tam, kad neteisėta kaltininko veika būtų pripažinta vagyste, būtina nustatyti nusikalstamos veikos požymių visumą. Vagystės objektyvieji požymiai yra šio nusikaltimo objektas – nuosavybė bei dalykas – svetimas turtas. Vagystės dalykas – tai konkretūs materialaus pasaulio daiktai. Taigi pagrobti galima tik svetimą turtą – daiktus, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui, ir kaltininkas turi tai suvokti.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas M. V. dėl svetimo turto pagrobimo, pasitvirtino.

Kaltinamasis, turėdamas tikslą neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam D. D. priklausantį turtą – elektrinį paspirtuką, kurio vertė 610 Eur. Tokiais veiksmais padarė 610 Eur turtinę žalą nukentėjusiajam.

M. V. kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu apie tai, kad jis suvokdamas savo veiksmų nusikalstamą pobūdį pagrobė kaltinime nurodytą paspirtuką, tačiau ir nuosekliais liudytojo parodymais bei įvykį tiesiogiai įvykius užfiksavusiais vaizdo kamerų įrašais. Šie duomenys, kaip įrodymai, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių iš esmės byloje nekilo.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kyla asmeniui pagrobus svetimą turtą, kurio vertė viršija 10 MGL (BK 190 straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo M. V. pagrobto turto vertė – 610 Eur - viršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą (2008 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ Nr. 1031 (nauja redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d. (TAR, 2017, Nr. 2017-14215)). Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, tai yra, jis suprato, kad grobia svetimą, jam nepriklausantį turtą, kad dėl jo neteisėtų veiksmų to turto savininkui bus padaryta turtinė žala ir tokių padarinių norėjo, todėl pagrįstai kaltinamojo M. V. nusikalstama veika kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Dėl 2023 m. spalio 9 d. nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas M. V. dėl nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo iš nukentėjusiojo R. Č., pasitvirtino.

Kaltinamojo M. V. kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu apie tai, kad jis suvokdamas savo veiksmų nusikalstamą pobūdį pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą iš R. Č., tačiau ir nukentėjusiuoju apklausto R. Č. parodymais, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką, apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, kuriuose užfiksuotas nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas ir jį vykdantis asmuo – kaltinamasis M. V.. Dėl kaltinamojo M. V. veiksmų nukentėjusysis R. Č. kreipėsi su pareiškimu į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Šie duomenys, kaip įrodymai, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

Tam, kad neteisėta kaltininko veika būtų pripažinta vagyste, būtina nustatyti nusikalstamos veikos požymių visumą. Vagystės objektyvieji požymiai yra šio nusikaltimo objektas – nuosavybė bei dalykas – svetimas turtas. Vagystės dalykas – tai konkretūs materialaus pasaulio daiktai. Taigi pagrobti galima tik svetimą turtą – daiktus, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui, ir kaltininkas turi tai suvokti.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis M. V. veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, turėdamas tikslą neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą, kėsinosi į svetimą, nukentėjusiajam R. Č. priklausantį turtą ir to norėjo. Pagrobtas turtas laikytinas nedidelės vertės, kadangi jo vertė – 350 Eur - viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis, 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), todėl kaltinamojo R. Č. padaryta nusikalstama veika atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisinga.

Dėl 2023 m. spalio 10 d. nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas M. V. dėl nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo iš nukentėjusiosios D. S., pasitvirtino.

Kaltinamojo M. V. kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu apie tai, kad jis suvokdamas savo veiksmų nusikalstamą pobūdį pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą iš nukentėjusiosios D. S., tačiau ir nukentėjusiaja apklaustos D. S. parodymais, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką, apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas ir jį vykdantis asmuo – kaltinamasis M. V.. Dėl kaltinamojo M. V. veiksmų nukentėjusioji D. S. su pareiškimu į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Šie duomenys, kaip įrodymai, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

Tam, kad neteisėta kaltininko veika būtų pripažinta vagyste, būtina nustatyti nusikalstamos veikos požymių visumą. Vagystės objektyvieji požymiai yra šio nusikaltimo objektas – nuosavybė bei dalykas – svetimas turtas. Vagystės dalykas – tai konkretūs materialaus pasaulio daiktai. Taigi pagrobti galima tik svetimą turtą – daiktus, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui, ir kaltininkas turi tai suvokti. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais numatytais BK 178 straipsnyje. Neatlygintinas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas turtą užvaldo visiškai neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas tik simboliškai arba aiškiai neteisingai. Kaltinamasis M. V. pagrobė nukentėjusiajai D. S. priklausantį dviratį iš (duomenys neskelbtini), parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, automobilių stovėjimo aikštelės, turtą visiškai užvaldė, pagrobimo metu jo niekas nematė, sustabdyti nebandė ir nors praėjus porai valandų po dviračio pagrobimo nukentėjusioji pastebėjo jos dviratį vairuojantį asmenį, tačiau apklausta teisiamojo posėdžio metu ji kaltinamojo neatpažino, po įvykio buvo praėję pora valandų, todėl nėra pagrindo kaltinamojo veiksmus vertinti kaip veikiant viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis M. V. veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, turėdamas tikslą neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą, kėsinosi į svetimą, nukentėjusiajai D. S. priklausantį turtą ir to norėjo. Pagrobtas turtas laikytinas nedidelės vertės, kadangi jo vertė – 300 Eur - viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis, 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), todėl kaltinamojo M. V. padaryta nusikalstama veika atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisinga.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis M. V. įvykdė du tyčinius, baigtus nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 242 straipsnyje, kurie priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), ir du tyčinius, baigtus baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 178 straipsnio 5 dalyje (BK 12 straipsnis). Kaltinamasis M. V., būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, neišnykus teistumui ir esant nepanaikintam įstatymo nustatyta tvarka, vėl įvykdė tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 242 straipsnyje, todėl jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis) (2 t., b. l. 180-193), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 49-57).

Kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 242 straipsnyje, įvykdė būdamas recidyvistu (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

M. V. praeityje yra teistas 6 kartus, turtinius nusikaltimus M. V. padarė tuo laikotarpiu, kai nustatytu laiku negrįžo į bausmės atlikimo vietą (duomenys neskelbtini) kalėjime, tai rodo, kad M. V. šiuo metu propaguojamas gyvenimo būdas prasilenkia su baudžiamojo įstatymo numatytais imperatyvais, švelnesnės bausmės įtakos jo elgesiui neturi, byloje nėra duomenų apie kaltinamojo pasikeitusį elgesį, todėl kaltinamajam skirtina griežčiausia BK 178 straipsnio 1 dalies straipsnio sankcijoje už šią nusikalstamą veiką numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos trukmę nustatant didesnę nei minimali – 6 mėnesius, BK 242 straipsnio sankcijoje už šią nusikalstamą veiką numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos trukmę nustatant didesnę nei minimali – 4 mėnesius, o už baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirtina taip griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – areštas, jo trukmę nustatant artimą bausmės vidurkiui – 30 parų.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai priėmus nuosprendį (ar net kelis) nustatoma, kad asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Tais atvejais, kai nuosprendžiu pirmojoje byloje bausmės buvo subendrintos esant nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 1 dalis, BK 63 straipsnio 9 dalis ar BK 63 straipsnio 1 dalis ir 9 dalis) ir paskirta subendrinta bausmė, nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos tik tos, kurios turi būti apimamos, o po to jos subendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007). Šios teismų praktikoje suformuluotos nuostatos reikalauja užtikrinti, kad, viena vertus, ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebūtų pakeičiama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė (jau minėta kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-2/2014, 2A-6-976/2016 ir kt.).‏‏‎

Nustatyta, kad šioje byloje nusikalstamas veikas M. V. padarė 2023 m. birželio 17 d., 2023 m. rugpjūčio 25 d., 2023 m. spalio 9 d., 2023 m. spalio 10 d., tai yra iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžio priėmimo, todėl šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės turi būti bendrinamos, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, tai yra šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, bendrintinos su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prieš tai arešto paras keičiant laisvės atėmimo dienomis (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis, santykis 1:1) ir kaltinamajam skirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendį.

Kaltinamojo M. V. atžvilgiu nėra teisinio pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kadangi kaltinamasis sistemingai daro nusikalstamas veikas, kaltinamasis nedaro išvadų ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, be to, šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, o tai neleidžia daryti išvados, jog kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, priešingai - jei kaltinamojo atžvilgiu būtų taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tai tik formuotų nebaudžiamumo nuostatas visuomenėje.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl svetimo turto pagrobimo 2023 m. rugpjūčio 25 d., kadangi iš jo buvo pagrobtas elektrinis paspirtukas, kurio vertė 610 Eur (2 t., b. l. 7).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo 2023 m. spalio 9 d., kadangi iš jo buvo pagrobtas paspirtukas, kurio vertė 350 Eur (2 t., b. l. 89).

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų pareikšti civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintini visiškai, kadangi byloje surinkti įrodymai, kurie jau buvo aptarti analizuojant kaltinamajam inkriminuotų turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų įrodytumą, patvirtina tai, kad turtinė žala nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams buvo padaryta kaltinamojo tyčiniais veiksmais, jos dydis nustatytas byloje surinktų įrodymų visuma. Turtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo neteisėtais veiksmais. Ginčo dėl civilinio ieškinio nėra, kaltinamasis M. V. dėl civilinių ieškinių neprieštarauja. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. D. ir nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. Č. civiliniai ieškiniai tenkintini ir iš kaltinamojo M. V. priteistina 610 Eur turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. D. ir 350 Eur turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. Č..

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Nagrinėjamoje byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad byloje advokatas Gintaras Andrijauskas teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam M. V.. Iš viso valstybės naudai priteistinos 792,52 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog M. V. atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl 2024 m. sausio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi nutarta pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriui apie tai, kad kaltinamajam M. V. būtinas gynėjas ir skirti koordinatoriaus parinktą gynėją dalyvauti teisiamajame posėdyje BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 51 straipsnio 2 dalies pagrindu (3 t., b. l. 133-134).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, nustačius, jog nuteistasis yra darbingo amžiaus, nėra pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma, yra neprotinga ar neproporcinga kaltinamojo turtinei padėčiai, todėl 792,52 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo M. V. valstybės naudai priteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 3 kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, esantys byloje (2 t., b. l. 21, 97, 158), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – 4 (keturių) mėnesių terminuotą laisvės atėmimą;

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 6 (šešių) mėnesių terminuotą laisvės atėmimą;

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje (2023 m. spalio 9 d. nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas), ir skirti jam bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą;

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje (2023 m. spalio 10 d. nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas), ir skirti jam bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes visiško sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės – 10 (dešimties) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo - pridedant visas šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes, prieš tai arešto paras keičiant laisvės atėmimo dienomis, ir paskirti M. V. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus ir 10 (dešimt) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo.

Į galutinę subendrintą bausmę įskaityti M. V. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendį visiškai ar iš dalies atliktą bausmę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalis).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. D. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. V. 610 Eur (šešis šimtus dešimt eurų) nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo naudai turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. Č. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. V. 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo naudai turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš M. V. 792,52 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt du eurus ir penkiasdešimt du euro centus) valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

M. V. išaiškinti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 (tris) kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam - nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.