Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jūratės Petraškienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas,

numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje (2 veikos), ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 242 straipsnį – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. spalio 9 d. nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas) – 30 (trisdešimt) parų arešto;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. spalio 10 d. nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas) – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiško sudėjimo būdu subendrintos su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės – 10 (dešimties) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo – pridedant visas šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes, prieš tai arešto paras keičiant laisvės atėmimo dienomis, ir M. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai ir 10 (dešimt) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į galutinę subendrintą bausmę įskaityta M. V. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendį visiškai ar iš dalies atlikta bausmė.

Šiuo nuosprendžiu taip pat tenkinti nukentėjusių ir civilinių ieškovų D. D. ir R. Č. civiliniai ieškiniai ir iš M. V. D. D. priteista 610 Eur (šeši šimtai dešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo, R. Č. – 350 Eur (trys šimtai penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Taip pat iš M. V. valstybės naudai priteista 792,52 Eur (septyni šimtai devyniasdešimt du eurai ir penkiasdešimt du euro centai) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo M. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, jų kvalifikavimo ar nukentėjusiesiems priteistų piniginių sumų turtinei žalai atlyginti dydžio. M. V. nesutinka tik su jam paskirta bausme bei sprendimu iš jo priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Savo iniciatyva nenustačiusi kokių nors esminių BPK pažeidimų neskundžiamose nuosprendžio dalyse, teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl bausmės

7. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

8. Skundžiamu nuosprendžiu M. V. buvo nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 242 straipsnyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje (2 veikos), padarymą. BK 242 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą įvykdęs asmuo baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Tuo tarpu BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

9. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtinta, kad parenkant apeliantui bausmes už BK 242 straipsnyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje (2 veikos) numatytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis įvykdė du tyčinius, baigtus nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), ir du tyčinius, baigtus baudžiamuosius nusižengimus. Taip pat apylinkės teismas įvertino ir tai, kad M. V. tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 242 straipsnyje, padarė būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumui neišnykus ir esant nepanaikintam įstatymo nustatyta tvarka, dėl ko jis laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Pastarąją aplinkybę pirmosios instancijos teismas pripažino sunkinančia apelianto atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skundžiamu nuosprendžiu pripažinta ir skiriant bausmes įvertinta ir M. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Konstatavęs, kad nuteistasis praeityje yra teistas šešis kartus, turtinius nusikaltimus padarė tuo laikotarpiu, kai nustatytu laiku negrįžo į bausmės atlikimo vietą (duomenys neskelbtini) kalėjime, kas rodo, kad jo propaguojamas gyvenimo būdas prasilenkia su baudžiamojo įstatymo numatytais imperatyvais, švelnesnės bausmės įtakos jo elgesiui neturi, taip pat įvertinęs tai, jog byloje nėra duomenų apie pasikeitusį jo elgesį, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog apeliantui už jo padarytas nusikalstamas veikas turi būti paskirtos griežčiausios sankcijose numatytos bausmės – areštas bei laisvės atėmimas, arešto trukmę nustatant artimą bausmės vidurkiui, o laisvės atėmimo trukmę nustatant didesnę, nei minimali.

10. Iš tokių apylinkės teismo nurodytų motyvų matyti, kad jis, skirdamas M. V. bausmes už šioje byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, įvertino jų kiekį, pavojingumo laipsnį, stadiją, taip pat atsižvelgė į apelianto kriminogeninę praeitį charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Argumentuojant M. V. parinktinas bausmes ir jų dydį, skundžiamame nuosprendyje nebuvo nurodyta, kad šias nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Taip pat neaptarta ir tai dėl kokių motyvų ir tikslų jos buvo įvykdytos, ar šiomis nusikalstamomis veikomis buvo padaryta žala, nevertinta žalos rūšis ir dydis. Iš bylos duomenų matyti, kad visos nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdytos iš savanaudiškų paskatų, dvejomis iš jų neturtinė ar turtinė žala nepadaryta, kitomis dvejomis – 2023 m. rugpjūčio 25 d. ir 2023 m. spalio 9 d. įvykdytomis elektrinių paspirtukų vagystėmis, nukentėjusiesiems padaryta turtinė žala – D. D. padaryta 610 Eur turtinė žala, o R. Č. – 350 Eur turtinė žala, kuri nuosprendžio priėmimo metu nebuvo atlyginta. Be to, kaip pagrįstai nurodyta apeliaciniame skunde, aptariant nuteistojo asmenybę, nebuvo analizuojama jo charakteristika, pateikta Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo, kurioje nurodoma, jog kalėjimo administracija apeliantą charakterizuoja neigiamai. Aptarti apskųsto nuosprendžio trūkumai motyvuojant M. V. skirtiną bausmę leidžia sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje paminėtas aplinkybes, kurias teismas privalo įvertinti skirdamas bausmę. Vis tik apylinkės teismo neaptartos aplinkybės neleidžia labiau teigiamai vertinti apelianto asmenybės, nemažina jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo bei nesudaro pagrindo spręsti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai galėtų būti pasiekti sušvelninus nuteistajam skiriamas bausmes (tiek skiriant už laisvės atėmimą ir areštą švelnesnes sankcijose numatytas bausmes, tiek sumažinant jų dydžius).

11. Šis teistumas apeliantui nėra pirmasis. Jis iki šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas ne vieną kartą. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad nuteistasis praeityje buvo teistas šešis kartus, vertino tik M. V. atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius nuo 2016 m. kovo 10 d. Tačiau byloje esantis įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas patvirtina, kad iki 2016 m. kovo 10 d. apeliantas dėl nusikalstamų veikų padarymo buvo pripažintas kaltu dar tris kartus – Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 14 d. baudžiamuoju įsakymu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. ir 2016 m. kovo 8 d. nuosprendžiais. Iš minėto išrašo taip pat matyti, kad apelianto atžvilgiu apkaltinamieji nuosprendžiai buvo priimti daugiausiai už smurtinio bei turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Nagrinėjamo klausimo kontekste taip pat labai svarbu paminėti, kad nagrinėjamoje byloje jam inkriminuotas vagystes nuteistasis įvykdė dar neatlikęs jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuomet 2023 m. birželio 13 d. išvykęs dirbti nustatytu laiku taip ir nesugrįžo į atviro tipo kalėjimą be svarbios priežasties ir ilgą laiką slapstėsi nuo likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Neigiamai M. V. charakterizuoja ne tik šie duomenys, bet ir jau minėtoje Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracijos pateiktoje pažymoje nurodyta informacija, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis tris kartus pažeidė vidaus tvarkos taisyklėmis nustatytus režimo reikalavimus, už ką vieną kartą buvo baustas drausmine tvarka. Pažymėtina ir tai, jog už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas apeliantui buvo skirtos laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmės. Visgi, nei švelnesnės savo pobūdžiu bausmės, nei faktinis laisvės atėmimo bausmės atlikimas nuteistajam teigiamos įtakos nepadarė. Būdamas ne kartą teistas ir puikiai suvokdamas savo neteisėto elgesio pasekmes, M. V. pasirinko ir toliau nusikalstamai veikti, ne tik nesugrįžtant į kardomojo kalinimo vietą, bet ir vykdant jam būdingas nusikalstamas veikas – vagystes, nors atlikdamas bausmę, dėl jam suteiktos galimybės dirbti, turėjo realią galimybę mažinti savo kriminogeninius poreikius šioje srityje. Paminėtų aplinkybių visuma pagrindžia, kad apeliantas yra linkęs pažeisti nustatytas elgesio taisykles, daryti nusikalstamas veikas bei jokių realių išvadų dėl savo elgesio nedaro, keisti gyvenimo būdo, mažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nesistengia. Taip pat nurodytų duomenų visuma neabejotinai patvirtina, kad nusikalstamos veikos, dėl kurių įvykdymo jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo padarytos atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o yra tik loginis apelianto pasirinkto gyvenimo būdo padarinys.

12. Įvertinus nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų skaičių, tyčinį ir savanaudišką jų pobūdį, tai, kad visos keturios veikos baigtos, kad dvejomis iš jų nukentėjusiesiems buvo padaryta žala, kurios M. V. taip ir neatlygino iki šiol, aptartus apeliantą itin neigiamai charakterizuojančius duomenis, taip pat atsižvelgus į jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį (nustatyta po vieną atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybę, o ne tik atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kaip teigiama apeliaciniame skunde), laikyti nuteistajam parinktų bausmių aiškiai per griežtomis, neatitinkančiomis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų, kaip nurodoma skunde, nėra pagrindo. Pažymėtina, jog, nepaisant visų jo nenaudai vertintinų aplinkybių, nuteistajam pagal BK 242 straipsnį buvo paskirta tik 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o pagal BK 178 straipsnio 1 dalį tik 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tokie bausmių dydžiai yra kur kas mažesni už šiuos nusikaltimus skiriamų laisvės atėmimo bausmių vidurkiams – laisvės atėmimo bausmės vidurkis už BK 242 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų, o už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – 1 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų. Tuo tarpu už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytų baudžiamųjų nusižengimų padarymą buvo M. V. paskirtos 30 parų arešto bausmės, t. y. labai artimos arešto bausmės, skiriamos baudžiamojo nusižengimo padarymo atveju, vidurkiui bausmės (BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto, taigi, vidurkis yra 27 paros).

13. Skunde apeliantas nurodo, kad neginčijo nukentėjusiesiems D. D. ir R. Č. padarytos turtinės žalos dydžio, sutinka ją atlyginti, o pagrobtą nukentėjusiajai D. S. priklausantį dviratį grąžino norėdamas būti sąžiningu. Akivaizdžios elektrinių paspirtukų vagystėmis D. D. ir R. Č. padarytos turtinės žalos pripažinimas ir deklaratyvūs pažadai ją atlyginti negali turėti reikšmės už šias apelianto įvykdytas nusikalstamas veikas parinktoms bausmės rūšims ir jų dydžiui, kadangi tai niekaip nemažina jų pavojingumo bei realiai nešvelnina jomis sukeltų pasekmių. Nors nuteistasis pagrobęs nukentėjusiajai D. S. priklausantį dviratį „White XC275“ vėliau šį turtą iš tiesų paliko toje pačioje vietoje, iš kurios jį neteisėtai pasisavino, dėl ko nukentėjusiosios turtinė padėtis buvo atkurta į prieš nusikalstamos veikos įvykdymą buvusią padėtį, tačiau tiek iš paties M. V. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, tiek iš nukentėjusiosios bei liudytojo R. Š. parodymų matyti, kad tai nulėmė ne apeliaciniame skunde minima aplinkybė – noras būti sąžiningu, o tas faktas, kad dar tą pačią dieną nukentėjusiosios jis buvo pastebėtas važiuojantis šiuo dviračiu ir pradėtas stabdyti, persekioti, tame tarpe pasitelkiant ir policijos pareigūnus. Tai rodo, kad pagrobtas turtas buvo grąžintas siekiant taip pat išimtinai savanaudiškų tikslų – švelnesnės bausmės paskyrimo, o taip pat ir civilinio ieškinio pateikimo išvengimo, ir tai neleidžia spręsti, jog nuteistasis pagaliau suvokė, jog dėl jo nusikalstamo elgesio kenčia kiti visuomenės nariai ir, kad jis privalo paisyti ne tik savo paties, bet ir kitų žmonių interesų, kas leistų tikėtis, jog paskyrus apeliantui už šią nusikalstamą veiką švelnesnę savo rūšimi ar dydžiu bausmę būtų pasiekti bent jau prevenciniai bausmės tikslai. Tuo tarpu skunde akcentuojamą aplinkybę, kad nuteistasis pripažino padaręs visas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tame tarpe ir įvykdęs D. S. priklausančio turto vagystę, nors nukentėjusioji nurodė, kad pagrobtą dviratį vairavo kitas asmuo, o ne M. V., pirmosios instancijos teismas pripažino lengvinančia apelianto atsakomybę. Nustatyti gerokai mažesni už vidurkį ar artimi vidurkiui laisvės atėmimo ir arešto bausmių dydžiai, rodo, kad apylinkės teismas ne tik formaliai nurodė atsižvelgiantis į šią apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bet ir realiai ją įvertino skirdamas apeliantui bausmes.

14. Iš skundo turinio matyti, kad M. V. paskirtas bausmes prašoma sušvelninti ir dėl to, kad byloje teismo sprendimu nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, dėl ko nuteistasis prarado galimybę, kad jam paskirta bausmė būtų sumažinta vienu trečdaliu, tačiau tokiu pagrindu asmeniui paskirta bausmė negali būti švelninama. Pastebėtina, kad sprendimas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo yra išimtinai teismo diskrecijos teisė, kuria teismas, siekdamas išsiaiškinti visas kaltinimui svarbias aplinkybes (šiuo atveju aplinkybes, svarbias dėl 2023 m. spalio 10 d. įvykdytos nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo kvalifikavimo) nesinaudojo, o kitokia proceso dalyvių pozicija šiuo klausimu nedaro tokio sprendimo nepagrįstu.

15. Teisėjų kolegija nemato pagrindo keisti apskųsto apylinkės teismo nuosprendžio ne tik dėl nuteistajam pagal BK 242 straipsnį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos) paskirtų bausmių, bet ir galutinės bausmės, kuri buvo nustatyta už šias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžiu jam paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

16. Bausmių bendrinimo taisyklės numatytos BK 63 ir 64 straipsniuose. BK 63 straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai yra padarytos kelios nusikalstamos veikos arba kai nustatoma, kad nuteistasis iki nuosprendžio priėmimo pirmojoje baudžiamojoje byloje padarė kitą nusikalstamą veiką (BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalys). BK 64 straipsnio nuostatos taikomos, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas (BK 64 straipsnio 1 dalis). M. V. nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 17 d. nuosprendžiu, padarė dar iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžio priėmimo. Taigi, apylinkės teismas, bendrindamas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, teisingai vadovavosi būtent BK 63 straipsnio nuostatomis.

17. Pagal BK 63 straipsnį bausmės gali būti bendrinamos apėmimo bei visiško arba dalinio sudėjimo būdais. Bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis (ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose, ar kai nusikalstamas veikas jungia bendra tyčia) arba padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, arba kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-1-1073/2018).

18. Nusikalstamos veikos, už kurias apeliantas buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu bei ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, buvo padarytos skirtingu laiku, jų nejungė bendra tyčia, taigi idealios nusikalstamų veikų sutapties nesudaro ir negalėjo būti bendrinamos apėmimo būdu vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžiu M. V. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, t. y. nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 17 d. nuosprendžiu jis nuteistas už du baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 178 straipsnio 5 dalyje, ir du nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 242 straipsnyje bei 178 straipsnio 1 dalyje. Taigi, nusikalstamos veikos, dėl kurių padarymo jis buvo pripažintas kaltu šiais nuosprendžiais, labai savo pavojingumu nesiskiria ir dėl to jas paskirtos bausmės pagrįstai nebendrintos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu. Nei už vieną iš jo padarytų nusikalstamų veikų apeliantui nebuvo paskirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Todėl konstatuojama, kad apylinkės teismas M. V. skirtingais teismų nuosprendžiais paskirtas bausmes bendrindamas ne apėmimo, o sudėjimo būdu, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

19. Įstatymas nereglamentuoja kokiais atvejais bendrindamas bausmes teismas privalo parinkti visiško bausmių sudėjimo būdą, o kuriais atvejais – bendrinti bausmes iš dalies jas sudedant, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai – kaip visuma taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-578/2012).

20. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimo bendrinti M. V. skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes visiško sudėjimo būdu nemotyvavo. Tačiau įvertinusi ankstesnėje pastraipoje aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, taip pat įvertinusi jau aptartas aplinkybes, į kurias atsižvelgė apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmes pagal BK 242 straipsnį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos), taip pat aukštesnės instancijos teismo papildomai paminėtas aplinkybes (itin neigiamą apelianto charakteristiką, net keturių naujų baigtų nusikaltimų padarymą bausmės atlikimo metu, veikiant tiesiogine tyčia ir t. t.), kurios charakterizuoja nuteistąjį kaip asmenį, kuris nesistengia pasitaisyti, negeba tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, taip pat atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, teisėjų kolegija mano, jog sprendimas subendrinti bausmes visiško sudėjimo būdu yra teisingas. Kadangi bausmės, kurios buvo paskirtos M. V. už šioje byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, savo dydžiu buvo mažesnės už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžiu apeliantui paskirtą bausmę, apylinkės teismas pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes pridėjo prie griežtesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės. Laikantis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų, į galutinę subendrintą bausmę taip pat buvo įskaityta M. V. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendį atlikta bausmė.

21. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui netaikyti nuteistojo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatų, t. y. neatidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Duomenys apie ankstesnius nuteistojo teistumus, šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, jų skaičius, nesant jokių duomenų apie iš esmės pasikeitusį nuteistojo elgesį ir mąstymą, nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o toks manymas yra viena iš būtinų sąlygų bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui.

22. Apibendrindama visa, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek už atskiras jo įvykdytas nusikalstamas veikas M. V. paskirtos bausmės, tiek galutinė subendrinta bausmė, yra teisingos, jos taip pat neprieštarauja proporcingumo bei protingumo principams, bausmių skyrimo ir bendrinimo taisyklės nebuvo pažeistos. Todėl apeliacinio skundo reikalavimas sušvelninti apeliantui paskirtą bausmę netenkinamas. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė M. V. paskirtos galutinės subendrintos bausmės atlikimo pradžios. Todėl aukštesnės instancijos teismas šią klaidą ištaiso ir nustato, kad nuteistajam bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2024 m. birželio 17 d., t. y. nuosprendžio paskelbimo dienos.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

23. Pirmosios instancijos teisme M. V., atsižvelgiant į tai, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę ir neturi galimybės savarankiškai įgyvendinti savo teisės į gynybą, teismo iniciatyva buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus parinktas gynėjas advokatas Gintaras Andrijauskas. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą M. V. buvo patirta 792,52 Eur išlaidų advokato Gintaro Andrijausko teisinėms paslaugoms apmokėti.

24. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

25. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje apylinkės teismas nurodė, kad įvertinus apelianto turtinę padėtį, antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, nustačius, jog jis yra darbingo amžiaus, nėra pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma, yra neprotinga ar neproporcinga kaltinamojo turtinei padėčiai, todėl 792,52 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš M. V. valstybės naudai priteistinos. Sprendimas priteisti šias išlaidas iš nuteistojo atsispindi ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Vertindama tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo ir argumentų, kuriais jis motyvuojamas, pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, kad nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteisto asmens gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu teismo iniciatyva, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertinta asmens turtinė padėtis. Nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog sprendimas priteisti iš apelianto valstybės garantuojamas teisinės pagalbos tarnybos išlaidas priimamas įvertinus jo turtinę padėtį, tačiau jokie ją apibūdinantys duomenys nuosprendyje taip ir nepaminėti, akcentuota tik, kad jis darbingo amžiaus, kas su dabartine apelianto turtine padėtimi niekaip nesisieja. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad nuosprendžio priėmimo metu M. V. nedirbo, atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, ją atlieka ir šiuo metu. Byloje taip pat nėra duomenų apie apelianto turimas pinigines lėšas banko sąskaitose ar grynaisiais pinigais, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kurį realizavus būtų galima padengti priteistas proceso išlaidas ar nukreipti priverstinį išieškojimą. Kaip matyti, M. V. sistemingai daro turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir vien pagal skundžiamu nuosprendžiu priteistas turtines žalas nukentėjusiesiems turės atlyginti viso 960 Eur. Patikrinus antstolių informacinės sistemos duomenis taip pat nustatyta, kad nuteistojo atžvilgiu yra pradėtos ir nebaigtos vykdomosios bylos. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad M. V. finansinė padėtis yra tokia, dėl kurios jis nesugebėtų savanoriškai sumokėti iš jo pirmosios instancijos teismo priteistų išlaidų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, ir dėl kurios priverstinis išieškojimas nebūtų sėkmingas. Be to, manytina, jog sprendimas šias išlaidas priteisti iš nuteistojo tik paskatintų jį išėjus į laisvę neieškoti oficialaus darbo, taip siekiant išvengti priverstinių išskaitymų iš gaunamo atlyginimo, o vietoje to daryti naujas turtines nusikalstamas veikas, tad nebūtų teisingas ir šiuo aspektu. Dėl to, kas paminėta, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų proceso išlaidų priteisimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

26. Kauno apygardos teisme 2024 m. rugsėjo 27 d buvo gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-09505. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį M. V., sudaro 265,86 Eur, ir šios išlaidos turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, kas reiškia, jog esminis kriterijus sprendžiant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo priteisimo klausimą yra šio asmens turtinė padėtis, būdama nuosekli aukščiau išdėstytai savo pozicijai, sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl nuteistojo gynybos apeliacinės instancijos teisme iš M. V. taip pat neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria

nuteistojo M. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 17 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo M. V. valstybės naudai priteista 792,52 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir šių išlaidų iš M. V. nepriteisti.

Nustatyti, jog M. V. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 17 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 1 (vienerių) metų ir 10 (dešimties) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2024 m. birželio 17 d.

Likusiose dalyse nuosprendį palikti nepakeistą.

Nepriteisti iš M. V. valstybės naudai 265,86 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 27 d. pažymą Nr. APD-2024-09505.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.