Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Varėna) prokurorės Reginos Juškevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą,

kurioje L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. G. vairavo kelių transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio: 2018-01-01 3 val. 25 min., Varėnos r., Kaniavos sen., Rakų k., (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo jai priklausantį automobilį ,,VW Passat“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 1,87 promilės etilo alkoholio.

Tokiais veiksmais L. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Aleksandro Barausko pasienio užkardos vyresniojo pasieniečio N. B. 2018-01-01 tarnybiniu pranešimu, kad 2018-01-01 apie 03.25 val., vykdydamas tarnybą, Varėnos r., Kaniavos sen., Rakų k., (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimui sustabdė transporto priemonę – lengvąjį automobilį ,,VW Passat", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo L. G.. Nuo vairuotojos sklido alkoholio kvapas, todėl iškvietė Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK pareigūnus, kurie vairuotojai nustatė 1,91 promilės girtumą. Tolimesniam tyrimui automobilis ir vairuotoja buvo perduoti Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK pareigūnams. (b. l. 14)

Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK reagavimo skyriaus tyrėjo Modesto Zubkaičio 2018-01-01 tarnybiniu pranešimu, kad 2018-01-01 04.02 val. alkotesteriu L. G. nustatytas 1,91 promilės girtumas (b. l. 18).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2018-01-01 buvo apžiūrėta vieta Varėnos r. Kaniavos sen., Rakų k., (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), kur buvo sustabdytas automobilis ,,VW Passat", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir apžiūrėtas šis automobilis, kuris po įvykio vietos apžiūros paimtas. (b. l.19 - 24)

Daikto apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2018-01-29 buvo apžiūrėtas automobilis ,,VW Passat", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 52-60). Automobilis pagal registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso L. G.. (b. l. 50)

Liudytojo N. B., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Aleksandro Barausko pasienio užkardos vyresniojo pasieniečio, parodymais, kad 2017-12-31 jis dirbo nuo 20.00 val. iki 2018-01-01 10.00 val. kartu su vyresniąja pasieniete A. Z. Rakų k., Varėnos r., patruliavo tarnybiniu automobiliu. 2018-01-01 03.25 val. Varėnos r. Rakų k., (duomenys neskelbtini) g. jie pamatė važiuojantį automobilį ,,VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė šį automobilį sustabdyti patikrinimui. Stabdant automobilis sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). Jis nuėjo prie sustabdyto automobilio, kolegė liko tarnybiniame automobilyje. Priėjęs prie to automobilio, jis pamatė už vairo sėdinčią moterį, priekyje keleivio pusėje sėdėjo vyras, kaip vėliau nustatyta, G. U.. Vairuotojai jis prisistatė, paprašė jos pateikti asmens dokumentus, vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus. Vairuotoja padavė jam tik savo pasą ir automobilio registracijos liudijimą, kitų dokumentų nepateikė, paaiškino, kad juos paliko namuose. Buvo nustatyta, kad automobilį vairavo L. G.. Bendraujant su vairuotoja, jis jautė nuo šios sklindantį stiprų alkoholio kvapą, vairuotojos veiksmai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Jis moters paprašė, kad ši atidarytų savo automobilio bagažinę, po to paprašė išimti iš užvedimo spynelės automobilio raktelius ir pateikti jam. Jis vairuotojai pasakė, kad dėl jos blaivumo nustatymo atvyks policijos pareigūnai, liepė laukti policijos pareigūnų savo automobilyje. Atvykę Varėnos rajono PK policijos pareigūnai nustatė vairuotojai L. G. 1,91 promilės girtumą. (b. l. 27-29).

Liudytojos A. Z., VSAT Varėnos rinktinės Aleksandro Barausko pasienio užkardos vyresniosios pasienietės, parodymais, kad 2017-12-31 ji dirbo nuo 20.00 val. iki 2018-01-01 10.00 val. kartu su vyresniuoju pasieniečiu N. B.. Patruliuodami Rakų k., Varėnos r., 2018-01-01 03.25 val. (duomenys neskelbtini) g. pamatė važiuojantį automobilį ,,VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė šį sustabdyti patikrinimui. Stabdomas automobilis sustojo Varėnos r., Rakų k., (duomenys neskelbtini) g. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), prie automobilio nuėjo jos kolega, pati ji liko tarnybiniame automobilyje. Ji matė, kad sustabdytą automobilį vairavo moteris, automobilio priekyje sėdėjo keleivis. Jos kolega paėmė iš vairuotojos dokumentus, girdėjo, kaip jis paprašė atidaryti automobilio bagažinę patikrinimui. Kai vairuotoja išlipo iš automobilio ir ėjo prie bagažinės, jai kilo įtarimas, jog ši vairuotoja yra neblaivi. Vairuotojai sugrįžus atgal į automobilį, ji girdėjo, kaip N. B. paprašė duoti automobilio raktus. N. B. sugrįžo prie tarnybinio automobilio ir užkardos budinčiai daliai pranešė apie galimai neblaivią vairuotoją. Pažiūrėjus į kolegos atneštus dokumentus, ji pamatė, kad transporto priemonę vairavo L. G.. Atvykę Varėnos rajono PK policijos pareigūnai nustatė vairuotojai L. G. 1,91 promilės girtumą. (b. l. 37-39)

Liudytojo Modesto Zubkaičio, Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK reagavimo skyriaus tyrėjo, parodymais, kad 2017-12-31 nuo 20.00 val. iki 2018-01-01 08.00 val. jis dirbo pagal darbo grafiką kartu su vyriausiuoju patruliu V. G.. 2018-01-01 03.32 val. iš Alytaus apskrities VPK budėtojo jie gavo pranešimą, kad Rakų k., Kaniavos sen., Varėnos r. pasieniečiai sustabdė transporto priemonę, kurią vairavo galimai neblaivi moteris. Atvykę į įvykio vietą, t. y., (duomenys neskelbtini) g., Rakų k., Kaniavos sen., Varėnos r., jie rado stovintį automobilį ,,WV Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame prie vairo sėdėjo L. G.. Kartu buvo keleivis, kuris jam neprisistatė, buvo matyti, kad šis neblaivus, po to tas vyras išėjo į savo namus. Pasieniečiai buvo įvykio vietoje. Bendraujant su vairuotoja L. G. nuo šios sklido alkoholio kvapa, jos kalba buvo nerišli. Paklausus vairuotojos, ar ji vartojo alkoholinius gėrimus, ši pasakė, kad vartojo. Alkotesteriu buvo jai nustatytas 1,91 promilės girtumas. Vairuotoja L. G. buvo nušalinta nuo tolimesnio vairavimo, nuvežta į VšĮ Varėnos ligoninę paimti kraujo mėginį. Vežant L. G. gailėjosi dėl savo poelgio, t. y. kad vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi. (b. l. 42-44)

Liudytojo G. U. parodymais, kad L. G. yra jo sesuo. 2017-12-31 apie 23.30 val. jis atėjo pas savo sesę L., kuri gyvena (duomenys neskelbtini)r. Švenčiant Naujuosius metus, jis matė, kad L. gėrė šampaną, ar ji vartojo stipresnius alkoholinius gėrimus, jis nematė, neatkreipė dėmesio, ką sesė gėrė. Pats jis gėrė stipresnius alkoholinius gėrimus, todėl jautė, kad yra neblaivus. 2018-01-01 naktį, tikslios valandos neprisimena, jis susiruošė eiti namo, kadangi gyvena netoli sesės (duomenys neskelbtini). Sesuo pasisiūlė jį pavežti namo. Ji atsisėdo į savo automobilį ,,VW Passat“ prie vairo, o jis atsisėdo priekyje, keleivio pusėje. Tik įvažiavus į (duomenys neskelbtini) g., Rakų k., Varėnos r., juos sustabdė pasieniečiai. Priėjęs pasienietis paprašė sesės asmens dokumentų, vairuotojo pažymėjimo bei automobilio dokumentų. Sesuo pateikė pasą ir transporto priemonės registracijos liudijimą, kitų dokumentų ji neturėjo, pasakė, kad pamiršo namuose. Pasienietis jos paprašė išjungti variklį, apžiūrėjo automobilį. Ar pasienietis sesės prašė, kad ji pateiktų automobilio raktelius, jis neprisimena, tik prisimena, kad pasakė, jog kvies policijos pareigūnus dėl blaivumo nustatymo. Policijos pareigūnų jie laukė sesers automobilyje. Atvykę policijos pareigūnai L. nusivedė į tarnybinį automobilį blaivumo nustatymui. Pats jis tada nuėjo pėsčiomis namo, kas vyko toliau, nežino. (b. l. 32-34)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 147/2018 (01), kurioje nurodyta, kad L. G. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,87 promilės etilo alkoholio. (b. l. 63)

Įtariamosios L. G. parodymais, kad ji savo kaltę pripažįsta. 2017-12-31 ji su savo šeima šventė Naujuosius metus. Apie 23.00 val. jie pradėjo vartoti alkoholį, ji gėrė brendį ir šampaną. Kiek ji išgėrė alkoholinių gėrimų, neprisimena. 2018 m. sausio 1 d. apie 3.20 val. norėjo pavežti savo brolį G. U. iki jo namų (duomenys neskelbtini). Ji suprato, jog yra neblaivi, bet, nepagalvojusi apie galimas pasekmės, paėmė savo automobilį ,,VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuodama pati kartu su broliu G. U. išvažiavo iš kiemo. Brolis sėdėjo šalia jos, t. y. automobilio priekyje. Pavažiavus apie 200 m, (duomenys neskelbtini) gatvėje Rakų k., Varėnos r. ją sustabdė pasieniečiai. Prie jos priėjo uniformuotas pasienietis, kuris paprašė asmens dokumento bei automobilio dokumentų, taip pat liepė išimti raktus iš automobilio užvedimo spynelės ir paduoti jam. Pasienietis su dokumentais ir automobilio raktais nuėjo prie tarnybinio automobilio, jai pasakė, kad kvies policijos pareigūnus patikrinti jos blaivumą. Ji policijos pareigūnų laukė savo automobilyje. Atvykę policijos pareigūnai patikrinę alkotesteriu jai nustatė 1,91 promilės girtumą. Ji buvo nušalinta nuo tolimesnio vairavimo, jai priklausantis automobilis tralu buvo nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę. Ją policijos pareigūnai nuvežė į Varėnos ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo paimtas jos kraujo mėginys. Automobilis ,,VW Passat", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai, nupirko prieš porą mėnesių iš nepažįstamo asmens, sumokėjo 300 eurų. Dėl padarytos nusikalstamos veikos, o būtent dėl to, kad vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, ji labai gailisi. (b. l. 87-89)

Įtariamosios L. G. papildomais parodymais, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos ji labai gailisi. 2018-01-01 naktį, apie 3 val. 20 min. ji norėjo pavežti savo brolį G. U. iš savo namų (duomenys neskelbtini) iki jo namų (duomenys neskelbtini). Jai išvažiavus iš savo kiemo ir pavažiavus apie 200 m, ją sustabdė pasieniečiai, kurie įtarė, kad ji vairuoja neblaivi, todėl iškvietė policijos pareigūnus, jog patikrintų jos blaivumą. Atvykę policijos pareigūnai alkotesteriu jai nustatė 1,91 promilės girtumą, ją nušalino nuo tolimesnio vairavimo ir nuvežė į VšĮ Varėnos ligoninę paimti kraujo mėginį dėl alkoholio kiekio kraujyje nustatymo. Ji supranta, kad jos toks poelgis yra nepateisinamas, tačiau nusprendė vairuoti neblaivi, nes norėjo pavežti visiškai girtą savo brolį G. iki namų, bijojo, kad jis eidamas neužšaltų. Ji manė, kad tokiu laiku nebus eismo dalyvių, todėl vairuodama niekam grėsmės nesukels. Be to, ji nesijautė, kad būtų daug išgėrusi, t. y. jos savijauta buvo gera. Ankstesniuose parodymuose buvo nurodžiusi, kad automobilio vertė yra 300 eurų, tačiau iš tikro šis automobilis buvo pirktas už 100 eurų, pateiks pirkimo pardavimo sutartį. (b. l. 100-102).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

kaltinamosios L. G. veika kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį teisingai, nes byloje yra įrodyta, kad ji vairavo kelių transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (L. G. kraujyje nustatyta 1,87 promilių etilo alkoholio koncentracija).

Kelių eismo taisyklių (patvirtintos LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr.1950 su vėlesniais pakeitimais) 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamoji L. G. padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui (BK 11 straipsnio 3 dalis), kuris nagrinėjamu atveju sunkių pasekmių nesukėlė.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Jos baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamosios L. G. asmenybę apibūdina tai, kad ji ūkininkauja, neteista, bausta už administracinius teisės pažeidimus: 2015-01-15 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 3 dalį, 2015-06-30 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 4 dalį (b. l. 72-73), paskirtos nuobaudos negaliojančios, į psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitas neįrašyta.

Teismui įvertinus visumą aptartų aplinkybių, konkrečiai padarytą veiką, pobūdį ir sunkumą, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant L. G. baudą, numatytą sankcijoje, už padarytą nusikalstamą veiką.

Teismas nenustatė jokių aplinkybių, jog BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytos bausmės – baudos paskyrimas kaltinamai prieštarautų teisingumo principui. Teismo nuomone, kaltinamosios asmenybė ir kitos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti skiriant kaltinamajai prokurorės prašomos rūšies ir dydžio bausmę – baudą, kuri taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamoji, gavusi pranešimą apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi sutiko, tačiau prašė jai skiriamą baudą sumažinti iki 51 MGL, pritaikius BK 64¹ straipsnį sumažinti iki 34 MGL, esant galimybei prašė paskirti trumpesnį teisės vairuoti tėmimo terminą, taip pat nekonfiskuoti transporto priemonės, nes tai yra bendroji nuosavybė su vyru.

Kaltinamosios prašymas jai skiriamą baudą sumažinti tenkintinas. Byloje nurodyta, kad kaltinamoji (duomenys neskelbtini). Pagal gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) seniūno charakteristikoje nurodyta, jog L. G. šeimoje yra mažametis vaikas (duomenys neskelbtini). Šeima yra darbšti, tinkamai rūpinasi vaiku, nusenusia kaltinamosios sutuoktinio motina. Bandruomenėje vertinama, kaip bendraujanti, darbšti, paslaugi. Vertinant kaltinamosios asmenybę, tai, kad anksčiau nebuvo padariusi šiurkščių administracinių nusižengimų, skirtina bauda, artima numatytai minimaliai baudai. Kaltinamoji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (1.87 promilės), taigi nustatytas apsvaigimas (vidutinis girtumo laipsnis), kuris yra artimesnis nustatytai minimaliai ribai pagal baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. Kaltinamoji transporto priemonę vairavo Rakų kaime Varėnos rajone, kur eismo intensyvumas yra mažas, kaip ir pats kaimas mažas ir yra netoliese valstybės sienos su Baltarusijos Respublika. Todėl kaltinamosios veiksmai apsvaigus vairuojant transporto priemonę kėlė mažesnį pavojų visuomenei, kitų eismo dalyvių saugumui. Byloje nėra nustatytos jokios aplinkybės, kurios neigiamai charakterizuotų kaltinamosios asmenybę.

Skiriant bausmę taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, kai kaltinamoji kaltę pripažino pilnai ir byla teismui perduota nagrinėti dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašo skirti kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejiems) metams.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. L. G. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas, pirmiausia, pažymi, kad, kaip nustatyta, L. G. vairuodama transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai kraujyje nustatytas girtumas (kraujyje mažiausia koncentracija 1,87 promilės). Taigi, ji tyčia padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, kas neabejotinai kėlė pavojų jos paties ir kitų asmenų saugumui ir net gyvybei. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad draudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones taikytinas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams. Kaltinamoji, vairuodama transporto priemones, nebuvo piktybinė pažeidėja, jos veiksmuose nebuvo sistemingo kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymo. Anksčiau nebuvo teista ar jos atžvilgiu taikytos baudžiamojo poveikio sankcijos.

BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn.

Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017).Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015; 2K-7-304-976/2016).

Kita vertus, konfiskuojant asmens turtą, radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybės apsaugą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnyje. Todėl taikant turto konfiskavimą būtina, be kita ko, vadovautis Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl jų aiškinimo.

Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

EŽTT praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Tačiau pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimus tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta.

BK 72 str. 5 d. numato, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje nėra paneigta, kad automobilis ,,VW Passat“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nėra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė (L. G. ir J. G.). Tokiu atveju išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų suma. Pagal pateiktą 2017-12-12 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, nurodyta transporto priemonės kaina – 100 eurų. Pagrindo netikėti tokia transporto priemonės verte nėra, sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis nėra užginčyta.

L. G. 2018-01-03 ir 2018-01-29 tyrėjos V. P. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 103-104) bei dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimas (b. l. 106-107).

Kaltinamajai išaiškintina teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, kaip tai numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 422 straipsnio 1, 2 dalis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti jai 51 MGL (2550 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirta 34 MGL (1700 Eur) bauda.

Vadovaujantis BPK 352 straipsnio 1 dalimi nustatyti L. G. 6 (šešių) mėnesių terminą, nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, L. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vienerius (1) metus aštuonis (8) mėnesius.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) konfiskuotino turto automobilio "VW- Passat", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruoto L. G. vardu (registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), vertę atitinkančią sumą – vieną šimtą eurų (100 Eur) į sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) („Swedbank“, AB) banko kodas 73000, įmokos kodas 6610. Šį įpareigojimą įvykdyti per du (2) mėnesius.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus L. G. baudžiamojoje byloje saugomą vairuotojo pažymėjimą (Nr. R (duomenys neskelbtini)) kartu su teismo baudžiamuoju įsakymu perduoti jį išdavusiai įstaigai - VĮ „Regitra“.

L. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti kaltinamajai L. G., kad nesutikdama su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajai pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Išaiškinti, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą ir atsiranda prievolė sumokėti vykdymo išlaidas antstoliui.

L. G. privalo apie baudos sumokėjimą, konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumos sumokėjimą, rašytinius įrodymus (kvitus, mokėjimo pavedimus ir pan.) pristatyti į teismo raštinę (Aušros g.15, Varėna, 111 kabinetas). Nepateikus rašytinių įrodymų baudos, konfiskuotino turto vertės sumos išieškojimas, suėjus terminams, perduodamas priverstiniam vykdymui.

Teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais. Bauda kita bausme pakeičiama BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas - 6801. Mokėjimo nurodymo paskirtyje būtina nurodyti - bauda.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.