Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Penktas šansas“ patikslintą prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys – antstolis R. B., E. K. ir U. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas prašymas tenkinamas iš dalies.

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, jog antstolio R. B. kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. 2-11837-947/2020 dėl 2 266,69 Eur administravimo išlaidų ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (2 266,69 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš U. K. išieškotojos MB „Penktas šansas“ naudai. Antstolis, tikrindamas registrus, nustatė, kad U. K. 1993 m. rugpjūčio 6 d. sudarė santuoką su E. K.. Antstolis nustatė, kad E. K. dirba ir 2020 m. rugsėjo 29 d. patvarkymu Nr. S-20-85-20559 areštavo skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalį (vykdomosios b. l. 59–60). Antstolis 2020 m. spalio 1 d. pasiūlė skolininkui pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Antstolis 2020 m. lapkričio 12 d. patvarkymu Nr. S-20-85-25089 išieškotojai pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, nes skolininkas bei jo sutuoktinė sutikimo dėl turto dalies nustatymo nepateikė. Antstolis, tikrindamas vedybų sutarčių registrą, nustatė, kad E. K. ir U. K. 2020 m. lapkričio 16 d. sudarė povedybinę sutartį.

Patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis, nustatyta, jog skolininkas U. K. nedirba, o jo sutuoktinė nuo 2016 m. gegužės 6 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. liepos 15 d. – UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. lapkričio 9 d. – UAB (duomenys neskelbtini).

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Antstolis 2020 m. spalio 1 d. priėmė patvarkymą dėl siūlymo pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo. Procesiniai dokumentai buvo išsiųsti skolininkui jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Skolininkas ir jo sutuoktinė per nustatytą terminą sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu nepateikė, todėl antstolis 2020 m. lapkričio 12 d. patvarkymu Nr. S-20-85-25089 pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (darbo užmokesčio dalyje). Antstolis šiame patvarkyme nurodė, kad vykdant 2020 m. liepos 10 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-11837-947/2020, 2020 m. rugsėjo 29 d. patvarkymu buvo areštuota skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalis, t. y. priklausantys išmokėti 25 procentai nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą, ir 10 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno minimalaus mėnesio atlyginimo (darbdaviai – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija) (vykdomosios b. l. 79, 59–60).

Pagal bendrąją taisyklę asmeninės turtinės prievolės išieškomos iš asmeninio sutuoktinio turto, o sutuoktinių bendrosios turtinės prievolės – iš bendro sutuoktinių turto (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.109 straipsnis). Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad iš bendro sutuoktinių turto asmeninės prievolės vykdomos tik ta apimtimi, kuri atitinka tuo tikslu nustatytą sutuoktinio dalį bendrame turte, taip apsaugant kito sutuoktinio turtinius interesus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Sutuoktiniai turi teisę pakeisti įstatymo nustatytą turto teisinį režimą, sudarydami Vedybų (povedybinę) sutartį (CK 3.82, 3.104 straipsniai). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip.

Iš vykdomosios bylų duomenų matyti, kad suinteresuoti asmenys E. K. ir U. K. 2020 m. lapkričio 16 d. sudarė povedybinę sutartį (notarinio registro Nr. VL-5190) (vykdomosios b. l. 86–89). Šios sutarties 6.2. punkte nurodyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo momento ir įregistravimo viešame registre. Iš Vedybų sutarčių registro matyti, jog povedybinė sutartis įregistruota 2020 m. lapkričio 18 d. (vykdomosios b. l. 113). Taigi skolininko ir jos sutuoktinės povedybinė sutartis įsigaliojo jos sudarymo dieną – 2020 m. lapkričio 16 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.104 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog sutuoktiniai turi teisę vedybų sutartyje numatyti, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. E. K. ir U. K. sudarytos povedybinės sutarties 2.5 punktas numato, jog sutuoktiniai susitaria, kad žemiau išvardintas kilnojamas turtas, kurį, sudarius šią sutartį įgis savo vardu sutuoktiniai, priklausys turtą įgijusiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise:

a) bet kokios uždarosios akcinės bendrovės ar akcinės bendrovės akcijos, vertybiniai popieriai, taip pat bet kokio juridinio asmens bet kokios teisinės formos kapitalo dalis;

b) iš 2.3 punkte nurodyto turto gautos pajamos ir šio turto vertės padidėjimas, akcijų kiekio padidėjimas;

c) piniginės lėšos, deklaruotos vieno iš sutuoktinio vardu yra jo asmeninė nuosavybė;

d) lėšos banko sąskaitose, atidarytose sutuoktinio vardu;

e) piniginės lėšos ir turtas, gautas pardavus ar kitaip perleidus sutarties 2.3 punkte nurodytą turtą;

f) lėšos ir turtas, gautas pardavus ar kitaip perlaidus asmeninės nuosavybės teise kiekvienam iš sutuoktinių priklausanti kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą;

g) asmenine nuosavybe tampa taip pat ir sutuoktinio pajamos iš profesinės veiklos, draudimo išmokos, pensijos, gautas avansas, gautos dovanos;

h) asmenine nuosavybe tampa taip pat automobiliai to sutuoktinio, kurio vardu įgyti.

Sutuoktinių, vedybų sutartyje pasirinkusių turto atskirumo režimą, tikslas – apsaugoti ateityje jų gautinas pajamas ir turtą nuo tapimo bendrąja jungtine nuosavybe CK 3.88 straipsnio 1 dalies pagrindu. Todėl skolininko sutuoktinės E. K. darbo užmokestis, gautas po povedybinės sutarties sudarymo, yra jos asmeninė nuosavybė ir skolininko U. K. dalis jos darbo užmokestyje, gautame po povedybinės sutarties sudarymo, nenustatoma.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas iki povedybinės sutarties sudarymo, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl daroma išvada, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės E. K. darbo užmokesčio, gauto iki povedybinės sutarties sudarymo 2020 m. lapkričio 16 d. (CPK 667 straipsnis).

Papildomai pažymima, kad iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad buvo areštuota ir daugiau skolininko U. K. turto (nekilnojamieji daiktai), tačiau dėl skolininko turto dalies nustatymo buvo kreiptasi tik apimtyje dėl sutuoktinės darbo užmokesčio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2020 m. lapkričio 12 d. patvarkymu buvo pasiūlyta išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo tik apimtyje dėl darbo užmokesčio. Taigi atitinkamai šioje byloje nespręstinas klausimas dėl kito skolininko U. K. turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis (sutuoktine), dalies nustatymo. Šios bylos nagrinėjimo dalykas buvo tik dėl skolininko U. K. turto dalies nustatymo sutuoktinės E. K. darbo užmokestyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 667 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos mažosios bendrijos „Penktas šansas“ patikslintą prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui U. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis sutuoktinės E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio, gauto iki povedybinės sutarties sudarymo 2020 m. lapkričio 16 d.

Kitą patikslinto prašymo dalį atmesti.

Grąžinti antstoliui R. B. vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.