Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankroto administratorės mažosios bendrijos „Penktas šansas“ patikslintą ieškinį atsakovui U. K. dėl administravimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui patikslintas ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į patikslintą ieškinį pareikšti, įteikti 2020 m. gegužės 27 d. (tai patvirtina AB „Lietuvos paštas“ pateikti duomenys apie pašto siuntos įteikimą) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – atsakovui asmeniškai. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti patikslintą ieškinį iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškėlė bankroto bylą (duomenys neskelbtini). Bankroto administratore paskirta MB „Penktas šansas“. Kauno apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtino (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur administravimo išlaidų sąmatą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti. Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) taikytas supaprastintas bankrotas. Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) likviduota dėl bankroto, patvirtinta 3 921 Eur administravimo išlaidų sąmata iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (bankroto administratorės atlyginimui skirta 1 821 Eur, kitoms išlaidoms – 2 100 Eur). Bankroto administratorė, teikdama bankrutuojančiai (duomenys neskelbtini) bankroto administravimo paslaugas, patyrė 2 888 Eur administravimo išlaidas, kurios nėra apmokėtos. Atsižvelgiant į tai, bankroto administratorė patyrė žalą, kurią turi atlyginti (duomenys neskelbtini) vadovas U. K..

Byloje nustatyta: UAB „Kauno švara“ kreditoriniai reikalavimai bankrutuojančiai (duomenys neskelbtini) ir sutarties apyvartos ataskaita, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimas už akių, kuriuo UAB „Kauno švara“ iš (duomenys neskelbtini) priteista 397,50 Eur skola, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. preliminarus sprendimas, kuriuo UAB „Vamėsa“ iš (duomenys neskelbtini) priteista 5 369,08 Eur skolos suma, Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartis, kuria (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta MB „Penktas šansas“, Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartis, kuria patvirtinta (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur administravimo išlaidų sąmata, Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartis, kuria (duomenys neskelbtini) taikytas supaprastintas bankrotas, Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis, kuria (duomenys neskelbtini) likviduota dėl bankroto ir patvirtinta 3 921 Eur administravimo išlaidų sąmata, Juridinio asmens išrašas apie (duomenys neskelbtini), kuro išlaidos, 2019 m. lapkričio 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 8635233, 2020 m. vasario 5 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 8935212, 2020 m. vasario 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 9027544, 2020 m. kovo 3 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 9068379, 2020 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 022, 2020 m. gegužės 13 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 13155917, sąskaitų faktūrų apmokėjimo kvitai ir administravimo išlaidų suvestinė.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) (teisės aktas, netekęs galios nuo 2020 m. sausio 1 d.) 10 straipsnio 11 dalyje numatyta, jog kreditorius, įmokėjęs pagal šio įstatymo 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai.

Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kuria (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, nurodė, jog VSDFV 2019 m. spalio 22 d. duomenimis įmonėje apdraustųjų asmenų (darbuotojų) nėra, nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) neturi, įmonės vardu yra registruotos dvi transporto priemonės, tačiau jų dalyvavimas eisme draudžiamas. Teismas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) yra nemoki. Įmonės vadovui (atsakovui) turėjo būti žinomos šios aplinkybės, tai, kad (duomenys neskelbtini) negalės atsiskaityti su kreditoriais, nes nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo metu ji nebevykdė veiklos, taip pat neturėjo turto ir lėšų. Nors atsakovas turėjo įvertinti bendrovės nemokumo būseną ir inicijuoti įmonės bankroto procedūrą anksčiau (iki įmonėje nebebuvo darbuotojų, turto, pajamų, įmonės veiklos sustabdymo), tačiau faktiškai dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo į teismą kreipėsi kreditorė UAB „Vamėsa“. Kadangi įmonės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nedarė, yra pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, t. y. vieną iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai yra susiję su administratorės prašoma priteisti žala. Pagal ginčo teisinių santykių metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 1 dalį pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų. Įmonė jau bankroto bylos iškėlimo metu nebeturėjo turto, iš kurio galėtų būti apmokamos administravimo išlaidos, todėl jei atsakovas būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nemokumo būsenos pradžioje, nelaukdamas, kol įmonė faktiškai nebeturės jokio turto, iš įmonės turto būtų padengtos visos ar dalis įmonės bankroto administravimo išlaidų. Taigi konstatuojamas priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėto neveikimo ir atsiradusios žalos (CPK 178 straipsnis, CK 6.247 straipsnis).

Įmonės vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti.

Sprendžiant dėl žalos ir jos dydžio, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, pažymima, kad ieškovė pateikė duomenis, jog kurui išleido 335,29 Eur, ryšio paslaugoms – 30 Eur, statusų registravimui – 63,69 Eur, dokumentų paruošimui archyvui ir pridavimui – 300 Eur, kanceliarinėms išlaidoms – 110,01 Eur, elektros energijai ir šildymui visai bankroto procedūrai – 146,01 Eur bei buhalterinei apskaitai – 82 Eur. Bankroto administratorei taip pat buvo patvirtintas 1 821 Eur dydžio atlyginimas. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis apie patirtas išlaidas, sprendžia, jog bankroto administratorė nepagrindė išlaidų kurui, ryšio paslaugoms, kanceliarinėms priemonėms ir elektros energijai bei šildymui.

Ieškovė pateikė Viada ir UAB „Circle K Lietuva“ kvitus, iš kurių matyti, jog ieškovė už kurą yra sumokėjusi 335,29 Eur. Šiuo atveju ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog šios išlaidos kurui buvo patirtos vykdant būtent (duomenys neskelbtini) bankroto procesą. Patikslintame ieškinyje taip pat nėra paaiškinta, kaip kuro išlaidos susijusios su bankroto proceso vykdymu. Teismas pažymi, kad ieškovės mokėjimai už ryšio paslaugas, kanceliarines prekes, elektros energiją bei šildymą buvo atlikti 2020 m. gegužės 12 d. ir 2020 m. gegužės 13 d., už kurą Viada degalinėje ji sumokėjo 2020 m. balandžio 26 d., nors pirmą kartą į teismą dėl administravimo išlaidų priteisimo ieškovė kreipėsi 2020 m. balandžio 20 d., o patikslintą ieškinį teismui pateikė 2020 m. gegužės 14 d. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė tik gavusi teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartį dėl ieškinio dalyko tikslinimo ((duomenys neskelbtini) bankroto proceso metu patirtų administravimo išlaidų tikslinimo) ėmėsi veiksmų, kad pagrįsti susidariusias administravimo išlaidas (pirko vokus, segtuvus, kasetę, elementus, rankšluostinį popierių, kopijavimo popierių, apmokėjo ryšio paslaugas bei už elektrą ir šildymą). Taigi, iki kreipimosi į teismą ieškovė šių išlaidų nebuvo patyrusi, nors jau pirminiu ieškiniu prašė jas priteisti. Pažymima, jog prašomos priteisti administravimo išlaidos turi būti patirtos vykdant bankroto procesą. Nagrinėjamu atveju ieškovės pateikti mokėjimo kvitai bei PVM sąskaitos faktūros nepatvirtina, kad nurodytos išlaidos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės prašymas priteisti 335,29 Eur už kurą, 30 Eur už ryšio paslaugas, 110,01 Eur už kanceliarines priemones ir 146,01 Eur už elektrą bei šildymą atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, įvertinęs ieškovės patirtas išlaidas už statusų registravimą (63,69 Eur) bei dokumentų paruošimą archyvui ir pridavimą (300 Eur), daro išvadą, jog šios išlaidos yra pagrįstos, nes valstybės įmonėje „Registrų centras“ yra nustatyti paslaugų įkainiai, kuriuos būtina sumokėti norint registruoti įmonės statusus. Nors mokėjimo pavedimas už dokumentų paruošimą ir pridavimą archyvui buvo padarytas 2020 m. gegužės 12 d., tačiau, teismo vertinimu, surinkti, paruošti (duomenys neskelbtini) dokumentus bei juos priduoti į archyvą reikalauja nemažai laiko sąnaudų, todėl labiau tikėtina, kad tai buvo daroma viso bankroto proceso metu, o ne likus dviem dienoms iki patikslinto ieškinio pateikimo teismui (2020 m. gegužės 14 d.). 2020 m. balandžio 30 d. sąskaita faktūra patvirtina, kad 2020 m. balandžio mėn. (duomenys neskelbtini) buvo suteiktos buhalterinės apskaitos paslaugos, todėl prašoma priteisti 82 Eur suma už šias paslaugas taip pat laikoma pagrįsta.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad pagrįsta administravimo išlaidų suma, kurią patyrė ieškovė yra 2 266,69 Eur (445,69 Eur išlaidos už bankroto proceso vykdymą ir 1 821 Eur administratorės atlyginimas). Byloje nėra duomenų, kad šios administravimo išlaidos buvo sumokėtos (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, laikoma, jog 2 266,69 Eur suma yra ieškovės patirta žala (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovės reikalavimas tenkinamas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 2 266,69 Eur administravimo išlaidos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas. Kadangi ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymo, jis tenkinamas ir ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė, kreipdamasi į teismą su patikslintu ieškiniu, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Tenkinus patikslintą ieškinį iš dalies (2 266,69 Eur x 100 proc. / 2 888 Eur = 79 procentai), bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai patikslinto ieškinio reikalavimų daliai – 51 Eur (65 Eur žyminis mokestis x 79 proc. / 100 proc. = 51 Eur) CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Valstybė šioje byloje patyrė 7,44 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Šiuo atveju ieškinys patenkintas 79 procentais, todėl valstybei iš atsakovo priteisiama 5,88 Eur (7,44 Eur x 79 proc. / 100 proc. = 5,88 Eur) už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti mažajai bendrijai „Penktas šansas“, juridinio asmens kodas 304099424, iš atsakovo U. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

2 266,69 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt šešių eurų 69 ct) administravimo išlaidas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 266,69 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo U. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 51 Eur (penkiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį ir 5,88 Eur (penkių eurų 88 ct) išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.