Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-03-16 · Civilinė byla Nr. 2S-615-661/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-16
Bylos Nr.
2S-615-661/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-40766-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Barkauskas
Pareiškėjas
T. R., J. R.
Suinteresuotas asmuo
AB DNB bankas
Kategorijos
  • 3.5.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-615-661/2017Teisminio proceso Nr.2-68-3-40766-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.10. 3.5.21.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų T. R. ir J. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų T. R. ir J. R. skundą dėl antstolės B. P. veiksmų, suinteresuotas asmuo AB DNB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai 2016 m. spalio 25 d. skundu prašo panaikinti visus antstolės priimtus patvarkymus vykdomojoje byloje Nr. 0171/16/03629, įskaitant, bet neapsiribojant, 2016 m. rugsėjo 20 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-16-171-15547, 2016 m. rugsėjo 21 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. 0171/16/03629/R, 2016 m. spalio 4 d. patvarkymą dėl atvykimo į antstolės kontorą Nr. 0171/16/03629/ATV, 2016 m. spalio 4 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. 0171/16/03629/RC, 2016 m. spalio 4 d. turto arešto aktą Nr. 0171/16/03629/TA, priteisti iš suinteresuoto asmens AB DNB banko bylinėjimosi išlaidas.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi (b.l. 27-32) pareiškėjo skundą atmetė. Nurodė, kad vykdomasis dokumentas numato galimybę išieškoti tiek iš RUAB „Molesta“, tiek iš subsidiarių skolininkų R. J., A. J., T. R. ir J. R.. Antstolė, priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti neturi pareigos tikrinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimo pagrįstumo, t. y. ar kreditorius turi teisę apskritai ar tik kuriuo metu (realizavus pradinio skolininko turtą ar iki tol) nukreipti išieškojimą į subsidiarius skolininkus ar ne, todėl šios bylos kontekste pažymėtina, kad šalių argumentai, susiję su materialiųjų teisės normų taikymu/tikrinimu – būtent CK 4.195 straipsniu – nėra aktualūs nagrinėjant šį skundą dėl antstolės veiksmų, atitinkami reikalavimai turėtų būti reiškiami ginčo teisenos tvarka. Antstolės veiklos ribas apibrėžia pateiktas vykdomasis dokumentas, kuris šiuo atveju numato išieškotojui bendrą teisę vykdyti išieškojimą ir iš subsidiarių skolininkų. Taip pat nurodė, jog vien tai, kad turi būti išieškoma iš svetimo turto hipotekos, net jei pagrindinio skolininko turtas nėra realizuotas, nereiškia, kad antstolė neturi teisės priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.Pareiškėjai T. R. ir J. R. atskiruoju skundu (b.l. 38-40) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-06 nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-47697-863/2016 ir išspręsti klausimą iš esmės - pareiškėjų J. R. ir T. R. skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti ir panaikinti visus antstolės B. P. priimtus patvarkymus vykdomojoje byloje Nr. 0171/16/03629, įskaitant, bet neapsiribojant, 2016-09-20 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-16-171-15547, 2016-09-21 raginimą įvykdyti sprendimą Nr. 0171/16/03629/R, 2016-10-04 patvarkymą dėl atvykimo į antstolės kontorą Nr. 0171/16/03629/ATV, 2016-10-04 patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. 0171/16/03629/RC, 2016-10-04 turto arešto aktą Nr. 0171/16/03629/TA; Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad antstolė negalėjo priimti vykdomojo dokumento vykdyti, nes egzistavo akivaizdi kliūtis -apeliantai yra atsakingi tik subsidiariai, o iš pagrindinio skolininko įkeisto turto nėra išieškota. Nurodo, kad CPK 651 str. neįtvirtina baigtinio sąrašo atsisakymo pagrindų, kuomet antstolis gali atsisakyti priimti vykdyti pateiktą vykdomąjį dokumentą. Priešingai, šio straipsnio 2 d. 8 p. reglamentuoja, jog būtina patikrinti ir akivaizdžias kitas kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Šiuo atveju tokia kliūtis ir yra tai, kad kol kas nėra realizuotas pagrindiniam skolininkui UAB „Molesta“ nuosavybės teise priklausantis turtas, kuris taip pat yra įkeistas kreditoriui AB DNB bankas, todėl Antstolė negalėjo priimti vykdomojo dokumento ir pradėti skolos išieškojimo veiksmų iš subsidiarių skolininkų - Apeliantų turto.Antstolei pateiktame Vilniaus m. 31-ojo notarų biuro notaro S. S. 2013-10-11 vykdomajame įraše yra aiškiai nurodyta, kad skola turi būti išieškoma iš skolininko UAB „Molesta“ ir subsidiariai iš įkaito davėjų Apeliantų bei R. J. ir A. J.. Restruktūrizavimo plane nustatyta, kad pardavus AB DNB bankui įkeistą UAB „Molesta“ turtą, kuris įvertintas 3 582 600 EUR suma, pirmiausiai bus atsiskaitoma su AB DNB banku. Vadinasi yra pagrįsta tikimybė, kad AB DNB banko reikalavimo didžioji dalis, jeigu ne visa, gali būti patenkinta iš pagrindiniam skolininkui UAB „Molesta“ priklausančio turto. Akivaizdu, kad kol nėra aiški AB DNB bankas nepatenkinta reikalavimo dalis (tuo pačiu ir iš Apeliantams priklausančio turto išieškotina suma), tol negali būti atliekami skolos išieškojimo veiksmai iš subsidiariai atsakingų Apeliantų turto.Nurodo, kad Antstolė ėmėsi konkrečių veiksmų, kuriais siekiama išieškoti AB DNB banko naudai 1 463 774,28 EUR skolą iš pagrindinio skolininko UAB „Molesta“, nors to daryti negalėjo, nes pagrindiniam skolininkui UAB „Molesta“ yra iškelta restruktūrizavimo byla, o tokie antstolio veiksmai pažeidžia LR įmonių restruktūrizavimo įstatymo normas draudžiančias atlikti skolų išieškojimo veiksmus įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 8 str. 3 d,, 13 str. ir 28 str. 4 d.).Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepimu (b.l. 49-53) į pareikštą skundą, prašo skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad hipotekos sandoris sudarytas dar 2005 m., t,y. hipotekos sandorio sudarymo metu galiojusi CK 4.195 str. nenumatė subsidiarios atsakomybės. Teismų praktikoje formuojama pozicija, kad nuo 2012-07-01 galiojančios CK 4.195 str. 3 d. nuostatos negali būti taikomos vykdant išieškojimą pagal hipotekos sandorius, sudarytus dar iki šios nuostatos įsigaliojimo. Kad išieškotojas Bankas turi teisę nukreipti išieškojimą į trečiųjų asmenų įkeistą turtą, nelaukiant kol bus realizuotas RUAB „Molesta“ priklausantis ir Bankui įkeistas turtas, patvirtina ir hipotekos lakšto, identifikavimo kodas 01120050000525, sąlygos. Hipotekos lakšto pastabų 5 punkte numatyta, kad kai kreditorius įgyja teisę reikalauti prievolės priverstinio įvykdymo, kreditorius turi teisę savo pasirinkimu reikalauti sugrąžinti skolą, tiek iš skolininko, tiek iš įkeičiamų daiktų savininko kartu (įkeisto daikto vertei), tiek iš kiekvieno atskirai, taip pat nukreipti išieškojimą tiek į skolininko turtą, tiek į trečiųjų asmenų įkeistą turtą vienu metu, tiek į kiekvieną atskirai.Nurodo, kad visas RUAB „Molesta“ Bankui įkeistas turtas šiuo metu yra pardavinėjamas už 1 126 484 EUR t.y. už žymiai mažesnę kainą, nei skolos suma. Taigi, RUAB „Molesta“ priklausančio ir Bankui įkeisto turto vertė yra mažesnė, nei skola, todėl šio turto pardavimas nepadengs visos skolos ir yra būtina realizuoti ne tik RUAB „Molesta“ nuosavybės teise priklausantį turtą, bet ir Pareiškėjų įkeistą turtą. Nurodo, kad konstatavus, kad antstolė neturi teisės priimti vykdyti vykdomojo dokumento iki kol bus parduotas RUAB „Molesta“ priklausantis įkeistas nekilnojamasis turtas, gali susidaryti situacija, jog bus praleistas terminas pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą vykdymui.Tai, kad pagrindiniam skolininkui RUAB „Molesta“ iškelta restruktūrizavimo byla, netrukdo vykdyti skolos išieškojimą iš trečiųjų asmenų turto, nes kaip minėta, Bankas turi teisę nukreipti skolos išieškojimą į trečiųjų asmenų įkeistą turtą.Nurodo, kad CPK 586 str. numato, kad antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. CK 4.192 str. 5 d. nustato, jog notaro vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui CPK nustatyta tvarka. Vykdomasis dokumentas yra galiojantis ir pateiktas antstolei vykdyti nepraleidus CPK 606 str. nustatyto termino, per kurį jis turi būti pateiktas vykdyti. Todėl yra būtinas teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principų užtikrinimas ir užtikrinta kreditoriaus Banko teisė išieškoti skolą pagal galiojantį vykdomąjį dokumentą.Antstolė B. P. atsiliepimu (b.l. 62-67) į atskirąjį skundą, prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeista. Nurodo, kad antstolis tikrindamas nurodytus pagrindus neatlieka vykdomųjų dokumentų išdavimo procedūros tikrinimo ar vykdomuosius dokumentus išdavusių institucijų sprendimų teisingumo ir teisėtumo kontrolės, antstolis privalo nustatyti ar nėra akivaizdžių kliūčių įj vykdomajam dokumentui priimti, priešingu atveju antstolis veiktų ultra vires. Antstolė neturi duomenų apie j vykdomojo dokumento pripažinimą negaliojančiu, taigi nėra jokių teisinių pagrindų, kuriais remiantis antstolė 1 turėjo atsisakyti vykdyti vykdomąją bylą ar vėliau ją sustabdyti. CK 1.7 str. 2 d. suformuluota pamatinė taisyklė, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka. Kredito sutartis tarp RUAB „Molesta“ ir AB DNB bankas pasirašyta 2005-01-06, galiojant CK 4.195 str. redakcijai, kuri nenumatė subsidiaries atsakomybės, todėl vėlesni įstatymo pakeitimai nedaro įtakos ir negali uždrausti išieškotojui/hipotekos kreditoriui išieškoti skolos tiek iš įkeisto į skolininko turto, tiek iš svetimo, skolininko naudai hipoteka įkeisto, turto. Pateikus vykdyti vykdomąjį dokumentą, kurio teisėtumas nėra paneigtas, antstolis neturi teisinio pagrindo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, taip pat antstolis, nepradėjęs vykdymo proceso, neturi teisinių priemonių įpareigoti asmenis teikti informaciją apie restruktūrizavimo bylos eigą (pagrindinio skolininko hipoteka keisto turto pardavimą), skolų likučius ir pan., todėl objektyviai antstolis negali nustatyti ar taikytinas CK 4.195 str., ar ne. Taigi vien faktas, kad turi būti išieškoma iš svetimo turto hipoteka įkeisto turto, net jei pagrindinio skolininko turtas nėra realizuotas, nereiškia, kad antstolis neturi teisės priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kadangi pagrindinio skolininko turtas gali būti nelikvidus, turto gali neužtekti visai skolai apmokėti ir kt., todėl paaiškėjus papildomoms aplinkybėms, dėl kurių išieškojimas iš svetimo turto hipoteka įkeisto turto tam tikru metu yra negalimas, vykdomoji byla turėtų būti sustabdyta, o pasikeitus aplinkybėms - atnaujinta arba užbaigta.Nurodė, kad antstolė nėra RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo bylos šalis, todėl jai nėra žinomos restruktūrizavimo proceso aplinkybės ir eiga, o aukščiau pateikti argumentai patvirtina, kad restruktūrizavimo procesas antstolės veiksmams šiuo konkrečiu atveju įtakos nedaro. 2014-03-27 įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2014-01-03 nutartis c.b, Nr. B2-501-340/2014 dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, restruktūrizavimo planas patvirtintas 2016-02-15, taigi restruktūrizavimo procedūra vykdoma beveik 3 metus, per šį laikotarpį skolos likutis nesumažintas, pagrindinio skolininko įkeistas turtas nerealizuotas.Visuose antstolės parengtuose vykdomosios bylos Nr. 0171/16/03629 procesiniuose dokumentuose yra aiškiai nurodyta, kad vykdomasis dokumentas išduotas dėl skolos išieškojimo iš RUAB „Molesta“, tačiau išieškojimas yra vykdomas ne iš pagrindinio skolininko turto, o išimtinai tik iš hipotekos kreditoriaus naudai įkeisto trečiųjų asmenų turto.Šiuo konkrečiu atveju restruktūrizuojamas asmuo yra pagrindinis skolininkas - RUAB „Molesta“, tuo tarpu subsidiariai atsakingiems įkaito davėjams bankroto byla nėra iškelta, todėl pagrindiniam skolininkui vykdoma restruktūrizavimo procedūra nėra kliūtis priimti vykdyti Vilniaus m. 31-ojo notaro biuro notaro S. S. 2013-10-11 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 3623 dėl skolos išieškojimo priverstinai parduodant subsidiariai atsakingiems asmenims nuosavybės teise priklausantį įkeistą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Apeliantai savo skundą iš esmės grindžia aplinkybe, kad antstolė negalėjo priimti vykdomojo dokumento vykdyti, nes egzistavo akivaizdi kliūtis - apeliantai yra atsakingi tik subsidiariai, o iš pagrindinio skolininko įkeisto turto nėra išieškota.Tačiau sutikti su šiais apeliantų teiginiais nėra teisinio pagrindo. Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Nurodytų ir kitų CPK VI dalies vykdymo proceso nuostatų nesilaikymas, atliekant antstoliui konkretų vykdymo veiksmą, lemia tokio veiksmo neteisėtumą. CPK 651 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus sąrašas, kuris nėra baigtinis. Taigi, būtinybė patikrinti, ar neegzistuoja šioje proceso teisės normoje nurodyti pagrindai, būtina vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti ir vykdomųjų veiksmų pradžios sąlyga. Tai reiškia, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo įsitikinti, ar nėra pagrindų šį dokumentą atsisakyti priimti, ir tik nustatęs, jog vykdomieji veiksmai gali būti pradėti, įgyja pareigą atlikti tolimesnius veiksmus vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų tvarka. Hipotekos sandoris sudarytas 2005 m., t.y. hipotekos sandorio sudarymo metu galiojusi CK 4.195 str. redakcija nenumatė subsidiarios atsakomybės. Hipotekos lakšto 5 p. numato, kad kai kreditorius įgyja teisę reikalauti prievolės priverstinio įvykdymo – skolos sugrąžinimo ir įkeistas turtas priklauso ne Skolininkui, Kreditorius turi teisę savo pasirinkimu reikalauti sugrąžinti skolą tiek iš Skolininko, tiek iš įkeičiamų daiktų savininko kartu, tiek iš kiekvieno atskirai, taip pat nukreipti išieškojimą tiek į skolininko turtą tiek į įkeistą turtą vienu metu, tiek į kiekvieną atskirai. 2008 metais, darant hipotekos lakšto pakeitimus ir keičiant įkeičiamų daiktų savininkus, hipotekos lakšto 5 p. liko nepakeistas (v.b.l. 17). Subsidiariają atsakomybę taikanti norma įsigaliojo tik 2012-07-01, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad antstolis turėjo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą.Kasacinio teismo praktika dėl atgalinio teisės aktų galiojimo civiliniuose teisiniuose santykiuose yra nuosekli – kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad tam, jog būtų pateisinamas civilinės teisės normos galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems santykiams reguliuoti, būtinas šiuo klausimu įstatymo leidėjo aiškus ir nedviprasmiškas pozicijos pareiškimas; tai galima padaryti tik įstatymo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-100/2013; 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-611/2015; 2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-421/2015; 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016; kt.).Dėl išdėstyto, tampa nebeaktualu, jog nėra realizuotas pagrindiniam skolininkui UAB „Molesta“ nuosavybės teise priklausantis turtas, kuris taip pat yra įkeistas kreditoriui AB DNB bankas.Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas pateikė teismui duomenis apie patirtas 242 eurų bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Dėl šio, iš apeliantų T. R. ir J. R. suinteresuoto asmens AB DNB bankas naudai priteistinos 242 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš T. R. a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. R. a.k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui AB DNB bankas į.k. 112029270, 242 Eur, t.y. po 121 eurų iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas Alvydas Barkauskas