- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-11
- Bylos Nr.
- 1-1972-957/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52954-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- L. K.
- Advokatai
- Džigintas Žebelys
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, našlė, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. L. K. 2019 m. gruodžio 15 d., apie 2.10 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,53 promilių girtumo laipsnis), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, būdama virtuvės patalpoje, žodinio konflikto metu, V. B. išpylus stikliuką su alkoholiniu skysčiu (degtine) pastarajai (L. K.) į akis, tyčia, vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajai V. B. į kairės kojos šlaunies-kirkšnies sritį, taip padarydama durtinę-pjautinę kairės kojos šlaunies-kirkšnies srities žaizdą su pilnu kairės bendrosios šlaunies arterijos ir giliosios šlaunies venos nupjovimu, t. y. sunkiai sutrikdė nukentėjusios V. B. sveikatą. Taip L. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje ištirti įrodymai ir jų vertinimas
2. Kaltinamoji L. K. apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 14 d. buvo pas draugę D. J. gimtadienyje, kur buvo visi draugai, V. B. jau pažinojo. Niekada prieš tai abi nėra konfliktavusios, visą vakarą su ja atšoko, nebuvo jokių konfliktų, o paskui, jau šventei einant į pabaigą, su V. B. ir A. Ž. išėjo į virtuvę parūkyti. Būnant virtuvėje V. B. pradėjo įžeidinėti, kodėl ji (L. K.) sėdi jubiliato vietoje, iš kur atsiradusi, nes jos su D. J. pažįstamos nuo darželio, mokyklos laikų ir taip žodis po žodžio. Apsirengė paltą, jau ruošėsi eiti namo ir pasakė V. B., kad jeigu tokia gera draugė, kodėl ne ji nuo 7.00 val. ryto ruošia balių ir, kad ją išvis ten pakvietė iš pagarbos. Kai tik pasakė šiuos žodžius, V. B. paėmė už palto atlapų, sakė sėsti ir suradusi D. J. paklausė, ar ją pakvietė iš pagarbos, o D. J. pasakė, kad taip, bet ji pasakė, kad visus pakvietė iš pagarbos. Tuo momentu virtuvėje dar buvo A. P., A. Ž. ir V. B.. Kaltinamosios teigimu, visi buvo išgėrę. V. B. nulėkusi į kambarį prisipylė degtinės į stiklinę ir pripylė į akis. Atsimerkus buvo šokas, akyse buvo juoda, pamanė, kad liko akla ir daugiau nebematys. Tuo metu ji sėdėdama šalia šaldytuvo pjaustė šakotį ir ranka paėmusi peilį padarė mostą. Net nematė V. B. stovi ar ne. Ir tik paskui išgirdo kaip A. P. sako „L., ką tu padarei“. Tada jau pamatė kraują, V. B. nugriuvo. Uždėjo V. B. rankšluostį ir pasakė, kad greičiau kviestų greitąją. Kaltinamosios teigimu, tai įvyko netyčia, nesiruošė jos pjauti, paprasčiausiai V. B. labai išprovokavo žodžiais ir veiksmais. Savo būsenos apsakyti negali, jautėsi išgėrusi ir buvo išgėrusi vidutiniškai, alkoholis be abejo kažkiek davė. Nelabai gali pasakyti kaip laikė peilį, kur buvo ašmenys. Nelabai atsimena to peilio stvėrimo, kaip viskas įvyko. Pasak kaltinamosios, sudarė sutartį su Vilniaus teritorine ligonių kasa mokėti po 107 Eur 2 metus, kaip ir atlygino V. B. tą žalą, nes 500 Eur geranoriškai pervedė už vaistus. Kaltinamosios teigimu, ji labai gailisi dėl šio įvykio, pergyvena. Su nukentėjusiąja dar nebendravo, nes buvo sankcija, sakė negalima skambinti. Dabar, po teismo, būtinai susitiks, atsiprašys. V. B. ir draugėms sakė, kad ant jos jokio pykčio neturi, pati kalta.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Nukentėjusioji V. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gruodžio 15 d. kartu su sutuoktiniu V. B. apie 19.00 val. atvyko į svečius pas vaikystės draugę D. J.. Atvyko ir A. Ž. su sugyventiniu, M. B., jubiliatės sutuoktinis A. J. bei iš matymo pažįstama D. J. draugė L. K.. Minėtą vakarą beveik visi vartojo alkoholinius gėrimus. Atsimena, kad jai ir L. K. būnant virtuvėje, pradėjo abi konfliktuoti, tačiau dėl ko konkrečiai, neprisimena. Atsimena tik tą momentą, kai lietė sau kairę koją kirkšnies srityje ir juto, kad darosi karšta, kad toje vietoje buvo šlapia. Suprato, kad tai kraujas. Išgirdo kažką sakant, kad kviečia greitąją pagalbą. Neatsimena ir negali pasakyti, kas jai atsitiko, kadangi buvo neblaivi. Apie tai, kad jai buvo durta į kojos kirkšnį sužinojo ligoninėje. Negali pasakyti, kas jai dūrė peiliu. Taip pat neprisimena, ar konflikto metu su L. K. virtuvėje buvo kitų asmenų (1 t., b. l. 67-69).
5. Liudytoja A. P. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gruodžio 14 d. apie 19.00 val. atvyko adresu (duomenys neskelbtini) švęsti draugės D. J. gimtadienį. Vakarėlio metu gėrė alkoholinius gėrimus. Vakarėlio eigoje su V. B., L. K., A. Ž. ir D. J. nuėjo gerti į virtuvę, kur tarp L. K. ir V. B. kilo konfliktas. V. B. įžeidinėjo L. K., tačiau ką tiksliai sakė, neatsimena. Atsimena, kad V. B. į veidą L. K. išpylė degtinės stikliuką su degtine. Apie 2.00 val. visoms moterims besėdint virtuvėje pamatė, kad V. B. stipriai kraujuoja. Liudytojos teigimu, nesuprato iš kur bėga kraujas ir nematė ką darė L. K., kaip peilis atsirado virtuvės kriauklėje, kaip L. K. dūrė peiliu. Pamačius kraujuojant V. B., ją apėmė panika, labai išsigando. Kvietė greitąją medicinos pagalbą. Atsimena, kad kai V. B. nukrito ant žemės, L. K. pakėlė į viršų V. B. koją. Taip L. K. norėjo sustabdyti kraujavimą, bandė su rankšluosčiais stabdyti. Kas vyko toliau gerai neatsimena, buvo stipriai susijaudinusi. Pamena, kad virtuvėje atsirado kraujo balos (1 t., b. l. 59-60).
6. Liudytojas V. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gruodžio 14 d. kartu su žmona atvyko adresu (duomenys neskelbtini) švęsti D. J. gimtadienį. Apie 2.00 val. būdamas svetainėje girdėjo kaip jo žmona V. B. virtuvėje konfliktavo su L. K., tarp jų kilo žodinis konfliktas. Kartu virtuvėje buvo A. P., A. Ž., D. J., o A. J. miegojo kitame kambaryje. Išgirdęs riksmą atėjo į virtuvę ir pamatė jo žmoną stovinčią prie šaldytuvo. Žmonai iš kairės kojos stipriai bėgo čiurkšle kraujas, labai greitai virtuvėje atsirado kraujo balos. Pamatęs kraujuojančią žmoną nežinojo ką daryti, išsigando. Žmona apalpo ir nukrito ant grindų. Susinervinęs išbėgo iš virtuvės į svetainę, norėjo paimti telefoną ir iškviesti greitąją, bėgdamas išmušė svetainės durų stiklą. Belaukiant greitosios, liepė kitiems vakarėlio dalyviams stabdyti kraujavimą. Kas vyko tiksliai neatsimena, nematė, kaip L. K. dūrė peiliu jo žmonai. Mano, kad L. K. po dūrio jo žmonai pasislėpė virtuvėje už kampo. Nematė, kur dingo peilis ir kaip jis atsirado virtuvės kriauklėje, nežino. Taip pat nežino, ar tarp jo žmonos ir L. K. anksčiau yra kilę kokių nors konfliktų (1 t., b. l. 63-64).
7. Liudytoja D. J. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gruodžio 14 d. prieš atvykstant svečiams, namuose ji buvo kartu su sutuoktiniu A. J. bei drauge L. K.. Apie 19.00 val. atvyko V. B. su sutuoktiniu, A. P., M. B., R. P., A. Ž. su sugyventiniu, Ž. J.. Gimtadienio šventimas vyko svetainėje, beveik visi vartojo alkoholinius gėrimus. L. K. V. B. pažįsta apie 10 metų. Šventės metu tarp L. K. ir V. B. jokio žodinio ar kitokio konflikto nebuvo, jos gražiai kartu šoko, linksminosi. Nakties metu, laiko tikslaus nurodyti negali, dalis svečių pradėjo skirstytis. Retkarčiais visi svečiai eidavo parūkyti į virtuvę, tačiau kokiu laiku V. B. bei L. K. ėjo, neprisimena. Atsimena, kaip V. B. ir L. K. vilkėdamos viršutinius rūbus buvo virtuvėje. Atrodo, kad ji išgirdo triukšmą, kelių moterų riksmą, sklindantį iš virtuvės. Nesuprato, ką jos konkrečiai rėkė. Išsigandusi nuėjo į virtuvę ir pamatė V. B. gulinčią ant grindų (tarp šaldytuvo ir spintelės), o L. K. tuo metu jai abiem rankomis laikė kairę koją pakėlusi į viršų už kulno. V. B. buvo be sąmonės, ant grindų prie jos buvo daug kraujo. Virtuvėje prie stalo buvo A. Ž. ir A. P.. Ji paklausė, kas atsitiko ir kažkas iš svečių pasakė, kad L. K. su peiliu sužeidė V. B., tačiau kaip tai įvyko, nesakė. Liudytojos teigimu, būdama virtuvėje peilio nematė, nes buvo šoko būsenoje, bet gal jis ten ir buvo. Po to atvyko policijos pareigūnai ir greitoji, kuri išvežė V. B. į ligoninę, o L. K. buvo sulaikyta. L. K. po įvykio pati jai pasakė prisipažinusi policijos pareigūnams dėl minėto įvykio, tačiau kokie jos konkretūs žodžiai policijos pareigūnams buvo, nežino. Lankant ligoninėje V. B. papasakojo jai, kad būnant virtuvėje tarp jos ir L. K. prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu ji išpylė degtinės stikliuką L. K. į akis. Po įvykio L. K. papasakojo, kad tuo metu, kai V. B. išpylė degtinės stikliuką į akis, jai labai graužė ir tuo metu nieko nematydama, sugriebė pirmą pasitaikiusį daiktą – peilį (1 t., b. l. 75-76).
8. Liudytojas A. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gruodžio 14 d. prieš atvykstant svečiams namie jis buvo kartu su sutuoktine ir jos drauge L. K.. Apie 19.00 val. atvyko V. B. su sutuoktiniu, A. P., M. B., R. P., A. Ž. su sugyventiniu, Ž. J.. Beveik visi vartojo alkoholinius gėrimus. Šventės metu tarp svečių jokių konfliktų nebuvo, L. K. su V. B. sutarė gerai, linksminosi, visi eidavo parūkyti į virtuvę. Apie 23.30 val. jis nuėjo miegoti, o svečiai liko švęsti toliau. Prabudo naktį nuo triukšmo, girdėjo kaip dužo stiklai. Kaip vėliau suprato, kad sudužo svetainės durų stiklas. Atsikėlė ir išėjo pažiūrėti kas vyksta. Atėjęs į koridorių pamatė kaip V. B. kvietė greitąją medicinos pagalbą. Paklausus V. B. kas atsitiko, šis pasakė, kad L. K. V. B. dūrė peiliu. Taip pat V. B. pasakė, kad norėdamas kuo greičiau iškviesti pagalbą ir įbėgdamas į svetainės kambarį, staigiai atidarydamas duris sudaužė durų stiklą. Į virtuvės patalpą jis nėjo, tik matė vienu akies krašteliu kaip V. B. gulėjo ant grindų, prie jos buvo kraujo. Ką tuo metu darė L. K., nematė. Po to atvažiavo policija ir greitoji, kuri išvežė V. B. be sąmonės į ligoninę, o pareigūnai sulaikė L. K. (1 t., b. l. 80-81).
9. Liudytoja A. Ž. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gruodžio 14 d. 19.00 val. atvyko kartu su sugyventiniu į D. J. gimtadienį, kuriame jau buvo kiti svečiai. Šventė vyko svetainėje, beveik visi vartojo alkoholį, o į virtuvės patalpą dauguma svečių eidavo parūkyti. L. K. su V. B. bendravo taikiai, nekonfliktavo. Naktį, kai dauguma vyriškių išsiskirstė, ji kartu su A. P., V. B., L. K., D. J. ėjo į virtuvę parūkyti. Kiek atsimena, V. B. su L. K. dėl kažko konfliktavo, tačiau dėl ko neatsimena, nes tuo metu kalbėjo su A. P. ir D. J.. Kiek atsimena, L. K. sėdėjo ant kėdės, o V. B. stovėjo šalia prie šaldytuvo. Ji pamatė kaip L. K. pašoko nuo kėdės ir priėjo prie V. B.. Po to matė kaip V. B. staigiai nukrito ant grindų ir susmuko. Nesuprato kas atsitiko, pagalvojo, kad tiesiog apalpo. Liudytojos teigimu, jokio peilio L. K. rankose nematė, tačiau buvo neblaivi, todėl galėjo ir nepastebėti. L. K. atsiklaupė prie V. B. ir laikė jos koją norėdama sustabdyti kraujavimą, matė kaip iš kirkšnies bėgo kraujas. Po to atvyko policijos pareigūnai ir greitoji, kuri išvežė V. B. į ligoninę, o L. K. buvo sulaikyta. Po minėto įvykio, jai D. J. papasakojo, kad V. B. konfliktuodama su L. K. stikliuką su degtine išpylė pastarajai ant veido ir degtinė jai pateko į akis. Asmeniškai minėtų veiksmų nematė (1 t., b. l. 87-88).
10. Liudytojas V. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gruodžio 15 d. patruliuojant kartu su vyr. patruliais J. L. ir P. G. apie 2.18 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, pranešėjo draugę peiliu perdūrė pastarosios draugė, kad žaizda kraujuoja. Minėto įvykio aplinkybės neaiškios. Atvykus minėtu adresu ir užėjus į butą, virtuvės patalpoje ant grindų kraujo klane (ant nugaros) gulėjo moteris (V. B.). Prie jos stovėjusi moteris L. K. laikė rankomis V. B. kairę koją, pakeldama ją į viršų ir tokiu būdu bandydama sustabdyti kraujavimą. L. K. jiems paaiškino, kad buvo švenčiamas D. J. gimtadienis, kurio metu konfliktavo su V. B. dėl visiškai nereikšmingų dalykų. L. K. paaiškino, kad jai berūkant virtuvės patalpoje, be jokios priežasties priėjusi V. B. ir laikydama rankoje taurę šliukštelėjo taurės turinį jai į veidą. Dėl minėtų V. B. veiksmų, ji sėdėdama prie stalo ir nieko nematydama griebė peilį bei dūrė juo nematydama į kurią kūno vietą. Kaip vėliau paaiškėjo, dūris buvo kairės kojos kirkšnies srityje. Pasak L. K., po dūrio V. B. apie 1 min. laiko stovėjo, po to nukrito ant grindų ir pradėjo stipriai kraujuoti. Atvykusi greitoji medicinos pagalba išvežė nukentėjusiąją į RVUL, L. K. buvo sulaikyta, nuo jos sklido alkoholio kvapas (1 t., b. l. 91-92).
11. Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, jog 2019 m. gruodžio 15 d., apie 2.16 val. Bendrajame pagalbos centre gautas V. B. pranešimas apie tai, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu ką tik pranešėjo draugę peiliu perdūrė draugė, kraujuoja, aplinkybės neaiškios (1 t., b. l. 8-9).
12. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. P. 2019 m. gruodžio 15 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodytos aplinkybės yra iš esmės analogiškos jo apklausos metu nurodytoms aplinkybėms (1 t., b. l. 11).
13. 2019 m. gruodžio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Koridoriuje ant grindų matomos gausios apie 1 m ilgio ir 20 cm pločio raudonos spalvos skysčio dėmės, taip pat moteriška bordinė striukė, raudonai juoda suknelė. Striukės rankovė ir suknelė yra sumirkusios raudonos spalvos skystyje. Raudonos spalvos skysčio pėdsakai tęsiasi link virtuvės. Virtuvėje ant grindų raudonos spalvos skysčio pėdsakai yra apie 1 m ilgio ir 0,5 m pločio. Virtuvėje indų praustuvėje aptiktas 33 cm ilgio virtuvinis peilis, ant kurio geležtės, kuri yra 20 cm ilgumo, smailiojo galo matomos raudonos spalvos skysčio dėmės. Virtuvės kriauklėje buvo aptikti dar du peiliai, kurie buvo apžiūrimi vizualiai, ant jų pėdsakų panašių į kraują nepastebėta. Virtuvėje ant grindų taip pat matomos stiklo šukės: sudaužytas stiklelis. Ant šaldytuvo kairiojo šono ir spintelės apatinių durelių matomi nubėgę raudonos spalvos skysčio pėdsakai apie 60 cm ilgio. Svetainės durys yra atviros, jų durų lango stiklas yra išdaužtas. Pridedamos fotonuotraukos (1 t., b. l. 12-23).
14. Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2019 m. gruodžio 17 d. pažymos matyti, kad pacientė V. B., gim. (duomenys neskelbtini), gydoma nuo 2019 m. gruodžio 15 d., jai nustatyta kairės šlaunies bendrosios arterijos, kairės giliosios šlaunies venos pažeidimas (pilnas nupjovimas), hemoraginis šokas, pohemoraginė anemija, kairiojo keturgalvio raumens dalinis pažeidimas (1 t., b. l. 27-28).
15. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. vasario 18 d. specialisto išvados Nr. G 542/2020(01) matyti, kad remiantis V. B., gim. (duomenys neskelbtini), medicinos dokumentų duomenimis, jai nustatyta durtinė-pjautinė kairės kojos šlaunies-kirkšnies srities žaizda su pilnu kairės bendrosios šlaunies arterijos ir giliosios šlaunies venos nupjovimu. Sužalojimas padarytas duriančiai-pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu. Nustatytas tik vienas sužalojimas – durtinė-pjautinė kairės kojos šlaunies viršutinio trečdalio-kirkšnies žaizda, kuri padaryta neužilgo prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas dėl magistralinių šlaunies kraujagyslių sužalojimo atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas padarytas vienu duriančiai-pjaunančių savybių daikto, įrankio smūgiu, dūriu. Sužalojimas galėjo būti padarytas peiliu (1 t., b. l. 34-35).
16. Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. balandžio 15 d. specialisto išvados Nr. 140-IS1-968(8.1) matyti, kad ant pateikto tirti peilio, paimto 2019 m. gruodžio 15 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), mėg. Nr. 2, Nr. 4 rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; mėg. Nr. 3 žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateikto tirti tampono su nuoplova, padaryta 2019 m. gruodžio 15 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su genotipu moters kraujo, rasto ant peilio mėginiuose Nr. 2, Nr. 4 (1 t., b. l. 42-44).
17. Iš 2020 m. kovo 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad perklausytas ir aprašytas garso įrašas Nr. 2019_12_15_02_12_18_25.00 mp3 iš Bendrojo pagalbos centro. V. B. prisistatęs asmuo praneša, kad reikalinga greitoji pagalba, nes peiliu perdurta moteris, nukrito, gali nukraujuoti, pilna kraujo, ją padūrė draugė. Prašo skubiai atvažiuoti (1 t., b. l. 49-50).
18. Iš 2020 m. kovo 24 d. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio dėl žalos atlyginimo matyti, kad prašoma priteisti iš kalto asmens PSDF biudžetui padarytą 2 624,08 Eur žalą dėl nukentėjusios V. B. gydymo, kadangi asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų ir prašoma priteisti 5 procentus nuo metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 52-54).
19. Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. gruodžio 15 d., 3.27 val. L. K. buvo nustatytas 1,53 promilių girtumas (1 t., b. l. 96).
20. Iš 2020 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus teritorinės ligonių kasos rašto dėl informacijos pateikimo ir sutarties tvirtinimo matyti, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasa yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 2 574,08 Eur turtinės žalos atlyginimo bei informuoja, kad L. K. susitarė dėl žalos atlyginimo – 2020 m. birželio 8 d. sudarė žalos PSDF biudžetui atlyginimo sutartį, kuria įsipareigojo atlyginti padarytą žalą per 24 mėn. (1 t., b. l. 192-194).
Motyvuojamoji dalis
21. Iš pateiktų kvitų kopijų matyti, kad L. K. 2020 m. gegužės 26 d. atliko 50 Eur ir 2020 m. rugpjūčio 1 d. – 220,08 Eur pavedimus į Valstybinę ligonių kasą už V. B. gydymą (2 t., b. l. 3-4).
22. Iš mokėjimo nurodymo patvirtinimo kopijos matyti, kad 2020 m. kovo 5 d. L. K. atliko 500 Eur pavedimą į V. B. sąskaitą (2 t., b. l. 5).
III. Teismo argumentai ir išvados
23. Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.
24. Nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine apibrėžta arba tiesiogine neapibrėžta tyčia. Sunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui sunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai siekia bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismų praktikoje apie kaltės turinį sprendžiama ne tik iš nuteistojo parodymų, bet atsižvelgiant į visas padarytos veikos aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai) ir kt. (Kasacinės bylos Nr. 2K-281/2008, Nr. 2K-469/2007).
25. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad L. K. kaltė, padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vientisą įrodomąją grandinę.
26. Pirmiausia teismas pažymi, kad byloje nekyla abejonių ir ginčo dėl to, kad būtent kaltinamoji L. K. 2019 m. gruodžio 15 d., apie 2.10 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,53 promilių girtumo laipsnis), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, būdama virtuvės patalpoje, žodinio konflikto metu, V. B. išpylus stikliuką su alkoholiniu skysčiu (degtine) pastarajai (L. K.) į akis, tyčia, vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajai V. B. į kairės kojos šlaunies-kirkšnies sritį, taip padarydama durtinę-pjautinę kairės kojos šlaunies-kirkšnies srities žaizdą su pilnu kairės bendrosios šlaunies arterijos ir giliosios šlaunies venos nupjovimu, t. y. sunkiai sutrikdė nukentėjusios sveikatą.
27. Tokias aplinkybes patvirtina bylos įrodymų visuma, jų apklausiama teisme neneigė ir kaltinamoji L. K., kuri parodė, kad 2019 m. gruodžio 14 d. šventė pas draugę gimtadienį. Šventės metu visą vakarą pykčių jokių tarp jos ir nukentėjusios nebuvo. Šventei einant į pabaigą, su V. B. ir A. Ž. išėjo į virtuvę parūkyti. Virtuvėje V. B. pradėjo ją įžeidinėti, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu V. B. prisipylusi į stiklinę degtinės pylė jai į akis. Pasak kaltinamosios, kai atsimerkė akyse buvo juoda, pamanė, kad liko akla ir daugiau nebematys. Jai buvo šokas. Ir kai sėdėjo šalia šaldytuvo, pjaustė šakotį, ranka paėmusi peilį padarė mostą. Tuo metu net nematė V. B. stovi ar ne. Tik išgirdo kaip A. P. sako „L., ką tu padarei“. Tada jau pamatė kraują, V. B. nugriuvo. Uždėjo V. B. rankšluostį ir pasakė, kad greičiau kviestų greitąją. Kaltinamosios teigimu, tai įvyko netyčia, nesiruošė jos pjauti, paprasčiausiai V. B. labai išprovokavo žodžiais ir veiksmais. Nepamena kaip laikė peilį, kur buvo ašmenys. Nelabai atsimena peilio stvėrimo, nelabai susigaudo, kaip viskas įvyko. Teismo vertinimu, tokie kaltinamosios parodymai esminėse detalėse viso proceso metu išliko nuoseklūs, jie atitinka jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, be to, kitų byloje esančių įrodymų turinį.
28. Tuo tarpu nukentėjusioji V. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš esmės nepamena, kas tą dieną nutiko, kas dūrė peiliu. Tik atsimena, kad jai ir L. K. būnant virtuvėje, pradėjo abi konfliktuoti. Pamena tą momentą, kai lietė sau kairę koją kirkšnies srityje ir juto, kad darosi karšta, kad toje vietoje buvo šlapia. Suprato, kad tai kraujas (1 t., b. l. 67-69). Taigi matyti, jog nukentėjusioji dėl alkoholio vartojimo nulemtos būsenos ar patirto šoko negalėjo nurodyti konkrečių įvykio aplinkybių. Nors matyti, kad iš esmės nei vienas iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų tiesiogiai nematė, kaip kaltinamoji L. K. dūrė peiliu nukentėjusiajai, tačiau matyti, kad vis tik jų parodymai esminėse detalėse sutampa. Štai liudytoja D. J. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad atsimena, kaip V. B. ir L. K. vilkėdamos viršutinius rūbus buvo virtuvėje. Išgirdo triukšmą, moterų riksmą iš virtuvės ir nuėjusi pamatė V. B. gulinčią ant grindų (tarp šaldytuvo ir spintelės), o L. K. tuo metu jai abiem rankomis laikė kairę koją pakėlusi į viršų. V. B. buvo be sąmonės, ant grindų prie jos buvo daug kraujo. Paklausus kas atsitiko, kažkas iš svečių pasakė, kad L. K. su peiliu sužeidė V. B.. Liudytojos teigimu, L. K. po įvykio pati jai pasakė prisipažinusi policijos pareigūnams. Po įvykio L. K. papasakojo, kad tuo metu, kai V. B. išpylė degtinės stikliuką į akis, jai labai graužė ir tuo metu nieko nematydama, sugriebė pirmą pasitaikiusį daiktą – peilį (1 t., b. l. 75-76). Antai liudytoja A. Ž. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad virtuvėje V. B. su L. K. dėl kažko konfliktavo. Kiek atsimena, L. K. sėdėjo ant kėdės, o V. B. stovėjo šalia prie šaldytuvo. Ji pamatė kaip L. K. pašoko nuo kėdės ir priėjo prie V. B.. Po to matė kaip V. B. staigiai nukrito ant grindų ir susmuko. Nesuprato kas atsitiko, pagalvojo, kad tiesiog apalpo. Liudytojos teigimu, jokio peilio L. K. rankose nematė, tačiau buvo neblaivi, todėl galėjo ir nepastebėti (1 t., b. l. 87-88). Taip pat liudytoja A. P. parodė, kad geriant alkoholį, tarp L. K. ir V. B. kilo konfliktas, V. B. įžeidinėjo L. K., tačiau ką tiksliai sakė, neatsimena. Atsimena, kad V. B. į veidą L. K. išpylė degtinės stikliuką su degtine. Apie 2.00 val. visoms moterims besėdint virtuvėje pamatė, kad V. B. stipriai kraujuoja. Nesuprato iš kur bėga kraujas ir nematė ką darė L. K., kaip peilis atsirado virtuvės kriauklėje, kaip L. K. dūrė peiliu (1 t., b. l. 59-60). Liudytojas V. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie 2.00 val. būdamas svetainėje girdėjo kaip jo žmona V. B. virtuvėje konfliktavo su L. K.. Išgirdęs riksmą atėjo į virtuvę ir pamatė jo žmoną stovinčią prie šaldytuvo. Žmonai iš kairės kojos stipriai bėgo čiurkšle kraujas, labai greitai virtuvėje atsirado kraujo balos. Pasak liudytojo, nematė, kaip L. K. dūrė peiliu jo žmonai (1 t., b. l. 63-64). Štai ir liudytojas A. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prabudo naktį nuo triukšmo ir atėjęs į koridorių pamatė, kaip V. B. kvietė greitąją medicinos pagalbą. Paklausus V. B. kas atsitiko, šis pasakė, kad L. K. V. B. dūrė peiliu. Į virtuvės patalpą jis nėjo, tik matė vienu akies krašteliu kaip V. B. gulėjo ant grindų, prie jos buvo kraujo (1 t., b. l. 80-81).
29. Šioje dalyje itin svarbūs į įvykio vietą atvykusio liudytojo – policijos pareigūno V. P. parodymai, iš kurių matyti, jog jau nuo pat tyrimo pradžios kaltinamoji L. K. paaiškino įvykio aplinkybes. Štai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu V. P. parodė, kad atvykus pagal gautą iškvietimą, virtuvės patalpoje ant grindų kraujo klane (ant nugaros) gulėjo moteris (V. B.). Prie jos stovėjusi moteris L. K. laikė rankomis V. B. kairę koją, pakeldama ją į viršų ir tokiu būdu bandydama sustabdyti kraujavimą. L. K. paaiškino, kad buvo švenčiamas D. J. gimtadienis, kurio metu konfliktavo su V. B. dėl visiškai nereikšmingų dalykų. Berūkant virtuvės patalpoje priėjusi V. B., be jokios priežasties laikydama rankoje taurę, šliukštelėjo taurės turinį jai į veidą, dėl ko ji sėdėdama prie stalo ir dėl minėtų V. B. veiksmų nieko nematydama, griebė peilį bei dūrė juo nematydama į kurią kūno vietą (1 t., b. l. 91-92). Analogiškos aplinkybės nurodomos ir jo tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 11). Be kita ko, iš policijos įvykio registro išrašo matyti, jog išties, 2019 m. gruodžio 15 d., apie 2.16 val. Bendrajame pagalbos centre gautas V. B. pranešimas apie tai, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu ką tik pranešėjo draugę peiliu perdūrė draugė, kraujuoja, aplinkybės neaiškios (1 t., b. l. 8-9). Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas pranešėjo ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojo turinys (1 t., b. l. 49-50). Pirmiau minėtų asmenų nurodytas aplinkybes patvirtina ir detalizuoja įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių, be kita ko, matyti, kad apžiūrint butą, esantį (duomenys neskelbtini), koridoriuje ant grindų matomos gausios apie 1 m ilgio ir 20 cm pločio raudonos spalvos skysčio dėmės, taip pat moteriška bordinė striukė, raudonai juoda suknelė. Striukės rankovė ir suknelė yra sumirkusios raudonos spalvos skystyje. Raudonos spalvos skysčio pėdsakai tęsiasi link virtuvės. Virtuvėje ant grindų raudonos spalvos skysčio pėdsakai yra apie 1 m ilgio ir 0,5 m pločio. Virtuvėje indų praustuvėje aptiktas 33 cm ilgio virtuvinis peilis, ant kurio geležtės, kuri yra 20 cm ilgumo, smailiojo galo matomos raudonos spalvos skysčio dėmės. Ant šaldytuvo kairiojo šono ir spintelės apatinių durelių matomi nubėgę raudonos spalvos skysčio pėdsakai apie 60 cm ilgio (1 t., b. l. 12-23). Štai iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. balandžio 15 d. specialisto išvados Nr. 140-IS1-968(8.1) matyti, kad ant pateikto tirti peilio, paimto 2019 m. gruodžio 15 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), mėg. Nr. 2, Nr. 4 rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateikto tirti tampono su nuoplova, padaryta 2019 m. gruodžio 15 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su genotipu moters kraujo, rasto ant peilio mėginiuose Nr. 2, Nr. 4 (1 t., b. l. 42-44). Visų pirmiau paminėtų asmenų parodymus bei byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes susiejus tarpusavyje, nekyla abejonių, kad L. K. 2019 m. gruodžio 15 d., apie 2.10 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,53 promilių girtumo laipsnis), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, būdama virtuvės patalpoje, žodinio konflikto metu, tyčia, vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajai V. B. į kairės kojos šlaunies-kirkšnies sritį.
30. Sprendžiant dėl padarinių ir priežastinio ryšio tarp kilusių padarinių ir kaltinamosios veikos, greta pirmiau paminėtais parodymais nustatytų faktinių aplinkybių, svarbūs ir kiti įrodymai. Antai iš pirmiau minėtų liudytojų parodymų matyti, kad po dūrio peilio V. B. buvo išvežta į VRUL, kur jai, iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pažymos matyti, buvo nustatyta kairės šlaunies bendrosios arterijos, kairės giliosios šlaunies venos pažeidimas (pilnas nupjovimas), hemoraginis šokas, pohemoraginė anemija, kairiojo keturgalvio raumens dalinis pažeidimas (1 t., b. l. 27-28). Tuo tarpu iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. vasario 18 d. specialisto išvados Nr. G 542/2020(01) matyti, kad V. B. nustatyta durtinė-pjautinė kairės kojos šlaunies-kirkšnies srities žaizda su pilnu kairės bendrosios šlaunies arterijos ir giliosios šlaunies venos nupjovimu. Sužalojimas padarytas duriančiai-pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu. Nustatytas tik vienas sužalojimas – durtinė-pjautinė kairės kojos šlaunies viršutinio trečdalio-kirkšnies žaizda, kuri padaryta neužilgo prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas dėl magistralinių šlaunies kraujagyslių sužalojimo atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas padarytas vienu duriančiai-pjaunančių savybių daikto, įrankio smūgiu, dūriu. Sužalojimas galėjo būti padarytas peiliu (1 t., b. l. 34-35).
31. Pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad L. K. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. suvokė, kad paimdama peilį ir užsimodama juo kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad užsimodama peiliu neišvengiamai sutrikdys nukentėjusiosios sveikatą ir to norėjo, tačiau savo sąmonėje nedetalizavo sužalojimo laipsnio ir jai buvo priimtini bet kokie galintys kilti padariniai (sveikatos sutrikdymai). Esant neapibrėžtai tyčiai, kaltinamosios veika kvalifikuotina pagal kilusius padarinius. Kaip jau buvo minėta, kad apie kaltės turinį sprendžiama ne tik iš nuteistojo parodymų, bet atsižvelgiant į visas padarytos veikos aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai) ir kt. (Kasacinės bylos Nr. 2K-281/2008, Nr. 2K-469/2007).
32. Taigi, pirmiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamosios L. K. nukentėjusiajai V. B. padarytas vienas dūris peiliu į kairės kojos šlaunies-kirkšnies sritį tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su dėl šio smūgio nukentėjusiajai kilusiais padariniais, t. y. durtinės-pjautinės kairės kojos šlaunies-kirkšnies srities žaizda su pilnu kairės bendrosios šlaunies arterijos ir giliosios šlaunies venos nupjovimu, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu.
IV. Dėl skirtinos bausmės ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo
33. Baigiamųjų kalbų metu kaltinamosios gynėjas prašė taikyti BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytas nuostatas ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Pažymėtina, jog BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nepaisant to, kad kaltinamoji L. K., pervesdama nukentėjusiajai 500 Eur kaip kompensaciją už vaistus, savanoriškai atlygino padarytą žalą, kas iš esmės atitinka turtinės žalos atlyginimą, vis tik teismas nenustatė BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos – savanoriško pranešimo apie padarytą veiką. Tiek iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo, tiek iš liudytojų parodymų matyti, kad apie padarytą nusikalstamą veiką Bendrajam pagalbos centrui pranešė kitas asmuo – nukentėjusios sutuoktinis V. B.. Taigi šiuo atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudaro teisinį pagrindą L. K. taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taip pat nenustatyta ir BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų visumos.
34. Kita vertus, teismas, įvertinęs bylos aplinkybių, apibūdinančių kaltinamosios asmenybės ir jos padarytos nusikalstamos veikos rūšinį pavojingumą, sprendžia, kad yra pagrindas taikyti kaltinamajai L. K. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
35. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Pagal Konstituciją baudžiamajame įstatyme negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį.
36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra nurodęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204- 942/2015, Nr. 2K-449-942/2016).
37. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.
38. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.
39. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
40. Skiriant bausmes, BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Dėl to tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-126693/2018 ir kt.).
41. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-126693/2018). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015).
42. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji L. K., veikdama tiesiogine neapibrėžta tyčia, padarė vieną sunkų baigtą nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, kurio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų. Kaltinamosios L. K. padaryta nusikalstama veika susijusi su žmogaus sveikatos sutrikdymu, nusikaltimas tyčinis, baigtas, juo sukeltos pasekmės – kito žmogaus sunkus sveikatos sutrikdymas. Pažymėtina, kad šiuo atveju nusikaltimas nebuvo iš anksto planuotas, smurtas nebuvo intensyvus, peiliu suduotas vienas smūgis. Daugiau smūgių peiliu ji nesudavė, padarytas nusikaltimas nebuvo dėsninga jos ankstesnio gyvenimo pasekmė, nes ji nusikalto pirmą kartą. Be to, L. K. kalta visiškai prisipažino, apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad po dūrio peiliu uždėjo nukentėjusiajai rankšluostį, laikė pakėlusi jos koją norėdama sustabdyti kraujavimą ir prašė iškviesti greitąją pagalbą. Tokias aplinkybes patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai, jog po įvykio L. K. nepasišalino ir rūpinosi V. B.. Taip pat L. K. atvykus policijos pareigūnams iš karto prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, ką patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytojas – policijos pareigūnas V. P. (1 t., b. l. 91-92), analogiškas aplinkybes jis nurodė ir tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 11). Taigi matyti, jog L. K. davė nuoširdžius parodymus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, tuo palengvino ikiteisminiam tyrimui ir teismui nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes, dėl padaryto nusikaltimo gailisi ir viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, savo kaltę pripažino, savo veiksmus ir elgesį vertino kritiškai. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamoji nukentėjusiajai savanoriškai pervedė 500 Eur kaip kompensaciją už sumokėtus vaistus (2 t., b. l. 5), pripažino ir atlygino dalį ligonių kasos patirtų išlaidų (2 t., b. l. 3-4) bei 2020 m. birželio 8 d. sudarė žalos PSDF biudžetui atlyginimo sutartį, kuria įsipareigojo atlyginti padarytą likusią 2 574,08 Eur žalą per 24 mėn. (1 t., b. l. 192-194). Visos šios aplinkybės, nemenkinant nusikalstamos veikos pavojingumo, jos padarinių, rodo, kad L. K. savo elgesį iš tikrųjų vertina kritiškai, dėl tokio savo elgesio gailisi, supranta jos atliktų veiksmų pavojingumą. Nustatytos kaltinamosios L. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės –prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo šią veiką išaiškinti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tuo tarpu jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jog nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skiriant bausmę, įvertintina ir kaltinamosios L. K. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, t. y. ji yra vyresnio ((duomenys neskelbtini) metų) amžiaus (1 t., b. l. 127), anksčiau nėra teista, jokių ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nebuvo ir nėra pradėta (1 t., b. l. 136), nebausta administracine tvarka (1 t., b. l. 131), dirbanti (1 t., b. l. 129), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta (1 t., b. l. 134), į Respublikinė priklausomybės ligų centrą per penkių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (1 t., b. l. 135), be to, išskirtinai teigiamai charakterizuojama darbdavio kaip pareiginga, veikli, sąžininga, atsakinga darbuotoja, neturėjusi drausminių nuobaudų, skatinta piniginėmis premijomis. Be kita ko, darbdavio teigimu, kolektyvui papasakojo apie savo atliktą smerktiną poelgį, dėl kurio ji nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l. 1-2), o tai rodo, jog ji kritiškai vertina savo poelgį ir suvokia atsakomybę už sukeltus padarinius. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens savo veiksmų vertinimas, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, yra svarbus, sprendžiant apie tai, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo ateityje elgsis tinkamai, laikysis įstatymo reikalavimų ir daugiau nenusikals. Nagrinėjamu atveju L. K. pozicija, jos kritinis požiūris į savo veiksmus, nevengimas už juos gręsiančios atsakomybės, savanoriškai atlyginta žala nukentėjusiajai, leidžia teismui spręsti ne tik apie jos nuoširdų gailėjimąsi dėl įvykio, bet ir pagrįstai manyti, jog ir ateityje galima tikėtis įstatymus atitinkančio jos elgesio. Pažymėtina ir tai, jog L. K. nesistengė sumenkinti savo pačios vaidmens, veikos pavojingumo, pripažino ir sutiko atlyginti Valstybinės ligonių kasos pareikštą ieškinį. Taip pat kaltinamoji L. K. nurodė, jog su nukentėjusiąja po įvykio dar nebendravo, kadangi buvo sankcija, bet po teismo susitiks ir atsiprašys. Pasak kaltinamosios, V. B. draugėms sakė neturinti jokio pykčio ant jos, nes pati kalta. Be kita ko, susisiekus su nukentėjusiąja V. B. prieš teismo posėdį, pastaroji nurodė, kad civilinio ieškinio nereikš, kadangi žmogui atleido ir nori viską greičiau baigti (2 t., b. l. 12). Taigi matyti, kad nukentėjusioji pretenzijų nereiškė, jai atleido. Teismo vertinimu, šioje byloje yra pakankamai aplinkybių, kurių visuma rodo mažesnį kaltinamosios L. K. padaryto nusikaltimo (negu tokios rūšies nusikaltimų) ir jos pačios asmenybės pavojingumą. Teismo vertinimu, L. K. izoliavimas nuo visuomenės itin neigiamai paveiktų jos asmenybės formavimąsi, resocializaciją bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie baudžiamajame įstatyme nėra įtvirtinti kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi, vienoda ir teisinga bausmė už tą pačią nusikalstamą veiką skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-942/2015).
43. Teismo vertinimu, visos nuosprendyje aptartos aplinkybės rodo, jog šio straipsnio sankcijoje numatytos net ir minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas L. K. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, pasiektų iš esmės tik vieną tikslą – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Todėl jai taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos (nesant BK 62 straipsnyje reikalaujamų sąlygų visumos dėl švelnesnės bausmės skyrimo) ir paskiriant kaltinamajai L. K. švelnesnę, nei BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, bausmę, parenkant švelnesnę bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, nustatant maksimalų šios bausmės terminą, įtvirtintą BK 48 straipsnio 2 dalyje, kartu nustatant įpareigojimą ir draudimą, numatytus BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte, 5 dalies 4 punkte: dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiai ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kartu pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju neskirtinas įpareigojimas būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., kadangi pagal naują BK 48 straipsnio 3 dalies redakciją (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.), skiriant nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonės paskiriama intensyvi priežiūra, yra laikytina pakankamai griežta bei nagrinėjamu atveju neproporcinga priemone. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju ši priemonė nėra būtina ir neskirtina. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąją L. K. ir jos padarytą nusikalstamą veiką, nurodyta laisvės apribojimo bausmė kartu su skirtinais įpareigojimu ir draudimu ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
44. Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamoji L. K. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (pažymėtina, jog pagal teismų praktiką, BK 54 straipsnio 3 dalies bei 64¹ straipsnio nuostatų taikymas yra pagrįstas, jei BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymas atitinka šiai BK nuostatai keliamus reikalavimus (kasacinė nutartis Nr. 2K-449-942/2016)).
45. Kaltinamoji L. K. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikyta laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 15 d. 2.25 val. iki 2019 m. gruodžio 15 d. 15.25 val. (1 t., b. l. 95, 108). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas L. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
46. Kaltinamajai L. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 106) – paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
V. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
47. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, įsiteisėjus nuosprendžiui:
1. 2020 m. birželio 9 d. nutarimu vokas su peiliu, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą, adresu Vilnius, Buivydiškių g. 19, pagal kvitą B, serija BBB Nr. 2PK004318 – sunaikintinas (1 t., b. l. 123);
2. Vokas su Bendrojo pagalbos centro įrašu, prisegtas prie galinio bylos tomo Nr. 1 viršelio, paliktinas saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1 straipsniu, 41 straipsniu, 48 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 6 dalies 1, 3, 4 punktais, 54 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
L. K. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, skirti jai dvejų metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiai; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. K. paskirti galutinę vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiai; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti L. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 15 d. 2.25 val. iki 2019 m. gruodžio 15 d. 15.25 val. (t. y. vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, įsiteisėjus nuosprendžiui:
1. 2020 m. birželio 9 d. nutarimu voką su peiliu, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą, adresu Vilnius, Buivydiškių g. 19, pagal kvitą B, serija BBB Nr. 2PK004318 – sunaikinti;
2. Voką su Bendrojo pagalbos centro įrašu, prisegtą prie galinio bylos tomo Nr. 1 viršelio, palikti saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu (jeigu paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.