Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-12-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-612/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-06-25Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-12-19Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-19
Bylos Nr.
1A-612/2014
Teisminio proceso Nr.
1-45-1-00753-2013-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Kažys (pirm.), Regina Gaudutienė, Rūta Mickevičienė
Nuteistasis
A. T.
Nukentėjusysis
V. S.
Advokatai
Anatolijus Svila
Baudžiamoji byla Nr. 1A-612/2014Proceso Nr. 1-45-1-00753-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) (S) 1.1.4.2; 1.2.3.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teisėjų: Reginos Gaudutienės ir Rūtos Mickevičienės,sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui D. A.,gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo 2014 m. birželio 25 d.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo terminas, t. y. 2 dienos (2013-07-20 – 2013-07-22). Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, pakeisti į suėmimą.

Iš nuteistojo A. T. nukentėjusiojo V. S. naudai priteista 20 000 Lt (dvidešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo, Teritorinės valstybinės ligonių kasos naudai – 3 234,38 Lt (trys tūkstančiai du šimtai trisdešimt keturi Lt 38 ct) už V. S. suteiktas gydymo paslaugas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. liepos 20 d., apie 20.30 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. 25, namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, laikydamas rankose įjungtą benzininį pjūklą „Stihl MS230“ su veikiančia pjūklo grandine, užpuolė nukentėjusįjį V. S. ir, grasindamas jam nupjauti galvą bei supjaustyti gabalais, bandydamas įvykdyti savo ketinimus, kišo įjungtą benzininį pjūklą „Stihl MS230“ su veikiančia pjūklo grandine nukentėjusiajam prie galvos. A. T., nukentėjusiajam pagriebus šalia buvusį kirvį ir juo numušus pjūklą nuo galvos, veikiančio pjūklo grandine sužalojo V. S. dešinę ranką, po ko nukentėjusiajam iš rankų iškritus kirviui, A. T., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, toliau puolė nukentėjusįjį, kišdamas įjungtą benzininį pjūklą „Stihl MS230“ su veikiančia pjūklo grandine jam prie galvos. Nukentėjusiajam V. S. pagriebus šalia buvusį plaktuką ir juo numušus pjūklą nuo galvos, A. T. sužalojo V. S. pilvą veikiančio pjūklo grandine, taip padarydamas jam pjautines – plėštines aklas žaizdas pilve, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje ir dešiniame dilbyje su žasto raumenų sužalojimu, įvertintus kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, šiais veiksmais dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio pasikėsino nužudyti V. S., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis aktyviai gynėsi, jam aktyviai padėjo A. T. pargriovęs V. Z., be to, pjūklo grandinė nebegalėjo suktis dėl įtrauktos medžiaginės skiautės.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. T. apeliaciniu skundu prašo perkvalifikuoti jo veiksmus iš Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 1 dalies į Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį.

Apeliantas skunde nurodo, kad jis 2013 m. liepos 20 d., 20.30 val. grįžo namo Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. 25, ir jį užpuolė nukentėjusysis V. S. bei jo draugas V. Z., kurie pradėjo nuteistąjį įžeidinėti. Nuteistojo teigimu, jis pastatė savo dviratį į sandėliuką ir ėjo namo, tikslu pasiimti benzinį pjūklą, nes ketino paruošti malkų šašlykų kepimui. Nuteistasis nurodo, kad tuo metu, kai ėjo link sandėliuko, jam pastojo kelią nukentėjusysis V. S. ir smogė jam į smakrą plaktuku, pataikė jam į rankos pirštą, o paskui užsimojo kirviu, tada nuteistasis užsikūrė savo pjūklą, nes jam grėsė pavojus, o V. S. „tvojo“ į jį kirviu. Nuteistasis teigia, kad jis atstatė pjūklą ir norėjo perpjauti V. S. kirvį, tačiau sužeidė nukentėjusiojo ranką, o V. Z. parvertė nuteistąjį ant šono ir pradėjo jį smaugti. Tuo metu nukentėjusysis gulėjo ant veikiančio pjūklo, bandydamas jį atimti, ir tokiu būdu galėjo susižaloti pilvą. Pasak nuteistojo, jo motina V. T., pamačiusi, kad V. Z. smaugia nuteistąjį, pradėjo šaukti ir prašyti paleisti nuteistąjį, po ko V. Z. jį paleido, o pats nuteistasis išjungė pjūklą, V. S. atsistojo ir išėjo į kitą kiemą. Nuteistojo teigimu, jis tik norėjo apsiginti nuo nukentėjusiojo ir jo draugo, tačiau neketino nužudyti nukentėjusįjį. Nuteistasis prašė atsižvelgti į ekspertizės išvadą, patvirtinančią, kad jis V. S. sužalojo nesunkiai; nuteistajam buvo pareikšti įtarimai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. T. apeliacinis skundas atmetamas.

A. T. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis pasikėsino nužudyti nukentėjusįjį V. S.. Nuteistasis ginčija savo kaltę ir jo veikos kvalifikavimą nukentėjusiojo V. S. atžvilgiu, apeliaciniame skunde tvirtindamas, kad V. S. užpuolė ne turėdamas tikslą jį nužudyti, tačiau gindamasis nuo nukentėjusiojo ir jo draugo. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo perkvalifikuoti jo veiką V. S. atžvilgiu iš Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalies, 129 straipsnio 1 dalies (pasikėsinimas nužudyti) į Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinė veika, kuria tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Aplinkybės, nepriklausančios nuo kaltininko valios, dėl kurių nebaigta veika – įvairaus pobūdžio aplinkybės, neleidžiančios sėkmingai pabaigti pradėtos nusikalstamos veikos, būtent, šios aplinkybės, o ne pats kaltininkas sustabdo nusikalstamą veiką. Pasikėsinimas – kryptinga, tikslinga veika, todėl padaromas tik tiesiogine apibrėžta tyčia, kuri gali būti iš anksto apgalvota ar staiga kilusi, konkreti arba alternatyvi. Baudžiamoji atsakomybė už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką iškyla tada, kai veika, atitinkančia Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus požymius, pradedama, bet dėl nuo kaltininko nepriklausančių aplinkybių nepabaigiama vykdyti tyčinio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis (paprastai sudėties objektyvioji pusė), numatyta konkrečiame Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje. Veika gali būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti asmenį, tik esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę. Esant apibrėžtai tyčiai, asmuo, darydamas pavojingą veiką, suvokia pavojingą jos pobūdį, numato, kokios rūšies pavojingų padarinių gali sukelti veika, ir nori griežtai kiekybiškai apibrėžtų padarinių. Tokiu atveju veika kvalifikuojama pagal kaltininko tyčios kryptingumą. Sprendžiant apie kaltininko tyčios turinį, būtina atsižvelgti į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, į nusikaltimo įrankius, būdą, sužalojimų pobūdį, sunkumą, lokalizaciją, nusikalstamos veikos intensyvumą, neužbaigimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį įvykio metu, prieš nusikaltimą ir po jo padarymo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis A. T. 2013 m. liepos 20 d., apie 20.30 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. 25, namo kieme, sužalojo nukentėjusįjį V. S., rankose laikydamas ir suduodamas smūgius veikiančiu benzininiu pjūklu su besisukančia grandine. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistasis A. T., siekdamas nužudyti nukentėjusįjį V. S., veikė tiesiogine apibrėžta tyčia, tačiau savo ketinimo nerealizavo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, t. y. dėl to, kad pats nukentėjusysis aktyviai pasipriešino A. T., nukentėjusiajam apsiginti padėjo liudytojas V. Z., pargriovęs nuteistąjį ant žemės, bei dėl to, kad į benzininio pjūklo grandinę įsisuko nukentėjusiojo džemperio skiautė, ir grandinė nustojo suktis.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo jo veiksmus kaip pasikėsinimą nužudyti, kadangi nuteistasis nesiekė nužudyti nukentėjusiojo, tačiau gynėsi nuo jo. Nuteistasis mano, kad jo padaryta veika turėtų būti kvalifikuojama pagal kilusias pasekmes, t. y. kaip nukentėjusiojo V. S. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Byloje nėra ginčijama, kad nuteistasis A. T. įjungtu benzininiu pjūklu sužalojo nukentėjusįjį V. S.. Apeliacinio proceso nagrinėjimo dalykas – ginčijama nusikaltimo sudėties subjektyvioji pusė, t. y. ar nuteistasis A. T. veikė, turėdamas tiesioginę apibrėžtą tyčią atimti V. S. gyvybę. Nuteistojo tyčios turinys nustatomas ne vien pagal paties A. T. paaiškinimus, tačiau ir pagal objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius: nukentėjusiojo V. S. sužalojimo aplinkybes, sužalojimo įrankio pavojingumą, būdą, sužalojimų pobūdį, sunkumą, lokalizaciją, žalojančių veiksmų intensyvumą, nusikalstamos veikos nutraukimo priežastis, A. T. ir V. S. elgesį įvykio metu, prieš V. S. sužalojimą ir po jo padarymo.

Nukentėjusysis V. S. pirmosios instancijos teismui davė parodymus apie tai, kad 2013 m. liepos 20 d. nuteistasis A. T., užkliuvęs už vežimo nukentėjusiojo kieme, trenkė savo dviratį į sandėliuką ir nubėgo į savo namus, sakydamas, kad „supjaustys“ ar „papjaus“; nukentėjusysis išgirdo, kad buvo užkurtas benzopjūklas, atsisukęs, pamatė pjūklo grandinę prie savo smakro, pagriebė šalia buvusį kirvį, stodamas trinktelėjo su kotu, ir pjūklas užkabino jam ranką; A. T. pradėjo mosikuoti pjūklu, atsitraukė ir dar kartą mojuodamas pjūklu kirto per nukentėjusiojo pilvą. Liudytojas V. Z., nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, parodė, kad stebėjo nukentėjusiojo ir nuteistojo konfliktą, matė, kaip jie susikivirčijo, nuteistasis pasakė, kad „papjaus“, ir nubėgo namo, o praėjus 3-5 minutėms liudytojas išgirdo artėjantį benzopjūklo garsą bei pamatė A. T., ateinantį su benzopjūklu; A. T. mosikavo su pjūklu prieš V. S. veidą, taikėsi nupjauti galvą. Pasak liudytojo V. Z., nukentėjusysis V. S. gynėsi nuo nuteistojo plaktuku, kuris iškrito iš nukentėjusiojo rankų, o benzopjūklas nuslydo ir sužalojo V. S. dešinę ranką, paskui į pjūklo grandinę įsisuko medžiaga, ir pjūklas sustojo; kai liudytojas pamatė nukentėjusiojo V. S. sužalotą pilvą, jis parvertė A. T. ant žemės ir laikė jį, prispaudęs A. T. kaklą. Liudytoja D. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji yra nukentėjusiojo ir nuteistojo kaimynė, o įvykio dieną, t. y. 2013 m. liepos 20 d., buvo namie ir išgirdo triukšmą lauke, prie sandėliuko, matė, kaip nuteistasis ėjo nuo sandėliuko ir sakė „aš tave papjausiu“; nuteistasis pasiėmė iš namų pjūklą ir bėgo į sandėliuko pusę, o prie namų įsijungė pjūklą. Liudytojas V. V. (nuteistojo ir nukentėjusiojo kaimynas) teismo posėdžio metu parodė, kad 2013 m. liepos 20 d. apie 20 val. jam būnant namie, išgirdo nuteistąjį tariant „...dabar papjausiu“, išgirdo, kaip nuteistasis įbėgo į savo kambarį, pasiėmė benzopjūklą, išbėgo iš namų, užsikūrė benzopjūklą prie namų ir bėgo link malkinės. Liudytoja D. L. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2013 m. liepos pabaigoje (galėjo būti liepos 20 d.) grįžo namo į (duomenys neskelbtini) g. 27, Panevėžyje, išgirdo žodžius „užmušiu“ ar „papjausiu“, o paskui išgirdo benzopjūklą (II b. t., 87-93 l.). Nurodytų nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir atitinka jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Iš specialistų išvados Nr. G 1032/13(05) nustatyta, kad nukentėjusiajam V. S. pjautinės aklos žaizdos pilve, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje ir dešiniame dilbyje su žasto raumenų sužalojimu padarytos pjaunančiu įrankiu – gali būti su benzininiu pjūklu 2013 m. liepos 20 d. (I b. t., 37 l.). Pagal specialisto išvados Nr. G994/13(05) duomenis, A. T. padarytas odos nubrozdinimas smakre, dešinės plaštakos pirmo delnakaulio srities bei pakaušio dešinės pusės minkštųjų audinių sumušimas kieto buko daikto poveikyje, galbūt 2013 m. liepos 20 d.; smakro ir dešinės plaštakos sužalojimai galėjo būti padaryti, sudavus smūgius metaline lazda, o pakaušio sužalojimas galėjo kilti, atsitrenkus į kietą paviršių; sužalojimai A. T. padaryti trijų bukų trauminių poveikių pasekoje, A. T. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (I b. t., 195 l.). Nuteistojo A. T. 2013 m. liepos 23 d. apžiūros protokolo duomenimis, nustatyta, kad A. T. dešinės pusės smakro apačioje yra rausvos spalvos nubrozdinimai ne daugiau, kaip 1 cm diametro (I b. t., 196, 197 l.).

2014 m. vasario 27 d. benzininio pjūklo (paimto iš nuteistojo namų 2013 m. liepos 20 d., I b. t., 6-18 l.) apžiūros protokolo duomenimis, benzininio pjūklo „Stihl MS230“ grandinės varančioji žvaigždutė apsukta juodos spalvos medžiagine skiaute, o specialistas paaiškino, kad tokiu būdu apsukta skiautė neleidžia varančiajai žvaigždutei suktis, todėl kartu neleidžia suktis ir grandinei; pašalinus skiautę ir atgal užveržus pjovimo juostos apsauginį dangtelį, specialistas užkūrė benzininį pjūklą, o paspaudus gaiduką, pradeda suktis pjūklo grandinė, ir benzininis pjūklas veikia pilnu pajėgumu (I b. t., 19-21 l.).

Bylos įrodymų visetas paneigia nuteistojo versiją, jog jis sužalojo V. S. gindamasis. Vadovaujantis byloje esančiais įrodymais, galima daryti priešingą išvadą, - t. y. nuteistasis A. T. užpuolė nukentėjusįjį V. S. su veikiančiu benzininiu pjūklu. Nurodytų liudytojų nuoseklūs parodymai įrodo, kad nuteistasis A. T. neturėjo poreikio gintis nuo nukentėjusiojo V. S. neva pavojingų veiksmų, kad nuteistasis benzopjūklą pasiėmė iš namų, turėdamas tyčią panaudoti jį prieš nukentėjusįjį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus dėl nuteistojo A. T. nežymių sužalojimų, konstatuodamas, kad jie pagal įvykio aplinkybes galėjo būti padaryti tiek nukentėjusiajam ginantis nuo nuteistojo veiksmų, tiek liudytojui V. Z. bandant nuteistąjį sulaikyti, pargriaunant jį ant žemės.

Nuteistojo pasirinktas nusikalstamos veikos padarymo įrankis – įjungtas benzininis pjūklas, pasižymi ypač dideliu pavojingumu žmogaus gyvybei, sveikatai ir kūno vientisumui. Nukentėjusiojo sužalojimų, padarytų nuteistojo įjungtu benzopjūklu, lokalizacija, t. y. dešinė ranka, patvirtina liudytojo V. Z. parodymus, kad nukentėjusysis aktyviai gynėsi nuo nuteistojo, laikiusio įjungtą benzininį pjūklą arti gyvybiškai svarbaus žmogaus organo – galvos. Be to, nuteistojo įjungtu benzininiu pjūklu buvo sužalotas ir kitas gyvybiškai svarbus nukentėjusiojo organas – pilvas. Iš pjūklo apžiūros protokolo matyti, kad nuteistasis negalėjo toliau naudoti jo pasirinkto nukentėjusiojo nužudymo įrankio dėl įsisukusios į pjūklo grandinę medžiagos skiautės, bei dėl to, kad nukentėjusysis V. S. aktyviai pasipriešino nuteistojo užpuolimui, o liudytojas V. Z. padėjo nukentėjusiajam apsiginti nuo nuteistojo, jį pargriaudamas ant žemės ir laikydamas tol, kol nukentėjusysis V. S. pasišalino iš įvykio vietos. Liudytojas V. Z. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai parodė, kad nuteistasis, sužeidęs nukentėjusiojo dešinę ranką, neišjungė veikiančio benzininio pjūklo, bet ir toliau aktyviai puolė V. S., bei sužeidė nukentėjusiojo pilvą, po ko liudytojas V. Z. puolė nuteistąjį, siekdamas padėti nukentėjusiajam apsiginti nuo nuteistojo puolimo, ir pargriovė nuteistąjį ant žemės (II b. t., 87-93 l.). Nuteistasis negalėjo įgyvendinti tyčios nužudyti nukentėjusįjį ir dėl to, kad liudytojas V. Z., gindamas nukentėjusįjį, parvertė nuteistąjį ant žemės. Be to, pats nukentėjusysis aktyviai gynėsi plaktuku ir kirviu nuo nuteistojo nusikalstamų veiksmų. Nurodytų įrodymų visetas patvirtina, kad nuteistasis neįgyvendino savo nusikalstamo ketinimo nužudyti nukentėjusįjį dėl nuo juo nepriklausančių aplinkybių, t. y. dėl to, kad pats nukentėjusysis aktyviai gynėsi nuo nuteistojo nusikalstamų veiksmų, nuteistojo naudojamo nusikaltimo įrankio – benzininio pjūklo – grandinė nustojo suktis dėl pjūkle įstrigusios medžiagos skiautės, liudytojas V. Z. padėjo apsiginti nukentėjusiajam, pargriaudamas nuteistąjį ant žemės.

Apie nuteistojo A. T. tyčios turinį galima spręsti ir iš nuteistojo veiksmų po jo padaryto nukentėjusiojo sužalojimo. Kaip matyti iš liudytojų V. Z., D. V., V. V. ir D. L. parodymų, A. T., sužalojęs V. S., nesiėmė veiksmų, kuriais nukentėjusiajam būtų suteikta pagalba, priešingai, po nukentėjusiojo užpuolimo nuteistasis užpuolė liudytoją V. Z..

Nuteistojo veiksmai, atlikti nukentėjusiojo atžvilgiu, panaudojus žmogaus gyvybei pavojingą įrankį – benzininį pjūklą su besisukančia grandine, nukentėjusiojo sužalojimų lokalizacija (nuteistasis benzininiu pjūklu siekė nukentėjusiojo galvos, sužeidė gyvybiškai svarbų žmogaus organą pilvą bei ranką), nuteistojo veiksmai prieš ir po nukentėjusiojo sužalojimo (prieš įvykį grasino nukentėjusiajam, kad „papjaus“ jį, po nukentėjusiojo sužalojimo nesuteikė jam pagalbos, puolė liudytoją V. Z., kuris padėjo nukentėjusiajam apsiginti) įrodo, kad nuteistasis A. T. turėjo apibrėžtą tyčią nužudyti nukentėjusįjį V. S.. Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo A. T. veiksmus kaip pasikėsinimą nužudyti nukentėjusįjį V. S..

Dėl nurodyto nėra pagrindo tenkinti nuteistojo A. T. apeliacinio skundo, perkvalifikuojant jo padarytą nusikaltimą iš Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalies į Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį.

Nuteistajam bausmė paskirta, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio nuostatų. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. T. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Viktoras KažysTeisėjai Regina GaudutienėRūta Mickevičienė