Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2014-06-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-89-491/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-06-25Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-12-19Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-06-25
Bylos Nr.
1-89-491/2014
Teisminio proceso Nr.
1-45-1-00753-2013-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petras Meidus
Nukentėjusysis
V. S.
Kaltinamasis
A. T.
Advokatai
Raimundas Kurklietis
Baudžiamoji byla Nr. 1 – 89 – 491 / 2014Proceso Nr. 1-45-1-00753-2013-2Procesinio sprendimo kategorija : (S) 1.1.4.2., 1.2.3.1., 2.3.6.4.5.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 25 d.Panevėžys

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant :

prokurorei Jelenai Sabaliauskienei,

nukentėjusiajam V. S.,

jo atstovui advokatui Raimundui Kurkliečiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis siuvėju UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas 2003-11-28 Panevėžio apygardos teismo pagal BK 138 str. 1 d., 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. 129 str. 1 d.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis A. T. 2013 m. liepos 20 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, laikydamas rankose įjungtą benzininį pjūklą „(duomenys neskelbtini)“ su veikiančia pjūklo grandine, užpuolė nukentėjusįjį V. S. ir grasindamas, kad jam nupjaus galvą ir supjaustys gabalais bei bandydamas įvykdyti savo kėslus, kišo įjungtą benzininį pjūklą „(duomenys neskelbtini)“ su veikiančia pjūklo grandine nukentėjusiajam prie galvos, tačiau jam pagriebus šalia buvusį kirvį ir juo numušus pjūklą nuo galvos, veikiančio pjūklo grandine sužalojo V. S. dešinę ranką, po ko nukentėjusiajam iš rankų iškritus kirviui, jis, t.y. A. T., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, toliau puolė nukentėjusįjį, kišdamas įjungtą benzininį pjūklą „(duomenys neskelbtini)“ su veikiančia pjūklo grandine jam prie galvos, tačiau V. S. pagriebus šalia buvusį plaktuką ir juo numušus pjūklą nuo galvos, veikiančio pjūklo grandine sužalojo V. S. pilvą, taip padarydamas jam pjautines – plėštines aklas žaizdas pilve, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje ir dešiniame dilbyje su žasto raumenų sužalojimu, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir šiais veiksmais dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio pasikėsino nužudyti V. S., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis aktyviai gynėsi, nukentėjusiajam aktyviai padėjo A. T. pargriovęs V. Z. bei dėl įtrauktos medžiaginės skiautės pjūklo grandinė nebegalėjo suktis.

ĮRODYMAI

Kaltinamasis A. T. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusiojo V. S. žudyti jis nesikėsino ir neturėjo tikslo tą daryti, o benzopjūklu ranką jam sužalojo nuo nukentėjusiojo gindamasis. Pilvą nukentėjusysis susižaloti galėjo pats, jiems besigrumiant užgriuvęs ant veikiančio benzopjūklo. 2013-07-20 į namus grįžo išgėręs, kieme sutiko neblaivų nukentėjusįjį V. S. ir V. Z., kurie gėrė alų prie sandėliuko. V. S. ėmė kabinėtis, grasinti, kad užmuš, jis nekreipė į tai dėmesio. Turėjo nusipirkęs šašlykų, norėjo juos išsikepti, todėl iš kambario pasiėmė benzopjūklą ir ėjo į kiemą pasipjauti malkų mėsai kepti. Kieme V. S. jį užpuolė vienoje rankoje turėdamas kirvį, kitoje – metalinę lazdą. Lazda pataikė jam į rankos nykštį, smakrą. Jis užsivedė benzopjūklą, bandė juo numušti V. S. smūgį jam į kirviu. Pjūklu perpjovė kirvio kotą, po to kliudė ir sužalojo nukentėjusiojo ranką. V. Z. jį pargriovė iš nugaros, ėmė smaugti. V. S. taip pat užgriuvo ant jo, tuo momentu ir galėjo susižaloti į dar besisukančią pjūklo grandinę. Pjūklas nebuvo įsmigęs į žemę, jo grandinė sustojo suktis, nes įtraukė medžiagos skiautes. Jis išjungė benzopjūklą, A. S. atsistojo, parodė sužalotą ranką, apie sužalotą pilvą nieko neminėjo ir jo nerodė. Nukentėjusysis išėjo iš kiemo, jis jo nesivijo. V. Z. perpjautą kirvį nunešė link sandėliukų.

Nukentėjusysis V. S. parodė, kad 2013-07-20 apie 21.30 val. jis su V. Z. buvo kieme, dviračiu grįžo neblaivus A. T., dviratį įstūmė į sandėliuką. Užkalbino jį apie žvejybą, nes kaltinamasis turėjo meškerę. Šis buvo piktas, nieko nesakęs ėjo į namus, o eidamas sumurmėjo, kad papjaus, supjaustys. Nekreipė į tai dėmesio, nes kaltinamasis grasina ne pirmą kartą. Su V. Z. kieme prie sandėliukų rengėsi valgyti, išgerti alaus, nes šis padėjo suvežti malkas. Netrukus išgirdo užvedamą benzopjūklą, pamatė ties savo smakru besisukančią pjūklo grandinę. Neturėjo kur trauktis, todėl pagriebęs šalia buvusį kirvį sudavė jo kotu per pjūklą ir tuo metu kaltinamasis jam pjūklu sužalojo dešinę ranką. Po smūgio A. T. kiek atsitraukė, tačiau netrukus vėl mojuodamas pjūklu prieš save į įvairias puses kliudė ir sužalojo jam pilvą. Pamatęs jį sužalotą už kaltinamojo nugaros stovėjęs V. Z. ant šono pargriovė A. T., veikiantis pjūklas įsmigo į žemę. Jis taip pat griuvo pilvu ant žemės, nes bandė išjungti pjūklą, ir tuo metu V. T. kažkuo sudavė jam į galvą. Nuplėšęs sudraskytus rūbus išbėgo pas kaimynę D., kuri iškvietė pagalbą. Nei jis, nei V. Z. kaltinamojo nepuolė, jam negrasino ir nekoliojo. Jis konflikto metu nebuvo užgriuvęs ant kaltinamojo ir veikiančio benzopjūklo, sužalojimus rankoje ir pilve kaltinamasis jam padarė jiems stovint vienas prieš kitą. Su T. konfliktuoja nuolat, A. T. klauso motinos, kuri nuolat kursto įvairius barnius ne tik su jais, bet ir su kitais kaimynais. Reiškia 30000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Savo parodymus nukentėjusysis patvirtino 2013-08-12 parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., 77 – 89 b.l.).

Liudytoja V. S. parodė, kad paties įvykio nematė. Grįžusi po darbo į namus rado vyrą jau sužalotą, kieme buvo policija ir greitoji pagalba. V. Z. papasakojo, kad benzopjūklu V. S. sužalojo A. T.. Vėliau matė, kaip V. T. valė nuo pjūklo kraują, rinko kieme rūbus. A. T. policijos pareigūnai išsivedė iš kambario, nesimatė, kad jis būtų sužalotas. Kaimynai T. iki įvykio nuolat keldavo konfliktus, grasino jiems bei kitiems kaimynams susidorojimu.

Liudytoja V. T. parodė, kad įvykio dienos vakare sūnus A. T. grįžo smarkiai išgėręs, ketino kepti šašlykus, užsiminė, kad V. S. jį užsipuolė su kirviu. Ji matė, kaip kieme prie sandėliukų girtavo V. S. ir V. Z.. Kadangi išgėręs V. S. konfliktuoja, įspėjo sūnų neiti į kiemą. Tačiau šis pasiėmė benzopjūklą, kuriuo ketino pasipjauti malkų mėsai kepti, ir išėjo. Maždaug po 15 minučių išgirdo kieme triukšmą, išbėgusi pamatė, kad prie tualeto visi trys vyrai sugriuvę ant žemės, šalia jų žemę arė veikiantis benzopjūklas. V. Z. smaugė A. T., ji ištraukė iš po vyrų ir išjungė benzopjūklą, už apykaklės atitraukė nuo sūnaus V. Z.. V. S., kuris gulėjo šalia pat veikiančio pjūklo, atsistojo, paprašė iškviesti greitąją, nes jam buvo sužalota ranka. Jam ji jokių smūgių nesudavė. Pjūklą parsinešė į namus, kadangi jis buvo kruvinas, jį apvalė. Po 5 – 10 minučių per langą pamatė, kaip V. Z. vėl pargriovęs smaugia jos sūnų. Kieme matė ant kaladės padėtą kirvį, šalia buvo plaktukas.

Liudytojas V. Z. parodė, kad įvykio dienos vakare V. S. padėjo tvarkyti malkas. Susėdus kieme išgerti alaus grįžo A. T., apsižodžiavo su V. S.. Jiedu nesimušė, V. S. kaltinamajam kirviu ar kitu daiktu negrasino. Pasakęs, kad papjaus, kaltinamasis nubėgo link namų. Maždaug po 5 minučių jis grįžo su veikiančiu benzopjūklu, t.y. su besisukančia grandine. V. S. atsistojo, pasiėmė į rankas kirvį ir plaktuką. V. T. pjūklu mosikavo prieš jį, arčiau veido, V. S. tik gynėsi plaktuku ir kirviu stengdamasis pjūklą numušti. Taip jiems besišpaguojant nukentėjusiajam buvo sužalota dešinė ranka. Jis nematė, kokiu momentu buvo sužalotas pilvas, tačiau pjūklo grandinė nustojo suktis, nes į ją buvo įsukta nukentėjusiojo rūbų skiautė. Perpjautą V. S. pilvą jis pamatė tik tuomet, kai šis nusirengė viršutinius rūbus. Išsigando, atsipeikėjęs laikė už kaklo į žemę prispaustą A. T., pjūklas maždaug už dviejų metrų buvo darbine dalimi įsmigęs į žemę, jis jį išjungė. Netoli buvusi V. T. valė pjūklą nuo kraujo, po to parnešė jį į kambarį. V. S. kieme nebebuvo. Pasakė A. T., kad šis prisidirbo, ėjo ieškoti nukentėjusiojo, tuomet A. T. jį pasivijęs puolė smaugti iš nugaros. Išsisukęs vėl parvertė A. T., laikydamas prispaustą prie žemės reikalavo nusiraminti. Po to V. T. parsivedė sūnų į namus.

Liudytoja D. V. parodė, kad įvykio dieną kieme išgirdusi triukšmą pamatė į namus nuo sandėliukų pusės grįžtantį A. T., kuris eidamas pasakė, kad kažką papjaus. A. T. grįžus į butą girdėjo V. T. sakant „Eik papjauk“. Netrukus po to jis išėjo nešinas benzopjūklu, kurį užsikūrė kieme, ir nubėgo link sandėliukų. Maždaug po 10 minučių jis į namus grįžo su motina, kuri nešėsi benzopjūklą, kurio grandinė buvo įsukusi rūbų skiaučių. Paties įvykio nematė. Vėliau matė V. S. sužalota ranka ir pilvu. Dieną matė V. S. tvarkantį malkas, buvo ir V. Z.. Iš kaimynų nesutaria tik su V. T., kuri konfliktuoja su visais.

Iš esmės tapačius parodymus davė ir liudytojas V. V..

Liudytoja D. L. parodė, kad įvykio vakare būdama namuose išgirdo pas kaimynus kieme keikiantis, kaltinamojo žodžius „papjausiu“ ar tai „užmušiu“, benzopjūklo garsą. Paties įvykio nematė. Girdėjo V. T. sakant „vaikeli, ką padarei“. Eidama pažiūrėti kas atsitiko, kieme sutiko sužalotą V. S., kuris pasakė, kad jį T. norėjo papjauti, paprašė iškviesti greitąją pagalbą. Vėliau matė žaizdas nukentėjusiojo rankoje, pilve.

Iš 2013-07-20 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kieme. Prie sandėliukų, tualeto, netoli malkų krūvos rastos į kraują panašios dėmės. Prie tvoros ant žemės rasti suplėšyti marškinėliai ir rankšluostis su raudonos spalvos dėmėmis, kirvis medine rankena, ant kurios matosi raudonos spalvos dėmės. Kiemo pietinėje pusėje ties tualeto durimis ant žolės rastas sportinis švarkelis, ant kurio matosi raudonos spalvos dėmės, plaktukas, ant kurio taip pat matyti raudonos spalvos dėmės. Apžiūrėjus butą Nr. (duomenys neskelbtini), kambaryje rastas ir paimtas benzininis pjūklas „(duomenys neskelbtini)“, ant kurio taip pat rastos raudonos spalvos dėmės (1 t., 6 – 18 b.l. ).

Iš benzininio pjūklo „(duomenys neskelbtini)“ apžiūros protokolo matyti, kad į jo grandinę įsuktos kelios juodos spalvos medžiaginės skiautės, priekinė pjūklo dalis žemėta. Tiek pjūklas, tiek korpusas sutepti rausvos spalvos dėmėmis. Specialistui nuėmus pjovimo juostos apsauginį dangtelį, matyti, kad grandinės varančioji žvaigždutė apsukta juodos spalvos medžiagine skiaute. Specialistas paaiškino, kad šitaip apsukta skiautė neleidžia varančiajai žvaigždutei suktis, todėl kartu neleidžia suktis ir grandinei. Pašalinus skiautę, ir atgal užveržus pjovimo juostos apsauginį dangtelį, specialistas užkūrė benzininį pjūklą: pjūklas užsikūrė, paspaudus gaiduką pradėjo suktis pjūklo grandinė, jis veikė pilnu pajėgumu (1 t., 19 – 21 b.l.).

2013-09-10 apžiūros protokolas įrodo, kad nukentėjusiojo V. S. įvykio metu vilkėtas juodos spalvos sportinis švarkelis bei marškinėliai yra stipriai mechaniškai pažeisti ir sudraskyti (1 t., 28 – 32 b.l.).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad V. S. buvo padarytos pjautinės aklos žaizdos pilve, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje ir dešiniame dilbyje su žasto raumenų sužalojimu. Sužalojimai padaryti pjaunančiu įrankiu, galimai įjungtu benzininiu pjūklu aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2013-07-20. Dėl nustatytų sužalojimų V. S. sveikata sutrikdyta nesunkiai (1 t., 37 b.l.).

Specialistas (chirurgas) A. B. tyrimo metu nustatė, kad V. S. pilvo dešinėje pusėje buvo horizontali 20 cm ilgio pjautinė – plėštinė žaizda bei ne mažiau kaip 5 viena kitai lygiagrečios pjautinės – plėštinės 3 cm ilgio žaizdos. Dešinės rankos žaste matėsi pjautinė – plėštinė 6 x 8 cm dydžio žaizda bei 3 pjautinės – plėštinės lygiagrečios, apie 5 cm ilgio, žaizdos. Dešiniame dilbyje matėsi mažiausiai 11 lygiagrečių pjautinių – plėštinių žaizdų, apie 5 cm ilgio. Visos nustatytos žaizdos V. S. dešinėje rankoje buvo padarytos vieno kontakto su įjungto benzininio pjūklo grandine metu. Visos V. S. pilvo dešinėje pusėje nustatytos žaizdos taip pat buvo padarytos vieno kontakto su įjungto benzininio pjūklo grandine metu. Iš viso su V. S. kūnu įjungto benzininio pjūklo grandinė kontaktavo du kartus (1 t., 44 – 45 b.l.).

Teismo medicinos specialistas G. S. patvirtino specialisto A. B. išvadas apie nukentėjusiajam padarytų sužalojimų kiekį, jų pobūdį bei galimą mechanizmą (1 t., 39 – 40 b.l.).

Patikros alkotesteriu duomenys rodo, kad 2013 m. liepos 20 d. 21.21 val. A. T. buvo nustatytas 1, 92 promilės girtumas (2 t., 25 b.l.).

Iš 2013-07-23 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. T. apžiūros metu rastas odos nubrozdinimas smakre, dešinės plaštakos pirmo delnakaulio srities bei pakaušio dešinės pusės minkštųjų audinių sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai 2013-07-20. Dėl to A. T. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., 195 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR VEIKOS KVALIFIKAVIMAS

Teisiamajame posėdyje apklaustų proceso dalyvių parodymais, specialistų išvadomis ir paaiškinimais, kurie iš esmės ir nėra ginčijami, visiškai įrodyta, kad įvykio metu A. T. sužalojo nukentėjusįjį V. S. ir padarė tai rankose laikydamas ir suduodamas smūgius veikiančiu benzopjūklu su besisukančia grandine. Kaltinamojo parodymai, kad jis nukentėjusiajam pjūklu sužalojo tik ranką, o sužalojimus pilve V. S. pasidarė pats, užgriuvęs ant dar veikiančio pjūklo, yra paneigti liudytojo V. Z. parodymais – jis konkrečiai matė, kad nukentėjusiajam sužalojimai skirtingose anatominėse vietose (dešinėje rankoje ir pilvo apačioje) buvo padaryti jam stovint, tuomet kai nukentėjusysis pakėlė suplėšytus rūbus ir parodė žaizdas pilve. Pasak liudytojo, tik po to jis susigrūmė su A. T. ir parvertė jį ant žemės. Tai atitinka nukentėjusiojo parodymus, kad jis pargriuvo jau būdamas sužalotas, siekdamas padėti V. Z. ir norėdamas iš viso išjungti benzopjūklą. Pats A. T. tvirtino nematęs V. S. sužalojimų pilve ir tik spėjo, kad jis pilvą susižalojo pats užgriuvęs ant veikiančio pjūklo jau grumtynių metu. Be to, pagal V. Z. bei V. T. parodymus, prieš išjungiant benzopjūklas darbine dalimi buvo įsmigęs į žemę, todėl jam būnant tokioje padėtyje net ir užgriuvęs ant pjūklo V. S. negalėjo pats susižaloti. Be to, V. Z. atkreipė dėmesį į tai, kad prieš parodydamas sužalojimus pilve, nukentėjusysis pakėlė ir nusirengė jau sudraskytą viršutinį juodos spalvos sportinį švarkelį. Tyrimo metu apžiūrėjus benzopjūklą buvo nustatyta, kad jo grandinė nustojo suktis dėl to, kad grandinės varančioji žvaigždutė apsukta juodos spalvos medžiagine skiaute. Nors šios skiautės lyginamasis tyrimas nebuvo atliktas, tačiau sugertinus nukentėjusiojo parodymus bei jo įvykio metu vilkėtų rūbų ir benzopjūklo apžiūros protokolų duomenis neabejotina, kad benzopjūklo grandinėje buvo įsukta nukentėjusiojo vilkėto juodos spalvos sportinio švarkelio skiautė. Šie duomenys rodo, kad benzopjūklas į žemę darbine dalimi įsmigo jau nebesisukančia grandine, o tai paneigia A. T. parodymus, kad V. S. pilvą susižalojo pats.

Kaltinamojo parodymai, kad nukentėjusįjį jis sužalojo gindamasis, atmetami kaip prieštaraujantys bylos įrodymų visetui. Visų pirma čia pažymėtina, kad tik jo motina V. T. iš dalies patvirtino tokią kaltinamojo poziciją, tačiau ir jos parodymai neatitinka A. T. parodymų, o be to, ji įvykio metu buvo namuose, į kiemą išbėgo tik prasidėjus konfliktui, kuris truko pakankamai trumpai. Pats kaltinamasis tyrimo metu nurodė, kad jam grįžus į kiemą V. S. jį užsipuolė, koliojo, grasino, kad bus blogai. Jis į tai nekreipė dėmesio, nes V. S. buvo girtas. Tuo tarpu V. T. davė parodymus, kad be įžeidinėjimų, V. S. sūnui grasino kirviu jį užmušti. A. T. tyrimo metu nieko neminėjo apie tai, kad jam grįžus ir einant į namus pastačius sandėliuke dviratį, jis matė kaip V. S. nuėjo į sandėliuką, atsinešė kirvį ir metalinį plaktuką ir pasidėjo arčiau vietos, kur jiedu sėdėjo su V. Z. – apie tai kaltinamasis parodė tik teisme. Savo pirminiuose parodymuose (1 t., 119 – 120 b.l.) V. T. parodė, kad pasiėmęs benzopjūklą sūnus išbėgo iš kambario nieko nesakęs, o vėliau ji ėmė tvirtinti tą patį, ką rodė ir A. T., t.y. kad benzopjūklą jis pasiėmė norėdamas pasipjauti malkų mėsai kepti. Kita vertus, V. S. kaltinamajam grįžus į namus kieme prie sandėliuko buvo ne vienas – su juo drauge buvo liudytojas V. Z., su kuriuo kaltinamasis artimiau nebuvo pažįstamas ir anksčiau neturėjo jokių asmeniškumų ar konfliktų. Todėl jo parodymais nėra pagrindo netikėti. Taigi, tiek nukentėjusysis, tiek paminėtas liudytojas iš esmės vienodai nuosekliai apibūdino įvykio vaizdą ir seką, ir jų pateikta įvykio versija prieštarauja kaltinamojo ir jo motinos V. T. parodymams. Tiksliau, nukentėjusysis su kaltinamuoju šiam grįžus į namus susikoliojo, tačiau jiedu nesimušė ir rimtesnio konflikto tuo momentu kieme nebuvo. Toliau, pagal V. T. parodymus, kaltinamasis grįžęs į namus pasiėmė benzopjūklą ir greit išbėgo atgal pasipjauti malkų mėsai kepti. Tačiau, dar jam grįžtant į namus iš kiemo liudytojai V. ir greta gyvenanti kaimynė D. L. girdėjo kaltinamojo žodžius „papjausiu“ ar „užmušiu“, jam namuose pritarė ir jo motina V. T. – tai patvirtino liudytoja D. V.. Liudytojai V., priešingai nei teigė pats kaltinamasis, taip pat parodė, jog A. T. benzopjūklą užsikūrė tik išėjęs iš namų į kiemą, prie šulinio, ir sparčiai nuskubėjo link malkinės. Tai atitinka nukentėjusiojo ir V. Z. parodymus, kad benzopjūklą jiedu išgirdo dar gerokai iki ateinant kaltinamajam, ir paneigia kaltinamojo aiškinimą, kad jis benzopjūklą užsikūrė tik po to, kai jau prie sandėliukų nukentėjusysis ėmė grėsmingai artintis, grasindamas jam kirviu ir metaline lazda. Toliau, nukentėjusysis ir V. Z. iš esmės nuosekliai parodė, kad būtent A. T. priartėjęs prie jų benzopjūklą su besisukančia grandine kišo nukentėjusiajam prie kaklo, dėl ko šis atsistojo ir negalėdamas atsitraukti (už nugaros buvo sandėliuko siena) ėmė gintis pačiupęs kirvį, o vėliau – metalinį plaktuką, kad gynėsi ne kaltinamasis, o V. S., ir gindamasis buvo sužalotas. Nerealu teigti, kad V. S. pirmasis puolė kaltinamąjį ir dėl to, kad juos skiria ne tik beveik 20 metų skirtumas, t.y. nukentėjusysis yra gerokai vyresnis, labai skirtingos ir jų fizinės galimybės – kaltinamasis yra virš 2 metrų ūgio, sveikas, akivaizdžiai stiprus žmogus, kai tuo tarpu nukentėjusysis už jį gerokai ir mažesnis, ir smulkesnio kūno sudėjimo. Pažymėtina, kad visi byloje apklausti liudytojai vienodai apibūdino V. S. kaip ramaus būdo, linksmą kaimyną, sutariantį su kitais, kaip tuo tarpu A. T., o ypač – apie V. T., jie apibūdino labiau neigiamai, pažymėję, jog tai nuolat konfliktuojantys žmonės. Tokiu būdu, aukščiau paminėti faktiniai duomenys paneigia kaltinamojo bandymą įtikinti teismą, kad jis sužalojo V. S. gindamasis.

BK 22 str. 1 d. nurodyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Veika gali būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti tik esant apibrėžtai kaltininko tyčiai. Tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti pagal BK 22 str. 1 d. ir 129 str. (kasacinė nutartis Nr. 2K-500/2007). Apie kaltininko tyčios turinį sprendžiama atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. Šioje byloje visų apklaustų proceso dalyvių parodymais nustatyta, kad kaltinamasis konfliktuodavo su kaimynais, tame tarpe – ir su nukentėjusiuoju, ir konfliktai dažniausiai kildavo tuomet, kai kaltinamasis būdavo neblaivus. Įvykio dieną jis taip pat buvo pakankamai girtas – jam buvo nustatytas vidutinis girtumas. Kaip jau minėta, įvykio vakare po žodinio konflikto A. T. į kiemą su benzopjūklu išbėgo grasindamas ką nors „papjauti“ ar „užmušti“ – tai girdėjo liudytojai V. bei D. L.. Savo grasinimams realizuoti kaltinamasis pasirinko pakankamai pavojingą įrankį, kuriuo neabejotinai galima nužudyti, t.y. nukentėjusiajam sužalojimus jis padarė veikiančiu benzopjūklu. Sužalojimus nukentėjusiajam jis padarė dviejose skirtingose anatominėse kūno vietose, viena iš kurių – pilvo sritis, yra gyvybiškai svarbi, nes čia yra žmogaus vidaus organai. Atkreiptinas dėmesys, kad visų pirma kaltinamasis ketino sužaloti V. S. kaklą, nes tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas V. Z. parodė, kad būtent prie kaklo kaltinamasis pirmiausiai kišo veikiantį benzopjūklą. Ir nors nukentėjusiajam padaryti sužalojimai tyrimo metu galiausiai buvo kvalifikuoti tik kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris tiesiogiai negrėsė jo gyvybei, neabejotina, kad kaltinamasis nepasiekė savo tikslo nužudyti V. S. tik dėl kaltinime nurodytų priežasčių, t.y. dėl to, kad pats nukentėjusysis jam aktyviai pasipriešino, kad greta buvęs V. Z. pargriovė kaltinamąjį ant žemės ir laikė jį tol, kol nukentėjusysis pasišalino iš kiemo, bei dėl to, kad į benzopjūklo grandinę buvo įsukta nukentėjusiojo džemperio skiautė, kuri nebeleido pjūklo grandinei toliau suktis. Čia pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis įvykio metu buvo akivaizdžiai agresyvus, t.y. jis puolė ne tik nukentėjusįjį, bet ir liudytoją V. Z., kuris jam po pirmųjų grumtynių, kuomet buvo atimtas benzopjūklas, iš viso negrasino, o ėjo iš kiemo ieškoti nukentėjusiojo. Pagaliau, po įvykio kaltinamasis su motina parėjo į namus ir pagal bylos įrodymus nesiėmė jokių veiksmų padėti nukentėjusiajam. Tokiu būdu, kaltinamasis šiuo atveju tiesiogiai siekdamas savo tikslo nužudyti V. S., t.y. neabejotinai veikdamas tiesiogine apibrėžta tyčia, savo ketinimo nerealizavo tik dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios. Jo veika visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota kaip pasikėsinimas nužudyti pagal BK 22 str. 1 d. 129 str. 1 d.

Kaltinamajam A. T. padaryti nežymūs sužalojimai piršte ir smakre pagal įvykio aplinkybes pilnai galėjo būti padaryti tiek nukentėjusiajam ginantis, tiek V. Z. bandant jį sulaikyti pargriaunant ant žemės.

CIVILINIAI IEŠKINIAI

Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštas 3234,38 Lt civilinis ieškinys nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti įrodytas byloje esančiais rašytiniais dokumentais, jis realus, kaltinamasis jo iš esmės taip pat neneigė, todėl jis tenkinamas pilnai (CK 6.280 str. 1 d., 6.283 str. 1 ir 2 d.).

V. S. prašo priteisti jam 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Šis jo ieškinys tenkinamas iš dalies. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad po sužalojimų jam visam gyvenimui liko masyvūs randai, nuolat reikalingas dešinės rankos gydymas ir reabilitacija, nes dėl raumenų ir nervų pažeidimo jis nebegali valdyti šios rankos taip pat laisvai kaip anksčiau. Neabejotina, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų V. S. realiai sumažėjo galimybės dirbti, jis patyrė ne tik neigiamas emocijas, bet ir stresą, išgyvenimus. Visa tai, CK 6.250 str. prasme, yra neturtinė žala, kuri turėtų būti teisingai atlyginta. Minėtą neturtinę žalą nukentėjusysis patyrė dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos. Tačiau, įvertinus tai, kad vis tik pavojingi gyvybei sužalojimai nukentėjusiajam nebuvo padaryti ir rimtesnių padarinių jo sveikatai jie nesukėlė (bent jau tai patvirtinančių įrodymų nukentėjusysis teismui nepateikė), o taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, nukentėjusiojo civilinis ieškinys mažinamas iki 20000 Lt. Tokia suma atitinka ir teismų praktiką.

BAUSMĖS SKYRIMAS

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, jo pasekmes, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes ir kitus bausmių skyrimo pagrindus ir taisykles, numatytas BK 41, 54, 61 str.

A. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos jo veiksmams – girtumas jam nustatytas iš karto po įvykio, liudytojai parodė, kad išgėręs kaltinamasis tampa agresyvus ir piktas.

Kaltinamasis A. T. pakaltinamas, dirba, darbovietėje apibūdinamas pakankamai gerai. Tačiau jis padarė tyčinį, labai sunkų nusikaltimą, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Nukentėjusiajam sukeltos pasekmės (didžiuliai randai) išliks visą gyvenimą, tačiau šiuo metu jo sveikatai didesnės žalos nėra nustatyta. Kaltinamasis turi galiojančią administracinę nuobaudą, nors šiuo metu jis laikomas neteistu (teistumas išnykęs), tačiau praeityje buvo teistas už tyčinius smurtinius nusikaltimus, atliko laisvės atėmimo bausmę. Be to, byloje yra 2012-12-19 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą taip pat dėl smurto prieš buvusią žmoną. Atkreiptinas dėmesys, kad abiem atvejais kaltinamasis buvo girtas, nesijautė kaltu. Šie duomenys charakterizuoja A. T. kaip linkusį smurtauti asmenį. Atsižvelgus į tai jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatomas arčiau sankcijoje nustatyto jos minimumo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : V. S. kirvis ir plaktukas, grąžinami jam; benzopjūklas (duomenys neskelbtini) – kaip nusikaltimo įrankis konfiskuojamas ir perduodamas realizavimui civiliniams ieškiniams atlyginti; kiti – sunaikinami.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., teismas

NUSPRENDĖ:

A. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 129 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Jos pradžią skaičiuoti nuo 2014 m. birželio 25 d. Į bausmės laiką įskaityti dvi dienas (nuo 2013-07-20 iki 2013-07-22), išbūtas jį sulaikius. Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą, pakeisti į suėmimą ir suimti A. T. teismo salėje.

Priteisti iš A. T. V. S. 20000 (dvidešimt tūkstančių) Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. T. Teritorinei valstybinei ligonių kasai 3234, 38 Lt už V. S. suteiktas gydymo paslaugas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus reikšmingus bylai daiktus : kirvį ir plaktuką – grąžinti V. S.; benzopjūklą „(duomenys neskelbtini)“ konfiskuoti, realizuoti ir gautas lėšas panaudoti civilinių ieškinių atlyginimui; kitus – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui.

Teisėjas Valdas Petras Meidus