- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-17
- Bylos Nr.
- 1A-539-309-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-2-00027-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- S. S.
- Nukentėjusysis
- V. S.
- Advokatai
- Rita Roščenkovienė
- Kategorijos
- 1.2.4.6.3Nesunkus savo motinos, tėvo ar vaiko sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 3 p.)
- 1.2.4.8.2Nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo S. S.:
pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, dėl 2009-09-25 nežymaus sveikatos sutrikdymo, ir nuteistas 5 mėnesiams laisvės atėmimo;
pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, padaryto savo šeimos nariui, ir nuteistas 1 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo;
pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, dėl 2011-05-22 nežymaus sveikatos sutrikdymo, ir nuteistas 5 mėnesiams laisvės atėmimo;
pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, dėl 2011-06-05 nežymaus sveikatos sutrikdymo, ir nuteistas 5 mėnesiams laisvės atėmimo;
pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, dėl 2011-06-14 nežymaus sveikatos sutrikdymo, ir nuteistas 5 mėnesiams laisvės atėmimo;
pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, dėl 2011-07-17 nežymaus sveikatos sutrikdymo, ir nuteistas 6 mėnesiams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, S. S. skirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant S. S. per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai V. S. nusikaltimais padarytą turtinę žalą ir 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
S. S. dėl žmogaus terorizavimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį išteisintas.
Patenkintas nukentėjusiosios V. S. civilinis ieškinys iš dalies ir iš S. S. priteista 500 Lt (penkis šimtai Lt) turtinės žalos, 10 000 Lt (dešimt tūkstančių Lt) neturtinės žalos bei 2 391,00 Lt (du tūkstančiai trys šimtai devyniasdešimt vienas Lt) proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. S. nuteistas už tai, kad 2009-09-25 apie 23 val., namo, kuris yra (duomenys neskelbtini) kieme, asmeninio konflikto metu, parvertė V. S. ant žemės, sutrenkė veidą į asfaltą, smaugė rankomis, suko koją, taip padarydamas nukentėjusiajai kraujosruvas kairėje rankoje, krūtyse, nubrozdinimus kairiame klube, kraujosruvas nugaroje, nubrozdinimus kairėje blauzdoje, kas sukėlė nukentėjusiajai V. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, S. S. nuteistas už tai, kad 2011-02-11, apie 12 val., gyvenamajame name, kuris yra (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, sudavė vieną kartą kumščiu savo šeimos nariui - žmonai - V. S. į galvą, jai nugriuvus ant žemės, sudavė smūgius rankomis ir spyrė į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai galvos smegenų sukrėtimą, dešinio kelio sąnario raiščių patempimą, kraujosruvas kairiame momenyje ir dešinėje šlaunyje, kas sukėlė nukentėjusiajai V. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to, S. S. nuteistas už tai, kad 2011-05-22 apie 4 val., gyvenamajame name, kuris yra (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, sudavė V. S. kumščiais smūgius į galvą, suko dešinę koją, į durų staktą trankė dešinę koją, taip padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kairiame momenyje, dešinėje blauzdoje, dešinės čiurnos srityje ir dešinėje pėdoje, kas sukėlė nukentėjusiajai V. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, S. S. nuteistas už tai, kad 2011-06-05 apie 22 val., gyvenamajame name, kuris yra (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, kumščiais trynė V. S. veidą, smaugė užėmęs burną, suko nosį, taip padarydamas nukentėjusiajai kraujosruvas kairiame skruoste, nubrozdinimus nosyje, viršutinėje lūpoje, kas sukėlė nukentėjusiajai V. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, S. S. nuteistas už tai, kad 2011-06-14 dienos antroje pusėje, tikslus laikas nenustatytas, gyvenamajame name, kuris yra (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą -suduodamas ne mažiau kaip šešis smūgius gulinčiai ant lovos V. S., suplėšęs kelnes, padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas abiejuose žastuose ir kairiame dilbyje, t.y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. S. sveikatą.
Be to, S. S. nuteistas už tai, kad 2011-07-17 apie 17 val., dukters gyvenamajame name, kuris yra (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, kumščiu sudavė V. S. į galvą, laužė pirštą, surišo rankas diržu, spardė į įvairias kūno vietas, smaugė rankomis, taip padarydamas nukentėjusiajai kraujosruvas dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinio kelio priekiniame paviršiuje, ryklėje, kas sukėlė nukentėjusiajai V. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. S. prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį – nuosprendį bei nukentėjusiosios V. S. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.
Apeliantas skunde nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas vien tik nukentėjusiosios V. S. parodymais. Teigia, kad byloje nesurinkta jokių kitų įrodymų, neginčijamai patvirtinančių tai, jog nuosprendyje nurodytomis dienomis ir valandomis jis smurtavo V. S. atžvilgiu, t. y. sudavė jai jos pačios nurodytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas rankomis, kojomis, kumščiais, ir daugeliu atvejų (net 5 epizodai) šitaip smurtaujant, jo smūgiai rankomis ir kojomis tesukėlė nukentėjusiajai tik nežymų sveikatos sutrikdymą.
Apeliantas nurodo, kad 2011 m. rugsėjo 5 d. Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui G. M. pateikė skundą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo V. S.. Skunde nurodė, kad V. S. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje, požymiai, nes V. S. melagingai pranešė policijai apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Skunde taip pat nurodė, kad šiuo metu vyksta V. S. ir S. S. skyrybų procesas (Šiaulių rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1357-291/2011). Rengiant procesinius dokumentus teismui, tarp sutuoktinių iškilo ginčas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. V. S. pageidavo, kad namų valda (gyvenamasis namas bei žemės sklypas) būtų padalyti idealiomis dalimis po 1/2 dalį, net nenusistatant naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos. Jis reikalavo, kad pasidalytų nekilnojamuosius daiktus taip, kad nebebūtų pastatų bendraturčiai, nes dėl V. S. besaikio girtavimo ir neprognozuojamo jos būdo gyvenimas po vienu stogu tapo nebeįmanomas. Atkreipė dėmesį į tai, kad V. S. išdėstyta pozicija jo minėtoje civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo patvirtino jos prasimanymus dėl jo neva padarytų nusikalstamų veikų (smurto) jos atžvilgiu. Civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ji pageidavo ir toliau gyventi vienoje namų valdoje, esant bendrai naudojamoms patalpoms ir neišreiškė pageidavimo atsiriboti nuo nuolat smurtaujančio sutuoktinio, o baudžiamojoje byloje policijos pareigūnams nurodė, jog jis nuolat prieš ją smurtauja, ją žagina, prašė patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. Taip pat nurodė, kad V. S. grasino jam kalėjimu ir reikalavo atsisakyti santuokoje įgyto turto jos naudai. Minėtame skunde Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokurorui apeliantas teigia taip pat nurodęs, kad V. S. piktnaudžiauja alkoholiu ir yra itin agresyvi, konfliktiška. Pateikė 2011-07-20 specialisto išvadą, iš kurios matyti, kad 2011-07-17 (ši data yra minima apkaltinamajame nuosprendyje) V. S. nežymiai jį sužalojo. Šiuos sužalojimus ji jam padarė jo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėjui 2011-06-30 nutartimi paskyrus jam kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. S., įpareigojant jį nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. S., nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje ir jam šią nutartį vykdant, nukentėjusioji V. S. pati 2011-07-17 apie 15.00-15.30 val. atėjo į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), ieškojo priekabių, reikalavo pinigų. Jam paprašius išeiti, ji ėmė daužyti indus, pasičiupo kėdę, grasino, kad viską tuose namuose išdaužys. Stvėrė ją už rankų, bandė išvesti į lauką. Ji nesidavė, nenusiramino, todėl diržu surišo jos rankas. Ją, išvedamą iš jo namų, matė liudytoja E. L., kaimynė, gyvenanti (duomenys neskelbtini).
Apeliantas teigia, kad tada kvietėsi policijos pareigūnus, tačiau V. S. pasislėpė. 2011-08-09 Šiaulių apskr. VPK Šiaulių r. PK Viešosios tvarkos prevencijos poskyrio vyr. tyrėjas M. V. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nepradėjo administracinės teisenos, nes nėra duomenų, kad būtent V. S. sudaužė D. S. name buvusius indus. Apeliantas teigia, kad minėtame skunde taip pat nurodė, jog 2011-07-12 apie 23 val. V. S. išdaužė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), langą, jis kreipėsi į policiją. 2011-08-05 Šiaulių apskr. VPK Šiaulių r. PK Viešosios tvarkos prevencijos poskyrio vyr. tyrėjas M. V. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nepradėjo administracinės teisenos, nes V. S. ir S. S. yra vyras ir žmona, turtas nepadalytas, todėl V. S. jokio teisės pažeidimo nepadarė. Skunde paminėjo ir tai, kad V. S. jį buvo sužalojusi 2010-07-26, apipildama verdančiu vandeniu. Į policiją nesikreipė, gydėsi (pateikė išrašą iš medicininių dokumentų). 2011-09-21 Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė D. Voskoboinikova pasirašė pranešimą dėl skundo, kuriame nurodė, kad jo skundas pridėtas prie baudžiamosios bylos Nr. 96-2-027-11, kurioje S. S. įteiktas pranešimas apie įtarimą galbūt padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 145 straipsnio 2 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje. Prokurorė D. Voskoboinikova atsakyme į jo skundą nurodė, kad šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas, dar nėra nustatyta duomenų dėl melagingo pranešimo, bet jo skundo motyvai dar gali būti nagrinėjami ikiteisminio tyrimo ir teisminio tyrimo metu. Nagrinėjant baudžiamąją bylą Šiaulių rajono apylinkės teisme, jis ir jo gynėja pakartojo savo prašymą patraukti nukentėjusiąją V. S. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 236 straipsnio 1 dalį ir jos parodymais nesiremti, tačiau Šiaulių rajono apylinkės teismas jo pateiktų argumentų nevertino, nukentėjusiosios V. S. parodymais pagrindė apkaltinamąjį nuosprendį, o jo prašymas patraukti V. S. baudžiamojon atsakomybėn liko neišspręstas.
Apeliantas taip pat nurodo, kad Šiaulių apygardos prokuratūra 2012 m. sausio 18 d. pateikė Šiaulių rajono apylinkės teismui prašymą dėl dalies kaltinimo pakeitimo teisme. Šiame prašyme aiškiai nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu pranešimas apie įtarimą buvo surašytas panaudojant duomenis dėl nusikalstamų veikų (kiekio ir apimties) iš nukentėjusiosios V. S. apklausų, iš pateiktų specialisto išvadų. V. S. buvo pateikusi policijai skundą, kuriame ji nurodė, kad 2011-06-14 dienos antroje pusėje, (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamajame name jis, S. S., panaudodamas fizinį smurtą, nuo gulinčios V. S. nuplėšė kelnes, laikydamas nukentėjusiosios rankas, lytiškai santykiavo su V. S. prieš jos valią. Jam buvo pateiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 1 dalyje, padarymo, o vėliau surašytas kaltinamasis aktas, kuriame jis buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 1 dalyje. Šią kaltinimo dalį Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė D. Voskoboinikova pakeitė, pritrūkus įrodymų, kad jis įvykdė minėtą nusikalstamą veiką, tačiau tai nesukliudė teismui tikėti nukentėjusiosios neva nuosekliais parodymais ir jais pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį. Apelianto teigimu, remiantis melagingais nukentėjusiosios V. S. parodymais buvo apkaltintas sunkaus nusikaltimo padarymu (BK 149 str. 1 d.; 11 str. 5 d.). Teisme V. S. teigė, jog neteisingai suvokė tą veiką, nors savo pareiškime policijai ji vienareikšmiškai nurodė, kad jis atliko su ja lytinį aktą panaudodamas smurtą ir prieš jos valią. Teismui V. S. nepateikė specialisto išvados, patvirtinančios išžaginimo faktą.
Apeliantas teigia, kad nė vienas iš teisme apklaustų liudytojų nenurodė, jog matė jį mušant nukentėjusiąją V. S.. Nurodo, kad liudytoja E. L. parodė, jog matė 2011-07-17 V. S. surištomis rankomis, jas atrišo. V. S. jai sakė, kad rankas surišo S. S.. Liudytoja patvirtino, kad V. S. buvo išgėrusi, ant jos kūno sužalojimų liudytoja nematė. Pasak apelianto, apkaltinamajame nuosprendyje nurodyta, jog 2011-07-17 apie 17 val. dukters gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu jis kumščiu sudavė V. S. į galvą, laužė pirštą, surišo rankas diržu, spardė į įvairias kūno vietas, smaugė rankomis. Specialisto išvadoje (115 b. l.) nėra nustatyti sužalojimai galvos srityje, nenurodytas ir sužalotas pirštas, nors nukentėjusioji teigia, kad jis sudavė smūgį į galvą kumščiu. Be to, apelianto teigimu, teismas neįvertino šiame epizode tos aplinkybės, kad nukentėjusioji, kuri, pasak jos pačios, yra nuolat bauginama ir mušama S. S., atėjo į jo gyvenamąją vietą girta, sukėlė konfliktą, daužė daiktus. Policijos pareigūnus iškvietė jis, o ne nuskriausta nukentėjusioji. V. S. kažkodėl pabėgo, pasislėpė, pareigūnų pagalbos jai neprireikė.
Apeliantas nurodo, kad 2009-09-28 specialisto išvadoje (20 b. l.) konstatuoti V. S. sužalojimai neatitinka jos nurodytų aplinkybių, nes V. S. teigė ir pagal jos parodymus teismo jis buvo pripažintas kaltu už tai, kad 2009-09-25 apie 23 val. asmeninio konflikto metu gyvenamojo namo kieme jis ją parvertė ant žemės, sutrenkė veidą į asfaltą, smaugė rankomis, suko koją, tačiau specialistas nukentėjusiosios veide jokių sužalojimo žymių neaptiko, nekonstatuotos ir smaugimo žymės. Taigi apelianto teigimu, tarp nukentėjusiosios parodymų ir specialisto išvadoje konstatuotų sužalojimų yra prieštaravimų. Nė vienas liudytojas, matęs 2009-09-25 dieną jį mušant V. S. nebuvo apklaustas. Be to, specialisto išvada negali būti vertinama kaip neginčijamas įrodymas, patvirtinantis tai, kad šioje išvadoje konstatuotus kūno sužalojimus nukentėjusiajai padarė būtent jis.
Apeliantas taip pat nurodo, kad nukentėjusioji V. S. teigė ir pagal jos parodymus teismo yra pripažintas kaltu už tai, kad 2011-02-11, apie 12 val., asmeninio konflikto metu, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme jis sudavė vieną kartą kumščiu V. S. į galvą, jai nugriuvus ant žemės, sudavė smūgius rankomis ir spyrė į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai galvos smegenų sukrėtimą, dešinio kelio sąnario raiščių patempimą, kraujosruvas kairiajame momenyje ir dešinėje šlaunyje, tai sukėlė nukentėjusiajai V. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Apelianto teigimu, šiems V. S. teiginiams apie jo smurtą jos atžvilgiu prieštarauja duomenys, gauti iš policijos (58–62 b. l.). 2011-02-11 12.18 val. (nukentėjusiosios nurodytu laiku) policija gavo iškvietimą. Užfiksuota: triukšmas be smurto. Nė vienas liudytojas, matęs 2011-02-11 dieną, apie 12 val., jį mušant V. S., nebuvo apklaustas. Nesunkus sveikatos sutrikdymas – galvos smegenų sukrėtimas, konstatuotas specialisto išvadoje (21 b. l.). Iš nukentėjusiosios žodžių apeliantas daro išvadą, kad nukentėjusioji galvą ir koją susitrenkė nukrisdama ant žemės. Apeliantas kategoriškai neigia nukentėjusiąją stūmęs ir mušęs.
Apeliantas taip pat nurodo, kad nukentėjusioji V. S. teigė ir pagal jos parodymus teismo yra pripažintas kaltu už tai, kad 2011-05-22, apie 4 val., asmeninio konflikto metu, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), jis sudavė V. S. kumščiais smūgius į galvą, suko dešinę koją, į durų staktą trankė dešinę koją, taip padarydamas nukentėjusiajai tik poodines kraujosruvas kairiajame momenyje, dešinėje blauzdoje, dešinės čiurnos srityje ir dešinėje pėdoje, ir tai sukėlė nukentėjusiajai V. S. nežymų sveikatos sutrikdymą. Apelianto manymu, šiems V. S. teiginiams apie jo smurtą jos atžvilgiu prieštarauja duomenys, užfiksuoti 2011-05-24 specialisto išvadoje (22 b. l.). Nurodo, kad jis yra tvirto sudėjimo vyras, dirbantis fizinį darbą ir jei kada nors kumščiu būtų sudavęs bent vieną smūgį į nukentėjusiosios galvą, būtų teisiamas už nužudymą. Šiuo atveju specialistas užfiksavo daug kraujosruvų (kitaip tariant, mėlynių), kurių po V. S. išgertuvių ir griuvinėjimo ant jos kūno pastebėdavo tada, kai jie kartu gyveno. Nė vienas liudytojas, matęs 2011-05-22, apie 4 val. dienos, jį mušant V. S., nebuvo apklaustas. Apeliantas kategoriškai neigia nukentėjusiąją mušęs ir prieš ją smurtavęs.
Apeliantas teigia, kad nukentėjusioji V. S. teigė ir pagal jos parodymus teismo yra pripažintas kaltu už tai, kad 2011-06-05, apie 22 val., asmeninio konflikto metu gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), jis kumščiais trynė V. S. veidą, smaugė užėmęs burną, suko nosį, taip padarydamas nukentėjusiajai kraujosruvas kairiajame skruoste, nubrozdinimus nosyje, viršutinėje lūpoje, tai sukėlė nukentėjusiajai V. S. nežymų sveikatos sutrikdymą. Apeliantas kategoriškai neigia sužalojęs V. S. šiame epizode nurodytomis aplinkybėmis. Teigia, kad nė vienas liudytojas, matęs 2011-06-05, apie 12 val., jį mušant V. S., nebuvo apklaustas.
Pasak apelianto, nukentėjusioji V. S. teigė ir pagal jos parodymus teismo yra pripažintas kaltu už tai, kad 2011-06-14, antroje dienos pusėje, tikslus laikas nenustatytas, asmeninio konflikto metu, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą – suduodamas ne mažiau kaip šešis smūgius gulinčiai ant lovos V. S., suplėšęs jos kelnes – padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas abiejuose žastuose ir kairiajame dilbyje, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. S. sveikatą. Apeliantas kategoriškai neigia sužalojęs V. S. šiame epizode nurodytomis aplinkybėmis. Apeliantas teigia, kad, kaip jau minėjo, valstybinis kaltintojas pakeitė kaltinimą iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį. Nė vienas liudytojas, matęs 2011-06-14 dieną jį mušant V. S., nebuvo apklaustas.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, esant byloje prieštaringiems įrodymams, melagingiems ir nenuosekliems nukentėjusiosios parodymams, kurie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuris, apelianto manymu, yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas.
Apeliantas nurodo, kad nukentėjusioji davė melagingus parodymus, teisme ne kartą ji akcentavo, jog jai dabar sunku vienai išlaikyti namą, jog jai reikia pinigų ir kad ji tol nepaliks jo ramybėje, kol negaus pinigų. Be to, apelianto teigimu, V. S. į policiją dėl baudžiamosios bylos jam iškėlimo kreipėsi būtent tuo metu, kai prasidėjo jų skyrybų procesas ir yra įsitikinęs, kad ji tai darė tikslingai, tam pasiruošė siekdama turtinės naudos.
Apeliantas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad liudytoja apklausta V. S. sesuo J. G., kuri lankydavosi jų namuose, nenurodė, kad būtų mačiusi jį, mušantį nukentėjusiąją. Ji nurodė, kad yra girdėjusi iš savo motinos ir pačios V. S. apie tai, kad V. S. gydėsi, nes neva jis ją sumušė. Todėl, apelianto teigimu, ši liudytoja taip pat nėra tiesioginis įrodymų šaltinis.
Apeliantas teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Teismo išvados dėl asmens kaltumo turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais, kad šis asmuo padarė veiką, numatytą konkrečiame LR baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 20 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283/2008). Apelianto teigimu, baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais neįrodyta, kad jis, S. S., dalyvavo padarant jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ir, teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį, civilinis ieškinys turi būti atmestas.
Nukentėjusioji V. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusioji nurodo, kad, jos manymu, teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Teigia, kad apeliacinio skundo argumentai, jog apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas vien tik jos parodymais, yra nepagrįsti, nes S. S. pats iš dalies pripažino savo kaltę, be to, jo kaltė buvo įrodyta specialistų išvadomis, liudytojų parodymais.
Apeliacinio proceso metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji, jos atstovė ir prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, ir daro išvadą, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamą veiką ir paskyrė jam tinkamą bausmę bei tinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.
Dėl BPK 20 straipsnio taikymo
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymais baudžiamajame procese gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis, teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyviams nepriimtinos teismų išvados dėl duomenų pripažinimo įrodymais, jų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
Apelianto skunde nurodyti argumentai, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas vien tik nukentėjusiosios V. S. parodymais, kad byloje nesurinkta jokių kitų įrodymų, neginčijamai patvirtinančių tai, jog nuosprendyje nurodytomis dienomis ir valandomis jis smurtavo V. S. atžvilgiu, t. y. sudavė jai jos pačios nurodytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas rankomis, kojomis, kumščiais, ir daugeliu atvejų (5 epizodai) šitaip smurtaujant, jo smūgiai rankomis ir kojomis tesukėlė nukentėjusiajai tik nežymų sveikatos sutrikdymą, yra nepagrįsti.
Apeliantas skunde neneigia, kad konfliktų dienomis su nukentėjusiąja bendravo, ir tarp jų buvo kilę konfliktai, tačiau, neigdamas savo kaltę, nurodo, kad byloje nenustatytas nė vienas liudytojas, kuris konfliktų metu būtų matęs jį naudojant smurtą prieš nukentėjusiąją.
BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.
Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad jame yra išdėstyti bei analizuoti apelianto ir nukentėjusios, liudytojų parodymai. Iš kurių matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji V. S. davė nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtina specialisto išvados, kuriose nurodyta, jog kaltinime nurodytomis datomis nukentėjusioji patyrė kaltinime nurodytus sužalojimus, atitinkančius įvykio aplinkybėse nurodytą laiką, liudytojų J. G., E. S. parodymai, jog jie žinojo apie S. S. smurtą V. S. atžvilgiu, matė nukentėjusiąją sumuštą, J. G. nukentėjusioji įvardijo smurtautoją – nuteistąjį S. S.. Be to liudytojos R. L. parodymai patvirtina, jog po vyro smurto V. S. yra nakvojusi jos daržinėje, jog 2011-02-11 V. S. buvo sumušta S. S., nes nukentėjusioji tuoj po įvykio atėjo pas ją pagalbos, buvo matomi nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, jai V. S. pasakė, kad ją sumušė vyras, be to tos pačios liudytojos R. L. bei liudytojos E. L. parodymai, patvirtina smurto prieš V. S. faktą 2011-07-17. Nuteistojo kaltę iš dalies patvirtina ir paties kaltinamojo parodymai, kuriais jis neneigia 2011-02-11 bei 2011-07-17 buvus konfliktams su nukentėjusiąja, kad 2011-07-17 surišo diržu rankas nukentėjusiajai, be to, nurodė apie susistumdymo su V. S. galimybę kaltinime nurodytais laikotarpiais (2 t., 92 b. l.). Šių įrodymų visuma leidžia darytį pagrįstą išvada, kad nuteistojo S. S. kaltė, dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo yra įrodyta visiškai.
Vertinant liudytojo J. P. teiginius apie jam žinomus nelabai adekvačius V. S. poelgius, apie tai, kad V. S. išgėrusi tampa konfliktiška, pasisakytina, kad jie byloje nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais, be to, teismo nuomone, net jei šios aplinkybės ir būtų iš tikrųjų egzistavusios, tai nepateisintų kaltinamojo smurto prieš nukentėjusiąją.
Iš specialisto išvados Nr. G 1379/09(04) matyti, kad nukentėjusioji specialistui nurodė, jog 2009-09-25 ją sumušė vyras, jai padarytos kraujosruvos kairėje rankoje, krūtyse, nubrozdinimai kairiame klube, kraujosruvos nugaroje, nubrozdinimai kairėje blauzdoje, t. y. V. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką (1 t., 20 b. l.).
Iš specialisto išvados Nr. G 208/11(04) matyti, kad nukentėjusioji specialistui nurodė, jog 2011-02-11 ją sumušė vyras, jai padarytas galvos smegenų sukrėtimas, dešinio kelio sąnario raiščių patempimas, kraujosruvos kariame momenyje ir dešinėje šlaunyje, t. y. V. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką (1 t., 21 b. l.).
Iš specialisto išvados Nr. G 645/11(04) matyti, kad nukentėjusioji specialistui nurodė, jog 2011-05-22 ją sumušė vyras, jai padarytos poodines kraujosruvos kairiame momenyje, dešinėje blauzdoje, dešinės čiurnos srityje ir dešinėje pėdoje, t. y. V. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką (1 t., 22 b. l.).
Iš specialisto išvados Nr. G 745/11(04) matyti, kad nukentėjusioji specialistui nurodė, jog 2011-06-05 ją sumušė vyras, jai padarytos kraujosruvos kairiame skruoste, nubrozdinimai nosyje, viršutinėje lūpoje, t. y. V. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką (1 t., 23 b. l.).
Iš specialisto išvados Nr. G 791/11(04) matyti, kad nukentėjusioji specialistui nurodė, jog 2011-06-14 ją sumušė vyras, jai padarytos poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose ir kairiame dilbyje, t. y. V. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką (1 t., 54 b.l.).
Iš specialisto išvados Nr. G 963/11(04) matyti, kad nukentėjusioji specialistui nurodė, jog 2011-06-14 ją sumušė vyras, jai padarytos kraujosruvos dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinio kelio priekiniame paviršiuje, ryklėje, t. y. V. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką (1 t., 115 b. l.). Šios specialistų išvados taip pat patvirtina, kad prieš nukentėjusiąją buvo naudojamas fizinis smurtas.
Taigi darytina bendra išvada, kad, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, byloje buvo atlikta visapusiška ir išsami viso bylos proceso metu byloje surinktų įrodymų analizė, o įrodymų vertinimas atliktas išnagrinėjus visas bylos aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu.
Nuosprendžio neteisėtumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo padarytų išvadų neatitikimą bylos medžiagai, kurių šiuo atveju nėra. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad teismas priimdamas nuosprendį nesirėmė vien nukentėjusios V. S. parodymais, ir kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas rėmėsi surinktų duomenų visuma, t. y. teismas įrodymus vertino neatsietai bet jungdamas juos į loginę grandinę, gretindamas nuteistojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus su byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Apelianto skunde išdėstyti argumentai dėl V. S. galbūt padarytų sužalojimų S. S., dėl V. S. nepatraukimo baudžiamojo atsakomybėn už melagingų parodymų davimą, dėl skyrybų proceso aplinkybių nepaneigia S. S. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kurią patvirtina anksčiau išdėstytų įrodymų visuma.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje byloje atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus, keliamus nuosprendžio formai ir jo turiniui – jame pateiktas byloje surinktų įrodymų visumos bei bylos faktinių aplinkybių įvertinimas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų atlyginimo
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį, o BPK 110 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis asmuo, kuris reikalauja baudžiamojoje byloje atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą, civiliniu ieškovu toks asmuo pripažįstamas prokuroro ar teismo nutartimi.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad iš dalies tenkinti V. S. pareikšti civiliniai ieškiniai dėl turtinės ir neturtinės žalos, ir iš S. S. V. S. naudai priteista 500 Lt turtinės žalos ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Civilinio ieškinio dėl padarytos turtinės žalos dydį patvirtina byloje esantys dokumentai (kvitai ir kt.) (1 t., 196–201 b. l.; 2 t., 5–13 b. l.), todėl daroma išvada, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintas teisėtai ir pagrįstai, ir jo dydis nėra per didelis.
Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civiliniame kodekse nenustatyta atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5 straipsnis).
Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir dėl ateities – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t. y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto nepašalinamos jų pasekmės (pvz., lieka randų, kuriuos pašalinti galima būsimomis operacijomis), tai, be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos gali būti priskiriami išgyvenimai dėl būsimų pasekmių – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti darant plastines operacijas, išgyvenimas vien dėl to, kad tokias operacijas reikės atlikti, nes jos sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių (fizinį skausmą, nepatogumus, laiko eikvojimą, važinėjimą tyrimams ir operacijoms bei turtines pasekmes – išlaidas, kurios ne visada gali būti nustatytos ir padengiamos). Susirūpinimas dėl būsimų fizinio sužalojimo pasekmių šalinimo negali būti vertinamas kaip būsimoji neturtinė žala arba nereali žala, nes susirūpinimas dėl sužalojimo pasekmių pašalinimo ateityje būtinumo ir sėkmės yra realus ir suprantamas (CK 6.250 straipsnis).
Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Civilinėje atsakomybėje kreditorius privalo įrodyti nuostolių dydį. Bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad asmuo turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.
Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinta skirtingai - 800 Lt, 2000 Lt, 3000 Lt, 10 000 Lt ir šie sprendimai nebuvo naikinami ar keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusioji V. S. be fizinio skausmo patyrė ir psichologinę traumą, nes prieš ją fizinis smurtas buvo naudotas keletą kartų, dėl patirtų kūno sužalojimų gydėsi ligoninėje, patyrė pažeminimą, dėl padarytų sveikatos sutrikdymų nukentėjusioji iki šiol jaučia liekamuosius padarinius, bei įvertinęs tai, kad patirti sužalojimai esminės įtakos V. S. bendravimui su aplinkiniais nesukėlė, t. y. ji socialiai neatsiribojo nuo visuomenės, taip pat nesant duomenų, apie tai, kad V. S. dėl patirtos psichologinės ir fizinės traumos negali gyventi visaverčio gyvenimo, daro išvadą, kad apylinkės teismas, įvertinęs visus šiuos kriterijus, atsižvelgęs į nuteistojo turtinę padėtį bei vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais sumažino civilinio ieškinio dydį ir pagrįstai iš S. S. priteisė 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo V. S., ir ši suma nelaikytina per didele.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajai ir civiliniai ieškovei V. S. iš nuteistojo S. S. priteista 2391,00 Lt proceso išlaidų.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad proceso išlaidas patvirtina byloje esantys dokumentai (2 t., 1–4; 15–17; 36; 37 b. l.), konstatuoja, kad proceso išlaidos iš S. S. priteistos teisėtai ir pagrįstai, ir jų dydis nėra per didelis.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo S. S. apeliacinį skundą atmesti.