Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Trumpulienė, sekretoriaujant Gerdai Čepelionienei, dalyvaujant ieškovo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus atstovei Justinai Batulevičiūtei, trečiajam asmeniui I. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus ieškinį atsakovui R. K. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, trečiasis asmuo I. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus atstovė Justina Batulevičiūtė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovo atstovė teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad laikinas tėvo valdžios apribojimas neatliko prevencinės auklėjamosios funkcijos, todėl prašė ieškinį tenkinti ir neterminuotai apriboti atsakovo R. K. tėvo valdžią jo nepilnametei dukteriai Deimantei.

Atsakovui R. K. ieškinio ir priedų kopijos įteiktos asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis, 26 b.l.), tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Į teismo posėdį atsakovas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, asmeniškai įteikiant šaukimą (CPK 123 straipsnio 1 dalis, 29 b.l.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui yra žinomi ieškovo reikalavimai ir teismo posėdžio data, laikas bei vieta, teismas pripažįsta, kad atsakovas sutinka su ieškovo reikalavimais ir bylą nagrinėjama jam nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Trečiasis asmuo I. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu I. S. pareiškimo tenkinimui neprieštaravo. Papildomai paaiškino, kad atsakovo nėra mačiusi, jo nepažįsta, tik gauna jo mokamus pinigus už vaiko išlaikymą. I. S. apgailestavo, kad Deimantė sunkiai prisimena savo tėtį, tarp jų nėra jokio ryšio.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11,23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys ir kt.).

Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2007; 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008; 2013 m. vasario 4 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo R. K. dukra (3 b.l.). Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu laikinai – vieneriems metams apribota L. M. ir R. K. tėvų valdžią jų nepilnametei dukrai D. M., jai nustatyta nuolatinė institucinė globa Ukmergės vaikų globos namuose (4-5 b.l.). Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimu L. M. motinos valdžia apribota neterminuotai, o atsakovui R. K., kuris, kad ir retkarčiais, aplankydavo dukrą globos namuose, pratęstas laikinas tėvo valdžios apribojimas (6-7 b.l.), tokiu būdu suteikiant jam galimybę atkurti ryši su savo vaiku. Tačiau R. K. savo dukterimi ir toliau visiškai nesirūpino, nelankė jos globos namuose, todėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartimi nepilnametei D. M. nuolatinė institucinė globa pakeista į nuolatinę globą šeimoje: vaiko globėja paskirta I. S., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta globėjos šeimoje (8-10 b.l.).

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.

Iš bylos medžiagos ir teismo posėdyje ieškovo atstovės Justinos Batulevičiūtės duotų paaiškinimų nustatyta, kad po Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimo, kuriuo R. K. dar vieneriems metams buvo pratęstas laikinas tėvo valdžios apribojimas dukrai D. M., atsakovas visiškai nusišalino nuo savo dukters auklėjimo ir priežiūros: nuo 2015 metų birželio mėnesio jis visiškai nelankė savo dukters globos, vėliau ir globėjos namuose ir ja visiškai nesidomėjo (12 b.l.). Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 13-1046 atsakovo R. K. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (11 b.l.). Iš ieškovo pateiktų dokumentų (13, 14, 15 b.l.) bei teismo posėdyje liudytojos socialinės darbuotojos R. B. duotų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas vengia bendrauti su socialiniais darbuotojais, į telefono skambučius neatsako, į savo gyvenamąjį būstą Miškų g. 48-6, Ukmergėje neįsileidžia, kviečiamas į socialinių paslaugų centrą pokalbiui neatvyksta, todėl nėra galimybės R. K. teikti informavimo, tarpininkavimo, konsultavimo socialines paslaugas. Teismui pateiktame 2016 m. lapkričio 11 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte Nr. VT19-130 konstatuota, kad D. M. nepalaiko ryšio su tėvais, su globėja ir jos šeimos nariais vaiko santykiai labai geri, juos sieja stiprus emocinis ryšys (16; 17-18 b.l.).

Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Byloje esantys duomenys, proceso dalyvių teismo posėdyje duoti paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas R. K. visiškai nesirūpina savo nepilnamete dukra, yra nusišalinęs nuo tėvo valdžios įgyvendinimo, vaiko auklėjimo ir nėra duomenų, jog situacija gali pasikeisti, kadangi jis yra gavęs ieškinį dėl tėvo valdžios dukrai Deimantei jam apribojimo, žino apie teismo posėdžio vietą ir laiką (26, 29 b.l.), tačiau atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko, kas rodo jo visišką abejingumą savo vaikui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šiame sprendime, teismas konstatuoja, kad atsakovas R. K., visiškai nesirūpindamas savo dukra D. M., ignoruoja savo pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaiką, kad ji butų auklėjama ir priežiūrima aplinkoje, kurioje ji galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti (CK 3.155 straipsnis), todėl dėl jo kaltų veiksmų yra pagrindas neterminuotai apriboti jam tėvo valdžia jo nepilnametei dukrai D. M. (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 3.182 straipsnio 2 dalis, 3.183 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nustatytina, kad apribojus tėvo valdžią, atsakovui sustabdomos visos jo asmeninės ir turtinės teisės į vaiką, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymo.

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo įstatymo pagrindu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalys). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 41 EUR žyminis mokestis ir 3,48 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 79 straipsnio, 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406-407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiam. (duomenys neskelbtini), jo nepilnametei dukrai D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, jog neterminuotai apribojus tėvo valdžią, atsakovui R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) sustabdomos jo asmeninės ir turtinės teisės į vaiką D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusią(duomenys neskelbtini)., pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų.

Priteisti iš atsakovo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 44,48 EUR (keturiasdešimt keturis eurus 48 centus) bylinėjimosi ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Informuoti atsakovą, jog bylinėjimosi ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei sumokamos į išieškotojo – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Ukmergės rajono apylinkės teismą.