Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Vilniaus spaustuvė“, atstovaujamo bankroto administratoriaus A. S., ieškinį atsakovui E. A. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti visiškai. Paaiškino, jog su atsakovu nuvyko į P. Vileišio g. 8, Vilniuje, kur įmonės turtas buvo saugomas, tačiau išaiškėjo, jog tai nėra BUAB „Vilniaus spaustuvė“ turtas, o kitos įmonės (UAB „Artiga“) turtas, kuris yra areštuotas baudžiamojoje byloje. Pasak ieškovo atstovo, įmonės turtas buvo prarastas, todėl atsakovas turi atlyginti žalą.

Ieškovo atstovas nesutiko, jog būtų atidėtas bylos nagrinėjimas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, jog teismas 2015-04-23 teismo posėdyje suteikė šalims daugiau kaip dviejų savaičių terminą išsiaiškinti, kur yra įranga bei ją perduoti administratoriui, tačiau atsakovas nurodytų veiksmų neatliko, teismas, siekdamas užtikrinti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą, civilinę bylą išnagrinėjo iš esmės atsakovui nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-07-19 Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovui UAB „Vilniaus spaustuvė“ buvo iškelta bankroto byla (civilinės bylos Nr. B2-4827-232/2013) ir įmonės administratoriumi paskirtas A. S. (b. l. 4). Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2013-08-20. Teismas nurodytoje byloje nustatė, jog įmonės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui susidarė 2005 metais, įmonė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų neteikė. 2013-09-23 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4827-232/2013 buvo patvirtintas ieškovo BUAB „Vilniaus spaustuvė“ kreditorių sąrašas bei kreditorių finansiniai reikalavimai pagal administratoriaus A. S. pateiktą sąrašą, t. y. antros eilės kreditoriumi patvirtinta Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, kurios kreditorinis reikalavimas sudarė 53 143,09 Lt. Iš teismui pateikto 2005-11-16 ieškovo turto arešto akto vykdomojoje byloje Nr. 28-1513/2005 matyti, kad ieškovo turtą sudarė: 1) kopijavimo aparatas „Toshiba“ 1550 (2004 m. gamybos) įvertintas 1 000 Lt; 2) metaliniai stelažai 3x2,20x3 įvertinti 1 000 Lt; 3) baldinės lentynos su durelėmis įvertintos 300 Lt suma; 4) baldų komplektas (3 stalai, 2 spintelės, 2 pakabinamos lentynos, 2 pastatomos lentynos) įvertintas 1 000 Lt; 5) spaudos mažina įvertinta 10 000 Lt suma; 6) elektros presas popieriui MPE 12 įvertintas 12 000 Lt suma; 7) tripeilė pjovimo mašina 2BTP 125/450 įvertinta 35 000 Lt. Iš viso areštuotas turtas sudarė 60 300 Lt. Kaip matyti iš turto arešto akto, šio turto saugotoju buvo paskirtas atsakovas E. A., kuris laikotarpiu nuo 2005-09-15 iki 2013-08-19 buvo įmonės vadovu ir vieninteliu įmonės akcininku (b. l. 5-7, 9). Ieškovui iškėlus bankroto bylą, 2013-08-13 ieškovo administratorius priėmė įsakymą Nr. 1, kuriuo įpareigojo įmonės direktorių E. A. perduoti jam įmonės antspaudą, įstatų originalą, kreditorių ir turto sąrašus, įmonės registravimo pažymėjimo originalą, debitorių, kreditorių ir turto sąrašus, banko prisijungimo kodus, o įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus ir visą išlikusį turtą perduoti iki 2013-08-23. Šis įsakymas įmonės vadovui buvo išsiųstas registruotąja pašto siunta (b. l. 10). Atsakovas šio administratoriaus įsakymo neįvykdė, t. y. neperdavė įmonės turto už 60 300 Lt sumą.

Pažymėtina, jog įmonės administracijos vadovo ir akcininko civilinė atsakomybė taikoma tik savarankiškai nustačius šių asmenų civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus/neveikimą, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų/neveikimo ir žalos ryšį. Nustačius vadovo ir akcininko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Įmonių bankroto įst. 8 str. 1 d. įtvirtina įmonės vadovo, akcininko (savininko) pareigą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės administracijos vadovui ir akcininkui yra nustatyta todėl, kad šie subjektai geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir/ar paslaugas).

Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį, bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Bendrovės vadovo pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnio 1–4 dalyse, kur nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012). Tuo tarpu įmonės akcininko (savininko) atsakomybė reglamentuota Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 ir 4 dalys bei CK 2.50 str. 3 d.

Byloje esantys duomenys liudija, jog atsakovas, būdamas įmonės direktoriumi ir vieninteliu bendrovės akcininku, žinojo, kad įmonė jau 2005 m. dirbo nuostolingai – 2005-09-14 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko nurodymu nutrauktas pinigų išdavimas ir pervedimas iš banko sąskaitų, tačiau mokestinė nepriemoka pagal pateiktą nurodymą nebuvo išieškota, todėl 2009-09-19 priimtas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimas išieškoti 62 229,89 Lt mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto, be to, įmonė neteikė metinės finansinės atskaitomybės ataskaitų (šias faktines aplinkybes konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2013-07-19 nutartyje) (b. l. 4).

Remiantis LR Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir juridinių asmenų registro nuostatų tvirtinimo“ 3.5 punktu, finansinės atskaitomybės ataskaitos Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikiamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatytais terminais, pradedant ataskaitomis už 2003 metus.

Taigi akivaizdu, jog ieškovo finansinė padėtis iki bankroto bylos iškėlimo (2013-07-19) buvo sunki, įmonė iš esmės buvo nemoki, nebuvo pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Tokio pobūdžio įmonės finansiniai ir ekonominiai rodikliai patvirtina, jog atsakovas, būdamas įmonės vadovu, turėjo pareigą laiku įmonei inicijuoti bankroto bylą ir užkirsti kelią kreditorinių reikalavimų didėjimui. Be to, jis turėjo pareigą pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės ataskaitas, tačiau to nedarė. Kadangi atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas konstatuoja, jog jis nebuvo rūpestingas ir sąžiningas, nesielgė kvalifikuotai bei pažeidė jam nustatytas imperatyvias pareigas, pakankamai ilgai ignoruodamas įmonės nemokumą.

CK 6.845 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad saugotojas atsako už jam perduotų daiktų praradimą, trūkumą ar sugedimą. CK XLII skirsnio „Pasauga“ taisyklės taip pat taikomos pasaugos prievolėms, kurios atsiranda pagal įstatymą, jeigu įstatymas nenustato ko kita (CK 6.850 str.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisinę praktiką, kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka areštuotą turtą saugo neatlygintinai, tai jam tenkanti saugotojo pareiga vertinama kaip apdairaus, rūpestingo ir atidaus savininko elgesys, siekiant išsaugoti turtą (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2008).

Pažymėtina, kad atsakovas buvo paskirtas BUAB „Vilniaus spaustuvė“ turto saugotoju, tačiau nesielgė kaip apdairus, rūpestingas ir atidus savininkas, nebandė įmonės turto išsaugoti, o bankroto administratoriui pareikalavus, jo neperdavė. Taigi darytina išvada, jog įmonės turtas buvo prarastas, todėl atsakovas privalo atlyginti 17 464,09 EUR žalą už neišsaugotą įmonės turtą (CK 2.87 str. 7 d., 6.845 str. 1 d.).

CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (17 464,09 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-12-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Remiantis CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškovas pagal CPK 83 str. 1 d. 5 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai mokėjimo, iš atsakovo valstybės naudai priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos: 524 EUR žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 269 str., 270 str., 279 str., teismas

nusprendė:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo E. A., a. k.: (duomenys neskelbtini) ieškovo BUAB „Vilniaus spaustuvė“, į. k.: 121907532, atstovaujamo bankroto administratoriaus A. S., naudai 17 464,09 EUR (septyniolikos tūkstančių keturių šimtų šešiasdešimt keturių eurų ir devynių eurocentų) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (17 464,09 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-12-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo E. A., a. k.: (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 524 EUR (penkis šimtus dvidešimt keturis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, b. k. 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.