Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame žodiniame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), oficialiai nedirbantis, praeityje teistas keturis kartus, iš kurių paskutinį kartą 4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį galutine 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. M. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: R. M. 2025 m. rugsėjo 28 d., apie 13.40 val., Nidos g. 3, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz C 220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,27 prom. neblaivumą. Šiais veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kadangi kaltinamasis R. M. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokurorė ir kaltinamojo gynėja advokatė sutiko, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad R. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas ir duoti parodymai, tačiau ir kita byloje esanti rašytinė medžiaga – tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, BIRT ataskaitų žiūryklėje esantys duomenys, tarnybinis pranešimas dėl neblaivaus vairuotojo, įvykio vietos apžiūros protokolas, fotonuotraukos, AB „Regitra“ duomenų bazės išrašas, susitarimo kopija, tarnybinis pranešimas dėl J. T. apklausos, savanoriškas daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, neblaivumo nustatymo akte R. M. nustatyti neblaivumo požymiai ir bendra kaltinamojo būklė iškart po nusikaltimo padarymo, alkotesterio ekrano fotonuotraukos, patvirtinančios, kad du kartus patikrinus R. M. girtumą, abu kartus jam nustatytas 1,51 prom. girtumą ženkliai viršijantis girtumas. Visi byloje ištirti ir aptarti duomenys neginčijamai patvirtina, kad R. M. 2025 m. rugsėjo 28 d., apie 13.40 val., Nidos g. 3, Vilniuje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz C 220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,27 prom. etilo alkoholio koncentracija, todėl tokia R. M. veika kvalifikuota tinkamai ir teisingai kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, padėjo ją išaiškinti ir davė išsamius parodymus (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). R. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ta, kad nusikalstamą veiką R. M. padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. M. praeityje teistas keturis kartus. R. M. šiuo nuosprendžiu nagrinėjama veika padaryta turint Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu 2025 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu nepanaikintą ir neišnykusį teistumą. Įvertinta ir tai, kad R. M. jau trečią kartą yra teisiamas dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys patvirtina, kad R. M. už įvairių nusižengimų padarytą praeityje net tris kartus buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau savo elgesio R. M. ne tik nekeičia, bet toliau vairuoja transporto priemones būdamas neblaivus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 27 straipsnio redakcija lengvina kaltinamojo padėtį, kadangi nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu, teismas šiuo nuosprendžiu pripažįsta R. M. recidyvistu.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę.

R. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Praeityje kaltininkas iki nagrinėjamo nusikaltimo padarymo buvo teistas keturis kartus, šiuo nuosprendžiu trečią kartą teisimas už analogiško nusikaltimo padarymą. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už vairavimą būnant neblaiviam, R. M. atliko 2025 m. rugpjūčio 12 d., o šiuo nuosprendžiu nagrinėjamą nusikaltimą padarė 2025 m. rugsėjo 28 d., t. y. nuo bausmės atlikimo praėjus 1,5 mėnesio kaltininkas padarė analogiško pobūdžio nusikaltimą. Be to, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenimis nustatyta, kad R. M. atžvilgiu 2025 m. rugsėjo 8 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (77-83 b. l.). Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis nustatyta, kad R. M. per pastarųjų penkerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas mažiausiai septyniolika kartų, daugiausiai už nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu, paskirtų piniginių baudų yra linkęs nemokėti (90-104 b. l.). R. M. yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), teismui teigė turintis nepilnametę dukrą, kurią padeda išlaikyti. Be to, R. M. teismui aiškino, kad sugyventinė laukiasi jo vaiko, užsikodavo, daug sportuoja, stengiasi pakeisti savo gyvenimą, tačiau jokių kaltininką objektyviai charakterizuojančių duomenų R. M. teismui nepateikė, nors teismas, padarydamas byloje pertrauką, sudarė galimybę R. M. surinkti objektyvius jį charakterizuojančius duomenis ir pateikti teismui. Byloje buvo pateikta tik terminuota darbo sutartis, iš kurios matyti, kad R. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2025 m. rugpjūčio 21 d. iki 2025 m. spalio 21 d. Teismas, patikrinęs Sodros duomenis, nustatė, kad kaltininkas šiuo metu oficialiai nedirba. Iš Respublikinio priklausomybės centro rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad R. M. Respublikiniame priklausomybės ligų centro Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio filialuose gydytas nebuvo. Duomenų apie kaltininko psichikos ligų gydymąsi byloje nėra.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos, arešto bei laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes.

Minėtų ir kitų reikšmingų aplinkybių visuma rodo, kad kaltininkas nusikalstamą veiką padarė ne atsitiktinai, bet dėsningai, tyčia veikdamas pavojingai, jo praeityje padarytų analogiškų nusikalstamų veikų darymas rodo kaltininko pavojingumą, be to, R. M. baustas ir administracine tvarka dėl vairavimo neblaiviam, kai nustatytas labai artimas baudžiamajai atsakomybei neblaivumo laipsnis – 1,42 prom. Dėl to siekiant tinkamo bausmės paskirties įgyvendinimo, tinkamo nubaudimo, prevencinių tikslų ir visuomenės interesų kaltininkui skirtina sankcijoje numatyta griežčiausio pobūdžio bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis dėl pasikartojančių nusikaltimų darymo nustatytas didesnis negu sankcijoje numatytos bausmės rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, pagal R. M. bei jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni.

Baudžiamoji byla teisiamojo posėdžio metu išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl R. M. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, numatančios skiriamos bausmės mažinimą vienu trečdaliu.

Teismas vertino ir nenustatė pagrindo atidėti R. M. galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymo dėl kaltininko kriminalinės praeities ir analogiškų nusikaltimų darymo.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę neblaivus R. M. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nagrinėjamu atveju R. M. 2025 m. rugsėjo 28 d. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, tačiau vadovaujantis teismų praktika šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Priešingu atveju nebūtų užtikrinamas veiksmingas BK 281¹ straipsnio 1 dalies saugomos vertybės – transporto eismo saugumo funkcionavimas, ir asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, kurios vienas iš būtinųjų objektyviosios pusės požymių yra transporto priemonės vairavimas, būtų palikta galimybė po tokios nusikalstamos veikos įvykdymo įgyti teisę vairuoti transporto priemones bendra tvarka. Įvertinęs tai teismas sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra ne tik reikalingas, bet yra būtinas.

Atsižvelgiant į tai, kad R. M. ne pirmą kartą vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, įstatymo nustatyta tvarka kaltininkui jau buvo uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau skirto draudimo kaltininkas nepaisė ir pakartotinai padarė analogišką nusikaltimą, nors kaltę pripažino visiškai, gailėjosi, tačiau vairavo turėdamas didesnio nei lengvo apsvaigimo laipsnį (pirmo patikrinimo metu buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis – 3,08 prom., o antro patikrinimo metu buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 2,27 prom.), elgėsi įžūliai ir pavojingai, ką įrodo pakartotinis transporto priemonės vairavimas neturint specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones. Įvertinus visa tai kaltininkui skirtinas didesnis nei vidurkio (skaičiuotino nuo vienerių iki septynerių metų) dydžio minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, jo pradžią skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. rugsėjo 30 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, konfiskuotinu laikomas tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės turto – konfiskavimo taikymo kaltininkui R. M., nustatyta, kad jis 2025 m. rugsėjo 28 d. įvykio metu, būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Mercedes Benz C 220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal AB „Regitra“ pateiktus duomenis oficialiai priklauso J. T. (35 b. l.), tačiau pats R. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pažymėjo, kad automobilį jis nusipirko, tik automobilio savo vardu neperregistravo, norėdamas išvengti registracijos mokesčių. Nustatytina, kad 2025 m. rugsėjo 28 d. automobilis „Mercedes Benz“ buvo panaudotas kaip nusikalstamos veikos priemonė, dėl ko pagal BK 72 straipsnio nuostatas turi būti konfiskuotas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui ar kaltininko asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, dėl ko privalomai skiriama pažeidėjai. Teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą ir teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo taikymas turi būti ne tik būtinas siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, bet ir atitikti proporcingumo principą, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., gruodžio 20 d. nutarimai).

Baigiamosios kalbos metu prokurorė prašė R. M. paskirti ir BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punkte, 72⁵ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Teismas įvertina tai, kad R. M. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors teisme R. M. ir teigė, kad šiuo metu yra užsikodavęs, tačiau teismui nepateikė jokių duomenų iš sveikatos priežiūros įstaigų, o pagal R. M. charakterizuojančius duomenis nustatyta, kad R. M. jau trečią kartą teisiamas už vairavimą būnant neblaiviam. Atsižvelgiant į tai, kad kaltininkas tinkamai savo elgesio nekeičia, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72⁵ straipsnyje, t. y. dalyvavimas alkoholizmo prevencijos, ankstyvosios intervencijos programoje, kuris turi būti įvykdytas per 1 (vienerius) metus nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Teisme 2025 m. spalio 10 d. buvo gautas pirminis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas ir patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos – 275 eurų išlaidų priteisimo už teisinę pagalbą R. M..

BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Pagal suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą būtino gynėjo dalyvavimo atvejais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebuvo priteisiamos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad baudžiamoji byla teismui buvo perduota nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, dėl ko, remiantis baudžiamojo proceso įstatymu, R. M. buvo paskirtas būtinas gynėjo dalyvavimas procese. Teisme kaltininką R. M. gynė advokatė Z. Malova, kuri 2025 m. spalio 9 d. pateikė teismui orderį. Teismas nustatė, kad R. M. šiuo metu oficialiai yra nedirbantis, savanoriškai gynėjo advokato kaltininkas pirmojo posėdžio metu nepasirinko, gynėja advokatė jam buvo paskirtas remiantis privalomuoju įstatymo pagrindu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltininko padėtį, nes, kaip jau minėta, gynėjas procese dalyvavo ne dėl kaltinamojo noro, bet privalomų įstatymo nuostatų. Dėl to prašymas dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš R. M. dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme netenkintinas.

VII. Dėl kardomųjų priemonių tolesnio taikymo ir kitų klausimų

R. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (129-135 b. l.) – paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos kaip nebereikalingos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. spalio 8 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, nuo 2025 m. spalio 8 d. iki 2026 m. vasario 8 d. laikinai apribota J. T. nuosavybės teisė į automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio turto saugotoju paskirtas R. M.. Kadangi minėtas automobilis privalo būti konfiskuotas, nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui turi būti taikomas iki šio nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo, o įvykdžius, naikintinas.

Proceso išlaidų nėra. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, CD laikmena su vaizdo įrašu, prisegta prie galinio baudžiamosios bylos Nr. 1-4039-992/2025 viršelio, paliktina saugoti su baudžiamosios bylos Nr. 1-4039-992/2025 medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, R. M. pripažinti recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugsėjo 30 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. M. konfiskuoti automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu R. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos, ankstyvosios intervencijos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 1 (vienerius) metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

R. M. skirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymo – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš R. M..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, CD laikmeną su vaizdo įrašu, prisegtą prie galinio baudžiamosios bylos Nr. 1-4039-992/2025 viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti su šios baudžiamosios bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.