Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. V., jo atstovei advokatei V. L., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovams A. B. ir J. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko nutarimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. rugpjūčio 20 d. Kauno apylinkės teisme gautas A. V. skundas dėl nutarimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo, kuriame prašoma panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2015-07-23 nutarimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo, taip pat panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko D. Č. 2015-08-06 nutarimą Nr. 20-IL-78932 ir atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 07-14-8843259 dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Skunde nurodoma, kad minėti pareigūnų nutarimai yra neteisėti, nes priimti neįvertinus paaiškėjusių naujų aplinkybių, t.y. specialisto išvados ir ja nustatytų eismo įvykio aplinkybių. Skunde teigiama, kad specialisto išvadą A. V. gavo 2015-06-11, tuomet kai byla jau buvo išnagrinėta, ir ji aiškiai įrodo, kad dėl eismo įvykio jis yra nekaltas, tvirtindamas, kad specialisto išvada paneigia teismo sprendimą, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl eismo įvykio.

Skunde nurodoma, kad nutarimas, kuriuo atsisakyta atnaujinti tyrimą iš esmės grindžiamas tuo, kad A. V. pateikta specialisto išvada yra atlikta ne pagal tas aplinkybes ir tuos matavimus, kurie buvo užfiksuoti eismo įvykio vietoje, ir yra paremta prielaidomis, todėl specialisto išvada negali būti laikoma naujomis paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Nurodoma, kad specialisto išvada yra būtent esminės reikšmės bylai turintis įrodymas, apie kurį žinant galėjo būti priimtas visiškai kitoks teismo sprendimas. Taip pat tvirtinama, kad tyrimą atlikęs specialių žinių turintis specialistas naudojosi administracinio teisės pažeidimo byloje esančiomis fotonuotraukomis, o išvadas padarė eismo įvykio aplinkybėms nustatyti skirta programa, o netikėti šios programos pateiktais duomenimis nėra pagrindo. Teismas, neturėdamas specialių žinių, vertindamas įrodymus, neturėjo ir negalėjo nustatyti nei sukibimo koeficiento reikšmės bei atraminio paviršiaus duomenų. Be to, vertinant prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, nebuvo atsižvelgta į specialisto nustatytas eismo įvykio aplinkybes, t.y. į tai, kad automobilio VW vairuotojas turėjo techninę galimybę savalaikiai sureagavus ir efektyviai stabdant išvengti susidūrimo su automobiliu Peugeot. Techniniu požiūriu taipogi galima teigti, kad jei automobilio VW vairuotojas susidariusioje prieš eismo įvykį situacijoje nebūtų manevravęs į kairę, bet būtų efektyviai stabdęs nekeičiant važiavimo krypties, tai eismo įvykis, tikėtina, nebūtų kilęs, nes betarpiškai prieš buvusį susidūrimą automobilis Peugeot jau buvo atlaisvinęs didesnę antros eismo juostos dalį. Tokiu būdu automobilio VW vairuotojo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, nes jis nemažino vairuojamo automobilio greičio, kai iškilo grėsmė saugiam eismui bei manevravo į kairę (į priešingos krypties transporto eismui skirtą kelio pusę), kur tuo momentu judėjo automobilis Peugeot.

Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo A. V. bei jo atstovė V. L. palaikė skundo reikalavimus ir jame išdėstytus argumentus. Pripažino, kad į specialistą kreipėsi 2015 m. gegužės 25 d. po to, kai 2015 m. gegužės 12 d. buvo priimta Kauno apygardos teismo nutartis. Be to atstovė tvirtino, kad yra pagrindas atnaujinti tyrimą ir dėl tos priežasties, kad eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotas gatvės plotis ir specialisto eismo įvykio vietos apžiūros metu nustatytas gatvės plotis skiriasi net 60 cm, o tai rodo, kad tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, o atliekant tyrimo veiksmus buvo padarytos grubios klaidos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinio pobūdžio, įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai negali būti kvestionuojami, todėl nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms, t. y. nustačius konkrečius įstatyme nurodytus proceso atnaujinimo pagrindus. Proceso atnaujinimas kaip ypatinga įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka (žr. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-245-319/2014).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2014-11-04 nutarimu A. V. buvo nubaustas 150 Lt bauda už pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., už tai, kad jis 2014-10-16 apie 8.28 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ir sukdamas kairėn iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto ir susidūrė su kita ta pačia kryptimi kairėje pusėje gretima eismo juosta važiavusiu automobiliu. Nesutikdamas su institucijos priimtu nutarimu, A. V. apskundė jį Kauno apylinkės teismui, kuris 2015-03-13 skundo netenkino ir nutarimą paliko nepakeistą. Teismas sprendimą priėmė remdamasis administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, policijos pareigūnų R. U. ir R. L. tarnybiniais pranešimais, taip pat liudytojų A. G. ir D. V., kurie buvo apklausti teismo posėdyje, parodymais. Tuo tarpu liudytojų A. R. ir V. K. parodymus teismas vertino kritiškai ir jais nesirėmė. Teismas, remdamasis surinktų ir ištirtų įrodymų visuma padarė išvadą, kad A. V. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, t.y. nepaisydamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 106 punktų reikalavimų sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė VW Crafter, taip pat ir jo paties transporto priemonė Peugeot.

A. V. pateikė apeliacinį skundą, kurį Kauno apygardos teismas 2015-05-12 nutartimi atmetė. Sprendime konstatuojama, kad išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas A. V., daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ATPK 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog A. V. padarė jam inkriminuotą ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, už kurį jis nubaustas Institucijos 2014-11-04 nutarimu. Skirtingai nei apeliaciniame skunde tvirtina ad­mi­nis­tracinėn atsakomybėn patrauktas A. V., pirmosios instancijos teismas jį pripažino kaltu dėl šio administracinio teisės pažeidimo vadovaudamasis ne vien tik nukentėjusiojo A. G. ir liu­dytojo D. V. parodymais. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas apelianto kaltę grindė su­rink­tų ir ištirtų įrodymų visuma – administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotomis aplin­ky­bėmis, eismo įvykio schema, fotonuotraukomis, liudytojų parodymais ir kita rašytine bylos me­džiaga. Visi šie aptarti įrodymai, papildydami, patvirtindami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų padaryto administracinio teisės pažeidimo vaizdą.

Apeliacinės instancijos teismo sprendime taip pat nurodoma, kad nors kvestionuodamas savo kaltę dėl įvykusio eismo įvykio apeliantas teigia, kad kaltas yra kito automobilio vairuotojas – A. G., kuris pažeidė KET reikalavimus, tačiau jo kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą yra įrodyta byloje esančiais įrodymais – nukentėjusiojo A. G., liudytojo D. V. parodymais, eismo įvykio vietos schema, įvykio vietos foto lente­lė­mis. A. V. neigia kaltę tvirtindamas, kad važiuojant automobiliu Peugeot Baltijos gatve, antra eismo juosta, ties namu Nr. 59, rodant posūkio signalą ir darant posūkį į kairę, iš dalies būnant prieš­priešinio eismo juostoje, pajuto smūgį į kairės pusės galines dureles. Mikroautobusas VW Crafter atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį. Apeliantas nurodė, kad jo parodymus patvirtino liu­dy­to­jai A. R. ir V. K.. Tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas A. V. savaip in­ter­pre­tuoja įvykio aplinkybes ir jų aiškinimą pateikia sau naudinga linkme. Tuo tarpu mikro­au­to­buso VW Crafter vairuotojas A. G. ir kartu su juo važiavęs liudytojas D. V. viso bylos nagri­nė­jimo metu tvirtino, jog apelianto vairuojamas automobilis bandė iš pirmos eismo juostos apsi­suk­ti, nepraleisdamas antra eismo juosta važiavusio A. G. vairuojamo automobilio, ko pa­sėkoje įvyko smūgis ir buvo apgadinti abu automobiliai (b. 1. 31, 32). Iš policijos pareigūno R. L. tarnybinių pranešimų matyti, kad A. V. kaltė buvo nustatyta iš surinktos medžiagos, eismo įvy­kio schemos, fotonuotraukų. Pareigūnas R. U. tarnybiniame pranešime nurodė, kad eis­mo įvykyje nebuvo nustatyta liudytojų. Šias aplinkybes teisme patvirtino liudytojai A. G. ir D. V.. Apygardos teismo nuomone, pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino liudytojų V. K. ir A. R. parodymų patikimumą ir pagrįstai jais nesivadovavo kaip nenuo­sekliais ir prieš­taringais.

Pažymėtina ir tai, kad Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas bylą sprendė ir ekspertizės skyrimo klausimą, tačiau konstatavo, kad autotechninė ekspertizė skiriama tuomet, kai byloje nepakanka duomenų nustatyti, kokie pažeidimai buvo padaryti tiriamo eismo įvykio metu ir kas tuos pažeidimus padarė, tuo tarpu iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad duomenų, įrodančių A. V. kaltę sukėlus eismo įvykį, pakanka.

Po apeliacinės instancijos teismo sprendimo A. V. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, prašydamas specialisto atsakyti koks buvo eismo įvykio, kurio kaltininku jis buvo pripažintas, mechanizmas, kurioje vietoje įvyko automobilių susidūrimas ir ar yra objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, jog automobilio Peugeot 5008 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo, t.y. A. V. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Specialistas V. M. 2015-06-11 pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atliktas tyrimas leidžia spręsti, jog automobilio Peugeot, vairuojamas A. V., betarpiškai prieš eismo įvykį lėtai judėjo iš antros eismo juostos kairio posūkio trajektorija, o automobilis VW, vairuojamas A. G., betarpiškai prieš eismo įvykį važiavo antra eismo juosta ir prieš susidūrimą su automobiliu Peugeot judėjo kairio posūkio trajektorija, didesne dalimi išvažiavęs į gatvės važiuojamosios dalies pusę, skirtą priešingos krypties transporto eismui. Taip pat nurodoma, kad automobilių Peugeot ir VW Crafter susidūrimas įvyko kelio pusėje, skirtoje priešingos krypties transporto eismui, o byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, jog automobilio Peugeot vairuotojo A. V. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu.

2015-07-08 A. V. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai pateikė prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Kartu su prašymu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė minėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialisto išvadą MV 2015-20. Prašymą išnagrinėjęs pareigūnas kritiškai vertino A. V. pateiktą specialisto išvadą 2015-07-23 nutarime atsisakyti pradėti tyrimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo nurodydamas, kad tyrimą atlikęs specialistas išvadą grindė nekokybiškomis foto nuotraukomis, o kompiuterinės programos PC Crash pagalba modeliuodamas automobilių padėtį pateikė automobilių greitį, kuris nenustatytas jokiais objektyviais duomenimis, be to, jis akcentavo eismo įvykio vietos schemoje pavaizduoto automobilio Peugeot padėtį po susidūrimo, kuri neatitinka fotonuotraukose užfiksuotos padėties. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, A. V. kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininką, kuris 2015-08-06 nutarimu Nr. 20-IL-78932 „Dėl 2015-07-23 nutarimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo“ analogiškais motyvais jo skundo netenkino.

Kaip matyti, A. V. prašo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Anot jo, naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri nebuvo žinoma jo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu, yra specialisto išvada, kuri įrodo, kad jis nėra kaltas ir pažeidimo, už kurį buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d., nepadarė. Teismas nesutinka su tokiais A. V. teiginiais ir nepripažįsta specialisto išvados naujai paaiškėjusia aplinkybe.

Visų pirma pažymėtina tai, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 1 d. ir 2 d.). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-37/2013 ir kt.). Tokiu būdu jokie įrodymai, tarp jų ir specialisto išvada, neturi prioriteto kitų įrodymų atžvilgiu ir vertinami visų administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų kontekste.

Vertindamas 2015 m. birželio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialisto dr. V. M. išvadą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atlikdamas tyrimą, specialistas vadovavosi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, t.y. R. U. ir R. L. tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, fotolentelėmis, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, A. V., A. G., D. V., V. K. ir A. R. paaiškinimais bei Institucijos nutarimu. Kaip matyti, specialisto išvada yra grindžiama taip pat ir V. K. bei A. R. paaiškinimais, kuriuos tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas pripažino prieštaringais bei nepatikimais ir pagrįstai jais nesirėmė. Pažymėtina ir tai, kad specialistas savo išvadas iš esmės grindė prielaidomis, teiginius formuluodamas hipotetine forma, nurodydamas, kad, pvz., techniniu požiūriu taipogi negalima atmesti, kad prieš pradedant sukti į kairę automobilio Peugeot vairuotojas buvo visiškai sustojęs ir judėjo iš vietos, taip pat, kad grėsmė saugiam eismui automobilio VW vairuotojo atžvilgiu iškilo, kai jis galėjo pastebėti antroje eismo juostoje esantį automobilį Peugeot (specialisto išvados Nr. MV 2015-20 p.9), laikas yra mažesnis, nei tikėtinas laikas (4 s), kai automobilio VW vairuotojo atžvilgiu iškilo grėsmė saugiam eismui bei, kad techniniu požiūriu taipogi galima teigti, kad jei automobilio VW vairuotojas susidariusioje prieš eismo įvykį situacijoje nebūtų manevravęs į kairę, bet būtų efektyviai stabdęs nekeičiant važiavimo krypties, tai eismo įvykis, tikėtina, nebūtų kilęs (specialisto išvados Nr. MV 2015-20 p. 10). Nors specialistas pats pripažįsta, kad, anot jo, pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių vienareikšmiškai nustatyti iš kurios eismo juostos suko į kairę automobilio Peugeot vairuotojas (žr. specialisto išvados Nr. MV 2015-20 p. 10), kas teismo įsitikinimu laikytina reikšminga aplinkybe, kurią tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, vertindami surinktų įrodymų visumą, nustatė, tačiau išvadoje visgi teigia, kad susidūrimas įvyko priešingos krypties transporto eismui skirtoje kelio dalyje.

Paminėtina ir tai, kad iš specialisto išvados galima matyti, kad grėsmė eismo saugumui kilo dėl A. V. veiksmų pastarajam manevruojant ne pagal Kelių eismo taisykles (žr. specialisto išvados Nr. MV 2015-20 p. 10), nors galiausiai teigiama, kad šie jo veiksmai nebuvo priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu, nurodant, kad jo būtų buvę galima išvengti, jei VW Crafter vairuotojas būtų efektyviai stabdęs. Akivaizdu, kad A. V. veiksmai prieš eismo įvykį nebuvo nepriekaištingi, tuo tarpu kokių Kelių eismo taisyklių ar kitų eismo saugumo reikalavimų nepaisė VW Crafter vairuotojas, apskritai nenurodoma.

Teismas taip pat sutinka su Institucijos argumentais, kuriais tvirtinama, kad specialistas nurodė transporto priemonių greitį, kuris nenustatytas jokiais objektyviais duomenimis, taip pat, kad po modeliavimo nustatyta transporto priemonių padėtis viena kitos atžvilgiu, neatitinka užfiksuotos fotonuotraukose. Vien tai, kad, kaip nurodė skundą padavusio asmens atstovė, eismo įvykio schemoje nurodytas bendras gatvės plotis, nesutampa su specialisto nustatytais matavimais, jokiu būdu nereiškia, kad visas bylos tyrimas ir įrodymų vertinimas buvo atliktas netinkamai. Juo labiau, kad atstovė nenurodė jokių konkrečių argumentų, kokios įtakos ši neatitiktis galėjo turėti priimtiems sprendimams.

Taigi, kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas savaime nėra įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi pareiškėjas, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-655-319/2013). Toks subjektyvus, A. V. nepalankių sprendimų vertinimas, nėra nauja, nenagrinėta aplinkybė, atitinkanti ATPK 302¹⁷ str. 1 d. 4 p. ar kitą šiame straipsnyje numatytą bylų atnaujinimo pagrindą, tai tik niekuo nepagrįstas bandymas dar kartą paneigti nepalankių teismo sprendimų galiojimą.

Be to, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas jau sprendė klausimą dėl autotechninės ekspertizės skyrimo, konstatuodamas, kad tam nėra jokio pagrindo, nes byloje esančiais įrodymais eismo įvykio aplinkybės nustatytos, ir tai, kad A. V. yra jos kaltininkas, nėra jokių abejonių.

Teismo įsitikinimu, specialisto išvadoje nėra nurodomos jokios naujos eismo įvykio aplinkybės, tačiau pateikiamas jo vertinamas ir daromos išvados, kurios prieštarauja teismų nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad naikinti Institucijos priimtų nutarimų, kuriais atsisakyti atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. V. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko 2015-08-06 nutarimą Nr. 20-IL-78932 dėl 2015-07-23 nutarimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo palikti nepakeistą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.